3cbbc17c-665c-4d39-b226-77bbdae40468 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3273-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00934-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas D. S. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12-15). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, daug gyvenamojo ploto užėmė baldai.

Pažymėjo, kad sanitariniame mazge jam nebuvo užtikrintas privatumas, vietoje tualeto įrengtos tupyklos, kurios neatskirtos pertvaromis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nežinojo apie savo teisę kreiptis į teismÄ , be to, teisinė informacija pataisos namuose buvo neprieinama.

Prašė netaikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino ir priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 23-24) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad, jo nuomone, atsakovas slepia informacijÄ apie bausmės atlikimo sÄ lygas. Pažymėjo, kad buvo kreipęsis į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, dėl ko atsakovas Å¡iÄ informacijÄ turėjo pateikti teismui. Nurodė, kad neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nežinojo, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-20) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. PaaiÅ¡kino, jog dauguma įstaigos dokumentų pasibaigus jų saugojimo terminui buvo sunaikinti, todėl nėra galimybės pateikti duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas ginčo laikotarpiu. Prašė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas netenkinamas.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Marijampolės pataisos namuose nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ .

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016 m. gegužės 27 d. (b. l. 8), todėl skundo reikalavimui pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo reikalavimui negali bÅ«ti taikomas 3 metų senaties terminas, nes pareiÅ¡kėjo skundas paduotas žmogaus teisių pažeidimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo prasme. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ ).

PareiÅ¡kėjas skunde praleistÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ grindė ir tuo, jog neturėjo teisinių žinių ir anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ neturėjo galimybių, nes Marijampolės pataisos namuose Å¡i informacija buvo neprieinama. Teismas pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir Civilinis kodeksas, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr., pav. LVAT 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171-11).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimÄ . Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o laikotarpiui nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2008 m. gegužės 31 d. taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis