3cbc0123-e2e6-4a8f-963f-2edf1731cad4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-429-518/2018 Teismo proceso Nr. 1-40-9-00264-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.5.4.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.29.1.3.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.; 2.4.6.1. 2.4.6.4.4. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam A.

R., gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui, civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovams A. Č. ir advokatui ŽydrÅ«nui RupÅ¡iui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu atlyginti UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteistÄ turtinę žalÄ . UAB „A“ (duomenys pakeisti) iÅ¡ A.

R. priteista 5 694,20 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. R. nuteistas už tai, kad: 1.1. pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „A“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) – turtÄ , o bÅ«tent: 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. 24 pagrindu bÅ«damas įdarbintas vadybininku UAB „F“ (duomenys pakeisti) ir 2013 m. liepos 1 d. pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, 2013 m. gegužės 2 d. darbuotojų nuomos sutarties Nr. 2013/10, sudarytos tarp UAB „A“ (duomenys pakeisti) ir UAB „F“ (duomenys pakeisti), pagrindu nuo 2013 m. liepos 1 d. laikinai vykdydamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigas, 2014 m. vasario mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iÅ¡ įmonės patalpose esančio seifo pasisavino jo žinioje buvusius 40 000 Lt (11 594,20 Eur). 1.2. per tęstinį 2013 m. spalio – 2014 m. balandžio laikotarpį, veikdamas vieninga tyčia ir analogiÅ¡kais veiksmais, siekdamas nuslėpti UAB „A“ (duomenys pakeisti) trÅ«kstamų prekių ir grynų pinigų trÅ«kumÄ , suklastojo netikrus dokumentus – UAB „A“ (duomenys pakeisti) PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, įraÅ¡ydamas jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie konkretaus kliento tam tikru laiku pirktas prekes ir už tas prekes mokėtinÄ sumÄ : 2013 m. spalio 16 d.

ARM Nr. 05002011 676 Lt sumai J. S. vardu, 2013 m. lapkričio 6 d. ARM Nr. 05002308 958,80 Lt sumai J. S. vardu, 2013 m. spalio 10 d. ARM Nr. 05001938 390 Lt sumai S. B. vardu; 2013 m. spalio 18 d. ARM Nr. 05002062 856 Lt sumai S. B. vardu; 2013 m. spalio 11 d. ARM Nr. 05001955 1 285 Lt sumai S. P. vardu, 2014 m. sausio 16 d. ARM Nr. 05003345 1 086 Lt sumai K. S. vardu, 2014 m. kovo 12 d. ARM Nr. 05004183 1 512 Lt sumai IĮ „A“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 14 d. ARM Nr. 05004160 987,23 Lt sumai IĮ „A“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 14 d.

ARM Nr. 05004161 506,79 Lt sumai IĮ „A“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004251 1 560 Lt sumai UAB „Q“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 3 d. ARM Nr. 05003988 1 578,50 Lt sumai UAB „Fa“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 31 d. ARM Nr. 05004247 1 512 Lt sumai UAB „K“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 10 d. ARM Nr. 05004190 527,30 Lt sumai UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 10 d. ARM Nr. 05004191 862,90 Lt sumai UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 13 d.

ARM Nr. 05004182 705,40 Lt sumai UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 12 d. ARM Nr. 05004107 1 830 Lt sumai UAB „Au“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004142 1 830 Lt sumai UAB „Au“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 17 d. ARM Nr. 05004171 1 820 Lt sumai UAB „Au“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 20 d. ARM Nr. 05004243 1 630 Lt sumai UAB „Au“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004252 1 160 Lt sumai UAB „Au“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. vasario 26 d.

ARM Nr. 05003926 1 404 Lt sumai UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. vasario 26 d. ARM Nr. 05003927 1 028 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. vasario 27 d. ARM Nr. 05003974 1 650 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 12 d. ARM Nr. 05004185 557,28 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu; 2014 m. kovo 12 d. ARM Nr. 05004186 490,50 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004189 2 189,60 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 31 d.

ARM Nr. 05004245 1 219 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 10 d. ARM Nr. 05004188 1 512 Lt sumai „V. K. IĮ“ vardu; 2014 m. kovo 3 d. ARM Nr. 05003992 1 489 Lt sumai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 5 d. ARM Nr. 05004035 1 445 Lt sumai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 5 d. ARM Nr. 05004016 1 080 Lt sumai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 17 d. ARM Nr. 05004181 550 Lt sumai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 27 d.

ARM Nr. 05004311 1 390,40 Lt sumai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004253 1 304 Lt sumai UAB „P“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 3 d. ARM Nr. 05003989 519 Lt sumai „J. J. IĮ“ vardu, 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004164 1 320 Lt sumai „J. J. IĮ“ vardu, 2014 m. kovo 12 d. ARM Nr. 05004103 1 565 Lt sumai kooperatyvo „Pl“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 31 d. ARM Nr. 05004250 1 289 Lt sumai ūkininkės Z. V. vardu, 2014 m. kovo 20 d. ARM Nr. 05004229 590 Lt sumai UAB „Al“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. vasario 13 d.

ARM Nr. 05003781 1 770 Lt sumai „D. J. IĮ“ vardu, 2014 m. vasario 26 d. ARM Nr. 05003928 1 352 Lt sumai „D. J. IĮ“ vardu, Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, t. y. įtraukė į UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudojamÄ RIVILĖ GAMA apskaitos programÄ , ir taip UAB „A“ (duomenys pakeisti) padarė didelę žalÄ , nes nuslėpė prekių ir grynųjų pinigų trÅ«kumÄ sandėlyje.

2. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovo A. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡oma: - pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintas A. R. patikėto turto – UAB „A“ (duomenys pakeisti) prekių pasisavinimas bei tai, kad A. R. suklastojo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras: 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 000007095 660 Lt sumai IÄ® „A“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 30 d. 050 Nr. 000007096 650 Lt sumai IÄ® „A“ (duomenys pakeisti) vardu; 2014 m. balandžio 30 d.

ARM Nr. 05004398 975 Lt sumai UAB „De“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 30 d. ARM Nr. 000000328 617,75 Lt sumai UAB „G“ (duomenys pakeisti) vardu; 2014 m. balandžio 10 d. ARM Nr. 05004494 1 481,50 Lt sumai „R. M. IĮ“ vardu, 2014 m. balandžio 30 d. 050 Nr. 000007097 1 250 Lt sumai „A. D. IĮ“ vardu; - pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad A. R. pasisavino UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančias materialines vertybes; - pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo pašalinta tai, kad A.

R. suklastojo ir įtraukė į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å¡ias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras: 2014 m. balandžio 3 d. ARM Nr. 95004305 632 Lt sumai UAB „Vo“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 4 d. 051 Nr. 000006826 900 Lt sumai UAB „S“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004140 918 Lt sumai „P. R. IĮ“ vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004244 1 355 Lt sumai „A. D. II“ vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004246 1 063 Lt sumai „A. D. IĮ“ vardu, 2014 m. vasario 20 d.

ARM Nr. 05003857 9 020,83 Lt sumai UAB „Bu“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 3 d. ARM Nr. 05004405 448 Lt sumai UAB „N“ vardu, 2014 m. kovo 17 d. ARM Nr. 05004169 705 Lt sumai kooperatyvo „Pl“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 3 d. ARM Nr. 0500411 1 454,08 Lt sumai UAB „Ba“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 27 d. ARM Nr. 05004310 1 309,28 Lt sumai UAB „Y“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 3 d. ARM Nr. 000004355 2 230 Lt sumai UAB „M“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 3 d.

ARM Nr. 05004307 2 808 Lt sumai UAB „Š“ (duomenys pakeisti) vardu; 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004158 1 168,37 Lt sumai „A. B. IĮ“ vardu, 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004159 1 046,31 Lt sumai „A. B. IĮ“ vardu, 2014 m. kovo 13 d. ARM Nr. 05004108 1 665 Lt sumai UAB „J“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 26 d. ARM Nr. 05004296 2 120 Lt sumai „R. N. IĮ“ vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004403 975 Lt sumai UAB „W“ vardu, 2014 m. balandžio 3 d. ARM Nr. 05004304 2 196 Lt sumai UAB „X“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 4 d. 545 Nr. 47878987 1 000 Lt sumai UAB „Z“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 1 d.

ARM Nr. 05004301 987 Lt sumai UAB „Vi“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 3 d. 154 Nr. 64646498 640 Lt sumai UAB „C“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 2 d. ARM Nr. 05004184 1 458 Lt sumai UAB „L“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 31 d. ARM Nr. 05004249 1 606 Lt sumai UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 17 d. ARM Nr. 05004170 912 Lt sumai UAB „Fa“ (duomenys pakeisti) vardu; 2014 m. vasario 24 d. ARM Nr. 05003760 1 840 Lt sumai UAB „K“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. kovo 14 d.

ARM Nr. 05004163 1 458 Lt sumai UAB „Al“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. balandžio 1 d. ARM Nr. 05004397 2 408,80 Lt sumai SIA „O“ (duomenys pakeisti) vardu, 2014 m. sausio 15 d. ARM Nr. 05003322 984 Lt sumai K. S. vardu, 2013 m. spalio 10 d. ARM Nr. 05001927 1 192 Lt sumai S. B. vardu, 2013 m. lapkričio 19 d. ARM Nr. 05002505 900 Lt sumai E. S. vardu, 2013 m. spalio 3 d. ARM Nr. 05001830 1 458 Lt sumai R. Ž. vardu; - priteisti civiliniam ieÅ¡kovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) iÅ¡ A. R. 42 999 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 240 Eur už akto parengimÄ ir 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. 2.1.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. R. parodymų negalima laikyti nuosekliais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsižvelgiant į akivaizdų kaltinamojo suinteresuotumÄ bylos baigtimi siekiant suÅ¡velninti atsakomybę ar jos visiÅ¡kai iÅ¡vengti, vertinant tokius parodymus reikalaujama griežtesnio parodymų patikrinimo. Nagrinėjamoje byloje A. R. parodymai nėra vienintelis įrodymų Å¡altinis, bet pirmosios instancijos teismas net nepatikrino, ar byloje yra pakankamai ir kitų įrodymų, patvirtinančių A.

R. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo A. R. parodymai ne tik nepalyginti ir neįvertinti tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Apelianto teigimu, A. R. parodymai nėra pakankamai detalÅ«s, vieni kitų nepapildo, o esminėmis detalėmis visiÅ¡kai nesutampa, A. R. kiekvienos apklausos metu apie padarytų nusikaltimų esmines detales, motyvus, trÅ«kumų dydį, nusikaltimų galimus bendrininkus, kurių neatskleidžia, nurodo skirtingas aplinkybes, kurių patikrinti neįmanoma, jos neatitinka kitų bylos įrodymų – R.

G. parodymų, inventorizacijos aktų, A. R. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, darbdavio priimtų įsakymų, o kartu tai reiÅ¡kia, kad A. R. nurodytos aplinkybės yra iÅ¡galvotos. 2.2. Skunde cituojant nuteistojo A. R. parodymus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2014 m. balandžio 10 ir 11 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose A. R. iÅ¡ karto po nustatyto prekių ir pinigų trÅ«kumo iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, prisipažindamas pasisavinęs pinigus ir prekes, kuriuos pažadėjo grÄ Å¾inti dalimis, bei klastojęs PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, t. y. už tam tikrÄ užmokestį daliai klientų parduodavęs prekes mažesne kaina nei nurodyta PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose.

Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir galimai siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybę A. R. jau nurodė kitas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, t. y. neva anksčiau nebuvo atliekamos prekių inventorizacijos, kartais priimdamas atvežtas prekes tiesiog pasiraÅ¡ydavo važtaraščius nesutikrinęs atvežtų prekių, galimi netikslumai buvo įtakoti ir didelio darbo intensyvumo, kartais iÅ¡duodavo prekes be sÄ skaitos ir apmokėjimo, o tik vėliau pagal savo užraÅ¡us iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai klientai nesumokėdavo už prekes, taip pat fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡inėdavo siekdamas padengti trÅ«kumÄ , susidariusį dėl pinigų pasisavinimo.

Teisme A. R. pripažino, kad buvo paėmęs 40 000 Lt, už kuriuos pirko automobilį, bet Å¡iam patekus į avarijÄ , nebegalėjo atgauti pinigų. A. R. nurodė, matęs prekių trÅ«kumÄ , bet neva nebuvo įsitikinęs, jog prekės pasiekdavo sandėlį, taip pat neva prekės galėjo bÅ«ti iÅ¡vežtos be jo žinios, todėl bandė paslėpti trÅ«kumus iÅ¡raÅ¡ydamas fiktyvias sÄ skaitas. 2.3. Apelianto nuomone, patvirtindamas žinojęs apie prekių trÅ«kumÄ , A. R. pats paneigė savo iÅ¡keltÄ versijÄ , jog prekės galėjo bÅ«ti neatvežtos į sandėlį ar be A.

R. žinios iÅ¡vežtos iÅ¡ sandėlio. Be to, A. R. nurodė, vedęs užraÅ¡us, kam iÅ¡duodavo prekes be PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, bet akivaizdu, jog siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, Å¡ių užrašų taip ir nepateikė. Taip pat A. R. pripažino, savinęsis pinigus ir klastojęs PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. A. R. pripažino ir tai, kad buvo atsakingas tiek už kasÄ , tiek už prekes, kartu patvirtindamas savo atsakomybę už prekių trÅ«kumÄ . Kadangi A. R. teigė, nežinantis, kiek iÅ¡rašė fiktyvių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, todėl tokiu atveju apygardos teismas turėjo vadovautis ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, jog fiktyvių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡yta už 74 102,95 Lt.

Duodamas parodymus A. R. irgi pripažino, jog fiktyvių Å«kinių operacijų galėjo bÅ«ti už 70 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismui nebuvo pagrindo iÅ¡ kaltinimo Å¡alinti A. R. nepasiraÅ¡ytų ar iÅ¡raÅ¡ytų ne jo vardu PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų. Be kita ko, A. R. nurodė, jog inventorizacijos buvo atliekamos 1-2 kartus per metus, inventorizacijas darydavo patys filialo darbuotojai, todėl teismo iÅ¡vada, kad prieÅ¡ A. R. pradedant dirbti nebuvo atlikta sandėlyje esančių prekių inventorizacija, nebuvo sudarytas prekių priėmimo-perdavimo aktas, o atliekant 2014 m. balandžio 10 d. inventorizacijÄ buvo skaičiuojamos visos sandėlyje buvusios prekės, o ne tik pristatytos dirbant A.

R., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymima ir tai, kad svetimo turto pasisavinimo ir iÅ¡Å¡vaistymo bylose reikalavimas kaltininkui konkrečiomis aplinkybėmis pagrįsti savo teiginius dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms nereiÅ¡kia įrodinėjimo pareigos perkėlimo kaltininkui, todėl A. R. neigiant prekių, kurių trÅ«kumas buvo nustatytas inventorizacijos aktais ir ekspertizės metu, pasisavinimo faktÄ , A. R. turėjo pateikti duomenis, kas tai galėjo padaryti, bet to A. R. nepadarė.

Jokių galimų A. R. nusikaltimo bendrininkų ir jiems žinomų veikos aplinkybių nustatymo veiksmų nesiėmė ir pirmosios instancijos teismas. Å iuo atveju pagal teismų praktikÄ nėra svarbu, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas. 2.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymais nepripažino raÅ¡ytinių A. R. paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytų iÅ¡ karto po pinigų ir prekių trÅ«kumo nustatymo bei UAB „A“ (duomenys pakeisti) atliktos inventorizacijos akto.

Å iame kontekste pažymima, kad nei vienas iÅ¡ įrodymų neturi didesnės įrodomosios galios, visi įrodymai vertinami vienodai, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenuosekliems ir nelogiÅ¡kiems A. R. parodymams suteikė iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, be jokio objektyvaus pagrindo atmesdamas kitus įrodymus. Apelianto teigimu, A. R. 2014 m. balandžio 10 ir 11 d. raÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, kuriose A. R. pripažįsta paėmęs įmonės grynuosius pinigus ir prekes, klastojęs PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kad tai žino jo artimieji, pasižada atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , 2014 m. balandžio 11 d.

įsakymas, kurio pagrindu A. R. atleidžiamas už turto – piniginių lėšų 10 299,30 Lt ir 78 447,62 Lt bei materialinių vertybių už 69,045,43 Lt pasisavinimÄ ir iÅ¡vaistymÄ , suminių skolų sudarymas, patvirtinantis, kurios sÄ skaitos buvo suklastotos, 2014 m. balandžio 10 d. inventorizacijos aktas, kuriame nustatyta, jog trÅ«ksta prekių už 64 556,22 Lt, piniginių lėšų inventorizacijos aktas, fiktyvių skolų nustatymo aktai, taip pat A. R. įdarbinimo dokumentai, sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine bei Å¡ių duomenų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

R., bÅ«damas materialiai atsakingas asmuo, darbo vietoje vienintelis priiminėjęs materialines vertybes ir už jas atsakantis, savinosi įmonės pinigus, Å¡vaistė turtÄ â€“ prekes, trÅ«kumus pridengdamas iÅ¡raÅ¡ant fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. 2.5. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo ekspertizės metu nustatytas aplinkybes, kurios atitinka UAB „A“ (duomenys pakeisti) pateiktus duomenis, o bÅ«tent, kad fiktyvių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų buvo iÅ¡raÅ¡yta už 74 102,95 Lt, piniginių lėšų trÅ«kumas yra 10 299,30 Lt, materialinių vertybių trÅ«kumas yra 69 045,43 Lt, bendras nustatytas trÅ«kumas sudarė 148 467,21 Lt (42 999 Eur).

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo dalį A. R. inkriminuotų aplinkybių remdamasis tik tuo, jog kaltinimas neva buvo grindžiamas tik suinteresuoto juridinio asmens UAB „A“ (duomenys pakeisti) teikiamais dokumentais, kurie ne kartÄ keitėsi. Å iuo atveju UAB „A“ (duomenys pakeisti) nuolat tyrimui teikė didelį kiekį įvairių dokumentų, bet vien dėl to negalima teigti, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo suinteresuota neteisingai apkaltinti A.

R.. Tuo labiau kad tyrimo metu apklausti liudytojai taip pat patvirtino ne tik A. R. pirminius parodymus dėl fiktyvių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo, bet ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) pateiktus duomenis. 2.6. Taip pat pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sumenkino buvusio A. R. bendradarbio R. G. nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, kurį įvardijo kaip suinteresuotÄ bylos baigtimi. R. G. parodė, kad ieÅ¡kodavo klientų, vykdavo pas juos derinti užsakymų, o grįžęs perduodavo A.

R., kurias prekes reikia užsakyti, bÅ«tent A. R. dirbdavo su kompiuterine programa ir suvesdavo užsakymo duomenis, iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurias klientui kartu su prekėmis nuveždavo vairuotojai, o paskui A. R. grÄ Å¾indavo klientų pasiraÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, parduotuvėje su kasos aparatu taip pat dirbo A. R., prekės iÅ¡ centrinio sandėlio bÅ«davo perkeliamos vidiniu važtaraščiu, kurį pasiraÅ¡ydavo A. R., patvirtindamas, jog prekės buvo gautos. 2.7. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos motyvu, paneigiančiu A.

R. atsakomybę dėl prekių trÅ«kumo, nes neva byloje nebuvo nustatyta, kad į UAB „A“ (duomenys pakeisti) teritorijÄ ne darbo metų bÅ«tų įvažiavusios transporto priemonės, į kurias bÅ«tų kraunamos prekės iÅ¡ sandėlio, kadangi pats A. R. parodė, jog dažnai prekės į sandėlį bÅ«davo atvežamos ir naktį. 2.8. Be to, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai selektyviai vertino ekspertizės akto iÅ¡vadas bei nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog pradedant A.

R. dirbti nebuvo atlikta sandėlyje buvusių prekių inventorizacija. IÅ¡ ekspertizės akto ir ekspertės paaiÅ¡kinimų matyti, kad nepaisant to, jog nebuvo A. R. pradėjus dirbti nebuvo atlikta inventorizacija, bet trÅ«kumams nustatyti užteko kitų dokumentų. 2.9. Pažymima, kad padarius iÅ¡vadÄ , jog A. R. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasisavinti svetimÄ turtÄ , turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl veikos perkvalifikavimo į BK 184 straipsnį už patikėto ar žinioje buvusio svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ veikiant neatsargiai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. R., bÅ«damas materialiai atsakingas asmuo, gaudavo materialines vertybes, jas saugojo bei tikrindavo aplaidžiai, gaunamų prekių neskaičiuodavo, prekes perduodavo pirkėjams be PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, nes jais pasitikėjo, o Å¡ie paskui su A. R. nebeatsiskaitydavo. 2.10. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu paÅ¡alinti iÅ¡ A. R. kaltinimo atskiras veikos aplinkybes, kartu nesutinkama ir su UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteistu sumažintu turtinės žalos dydžiu.

Kadangi byloje nebuvo ginčijami pateikti buhalterinės apskaitos duomenys – inventorizacijos aktai, fiktyvių skolų nustatymo aktai, kurių teisėtumÄ patvirtino ir ekspertizės aktas, nežymiai sumažindamas apskaičiuotos turtinės žalos dydį, todėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteistinas 42 999 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimas. Taip pat nepagrįstai nebuvo priteista iÅ¡ A. R. 240 Eur už akto parengimÄ , nes tai iÅ¡laidos, susijusios su teisminiu procesu, o ne su UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å«kine veikla.

Pažymima, kad pagal BPK 103 straipsnio 3 punktÄ prie proceso iÅ¡laidų priskiriami specialistui iÅ¡mokami pinigai, o pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso Å¡alies praÅ¡ymu jos patirtos iÅ¡laidos dėl specialisto pakvietimo dalyvauti procese gali bÅ«ti teismo pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, specialistas R. K. pateikė paskaičiavimus dėl padarytų trÅ«kumų, buvo kviečiamas į teismo posėdį, todėl patirtos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡ nuteistojo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nurodoma, kad byla yra nagrinėjama nuo 2014 metų, vyko apie dešimt teismo posėdžių, buvo parengtas civilinis ieškinys, A. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, atsižvelgiant į šias aplinkybes prašoma priteisti 2 500 Eur išlaidų suma nelaikytina per didele (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Henrikas Oseckis praÅ¡o civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį nepakeistÄ . 3.1. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, teismas tinkamai vertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus bei teisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovai A. Č. ir advokatas Ž. RupÅ¡ys prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras ir nuteistasis A. R. bei jo gynėjas advokatas H. Oseckis apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ , t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d. laikinai vykdydamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigas, 2014 m. vasario mėnesį iÅ¡ įmonės patalpose esančio seifo pasisavino jo žinioje buvusius 40 000 Lt (11 594,20 Eur), be to, per 2013 m. spalio – 2014 m. balandžio laikotarpį, siekdamas nuslėpti UAB „A“ (duomenys pakeisti) trÅ«kstamų prekių ir grynų pinigų trÅ«kumÄ , suklastojo UAB „A“ (duomenys pakeisti) PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, įraÅ¡ydamas jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie konkretaus kliento tam tikru laiku pirktas prekes ir už tas prekes mokėtinÄ sumÄ , įtraukė jas į UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudojamÄ apskaitos programÄ , taip nuslėpdamas prekių ir grynųjų pinigų trÅ«kumÄ sandėlyje padarė UAB „A“ (duomenys pakeisti) didelę žalÄ .

7. Apeliaciniame skunde, neginčijant skundžiamame nuosprendyje konstatuotos A. R. kaltės dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) grynųjų pinigų pasisavinimo ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų ir pasiraÅ¡ytų A. R., klastojimo, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ A. R. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybes dėl A. R. patikėto turto – UAB „A“ (duomenys pakeisti) sandėlyje buvusių prekių pasisavinimo, taip pat PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, kurios iÅ¡raÅ¡ytos ne A.

R. ir nepasirašytos bei kurios išrašytos jau nebedirbant A. R., suklastojimo, motyvuojant netinkamu įrodymų vertinimu, o būtent tuo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, savo išvadas grindė vien tik A. R. palankiais įrodymais, nepagrįstai vadovavosi A. R. parodymais, kurie, anot apelianto, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, bei nepagrįstai įrodymais nepripažino A. R. rašytų paaiškinimų, nesivadovavo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atliktos inventorizacijos metu nustatytais duomenimis.

8. Nenustačius esminių BPK pažeidimų, baudžiamoji byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis. 8.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu.

Nors, kaip bus nurodyta aptariant byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria ne visiems pirmosios instancijos teismo motyvams dėl įrodymų vertinimo, tačiau tai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia. Taigi, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. 8.2. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. 8.3. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.

Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 8.4. Skundžiamo nuosprendžio turinys iÅ¡ esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

Skundžiamame nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai, t. y. kodėl vienais įrodymais teismas rėmėsi, o kitus atmetė. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo A. R. kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ . 8.5.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais apie apygardos teismo selektyvų įrodymų vertinimÄ . PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant neÅ¡aliÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai nustatyti galimas nusikalstamos veikos aplinkybes, susijusias su grynųjų pinigų ir prekių trÅ«kumu bei fiktyvių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymu, buvo paskirta finansų buhalterinė ekspertizė, kurios metu buvo įvertinti visi civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) pateikti duomenys.

BÅ«tent civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde byloje surinkti įrodymai yra vertinami atsietai vieni nuo kitų, siÅ«lant vadovautis iÅ¡imtinai civiliniam ieÅ¡kovui palankiais įrodymais ar jų dalimi (pvz., atskiromis ekspertizės akto iÅ¡vadomis), be jokio pagrindo ignoruojant nuteistojo A. R. parodymus ir ekspertizės metu nustatytų aplinkybių visumÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, iÅ¡ esmės visi apeliaciniame skunde minimi prieÅ¡taravimai ir neaiÅ¡kumai buvo įvertinti dar pirmosios instancijos teismo bei pripažinti nepagrįstais. 8.6.

Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. pagal 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartį buvo įdarbintas UAB „F“ (duomenys pakeisti) vadybininku, A. R. taip pat 2013 m. liepos 1 d. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pagal 2013 m. gegužės 2 d. darbuotojų nuomos sutartį tarp UAB „F“ (duomenys pakeisti) ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo perkeltas dirbti į UAB „A“ (duomenys pakeisti) (1 t., b. l. 4-12). Byloje iš esmės nėra jokių rašytinių įrodymų apie A.

R. vykdytas darbines funkcijas dirbant UAB „A“ (duomenys pakeisti), jokių rašytinių įrodymų apie A. R. pareigybes ir darbines instrukcijas nepateikė ir pati UAB „A“ (duomenys pakeisti). Nors byloje yra UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymu patvirtinta pardavimų vadybininko pareigybinė instrukcija (7 t., b. l. 124-125), bet nėra nurodyta data, kada ši pareigybinė instrukcija buvo patvirtinta, be to, ji nepasirašyta A. R., todėl negalima pripažinti, jog A. R. šios pareigybinės instrukcijos privalėjo laikytis.

Tačiau pats A. R. neneigia, kad dirbo pardavimų vadybininku UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinio sandėlyje, buvo atsakingas už prekių priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ , užsakymų paruoÅ¡imÄ klientams, dirbo su kasos aparatu ir parduodavo prekes atvykusiems klientams, taip pat iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Taigi, A. R. iÅ¡ esmės neneigia, kad jam buvo patikėtas UAB „A“ (duomenys pakeisti) turtas – piniginės lėšos ir sandėlyje buvusios prekės. Kita vertus, vien tai, kad A.

R. buvo atsakingas už jam patikėtÄ turtÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra kaltas ne tik už pinigų pasisavinimÄ , kurio A. R. neneigia, bet ir už sandėlyje buvusių prekių trÅ«kumÄ .

10. IÅ¡ esmės byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje buvo nustatytas piniginių lėšų ir prekių trÅ«kumas. Visgi pats trÅ«kumo nustatymo faktas savaime dar nepatvirtina, kad už šį trÅ«kumÄ yra atsakingas A. R.. Be to, nors pats piniginių lėšų ir prekių trÅ«kumo faktas abejonių nekelia, bet pagal byloje surinktus duomenis negalima tiksliai nustatyti prekių trÅ«kumo dydžio. 10.1. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje nustatyti trÅ«kumai grindžiami 2014 m. balandžio 10 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktu (be numerio) nustatytu 10 299,30 Lt trÅ«kumu, 2014 m. balandžio 10 d. fiktyvių skolų nustatymo aktu Nr. 1 nustatyta 78 447,62 Lt fiktyvių skolų suma, 2014 m. balandžio 10 d. inventorizacijos aktu Nr. 050000000005 nustatytu 64 556,22 Lt prekių trÅ«kumu, 2014 m. balandžio 10 d. inventorizacijos aktu (priedu prie akto 050000000005) Nr. 050000000006 nustatytu 4 489,21 Lt prekių trÅ«kumu, 2014 m. birželio 30 d. fiktyvių skolų nustatymo aktu Nr. 2 papildomai nustatyta 40 934,41 Lt fiktyvių skolų suma, 2014 m. rugsėjo 30 d. fiktyvių skolų nustatymo aktu Nr. 3 papildomai nustatyta 1 275,47 Lt fiktyvių skolų suma (1 t., b. l. 13-20, 98, 164).

UAB „H“ (duomenys pakeisti) auditoriaus 2016 m. sausio 6 d. patikrinimo akte, įvertinus paminėtus UAB „A“ (duomenys pakeisti) nustatytus duomenis, konstatuota, jog fiktyvios skolos sudarė 124 451,35 Lt, pagal tai apskaičiuota tariamai parduotų prekių savikaina – 89 599,47 Lt, be to, pagal inventorizacijos duomenis A. R. materialiai atsakingas už kasoje bei sandėlyje nustatytÄ piniginių lėšų bei prekių trÅ«kumÄ â€“ 79 344,73 Lt, iÅ¡ viso apskaičiuota UAB „A“ (duomenys pakeisti) padaryta turtinė žala – 166 852,99 Lt (48 323,95 Eur) (7 t., b. l. 127-129, 130-133). 10.2.

Tačiau nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) inventorizacijos ir fiktyvių skolų sudarymo metu nustatytos sumos yra netikslios. AuditÄ atlikęs ir 2016 m. sausio 6 d. patikrinimo aktÄ surašęs auditorius R. K. nurodė, jog patikrinimÄ atliko tik iÅ¡ UAB „A“ (duomenys pakeisti) pateiktų duomenų (inventorizacijos aktų ir fiktyvių skolų nustatymo aktų), bet netikrino nei vieno pirminio dokumento apie tikras ar fiktyvias Å«kines operacijas. Atsižvelgiant į tai, siekiant iÅ¡samiai ir teisingai nustatyti bylos faktines aplinkybes, susijusias su UAB „A“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų ir materialinių vertybių trÅ«kumu, jo dydžiu ir kaip jis susidarė, Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi buvo paskirta finansų buhalterinė ekspertizė (9 t., b. l. 24-31), kuriÄ atlikus suraÅ¡ytas 2018 m. vasario 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-733(17) (9 t., b. l. 47-76). 10.3.

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, atliekant ekspertizę buvo neapsiribota vien tik UAB „A“ (duomenys pakeisti) sudarytais inventorizacijos aktais ir fiktyvių skolų sudarymo aktais, bet papildomai iÅ¡tirti ir kiti UAB „A“ (duomenys pakeisti) 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. balandžio 11 d. laikotarpio dokumentai: kasos aparato operacijų žurnalas, kasos knyga, pirkimo registrai, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, bei pirkėjų parodymai. Ekspertizės akte konstatuota, jog dalis UAB „A“ (duomenys pakeisti) fiktyviomis pripažintų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų buvo apmokėta, taip pat pagal dalį PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų negalima patikrinti Å«kinės operacijos tikrumo, todėl prekių savikainos trÅ«kumas pagal fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras sumažintas iki 74 102,95 Lt, taip pat ekspertizės metu buvo patvirtinti inventorizacijos metu nustatyti 10 299,30 Lt grynųjų pinigų bei 69 045,43 Lt prekių trÅ«kumo dydžiai, be to, įvertinus fiktyvių atsiskaitymų grynaisiais sumÄ jau įvertintÄ per kasos trÅ«kumÄ (4,229,32 Lt), atmetus neįtrauktų į apskaitÄ materialinių vertybių trÅ«kumÄ (2 138,11 Lt) bei pritaikius natÅ«ralios netekties normÄ (751,15 Lt), nustatytas bendras 148 467,21 Lt (42 999 Eur) trÅ«kumas (atsakymai į 7 ir 8 klausimus ekspertizės akte). 10.4.

Civilinis ieÅ¡kovas UAB „A“ (duomenys pakeisti) su ekspertizės akte nustatyto trÅ«kumo dydžiu sutiko ir atsižvelgdamas į ekspertizės metu nustatytas aplinkybes, patikslino savo patirtÄ turtinę žalÄ bÅ«tent ekspertizės akte nustatytai 148 467,21 Lt (42 999 Eur) sumai. Tačiau vertinant apskaičiuoto piniginių lėšų ir prekių trÅ«kumo dydžio pagrįstumÄ , atsižvelgtina į tai, kad atliekant ekspertizę buvo nustatyta, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) iki 2014 m. balandžio 10 d. piniginių lėšų inventorizacijos nebuvo atliekamos, nebuvo pateiktas inventorizacinis prekių likutis 2013 m. liepos 1 d., tyrimui nepateikti ir prekių judėjimo dokumentai už 2013 m. liepos 1 d.

– 2014 m. kovo 30 d. laikotarpį, pagal pateiktus dokumentus buvo preziumuota, jog 2014 m. kovo 31 d. dokumentinis prekių likutis sutapo su faktiniu prekių likučiu, bei atsižvelgiant į prekių judėjimo dokumentus už 2014 m. kovo 31 d. – 2014 m. balandžio 10 d. laikotarpį ir 2014 m. balandžio 10 d. materialinių vertybių inventorizacijos aktus, apskaičiuotas prekių trÅ«kumas pastarajai datai. Taigi, iÅ¡ esmės ekspertizės akto iÅ¡vados dėl piniginių lėšų ir prekių trÅ«kumo yra sÄ lyginės, kuriomis remiantis negalima daryti kategoriÅ¡kos ir abejonių nekeliančios iÅ¡vados dėl tikrojo piniginių lėšų ir prekių trÅ«kumo dydžio, susidariusio A.

R. darbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje laikotarpiu. 10.5. Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįsto nesivadovavimo UAB „A“ (duomenys pakeisti) inventorizacijos aktais ir 2016 m. sausio 6 d. patikrinimo aktu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, net ekspertizės akte ir konstatavus suraÅ¡ytų inventorizacijos aktų, o kartu ir 2016 m. sausio 6 d. patikrinimo akto trÅ«kumus, nepripažino Å¡ių įrodymų nepatikimais, bet jais vadovavosi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja ekspertizės aktui, tačiau tiek inventorizacijos aktai, tiek 2016 m. sausio 6 d. patikrinimo aktas tik konstatuoja pinigų ir prekių trÅ«kumo faktÄ , bet nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, jog už šį trÅ«kumÄ yra atsakingas A.

R..

11. Nuteistasis A. R. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies – neneigė pasisavinęs 40 000 Lt ir klastojęs jo vardu iÅ¡raÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Nurodė, kad yra dirbęs UAB „Au“ (duomenys pakeisti), UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir UAB „A“ (duomenys pakeisti), kurios visos priklausė tiems patiems asmenims, nors jis bÅ«davo perkeliamas dirbti iÅ¡ vienos įmonės į kitÄ , bet jo darbo pobÅ«dis nesikeitė – prekiaudavo automobiline kosmetika, automobilių valymo priemonėmis, antifrizais, tepalais ir pan., UAB „A“ (duomenys pakeisti) pradėjo dirbti nuo 2013 m. liepos mėnesio, pradedant dirbti jam nebuvo perduotos jokios materialinės vertybės, taip pat neatsimena, kad bÅ«tų pasirašęs kokias darbines instrukcijas ar pareigybes.

Kaip parodė A. R., Šiaulių padalinyje pardavimų vadybininkais dirbo jis ir R. G., buvo nusistovėjusi tvarka, kad R. G. važinėdavo ir ieškodavo klientų, o A. R. visada būdavo sandėlyje, parduodavo prekes atvažiavusiems klientams, taip pat suruošdavo didesnius užsakymus, kuriuos vėliau išvežiodavo vairuotoju dirbęs T. G., be to, A. R. priimdavo atvežamas prekes, kurios būdavo atvežamos iš centrinio sandėlio. A. R. paaiškino, kad jo atlyginimo dydis priklausydavo nuo parduodamų prekių kiekio, todėl stengdavosi kuo daugiau suprekiauti, dėl didelio darbo tempo kartais nesutikrindavo atvežamų prekių, o vėliau paaiškėdavo, kad kai kurių prekių trūkdavo, todėl galimai kartais ne visos užsakytos prekės būdavo atvežamos.

Be to, A. R. nurodė, kad norėdamas parduoti kuo daugiau prekių, kartais klientams iÅ¡duodavo prekes be apmokėjimo ir neiÅ¡raÅ¡ydamas PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kuriÄ iÅ¡raÅ¡ydavo vėliau, dažniausiai mėnesio pabaigoje, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai klientai neigdavo gavę prekes ir nebesumokėdavo. A. R. neneigė iÅ¡raÅ¡ydavęs fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras tam, kad padengtų faktinį prekių trÅ«kumÄ , tikėjosi, kad vėliau viskas susitvarkys, tačiau jokių prekių nėra pasisavinęs, taip pat negavo jokios asmeninės naudos už fiktyvių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ .

Nuteistasis pripažino ir tai, kad 2014 m. sausio ar vasario mėnesį su pažįstamu sugalvojo uždirbti perparduodami automobilius, tam jam reikėjo gauti pinigų, todėl paėmė iÅ¡ įmonės seifo apie 40 000 Lt, už kuriuos buvo įsigytas automobilis, bet automobiliui patekus į eismo įvykį, pinigų nebeatgavo ir nebegalėjo grÄ Å¾inti įmonei, todėl pinigų trÅ«kumui paslėpti taip pat iÅ¡raÅ¡ydavo fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo A. R. parodymais. Galima sutikti su apeliantu, jog duodamas pirmosios instancijos teisme A. R. davė ne tokius iÅ¡samius parodymus kaip ikiteisminio tyrimo metu, bet atsižvelgtina į tai, kad pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu A. R. buvo apklaustas dar 2015 m. lapkričio 16 d., todėl neabejotinai geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Kita vertus, taip pat ne tokius detalius parodymus kaip ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojai R. G. ir T. G., kurių parodymais siÅ«loma remtis apeliaciniame skunde.

Tačiau vien dėl to, kad apklausiamas teisme A. R. prisiminė ne visas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, negalima besÄ lygiÅ¡kai atmesti A. R. parodymų kaip nepatikimų, tuo labiau kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. R. parodymai dėl esminių veikos aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme A. R. nurodė tokias pačias įsidarbinimo iÅ¡ pradžių UAB „Au“ (duomenys pakeisti), po to UAB „E“ (duomenys pakeisti), o vėliau ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) aplinkybes, vienodai apibÅ«dino savo kaip pardavimų vadybininko darbines funkcijas, vienodai paaiÅ¡kino jam žinomas pinigų ir prekių trÅ«kumo aplinkybes, t. y. kad pinigus paėmė norėdamas investuoti į automobilių perpardavimo verslÄ , kuris nepavyko, o prekių trÅ«kumas susidarė iÅ¡duodant klientams prekes be apmokėjimo ir neiÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, prekes gavę klientai vėliau atsisakydavo mokėti, be to, galimai ne visos prekės bÅ«davo atvežamos iÅ¡ centrinio sandėlio, todėl norėdamas padengti faktinį prekių trÅ«kumÄ iÅ¡raÅ¡inėdavo fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, taip pat fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo norėdamas nuslėpti paimtų pinigų trÅ«kumÄ .

A. R. viso proceso metu pripažino padaręs įmonei 40 000 Lt žalÄ paimdamas pinigus, bet neigė pasisavinęs prekes ar jas už tam tikrÄ atlygį be PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros perduodavęs kitiems asmenims. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog A. R. parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai vien dėl to, kad jis kaip baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas suÅ¡velninti savo padėtį. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, atlikus inventorizacijÄ ir nustačius piniginių lėšų trÅ«kumÄ , A.

R. buvo inkriminuota, kad jis pasisavino 10 299,30 Lt, bet A. R. prisipažino pasisavinęs ženkliai didesnę sumÄ â€“ 40 000 Lt, kas neleidžia abejoti A. R. nuoÅ¡irdumu duodant parodymus apie veikos aplinkybes.

13. Atskirai aptartini A. R. 2014 balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 11 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai darbdaviui paaiÅ¡kėjus pinigų ir prekių trÅ«kumui (1 t., b. l. 21-22, 23). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra neteisėtas įrodymas. Apygardos teismas, vertindamas raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų kaip įrodymų teisėtumÄ , nepagrįstai raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus prilygino įtariamojo apklausos protokolams bei konstatavo, jog raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai gauti ne BPK numatytu bÅ«du.

Tačiau BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse nėra numatytas reikalavimas, jog visi baudžiamosios bylos įrodymai gali būti gauti tik BPK numatytais būdais. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad įrodymai būtų gauti įstatymų, o ne vien BPK, nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, ir kuriuos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. R. rašytinius paaiškinimus rašė kaip darbuotojas darbdaviui dėl galimai padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį vėliau buvo atleistas iš darbo (1 t., b. l. 89).

Tokių darbuotojo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pateikimÄ numato tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso, tiek kitų darbinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, todėl pats savaime darbuotojo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas darbdaviui negali bÅ«ti pripažintas neteisėtai gautu įrodymu ir Å¡iuo atveju laikytinas raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris vertintinas pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti bylos įrodymai. 13.1. 2014 m. balandžio 10 d. paaiÅ¡kinime A. R. pripažįsta pasisavinęs jam patikėtus UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigus, kuriuos investavo į automobilių perpardavimo verslÄ .

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tokios pačios pozicijos A. R. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme, todėl atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog A. R. parodymai nesutampa su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Nors tame pačiame paaiÅ¡kinime A. R. pripažįsta, jog nustatytas pinigų ir prekių trÅ«kumas yra tikras, bet dar kartÄ pažymėtina, jog A. R. nurodo pasisavinęs tik jam patikėtus pinigus, pasisavintÄ sumÄ Ä¯vardija 30-40 tÅ«kstančių litų, gailisi ėmęs bÅ«tent pinigus, o ne prekes, kurios, kaip paaiÅ¡kinime nurodo, galimai yra pas jam žinomus asmenis.

Pastaroji aplinkybė atitinka A. R. parodymus, jog jis prekes be apmokėjimo ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡duodavo nuolatiniams klientams tikėdamasis, kad Å¡ie už jas sumokės vėliau. 13.2. 2014 m. balandžio 11 d. paaiÅ¡kinime A. R. nurodo daliai klientų rašęs PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir parduodavo prekes už mažesnę kainÄ nei PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta suma, neva klientai už tai A. R. sumokėdavo tam tikrÄ atlygį, o vėliau A. R. tiesiog nebepajėgė padengti pagal tokias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras susidariusio pinigų trÅ«kumo.

Tačiau jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina aptariamame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytų aplinkybių. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pats A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė gavęs naudos iÅ¡ PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų klastojimo ar neteisėto prekių perdavimo klientams bei nurodė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras klastojęs tik norėdamas padengti prekių ir pinigų trÅ«kumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme buvo apklausti praktiÅ¡kai visi UAB „A“ (duomenys pakeisti) klientai, kurių vardu buvo iÅ¡raÅ¡ytos fiktyvios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, bet nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad bÅ«tų iÅ¡ A.

R. ar kitų asmenų gavęs prekių, bet už jas nesumokėjęs ar sumokėjęs mažiau nei nurodyta PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis A. R. 2014 m. balandžio 11 d. raÅ¡ytu paaiÅ¡kinimu, o kartu Å¡is paaiÅ¡kinimas nepaneigia A. R. parodymų.

14. Kiti bylos įrodymai taip pat nepaneigia A. R. parodymų, kad jis nepasisavino nustatyto prekių trÅ«kumo bei suklastojo tik tas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos jo vardu ir yra pasiraÅ¡ytos. 14.1. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje nebuvo atliekamos piniginių lėšų ir sandėlyje buvusių prekių inventorizacijos, taip pat nėra jokių dokumentų apie materialinių vertybių ir piniginių lėšų perdavimÄ A. R. Å¡iam pradėjus dirbti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinio sandėlyje, dėl ko negalima nustatyti, ar nebuvo sandėlyje prekių trÅ«kumo dar prieÅ¡ pradedant dirbti A.

R. bei kiek ir kokių prekių buvo perduota pradėjusiam dirbti A. R.. Šių išvadų nepaneigia ir A. R. bei R. G. parodymai apie periodiškai atliekamas inventorizacijas „tik dėl akių“, kurių metu jie patys tikrindavo sandėlyje buvusias prekes, bet tokios inventorizacijos neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų, jų rezultatai yra neaiškūs ir nepatikimi. 14.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. R. nebuvo vienintelis asmuo materialiai atsakingas už prekes, buvusias UAB „A“ (duomenys pakeisti) Šiaulių padalinio sandėlyje, taip pat visiškos materialinės atsakomybės sutartį buvo pasirašęs ir kitas pardavimų vadybininkas R.

G.. Be to, pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ R. G. UAB „A“ (duomenys pakeisti) pradėjo dirbti anksčiau nei A. R.. 14.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama tai, kad inventorizacijos metu A. R. neneigė nustatyto prekių trÅ«kumo. Tai parodė ir inventorizacijoje dalyvavę A. A. ir N. U.. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, prekių trÅ«kumo pripažinimo faktas savaime nereiÅ¡kia, jog A. R. prisipažino, kad prekių trÅ«kumas atsirado jam prekes pasisavinus. 14.4. Nuteistasis A.

R. parodė, kad be jo prekes galėdavo parduoti ir R. G.. Nors kaip liudytojas apklaustas R. G. neigė pardavinėjęs prekes klientams, o tai Å iaulių padalinyje neva darė vienintelis A. R., bet Å¡iuos R. G. parodymus paneigia bei A. R. parodymus patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto S. B. parodymai, jog bÅ«davo daugiau žmonių, kurie jam atvykus parduodavo prekes, sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo dažniausiai tas asmuo, kuris tuo metu bÅ«davo prie kompiuterio, tai darydavo ir A. R., ir R. G.. 14.5. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, jog neva A.

R. visada bÅ«davo sandėlyje ir be jo niekas negalėdavo iÅ¡vežti prekių. Kaip parodė A. R., parengus užsakymÄ , klientui prekes pristatydavo vairuotoju dirbęs T. G.. Kaip liudytojas apklaustas T. G. nurodė, kad jam kraunantis prekes, sandėlyje visada bÅ«davo A. R., kuris jam padėdavo. Tačiau apklausiamas R. G. nurodė, kad vairuotojas kraudavosi prekes arba kartu su A. R., arba pats vienas, kai sandėlyje nebÅ«davo A. R.. 14.6. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad tariamai pasisavintų prekių vienas pats A.

R. tiesiog fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡sivežti iÅ¡ sandėlio net ir per sÄ lyginai ilgÄ laiko tarpÄ nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., kadangi bendras A. R. inkriminuotų pasisavintų prekių svoris sudaro net 56 120 kg. Norint tokį prekių kiekį iÅ¡vežti iÅ¡ sandėlio bÅ«tina pasitelkti specialiÄ technikÄ ir krovinines transporto priemones arba lengvuoju automobiliu daug kartų iÅ¡vežinėti prekes iÅ¡ sandėlio, tačiau UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovai nurodė tokių atvejų neužfiksavę. 14.7.

Jokie bylos duomenys nepatvirtina ir apelianto teiginių, jog neva iš centrinio sandėlio į Šiaulių padalinio sandėlį būdavo atvežamos visos užsakytos prekės. A. R. nurodė, kad dažnu atveju tiesiog dėl laiko stokos nesutikrindavo į sandėlį atvežamų prekių, bet ant važtaraščio pasirašydavo, jog prekės gautos, visgi po kiek laiko pastebėdavo, kad dalies prekių trūkdavo. Šie A. R. parodymai byloje nepaneigti, priešingai, UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktorius A.

A. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iÅ¡ centrinio sandėlio prekes atveždavo samdomas vežėjas, važtaraÅ¡tyje nesimatydavo konkrečių prekių pavadinimų, o tik kiekiai (paletėmis ir pan.). Vadybininkas pasiraÅ¡ydavo, kad gavo prekes ir jų perskaičiuoti nebereikėdavo (7 t., b. l. 134-136). 14.8. Byloje nėra jokių įrodymų tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių, jog visas fiktyvias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡rašė bÅ«tent A. R.. Pats A. R. nurodė, nežinantis, kiek tiksliai netikrų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡rašė, bet savo kaltę pripažino tik dėl tų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, kurios iÅ¡raÅ¡ytos jo vardu ir pasiraÅ¡ytos.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tik A. R. galėjo iÅ¡raÅ¡yti visas fiktyviomis įvardintas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, bet su tuo nėra pagrindo sutikti. R. G. parodė, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudojama buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“ naudotis nemokėjo, jis tik surinkdavo užsakymus iÅ¡ klientų, o visas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡inėjo A. R., tačiau Å¡ie R. G. parodymai vertinami kritiÅ¡kai ir yra atmetami kaip neatitinkantys kitų bylos duomenų.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra iÅ¡raÅ¡ytos tiek A. R., tiek R. G. vardu, vadovaujantis UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojų parodymais, Å iaulių padalinio darbuotojai prie buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ jungdavosi vienu prisijungimo kodu. Pagal technines programos savybes negalima nustatyti, kuris iÅ¡ darbuotojų iÅ¡rašė konkrečiÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , todėl kiekviena PVM sÄ skaita-faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti tiek A.

R. ar R. G., tiek bet kurio kito asmens, žinojusio prisijungimo prie buhalterinės apskaitos programos kodÄ . Å iuo atveju kritiÅ¡kai vertintini ir T. G. parodymai, jog neva R. G. nemokėjo dirbti su buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“. Atsižvelgtina į tai, kad T. G. yra R. G. brolis, todėl yra akivaizdžiai suinteresuotas duoti bÅ«tent R. G. palankius parodymus. Be to, R. G., o kartu ir T. G. parodymus paneigia ne tik aukščiau minėti liudytojo S. B. parodymai, bet ir liudytojo A. Å . parodymai, jog R.

G. buvo apmokytas dirbti su buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“, dirbant R. G. mokė ir A. R., todėl R. G. galėjo savarankiÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kovÄ UAB „A“ (duomenys pakeisti), kuris kaltina A. R. piniginių lėšų ir prekių pasisavinimu, atstovaujantis advokatas Ž. RupÅ¡ys dar ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojais atstovavo ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojų A.

A., B. Ž. ir to paties R. G., kurie taip pat įvardijo A. R. kaip pasisavinusį prekes asmenį, interesus (1 t., b. l. 188-191, 196-198, 200-201), iÅ¡ ko galima spręsti apie akivaizdų R. G. suinteresuotumÄ duoti A. R. nepalankius parodymus. 14.9. Be to, A. R. pripažintas kaltu suklastojęs PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų už bendrÄ 48 987,67 Lt sumÄ . Tai iÅ¡ esmės atitinka A. R. pasisavintÄ pinigų sumÄ , o kartu patvirtina A. R. parodymus, jog PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras A. R. klastojo ne siekdamas pasisavinti prekes, o tam, kad nuslėptų pinigų pasisavinimÄ ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių susidariusį prekių trÅ«kumÄ . 14.10.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. R. parodymais nesudaro pagrindo abejoti ir tai, kad inventorizacijos metu buvo nustatytas 10 299,30 Lt piniginių lėšų trÅ«kumas, o A. R. prisipažino pasisavinęs 40 000 Lt. Å iuo aspektu yra svarbi ekspertizės metu nustatyti piniginių lėšų pajamavimo reikalavimų pažeidimai, kai į kasÄ nebÅ«davo įtraukiami gauti apmokėjimai už prekes, todėl galimai tokių neapskaitytų piniginių lėšų UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje buvo ir daugiau, kas paaiÅ¡kina inventorizacijos metu nustatytÄ mažesnį piniginių lėšų trÅ«kumo dydį nei pasisavinęs prisipažino A.

R.. Be to, A. R. nurodė, stengęsis po truputį savo skolÄ Ä¯monei grÄ Å¾inti, taip sumažindamas faktinį piniginių lėšų trÅ«kumÄ .

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl A. R. inkriminuotų veikų aplinkybių įrodytumo yra pagrįsti ir teisingi. IÅ¡ esmės byloje negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti tikrojo piniginių lėšų ir prekių trÅ«kumo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje, kadangi nei iki A. R. pradedant dirbti, nei pradėjus dirbti nebuvo atliekamos piniginių lėšų ir prekių, buvusių sandėlyje, inventorizacijos, jokios materialinės vertybės nebuvo perduotos pradėjusiam dirbti A.

R., tuo labiau kad ne vienas A. R. buvo atsakingas už UAB „A“ (duomenys pakeisti) Å iaulių padalinyje buvusias materialines vertybes. Taip pat byloje negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kodėl susidarė prekių trÅ«kumas sandėlyje ir kas už tai yra atsakingas. Nors pats A. R. prisipažino, kad kartais iÅ¡duodavo prekes klientams be dokumentų ir apmokėjimo, tikėdamasis vėliau iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bei gauti apmokėjimÄ , o Å¡ie vėliau neigdavo gavę prekes ar tiesiog nesumokėdavo, bet prekių trÅ«kumas galėjo susidaryti ir neatvežus visų užsakytų prekių iÅ¡ centrinio sandėlio ar dėl prekes taip pat pardavinėjusio R.

G. arba prekes iÅ¡vežinėjusio T. G. veiksmų. Tokio pobÅ«džio neteisėti veiksmai kaip prekių pardavimas klientams už mažesnę kainÄ nei nurodyta PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje ar tiesioginis prekių pasisavinimas, o vėliau perleidimas kitiems asmenims, kurie buvo inkriminuoti A. R., byloje neįrodyti. Pagal bylos duomenis negalima nustatyti tikslaus prekių kiekio, už kurio trÅ«kumÄ bÅ«tų atsakingas bÅ«tent A. R., o kuri dalis prekių trÅ«kumo galėjo susidaryti dėl kitų asmenų veiksmų.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, A. R. pagrįstai pripažintas kaltu tik dėl 40 000 Lt pinginių lėšų pasisavinimo bei dėl tų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, kurios iÅ¡raÅ¡ytos A. R. vardu ir pasiraÅ¡ytos, suklastojimo, kadangi kitÄ dalį PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų galėjo iÅ¡raÅ¡yti ir kiti asmenys. Negalint tiksliai nustatyti, kokį prekių trÅ«kumÄ nulėmė A. R. veiksmai perduodant prekes klientams be apmokėjimo ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros bei vėliau tikintis gauti apmokėjimÄ , nėra pagrindo dalies A.

R. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnį kaip turto iššvaistymo dėl neatsargumo.

16. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl turtinės žalos ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl didesnės turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra susiję su jau aukščiau atmestu kaip nepagrįstu apelianto reikalavimu pripažinti A. R. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, todėl nėra pagrindo padidinti ir iÅ¡ A. R. priteisto turtinės žalos atlyginimo. Dėl praÅ¡ymo priteisti visas civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) patirtas proceso iÅ¡laidas pažymėtina, kad iÅ¡ nuteistojo priteistinos tik tos iÅ¡laidos, kurias pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ galima pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir kurios yra pagrįstos, t. y. buvo realiai patirtos ir jų priteisimas neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad civilinis ieÅ¡kovas patyrė 240 Eur iÅ¡laidų už UAB „H“ (duomenys pakeisti) 2016 m. sausio 6 d. patikrinimo akto (7 t., b. l. 127-129, 130-133) parengimÄ , tačiau byloje nėra pateikta jokių Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl negalima pripažinti, kad tokios iÅ¡laidos iÅ¡ tikrųjų buvo patirtos. PraÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti grindžiamas 2015 m. balandžio 29 d. sÄ skaita už teisinę pagalbÄ , kurioje nurodyta 2 500 Eur suma už teisinių paslaugų teikimÄ baudžiamojoje byloje, susipažinimÄ su baudžiamÄ ja byla, civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , susipažinimÄ su specialisto iÅ¡vada ir jos įvertinimÄ , konsultavimÄ , dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (7 t., b. l. 202).

Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurių bÅ«tų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti atlygintinų iÅ¡laidų advokato paslaugos apmokėti dydį nuo 2 500 Eur iki 1 500 Eur. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo besÄ lygiÅ¡kai priteisti nurodomÄ sumÄ , jei Å¡i yra per didelė. Nors baudžiamasis procesas byloje trunka nuo 2014 metų, bet, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, advokatas Ž.

RupÅ¡ys nagrinėjamoje byloje iÅ¡ pradžių dalyvavo ne kaip UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas, o iÅ¡ pradžių ikiteisminio tyrimo metu atstovavo pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo padavusiÄ UAB „F“ (duomenys pakeisti) (1 t., b. l. 92-93), vėliau liudytojais apklaustus R. G., A. Å ., A. A., B. Ž., N. U. (1 t., b. l. 165) ir tik 2015 m. gegužės 18 d. pateikiant civilinį ieÅ¡kinį advokatas Ž. RupÅ¡ys jau veikia kaip civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas.

Taigi, realiai kaip civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas Ž. RupÅ¡ys procese dalyvavo nuo 2015 m. gegužės 18 d., skundžiamas nuosprendis byloje priimtas 2018 m. birželio 13 d., t. y. per trejus metus, bet dėl paskirtos ekspertizės teisminis bylos nagrinėjimas nevyko nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., t. y. kiek daugiau nei vienerius metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo A. R. turtinę ir Å¡eimyninę padėtį bei tai, kad pasitvirtino tik sÄ lyginai maža dalis kaltinime nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iÅ¡ A.

R. praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydį iki 1 500 Eur, toks teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: civilinio ieÅ¡kovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                     Albinas Bielskis                                                                                                                    Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas