2016-12-19 Nr. AB-24458-3-62-3-00723-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2125-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00723-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1; 2.3.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Presto durpės“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 123/(KOS)-D2-619 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“ bei įpareigoti Kauno RAAD parengti ir išduoti UAB „Presto durpės“ ar jos įgaliotam asmeniui Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas pagal UAB „Presto durpės“ įgalioto asmens 2015 m. kovo 30 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. 24.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Presto durpės“, planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklą Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje (toliau – ir Dainių durpynas), savo lėšomis atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV) ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija), kuri 2003 m. spalio 9 d. priėmė teigiamą sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo (toliau – ir Aplinkos ministerijos Sprendimas).

Šiuo sprendimu buvo pritarta durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose. Pareiškėjo parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, Aplinkos ministerijos Sprendimas bei išžvalgymo ataskaita dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius gavimo buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba), kuri 2006 m. sausio 23 d. išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne (toliau – ir Leidimas). Vadovaudamasi šiuo leidimu, UAB „Presto durpės“ turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno išteklius pagal 2006 m. sausio 23 d. naudojimo sutarties sąlygas (toliau – ir Naudojimo sutartis).

Šios Naudojimo sutarties 14 punkte nustatyta, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, iš esmės keičiantys teritorijų planavimo reglamentavimą, pagal kurį ginčo atveju formuojant reikiamą žemės sklypą nebeturi būti rengiamas detalusis planas, o, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 14 straipsniu, turi būti rengiamas žemės gelmių naudojimo planas (turintis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento statusą), kurį tvirtina Geologijos tarnyba.

Dėl to UAB „Presto durpės“ kreipėsi į Geologijos tarnybą, kuri nusprendė pradėti Jurbarko rajono Dainių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą, nustatė planavimo tikslus ir planavimo organizatoriumi paskyrė UAB „Presto durpės“. UAB „Presto durpės“ įgaliotas asmuo UAB „GJ Magma“ 2015 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno RAAD su prašymu išduoti teritorijų planavimo sąlygas, tačiau Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 123/(KOS)-D2-619 nurodė, kad negali išduoti planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentui rengti, nes nebegalioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimas dėl veiklos leistinumo, be to, Geologijos tarnybos sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį po leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo planavimo organizatoriui dienos.

Pareiškėjo teigimu, Kauno RAAD sprendimas neišduoti planavimo sąlygų yra nepagrįstas jokiais teisės aktais, neargumentuotas ir naikintinas, kadangi teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimo, jog šiam teritorijų planavimo procesui pradėti būtų reikalingas galiojantis Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ir kad, pasibaigus tokio sprendimo galiojimui, būtų panaikintas leidimas vykdyti durpių gavybos veiklą. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir galiojantis Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu yra būtini siekiant gauti Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, t. y. vykdyti durpių gavybos veiklą, todėl šių dokumentų paskirtis yra leidimo vykdyti ūkinę veiklą gavimas, o ne sutikimo pradėti teritorijų planavimo procesą gavimas ar sąlyga dėl planavimo sąlygų išdavimo.

Geologijos tarnybos UAB „Presto durpės“ išduotas Leidimas yra galiojantis, neginčijamas ir nenuginčytas, todėl Aplinkos ministerijos Sprendimo galiojimas šiai dienai yra nereikšmingas, kadangi jo galiojimas buvo aktualus Leidimo išdavimo metu, o tuo metu Aplinkos ministerijos Sprendimas buvo galiojantis. Pareiškėjas pažymėjo, kad, jeigu žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu paaiškės, jog rengiamo plano sprendiniai nesutampa su poveikio aplinkai vertinimo dokumente nurodytais, bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

Atsakovo teiginys, kad negali išduoti planavimo sąlygų, nes Geologijos tarnybos sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios buvo išduotas vėliau negu per 1 mėnesį po Leidimo UAB „Presto durpės“ išdavimo, yra nepagrįstas, kadangi Leidimas UAB „Presto durpės“ išduotas 2006 m. sausio 23 d., o Žemės gelmių naudojimo plano rengimo taisyklės (11 punktas), kurios numato šį reikalavimą, buvo patvirtintos tik 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-145, dėl ko Geologijos tarnyba niekaip negalėjo priimti sprendimo dėl Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios per 1 mėnesį nuo Leidimo išdavimo.

Todėl Kauno RAAD įpareigotinas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir išduoti pareiškėjui UAB „Presto durpės“ ar jo įgaliotam asmeniui ginčo žemės sklypo planavimo sąlygas.

Atsakovas Kauno RAAD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 10 straipsnio 3 dalį UAB „Presto durpės“ 2003 m. spalio 9 d. išduotas Aplinkos ministerijos Sprendimas buvo galiojantis penkerius metus nuo jo išdavimo datos, t. y. iki 2008 m. spalio 9 d. Pagal Leidimo priedo Naudojimo sutarties 5 punktą UAB „Presto durpės“ turėjo parengti telkinio išteklių naudojimo projektą ir iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikti tvirtinti Geologijos tarnybai. Tačiau UAB „Presto durpės“ dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų (dėl Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio išteklių naudojimo projekto rengimo sąlygų išdavimo) laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2008 m. spalio 9 d. (dar galiojant Aplinkos ministerijos Sprendimui) į Kauno RAAD nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Presto durpės“ 2003 m. spalio 9 d. išduotas Aplinkos ministerijos Sprendimas buvo galiojantis iki 2008 m. spalio 9 d., UAB „Presto durpės“, prieš kreipiantis į Kauno RAAD dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, privalo atlikti PAV įstatymo numatytas procedūras planuojamai ūkinei veiklai (durpių gavyba, kai gavybos plotas –150 ha ir didesnis), kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakovas pabrėžė, kad Kauno RAAD, nagrinėdamas UAB „Presto durpės“ prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, privalėjo ir toliau privalės vertinti pateiktus dokumentus pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, t. y. privalės vertinti, ar suprojektuoti darbai atitinka planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu priimtus sprendinius, iš UAB „Presto durpės“ privalės reikalauti su naudojimo planu pateikti Aplinkos apsaugos agentūros arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių skirtame kasybos sklype. Todėl UAB „Presto durpės“ skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti ir išduoti UAB „Presto durpės“ Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas pagal UAB „Presto durpės“ 2015 m. kovo 30 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. 24 yra nepagrįstas ir neįvykdomas tol, kol pareiškėjas neatliks teisės aktuose numatytų procedūrų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 123/(KOS)-D2-619 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“ kaip nepagrįstą ir įpareigojo Kauno RAAD teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir išduoti UAB „Presto durpės“ ar jo įgaliotam asmeniui Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas pagal UAB „Presto durpės“ įgalioto asmens 2015 m. kovo 30 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. 24.

Teismas nustatė, kad Geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kai yra būtinas šios veiklos poveikio aplinkai vertinimas, gali būti išduodamas tik esant teigiamam poveikio aplinkai vertinimo sprendimui. Teismo nuomone, teisės naudoti Dainių telkinio durpių išteklių dalį ir vykdyti nagrinėjamą ūkinę veiklą įgijimo pradžia yra siejama su Geologijos tarnybos leidimo išdavimu, nebent šiame leidime būtų nustatyta kita (vėlesnė) data. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjo nustatytas teigiamo PAV sprendimo galiojimo terminas tampa nebeaktualus leidimo išdavimu įgijus teisę pradėti vykdyti (įgyvendinti) teigiamame PAV sprendime numatytą ūkinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes pagal Naudojimo sutarties sąlygas gavo 2006 m. sausio 23 d. (leidimo įsigaliojimo data 2006 m. sausio 30 d.), o teigiamas PAV sprendimas galiojo iki 2008 m. spalio 9 d., todėl akivaizdu, kad Leidimo išdavimo metu galiojo teigiamas PAV sprendimas. Šiuo metu Geologijos tarnybos leidimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl Aplinkos ministerijos teigiamo PAV sprendimo galiojimas šiai dienai yra nereikšmingas, kadangi jo galiojimas buvo aktualus Leidimo išdavimo metu, todėl visi atsakovo argumentai apie tai, kad, išduodant teritorijos planavimo sąlygas, turi galioti teigiamas PAV sprendimas, yra nepagrįsti teisės aktais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal prie Leidimo pridedamos Naudojimo sutarties sąlygas pareiškėjas durpių išteklius gali kasti tik turėdamas nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą (pagal dabartinį teisinį reglamentavimą – naudingųjų iškasenų (durpių) išteklių naudojimo planą) ir sudaręs žemės nuomos sutartį (Naudojimo sutarties 14 punktas). Tačiau tai visiškai nereiškia, kad teigiamas PAV sprendimas turi galioti iki tol, kol bus patvirtintas durpių išteklių naudojimo planas ir sudaryta žemės nuomos sutartis, nes teigiamo PAV sprendimo galiojimas siejamas ne su Naudojimo plano ar žemės sutarties sudarymu, bet su Geologijos tarnybos leidimo išdavimu, kadangi nei vienas teisės aktas nenumato, kad, rengiant žemės gelmių naudojimo planą, formuojant žemės sklypą ar išduodant planavimo sąlygas, turi būti pateiktas galiojantis atitinkamos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Teismas pabrėžė, kad pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktą, planavimo sąlygos neišduodamos vieninteliu atveju – kai numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tačiau atsakovas, ginčijamu sprendimu atsisakydamas išduoti planavimo sąlygas, nenurodė, kokie numatomo rengti Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano uždaviniai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Pažymėjo, kad numatomo rengti minėto naudojimo plano vienu iš uždavinių kaip tik ir yra atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras, nustačius tokią būtinybę. Atsakovo motyvas, kad negali išduoti planavimo sąlygų, nes Geologijos tarnybos sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios buvo išduotas vėliau negu per 1 mėnesį po Leidimo UAB „Presto durpės“ išdavimo, yra nepagrįstas, nes toks reikalavimas pradėjo galioti tik nuo 2014 m. vasario 18 d., o Geologijos tarnybos leidimas išduotas 2006 m. sausio 23 d. Be to, Geologijos tarnybos 2014 m. balandžio 24 d. priimtas sprendimas Nr. S20-14 dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo yra galiojantis, nenuginčytas, o atsakovas neturi kompetencijos spręsti, teisėtas ar ne priimtas Geologijos tarnybos sprendimas ir tuo pagrindu negali atsisakyti parengti ir išduoti planavimo sąlygas.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė parengti ir išduoti UAB „Presto durpės“ Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas ir tuo pagrindu priėmė 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 123/(KOS)-D2-619, dėl ko pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčytinas sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

III. Atsakovas Kauno RAAD pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Presto durpės“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad Geologijos tarnybos leidimas yra dokumentas, nustatantis subjektą, kuriam suteikiama teisė į ūkinę veiklą – UAB „Presto durpės“ nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2031 m. sausio 29 d. įgijo teisę į žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimą Jurbarko rajono Dainių ir Telšių rajono Derkintų telkinių durpių išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas. Tačiau šis Leidimas nesuteikia teisės vykdyti nurodytą ūkinę veiklą – vykdyti durpių gavybą. Geologijos tarnybos leidimas, tol, kol UAB „Presto durpės“ neįgyvendino Leidimo priedo Naudojimo sutarties sąlygų, yra tik dokumentas, patvirtinantis teisę į Dainių telkinio durpių išteklių naudojimą.

Pradėti ūkinę veiklą UAB „Presto durpės“ galėjo iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengusi telkinio išteklių naudojimo projektą. Šis telkinio išteklių naudojimo projektas turėjo būti parengtas dar esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad pagal Naudojimo sutarties 5 punktą UAB „Presto durpės“ telkinio išteklių naudojimo projektą turėjo parengti ir iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikti tvirtinti Geologijos tarnybai.

Taigi UAB „Presto durpės“ galėjo pradėti ūkinę veiklą – naudoti Dainių durpyno išteklius – tik:

1) parengusi ir iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikusi tvirtinti Geologijos tarnybos telkinio išteklių naudojimo projektą;

2) sudariusi žemės nuomos sutartį; 3) įvykdžiusi kitas Naudojimo sutarties sąlygas. UAB „Presto durpės“ su 2015 m. kovo 30 d. prašymu išduoti teritorijų planavimo sąlygas žemės gelmių naudojimo planui parengti (Jurbarko rajono dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo planui) atsakovui pateikė 2003 m. spalio 9 d. išduotą Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 1-15-7088, kurio penkerių metų galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2008 m. spalio 9 d. Atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis PAV įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 8 dalimi, Naudojimo planų rengimo taisyklių 11, 25, 27.8 ir 28.3.2.1 punktais, Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. lp-06 5 punkto reikalavimais, negaliojant teigiamam PAV sprendimui, pagrįstai atsisakė UAB „Presto durpės“ įgaliotam asmeniui UAB „GJ Magma“ išduoti teritorijų planavimo sąlygas žemės gelmių naudojimo planui parengti (Jurbarko rajono dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo planui).

Atsakovas taip pat pabrėžia, kad UAB „Presto durpės“ detalaus plano naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti iki 2014 m. sausio 1 d. rengimo procedūrų nepradėjo. Taigi, pasikeitus teisės aktams, naudojimo projekto atitikmuo yra žemės gelmių naudojimo planas, kurio rengimui taikomi Žemės gelmių įstatymo, PAV įstatymo, Naudojimo planų rengimo taisyklių reikalavimai. Teismas, priimdamas tokį įpareigojimą, neatsižvelgė į šių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į PAV įstatymo 10 straipsnio 3 dalį (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija), UAB „Presto durpės“ 2003 m. spalio 9 d. išduotas Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. 1-15-7088 buvo galiojantis penkerius metus nuo jo išdavimo datos – iki 2008 m. spalio 9 d. Pagal naują PAV įstatymo 10 straipsnio 8 dalies teisinį reguliavimą (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija), jau pasibaigus Aplinkos ministerijos Sprendimo galiojimo penkerių metų terminui, šio dokumento galiojimas negalėjo būti pratęstas. Kadangi 2003 m. spalio 9 d. išduotas Aplinkos ministerijos Sprendimas Nr. 1-15-7088 buvo galiojantis iki 2008 m. spalio 9 d., tai UAB „Presto durpės“, prieš kreipiantis į atsakovą, dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, privalo atlikti PAV įstatymo numatytas procedūras planuojamai ūkinei veiklai (durpių gavyba, kai gavybos plotas – 150 ha ir didesnis), kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Todėl teismo įpareigojimas išduoti UAB „Presto durpės“ ar jo įgaliotam asmeniui Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas yra nepagrįstas ir neįvykdomas tol, kol UAB „Presto durpės“ neatliks poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Taip pat atsakovas pažymi, kad ginčo teritorijoje yra pradėta kita teritorijų planavimo procedūra – parengta valstybinės reikšmės miškų schema, kuria Dainių miškas priskiriamas valstybinės reikšmės miškams, o valstybinėje miškų tarnybos schemoje numatyti sprendiniai yra kardinaliai priešingi Jurbarko rajono Dainių durpyno telkinio išteklių naudojimo plano tikslams.

Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad teigiamas PAV sprendimas turėjo galioti iki tol, kol Geologijos tarnyba išdavė Leidimą, ir kad nė vienas teisės aktas nenumato, jog, rengiant žemės gelmių naudojimo planą, formuojant žemės sklypą ar išduodant planavimo sąlygas, turi būti pateiktas galiojantis atitinkamos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir galiojantis Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu yra būtini siekiant gauti Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, t. y. vykdyti durpių gavybos veiklą.

Taigi šių dokumentų paskirtis yra leidimo vykdyti ūkinę veiklą gavimas, o ne sutikimo pradėti teritorijų planavimo procesą gavimas ar sąlyga dėl planavimo sąlygų išdavimo. Geologijos tarnybos UAB „Presto durpės“ išduotas Leidimas yra galiojantis, neginčijamas ir nenuginčytas, todėl Aplinkos ministerijos Sprendimo galiojimas šiai dienai yra nereikšmingas, kadangi jo galiojimas buvo aktualus Leidimo išdavimo metu, o tuo metu Aplinkos ministerijos Sprendimas buvo galiojantis. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nei vienas teisės aktas nenustato, kad rengiant žemės gelmių naudojimo planą, formuojant žemės sklypą, išduodant planavimo sąlygas, turi būti pateiktas galiojantis atitinkamos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Šiuo atveju svarbu, kad būtų galiojantis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kadangi žemės sklypo formavimo paskirtis ir yra žemės gelmių naudojimas pagal išduotą leidimą. Priešingas aiškinimas neatitiktų nei logikos, nei protingumo principų. Nė vienas teisės aktas nenustato, kad teigiamas PAV sprendimas turi galioti žemės gelmių naudojimo projekto rengimo ir tvirtinimo stadijoje, o tuo labiau vykdant durpių gavybos veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra pateikta žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąvoka – tai veikla, kurios tikslas išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas.

Taigi akivaizdu, kad Leidimas suteikia teisę naudoti išteklius, t. y. vykdyti durpių gavybos veiklą. Atsakovas nepagrįstai atskiria sąvokas naudoti ir vykdyti veiklą, nes akivaizdu, kad įstatymo prasme šių sąvokų prasmė ta pati. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kuriais nebuvo motyvuojamas nei skundžiamas atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti planavimo sąlygas, nei tokie argumentai buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat atsakovas nenurodo, kokie kardinaliai priešingi Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio išteklių naudojimo plano tikslams sprendiniai yra numatyti valstybinės reikšmės miškų schemoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo byla išnagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 123/(KOS)-D2-619 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“, kuriuo atsisakyta UAB „Presto durpės“ išduoti sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – žemės gelmių naudojimo planui – rengti, teisėtumo bei atsakovo įpareigojimo parengti ir išduoti pareiškėjui UAB „Presto durpės“ Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Presto durpės“ skundą, panaikino Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 123/(KOS)-D2-619 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“ ir įpareigojo Kauno RAAD parengti ir išduoti pareiškėjui Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno RAAD su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovo teigimu, teritorijos planavimo sąlygos negali būtu išduotos, kadangi negalioja Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 1-15-7088 dėl Dainių durpių telkinio naudojimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu, be to, pagal Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartį, pradėti ūkinę veiklą UAB „Presto durpės“ galėjo iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengusi telkinio išteklių naudojimo projektą. Pasak atsakovo, negaliojant minėtam Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimui Nr. 1-15-7088, įpareigojimas išduoti UAB „Presto durpės“ Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas negali būti įvykdytas, kol UAB „Presto durpės“ neatliks poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Aplinkos ministerija, įvertinusi UAB „Presto durpės“ pateiktą planuojamos durpių gavybos veiklos Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, 2003 m. spalio 9 d. sprendimu „Dėl Dainių, Baužaičių ir Balandinės durpių telkinių naudojimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ Nr. 1-15-7088 pritarė durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose.

Lietuvos geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. UAB „Presto durpės“ išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-06 Dainių durpyne pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. 2006 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties 14 punktas nustatė, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį.

Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti ar laidoti, požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją bei šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą. 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-410 Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, nustatant, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-410 redakcija), naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

Lietuvos geologijos tarnyba 2014 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ Nr. S20-14, kuriuo nusprendė pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą, planavimo organizatoriumi paskiriant UAB „Presto durpės“.

UAB „Presto durpės“ įgaliotas asmuo UAB „GJ Magma“ 2015 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno RAAD su prašymu išduoti teritorijų planavimo sąlygas Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo planui rengti.

Ginčijamu 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 123/(KOS)-D2-619 Kauno RAAD atsisakė išduoti sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – žemės gelmių naudojimo planui rengti, nurodydamas, jog teritorijos planavimo sąlygos negali būti išduotos, nes būtų pažeisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 8 dalies, Aplinkos ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 11, 25, 27.8 ir 28.3.2.1 punktų, taip pat 2006 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties 5 punkto reikalavimai.

Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos.

Teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas (2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-999 redakcija). Priežastis, kurioms esant planavimo sąlygos neišduodamos, nustato Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 9 punktas. Šiame punkte numatyta, jog jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.

Taigi remiantis minėtu Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašu, atsisakyti išduoti planavimo sąlygas jas turinti parengti institucija gali tik nustačiusi, kad teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju ginčijamame Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. 123/(KOS)-D2-619 atsisakyti išduoti sąlygas žemės gelmių naudojimo planui rengti nėra nurodyta, kad kuris nors iš numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždavinių prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Numatomo rengti žemės gelmių naudojimo plano uždaviniai Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendime apskritai nėra aptariami. Todėl toks Kauno RAAD sprendimas atsisakyti išduoti planavimo sąlygas, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše nustatytą teisinį reglamentavimą, negali būti laikomas teisėtu.

Ginčijamas Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 123/(KOS)-D2-619 yra grindžiamas tuo, jog planavimo sąlygos negali būti išduotos, nes nebegalioja Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas „Dėl Dainių, Baužaičių ir Balandinės durpių telkinių naudojimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ Nr. 1-15-7088 ir tuo, kad Lietuvos geologijos tarnybos sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios nebuvo priimtas per 1 mėnesį po leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo planavimo organizatoriui dienos. Šios išvados padarytos remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 8 dalimi, Aplinkos ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 11, 25, 27.8 ir 28.3.2.1 punktais, 2006 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties 5 punktu.

Vertinant šiuos ginčijamo administracinio akto motyvus, visų pirma pažymėtina, kad Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 11 punktas, numatantis, kad Lietuvos geologijos tarnybos sprendimas dėl naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį po leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo planavimo organizatoriui dienos, nagrinėjau atveju negali būti taikomas, nes šis reikalavimas buvo įtvirtintas tik 2014 m. vasario 17 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-145 patvirtinus Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisykles. Tuo tarpu Lietuvos geologijos tarnybos Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-06 UAB „Presto durpės“ buvo išduotas dar 2006 m. sausio 23 d. Leidimo išdavimo metu galiojusiuose teisės aktuose minėto termino sprendimui dėl naudojimo plano rengimo pradžios priimti nebuvo numatyta. Todėl Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 123/(KOS)-D2-619 neišduoti planavimo sąlygų nepagrįstai yra grindžiamas tuo, jog Lietuvos geologijos tarnybos sprendimas pradėti žemės gelmių naudojimo plano rengimą nebuvo priimtas per 1 mėnesį nuo 2006 m. sausio 23 d. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-06 išdavimo dienos ir sprendime nepagrįstai remiamasi Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 11 punktu.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-418 redakcija) nustatyta, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas, jeigu yra galiojantis atsakingos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) 1 dalį, atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo.

Nurodytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos reiškia, jog atsakingos institucijos, šiuo atveju – Aplinkos ministerijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių yra reikalingas ūkinės veiklos leidimui išduoti. Nagrinėjamu atveju 2006 m. sausio 23 d. Lietuvos geologijos tarnybai išduodant Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne, Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 1-15-7088 pritarti durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose buvo galiojantis. Nei minėtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, nei kitos šio įstatymo nuostatos nenumato, kad išduodant planavimo sąlygas žemės gelmių naudojimo planui rengti, yra privalomas galiojantis atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Todėl atsisakymas išduoti planavimo sąlygas šiuo pagrindu negali būti laikomas pagrįstu.

Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo planų organizavimą, rengimą, derinimą, tikrinimą, tvirtinimą, registravimą ir koregavimą reglamentuojančių Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 10 punkte numatyta, kad naudojimo plano rengimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Remiantis Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 13 punktu, parengiamajame etape planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Parengiamojo etapo metu, prieš pradėdamas rengti naudojimo planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka raštu kreipiasi dėl planavimo sąlygų pateikimo.

Atsakovas 2015 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. 123/(KOS)-D2-619 neišduoti planavimo sąlygų remiasi Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 25, 27.8 ir 28.3.2.1 punktais, atitinkamai numatančiais, kad rengiant naudojimo plano aplinkos apsaugos dalį, įvertinama, ar suprojektuoti darbai atitinka planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūrų metu priimtus sprendinius; naudojimo plane po aiškinamojo rašto pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento motyvuotas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių skirtame kasybos sklype; žemės sklypų ribos pagrindiniame brėžinyje nustatomos vadovaujantis, be kita ko, Žemės įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo metu priimtus sprendinius.

Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 25, 27.8 ir 28.3.2.1 punktai reglamentuoja naudojimo plano rengimo proceso rengimo etapo metu atliekamus veiksmus. Tačiau, remiantis minėtu Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 13 punktu, planavimo sąlygos naudojimo planui rengti yra išduodamos parengiamojo etapo metu. Todėl atsakovas, spręsdamas dėl planavimo sąlygų išdavimo, t. y. veikdamas naudojimo plano rengimo proceso parengiamojo etapo metu, nepagrįstai vadovavosi Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių nuostatomis, reguliuojančiomis rengimo proceso rengimo etapą. Taigi remdamasis Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 25, 27.8 ir 28.3.2.1 punktais atsakovas negalėjo atsisakyti išduoti sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – žemės gelmių naudojimo planui rengti.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pagal Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartį, pradėti ūkinę veiklą UAB „Presto durpės“ galėjo iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengusi telkinio išteklių naudojimo projektą, pastebėtina, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis (2013 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XII-352 redakcija) numato, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba ir pareiškėjas UAB „Presto durpės“ 2006 m. sausio 23 d. sudarė Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartį prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-06, kurios 5 punkte numatė, jog UAB „Presto durpės“ parengia telkinio išteklių naudojimo projektą ir iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikia tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai. Tačiau 2006 m. sausio 23 d. sutarties Nr. 1p-06 16 punkte taip pat buvo numatyta, kad ši Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartis galioja iki 2031 m. sausio 29 d.

Pareiškėjas UAB „Presto durpės“, galiojant 2006 m. sausio 23 d. Leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-06 ir 2006 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarčiai, 2014 m. balandžio 2 d. prašymu Nr. 018 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl sprendimo dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimo. Lietuvos geologijos tarnyba 2014 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. S20-14 pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą, planavimo organizatoriumi paskiriant UAB „Presto durpės“. Taigi Lietuvos geologijos tarnyba, atsižvelgusi į galiojantį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius bei į galiojančios su UAB „Presto durpės“ pasirašytos sutarties sąlygas, išreiškė poziciją dėl galimumo pradėti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrą. Kauno RAAD šioje teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso stadijoje nėra įgaliota vykdyti 2006 m. sausio 23 d. Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutarties laikymosi kontrolės ir neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti išduoti planavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs planavimo organizatoriaus įgalioto asmens prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ir nenustatęs, kad numatomo rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumento – žemės gelmių naudojimo plano uždaviniai prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išduoti sąlygas žemės gelmių naudojimo planui rengti. Todėl Kauno RAAD 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 123/(KOS)-D2-619 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“ pirmosios instancijos teismas panaikino pagrįstai.

Konstatavus, jog Kauno RAAD atsisakymas išduoti planavimo sąlygas remiantis tuo, jog nebegalioja Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 1-15-7088 dėl Dainių durpių telkinio naudojimo leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ir tuo, kad Lietuvos geologijos tarnybos sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios nebuvo priimtas per 1 mėnesį po leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo dienos, yra neteisėtas, o kitų pagrindų, kurie pagal teisės aktų nuostatas, leistų atsisakyti jas išduoti, nenustačius, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą išduoti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas yra teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė