2023-07-26 Nr. AB-14034-3-65-3-01120-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-528-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01120-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų D. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų D. J. ir R. J..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Panevėžio RATC) teismo prašė priteisti iš atsakovų D. J. ir R. J. (toliau – ir atsakovai) 70,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinės rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovai nuo 2003 m. balandžio 30 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Panevėžio rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 44,07 kv. m) (toliau – ir nekilnojamojo turto objektas), todėl jiems kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovams priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nebuvo deklaruota gyventojų, atsakovams skaičiuota tik vietinės rinkliavos pastovioji dalis. Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nesumokėjo pareiškėjui 70,50 Eur dydžio vietinės rinkliavos. Pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams (atsakovams) siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus ir raginimus atsakovai nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.

3. Atsakovai D. J. ir R. J. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo atsakovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai atsiliepime į prašymą nurodė, kad jie gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, gyvenamosios vietos jame nedeklaravo, nurodytu adresu nėra jokio šiukšlių konteinerio, todėl nėra ką tvarkyti, surinkti ir išvežti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors vežė šiukšles ar komunalines atliekas nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo. Pareiškėjas, nors ir nurodo (bei pateikė į bylą) tariamai siųstus raginimus (mokėjimo pranešimus) sumokėti rinkliavos mokestį, bet kur ir kokiu adresu siuntė, lieka mįslė, nes nurodytu adresu nėra net pašto dėžutės. Jeigu pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su atsakovais, klausimas jau būtų seniai išspręstas, nes pagal įstatymus ir kitus teisės aktus matyti, jog rinkliavos mokesčius moka tik komunalinių atliekų turėtojai, o atsakovai neturi tokių atliekų. Todėl pareiškėjas neturi vykdyti rinkliavos mokesčių rinkimo iš asmenų, kurie nevykdo jokios veiklos, neturi nei gamybinių, nei komunalinių atliekų. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas atsakovų vardu, už kurį apskaičiuota prašoma priteisti vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas pagal gyvenamąją paskirtį, atsakovai juo nesinaudojo, o pagal pareiškėjo administruojamą atliekų tvarkymo sistemą atliekos objektyviai negalėjo susidaryti ir kauptis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atsakovus pripažinti atliekų turėtojais ir vietinės rinkliavos mokėtojais, jiems nekilo pareiga ginčo laikotarpiu mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkinto – priteisė Panevėžio RATC iš D. J. ir R. J. solidariai 70,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

6. Teismas nurodė, kad:

6.1. Vietinė rinkliava Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), įsigaliojusiais 2017 m. spalio 1 d., kurie buvo pakeisti ir papildyti Tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245 ir 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-33.

6.2. Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 4.4 punktai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal iki 2022 m. vasario 22 d. galiojusių Nuostatų redakcijų 20 punktus, vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2022 m. vasario 23 d. galiojančių Nuostatų 21 punkte. Iki 2022 m. vasario 22 d. galiojusių Nuostatų 31 punktai nustatė, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra pateikti Nuostatų 1 priede. Analogiškai nustatoma ir Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 33 punkte.

6.3. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 5 d., 20.1 punktą pastovioji dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. lapkričio 6 d. ir Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 20.1 punktai papildomai numatė, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.

6.4. Nuostatų redakcijų, galiojusių iki 2022 m. vasario 22 d., 20.2 punktuose nustatyta, kad kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Analogiškos nuostatos įvirtintos Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 21.2 punkte.

7. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovams ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis Nuostatų 4.4 punktu, jie privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta skolos pažyma patvirtina, kad atsakovai per ginčo laikotarpį nėra sumokėję 70,50 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovus informavo įspėjimu.

8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad pagal bendrąją taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl teismas laikė nepagrįstai atsakovų argumentus, jog jie neturėjo mokėti vietinės rinkliavos tuo pagrindu, kad nėra aprūpinti komunalinių atliekų konteineriu, nebuvo teikiama komunalinių atliekų išvežimo paslauga. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovai teigia, kad gyvenamajame name, už kurį apskaičiuota rinkliava, negyveno, pagal ginčo laikotarpiu galiojusius Nuostatus, nekilnojamojo turto objektų savininkai nėra atleidžiami nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo. Todėl atsakovų argumentą, kad ginčo laikotarpiu jie nebuvo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėtojais, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Įvertinęs Nuostatų, galiojusių iki 2022 m. vasario 22 d., 35 punkto, ir Nuostatų, galiojančių nuo 2022 m. vasario 23 d., 37 punkto nuostatas, tai, kad pagal byloje pateiktus mokėjimo pranešimus mokėjimo pranešimai siųsti atsakovų valdomo ginčo objekto adresu, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, atsakovai taip pat nenurodė, kad būtų teikę prašymą mokėjimo pranešimus siųsti kitu adresu nei yra jų valdomas nekilnojamojo turto objektas, teismas sprendė, kad pareiškėjas įvykdė pareigą informuoti vietinės rinkliavos mokėtojus apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Teismas pažymėjo, kad Nuostatai nenumato pareiškėjui pareigos mokėjimo pranešimus vietinės rinkliavos mokėtojams siųsti registruotu laišku. Atsakovų argumentai, kad prie namo neįrengta pašo dėžutė ir negavo mokėjimo pranešimų neatleidžia jų nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

10. Įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovo per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėjimas yra solidari abiejų atsakovų prievolė.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netenkino Panevėžio RATC prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Atsakovai D. J. ir R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

14. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas yra be motyvų (be pakankamų motyvų), teismas neatsakė į atsakovų argumentus dėl teisės normų taikymo. Teismo aprašyti faktai, išdėstyti motyvai ir pacituota teismų praktika yra tik toje dalyje, dėl kurios nėra ginčo. Teismo sprendime nurodyta CK 4.86 straipsnio 1 dalies nuostata niekaip neatsako į atsakovų atsiliepime iškeltus klausimus.

14.2. Atsakovai adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šiuo adresu nėra jokio šiukšlių konteinerio, todėl nėra ką tvarkyti, surinkti ir išvežti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors vežė šiukšles, gamybines ar komunalines atliekas nuo atsakovams priklausančio gyvenamojo namo. Nors pareiškėjas nurodo (bei pateikė į bylą) tariamai siųstus raginimus (mokėjimo pranešimus) sumokėti rinkliavos mokestį, bet kur ir kokiu adresu siuntė, lieka mįslė, nes nurodytu adresu nėra net pašto dėžutės.

14.3. Atsakovai aptaria Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 14, 15, 17, 39 dalių, 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 4 straipsnio 1, 4 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. Nr. Dl-831 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 4, 5.3 punktų nuostatas bei teigia, kad rinkliavos mokesčius moka tik komunalinių atliekų turėtojai, o jie (atsakovai) neturi tokių atliekų, todėl teismui nebuvo pagrindo juos pripažinti atliekų turėtojais ir vietinės rinkliavos mokėtojais.

14.4. Savivaldybių tarybos, priimdamas sprendimus, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kuris ir reglamentuoja vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių reikalavimus. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. T-90 prieštarauja ne tik aukščiau nurodytiems įstatymams, poįstatyminiams teisės aktams, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teismas jo negalėjo taikyti.

15. Pareiškėjas Panevėžio RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja prašyme nurodytus argumentus, papildomai akcentuoja, kad atsakovai yra nekilnojamojo daikto savininkai, pagal Nuostatus jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovai ginčo laikotarpiu būtų kreipęsi į pareiškėją su prašymu ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei būtų pateikę duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Naujo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl atsakovų pareigos mokėti 70,50 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, konstatavęs, kad atsakovai pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojai, tačiau tinkamai nevykdė pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

19. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nekilnojamojo turto objektas yra negyvenamas, jame nėra šiukšlių konteinerio ir jokios komunalinės atliekos nesusidaro, pareiškėjas jų neinformavo apie skaičiuojamą vietinę rinkliavą, nekilnojamojo turto objekte nėra net pašto dėžutės.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo prašymo ir atsakovų atsiliepimo į prašymą argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovai, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

23. Vertindama atsakovų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovai neigia esantys komunalinių atliekų turėtojai, ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtojai, teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.), atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-502-1047/2023).

24. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.).

25. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, patvirtino Nuostatus, kurių 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

26. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovams ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Taigi, atsakovai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojai Nuostatų prasme.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vietinė rinkliava (pastovioji dalis) atsakovams ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto plotą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nesikreipė dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovų sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovų vietinės rinkliavos skolą.

30. Akcentuotina, kad Nuostatai yra Savivaldybės tarybos priimtas norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl apeliantų teiginiai, kad jie nebuvo informuoti apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką yra nepagrįsti. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, siųsdamas atsakovams mokėjimo pranešimus nekilnojamojo turto objekto adresu, tinkamai vykdė Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus, susijusius su mokėjimo pranešimų pateikimu.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovų argumentų dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. Bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3093-624/2021). Nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia būtinybės ištirti Nuostatų ar kurios nors jų dalies teisėtumą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti Nuostatų ar jų atskirų dalių, taikytinų byloje, teisėtumu. Be to, argumentus dėl, atsakovų manymu, Nuostatų neteisėtumo atsakovai nurodė tik apeliaciniame skunde, tai reiškia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovams nekilo abejonių dėl Nuostatų teisėtumo.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų D. J. ir R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė