3cbba7c8-7a90-4e2c-86da-4d88f69675b1 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-813/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03347-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Lesinskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), išteisintojo A.

V. gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgitos Virbickaitės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. V. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 27 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) automobilį ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. iÅ¡teisintas konstatavus, kad galima prielaida, jog A. V. buvo neblaivus, o supratęs, kad liudytojas tai pastebėjo ir ketina iÅ¡kviesti policijÄ , siekdamas iÅ¡vengti teisinių padarinių, iÅ¡ įvykio vietos pabėgo ir į policijÄ atvyko tik po to, kai iÅ¡siblaivė, bet nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis). Liudytojų R. M., D. K., G. B. parodymai patvirtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2020 m. gruodžio 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1375 redakcija, galiojusi įvykio metu) 3 punkte nustatyti pareigÅ«nai nevertino A. V. neblaivumo požymių pagal Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ , patvirtintÄ 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika) 2–3 punkte iÅ¡vardintus požymius, o taip pat neatliko Taisyklių 6 ir 4 punktuose nustatytų veiksmų, nes policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) k., A.

V. ten jau nebuvo. Tad remiantis Taisyklių ir Metodikos nustatyta tvarka A. V. nenustatyti neblaivumo požymiai, jam nepasiūlyta pasitikrinti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ir neišaiškinti atsisakymo teisiniai padariniai. Nenustačius, kad A. V. veiksmuose yra bent vienos iš BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių, jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį negalima ir jis negali būti pripažįstamas kaltu dėl šios, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 eurų) baudÄ ; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti A. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams; taikant BK 72 straipsnį, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A.

V. konfiskuotino automobilio „FIAT DUCATO”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 49 219,17 eurų. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 2811 straipsnio dispozicija pagal savo konstrukcijÄ nėra blanketinė norma, todėl nėra pagrindo vertinti, jog Å¡ios normos požymiai yra tik tuo atveju, kai yra pažeidžiami kokie nors kiti norminiai aktai. Taisyklės, kuriomis teismas rėmėsi, reglamentuoja ne neblaivumo požymių, bÅ«tent įtarimo dėl neblaivumo (kurių nustatymas / paaiÅ¡kėjimas sudaro pagrindÄ neblaivumo nustatymui), o paties neblaivumo nustatymÄ (jeigu asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, jam objektyviai nėra ir negali bÅ«ti nustatomas neblaivumas, nes bÅ«tent vengimu neblaivumo patikrinimo ir užkertamas kelias nustatyti kokio neblaivumo laipsnio buvo asmuo).

Neblaivumo požymių nustatymas neturėtų bÅ«ti prilyginamas neblaivumo nustatymui. Nustačius neblaivumo požymius, vairavęs transporto priemonę asmuo arba vengia neblaivumo nustatymo (aktyviais arba pasyviais veiksmais), arba dalyvauja veiksmuose, kurie reglamentuoti minėtose Taisyklėse ir / ar veiksmuose pagal Metodikos, pagal kuriÄ iÅ¡vadÄ dėl neblaivumo (o ne dėl pagrįsto įtarimo) suraÅ¡o medikai. Neblaivumo požymių nustatymas sukelia objektyvų įtarimÄ dėl neblaivumo, o vengimas neblaivumo nustatymo tik patvirtina įtarimų dėl neblaivumo pagrįstumÄ , bet nepaneigia pačių neblaivumo požymių buvimo. 3.2.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nelogiškais A. V. paaiškinimais, dėl ko jis, kaip (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, pasišalino ir negrįžo iki darbo / pamainos pabaigos, ir nepagrįstai atmetė liudytojo R. M. parodymus, jog jis buvo įsitikinęs, kad girti buvo ir vairuotojas ir moteris. Apeliantės tvirtinimu, matyti, jog šio liudytojo įsitikinimas nebuvo nepagrįstas, tai yra „moteriai“ ((duomenys neskelbtini) darbuotojai I. J., kuri iš įvykio vietos nepabėgo) buvo nustatytas girtumas, tuo tarpu kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas (vairuotojas A.

V.) pabėgo iÅ¡ įvykio vietos palikdamas vairuotÄ automobilį, tuo iÅ¡ esmės atsisakydamas jį toliau vairuoti, tokiu bÅ«du siekdamas, jog jam nebÅ«tų nustatytas girtumas. A. V., pabėgdamas / pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos bei pasislėpdamas nuo policijos pareigÅ«nų, siekusių jį surasti dėl galimo girtumo nustatymo, vengė neblaivumo patikrinimo. 3.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog nebuvo jokių A. V. neblaivumo požymių, o R.

M. neteisėtai ir nepagrįstai paėmė jam nepriklausančios transporto priemonės - automobilio raktus. 3.4. Nors teismas tiki įtariamuoju, jog jis negirdėjo ir nesuprato (būdamas blaivus įvykio vietoje šalia automobilio), jog įtariama, kad jis yra neblaivus bei kviečiama policija, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja surinktiems ir teisme ištirtiems duomenims. Be kita ko, pats įtariamasis pripažįsta, jog kvietėjas (R. M.) pradėjo šaukti, kad jam nereikia jokios pagalbos, girdėjo, kaip kvietėjas šaukė ant I.

J., kad ji girta ir jam nereikia jos pagalbos. Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įraÅ¡as taip pat patvirtina, jog pranešėjas (R. M.) garsiai Å¡aukdamas ir kitiems asmenims girdint nurodė, kad abu girti, kad pranešė policijai. Nors teismas vertindamas liudytojo R. M. parodymus nurodo, jog Å¡is liudytojas su vairuotoju labai arti nebendravo, tačiau kaip matyti iÅ¡ minėto liudytojo R. M. teisme duotų parodymų jis ne kartÄ nurodė, kad su vairuotoju bendravo metro ar dviejų atstumu. Prokurorei nesuprantama, kodėl toks atstumas bÅ«tų galėjęs trukdyti liudytojui suprasti, jog vairuotojas neblaivus, tuo labiau, jog liudytojas patvirtino, jog jam buvo bandoma sutrukdyti paskambinti, atimti telefonÄ , ir kad tai darė ne tik I.

J., bet „jie“, t. y., ne vienas asmuo, kÄ patvirtina ir BPC praneÅ¡imo garso įraÅ¡o duomenys. PrieÅ¡ingai nei nurodyta nuosprendyje, liudytojas tvirtino, kad policijos nekviesti prašė vairuotojas. 3.5. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos po to, kai iÅ¡girdo apie kviečiamÄ policijÄ , taip vengdamas neblaivumo patikrinimo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojo R. M. parodymais, o patikėjo A. V. parodymais, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojas (bÅ«damas atvykęs į iÅ¡kvietimÄ dėl (duomenys neskelbtini)) tiesiog išėjo į miÅ¡kelį už maždaug pusės kilometro (400-500 metrų) nuo kvietėjo namų pasivaikščioti, kad „nusiraminti“; negrįžo, nes paklydo; kodėl jo ieÅ¡ko policija nesuprato (manė todėl, kad pasiklydo); grįžęs į (duomenys neskelbtini) nevyko nei namo, nei į darbo vietÄ , nes buvo suÅ¡alęs ir todėl iÅ¡vyko į nuolat negyvenamÄ sodybÄ prie ežero, kur pasikÅ«rė židinį ir Å¡iek tiek vartojo alkoholio, kad suÅ¡iltų). 3.6.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors liudytojos B. K., I. J., R. M. nepatvirtino matę A. V. vartojant alkoholį ar pastebėję jį esant neblaivų, tačiau B. K. atvyko į įvykio vietÄ jau po to kai A. V. buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ R. M. sodybos kiemo; iÅ¡teisitnojo bendradarbė R. M. nurodė jį mačiusi tik ryte ir nemačiusi, kad kas nors bÅ«tų vartojęs alkoholį (nors I. J. girtumas objektyviai nustatytas, Å¡i liudytoja nematė, kad ir I. J. bÅ«tų vartojusi alkoholį), todėl tai, jog ji nematė alkoholio vartojimo, negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog A.

V. vartojo alkoholį ar buvo neblaivus. Teismas nepagrįstai patikėjo taip pat neblaivios buvusios I. J. parodymais ir nepagrįstai atmetė liudytojo R. M., kuris vienintelis nedelsiant po transporto priemonės vairavimo matė A. V. esant girtÄ , parodymus. 3.7. Apeliantė sutinka, kad policijos pareigÅ«nas D. K. trumpo pokalbio metu nedavė nurodymo A. V. atvykti į policijos komisariatÄ , tačiau mano, kad pareigÅ«no nurodymas asmeniui, kuris teigia esantis pasiklydęs, atvykti pačiam į policijÄ sunkiai galėtų bÅ«ti suvokiamas kaip logiÅ¡kas, o policijos pareigÅ«no nurodymo laukti A.

V. nevykdė, policijos pareigÅ«nai negalėjo su A. V. susisiekti, kad galėtų duoti kokius nors nurodymus ar nuvykti patikrinti jo blaivumÄ alkotesteriu, nes po Å¡io pokalbio A. V. į policijos pareigÅ«nų skambučius neatsiliepė ir nepranešė savo buvimo vietos, o jÄ slėpė. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. V. pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), tačiau nei į darbovietę (nors darbo laikas nebuvo pasibaigęs), nei į namus (kur policija jau buvo apsilankiusi jo gyvenamojoje vietoje jo ieÅ¡kodama) nėjo, bendravo su savo draugais, kÄ patvirtina iÅ¡teisintojo naudoto telefono abonento iÅ¡klotinės, tuo pačiu objektyviai paneigdamos A.

V. parodymus, jog jis nevengęs policijos, neblaivumo nustatymo, jog jo telefonas tiesiog buvo iÅ¡sikrovęs. 3.8. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad niekur nėra nustatyta, jog neblaivumo požymių buvimas ar vengimas neblaivumo patikrinimo privalo bÅ«ti nustatinėjamas tik policijos pareigÅ«nų kaip liudytojų parodymais, o ne kitų asmenų, kuriems tiesiogiai tokios reikÅ¡mingos aplinkybės tapo žinomos, parodymais kaip vienu iÅ¡ įrodymų Å¡altiniu. Teisinis reguliavimas, kuomet aktyvus transporto priemonę vairuojančio asmens vengimas neblaivumo patikrinimo nebÅ«tų pripažįstamas neblaivumo nustatymo vengimu bÅ«tų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sÄ moningai kuo aktyvesniais veiksmais vengti neblaivumo nustatymo.

Be to, asmenys, kurie tik atsisakė „pÅ«sti“ į alkoholio matavimo prietaisÄ bÅ«tų laikomi padarę nusikalstamÄ veikÄ (nežiÅ«rit to, jog jiems neblaivumas nenustatytas), kai tuo tarpu aktyviais veiksmais pasiÅ¡alinę iÅ¡ įvykio vietos (po neblaivumo požymių jiems nustatymo nedelsiant po transporto priemonės vairavimo) ir pasislėpę nuo policijos pareigÅ«nų iki iÅ¡blaivėjimo vairuotojai, ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengę neblaivumo nustatymo, bÅ«tų nebaudžiami.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgitos Virbickaitės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo požymių nustatymÄ ir neblaivumo patikrinimo tvarkÄ , nuostatų aiÅ¡kinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad A. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymių.

6. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant A. V. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad A. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymių.

7. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Prokurorė neteisi tvirtindama, kad Å¡ios normos dispozija nėra blanketinė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punktÄ policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. O už Å¡ių reikalavimų sÄ moningÄ nevykdymÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

8. A. V. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) automobilį ,,Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. V. 2022 m. sausio 27 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) automobilį ,,Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, kad jis policijos pareigÅ«nų nebuvo sustabdytas, eismo įvykio nesukėlė, o poreikis tikrinti jo neblaivumÄ kilo gavus liudytojo R. M. praneÅ¡imÄ apie tai, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę (duomenys neskelbtini) darbuotojai ((duomenys neskelbtini)) yra neblaivÅ«s.

10. Nagrinėjamu atveju su baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį taikymu, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Minėtų Taisyklių 2.3 punkte numatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) pareigÅ«nų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiÅ«rimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimÄ kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, karys ar medžiotojas, yra neblaivus.

11. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, medžiotojas ar vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojas yra blaivus: policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos ar Aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ Ä¯vertina bendrÄ asmens bÅ«klę. Ä®vertinę bendrÄ asmens bÅ«klę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka Å¡ių Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, t. y., prieÅ¡ jį tikrindami žodžiu paaiÅ¡kina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti. Taigi, neblaivumo patikrinimo vengimas iÅ¡ esmės prilyginamas neblaivumo fakto konstatavimui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ , reikÅ¡mės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).

13. Nagrinėjamu atveju patys policijos pareigÅ«nai A. V. vairuojant transporto priemonę nesustabdė, atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ dėl fakto, kad A. V. galimai bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę, jo įvykio vietoje nerado, betarpiÅ¡kai su juo nebendravo, neturėjo objektyvios galimybės nustatyti neblaivumo požymių. Nuomonę, kad A. V. transporto priemonę vairavo galimai neblaivus, susidarė iÅ¡ liudytojo R. M. paaiÅ¡kinimų ir trumpo telefonu vykusio pokalbio, kurio metu A. V., nurodydamas vietÄ , kurioje pasiklydo, painiojo miÅ¡kus, be to, kalbėjo neriÅ¡liai, lyg sunkiai tardamas žodžius.

Visgi, atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas policijos pareigÅ«nas D. K. patikslino, kad pagal tai, kaip kalbėjo A. V., jis galėjo bÅ«ti ir blaivus, ir neblaivus, o prielaidÄ , kad yra neblaivus padarė remdamasis liudytojo parodymais. Liudytoja policijos pareigÅ«nė G. B. taip pat nurodė, kad požiÅ«rį, jog A. V. yra neblaivus, galėjo įtakoti tai, jog pranešėjas R. M. nurodė, jog vairuotojas buvo neblaivus. Liudytojas R. M. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad jam visa Å¡i situacija nuo pat pradžių buvo keista.

Pirmiausia jam belaukiant (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nežinomo numerio paskambinęs vyras labai nemandagiai kalbėdamas liepė iÅ¡eiti į laukÄ . Atvažiavus (duomenys neskelbtini) ekipažui, jie delsė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Su (duomenys neskelbtini) bendravo esant atidarytoms (duomenys neskelbtini) automobilio durims. IÅ¡ kalbos suprato, kad ji vartojusi alkoholio, be to, bekalbant pajautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ , kadangi ji buvo be kaukės. Jautė bendrÄ kabinoje tvyrantį alkoholio kvapÄ .

Dėl to jis neleido Å¡iems asmenims eiti pas motinÄ , nors jie ir siÅ«lėsi padėti, o skambino pagalbos numeriu. BÅ«damas lauke vairuotojas tai prieidavo, tai nueidavo, kažkam skambino, bandė įtikinti, kad viskas gerai ir kad jie padės, tačiau tiesiogiai nuo vairuotojo sklindančio kvapo nejautė, nes lauke buvo stiprus vėjas, tačiau jo kalba buvo neriÅ¡li, nei vienas jų nereagavo į tai, kad jis išėmė automobilio raktelius. Jis daugiausia bendravo su (duomenys neskelbtini), jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, vairuotojas dar kurį laikė sėdėjo automobilyje, o vėliau iÅ¡lipęs sakė „kÄ tu čia iÅ¡sigalvoji, viskas gerai“.

Skambinant pagalbos numeriu, jie bandė sutrukdyti, sakė, kad nereikia skambinti, bet ar šiuos veiksmus atliko vairuotojas, ar (duomenys neskelbtini), nebuvo tikras. Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad R. M., skambindamas bendruoju pagalbos numeriu nurodė, kad „abu girti“, tačiau apklausiamas teisme jis negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tiek vairuotojas, tiek (duomenys neskelbtini) buvo neblaivūs, jis aiškino, kad daugiau kreipė dėmesį į (duomenys neskelbtini), nes iš jos tikėjosi pagalbos, o ši buvo neblaivi.

Jis taip pat patvirtino, kad nuo A. V. buvo metro ar dviejų atstumu, tačiau nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė, alkoholio kvapÄ jautė kabinoje, kurioje buvo abu (duomenys neskelbtini) ekipažo nariai. Prokurorė akcentuoja, kad liudytojas nurodė, jog kviečiant policijos pareigÅ«nus, tiek vairuotojas, tiek (duomenys neskelbtini) bandė sutrukdyti, sakydami, kad nereikia skambinti, tačiau teisme jis nurodė, kad nėra tikras dėl to, kas bandė sukliudyti, jis nebuvo tikras ar tuo metu vairuotojas buvo Å¡alia, ar ne.

Pastebėtina, kad BPC garso įraÅ¡e be R. M. balso fone girdimas moteriÅ¡kas balsas, o kito vyriÅ¡ko balso nėra, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neskambinti visgi prašė (duomenys neskelbtini) I. J.. Kalbėdamas apie neblaivumo požymius, liudytojas R. M. nurodė, kad jis nieko nenustatinėjo, o tik matė, kad žmogus kažkoks ne toks. Vėliau bekalbant su (duomenys neskelbtini), kai vairuotojo jau nebebuvo, o jie laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, Å¡i prisipažino, kad Å¡ventė vairuotojo gimtadienį, iÅ¡gėrė penkis stikliukus.

Ä®vertinusi tokius liudytojų R. M., D. K. ir G. B. parodymus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad R. M. neįvardino nei vieno Metodikos 2-3 punktuose nurodyto požymio, pagal kurį bÅ«tų galima pagrįstai spręsti apie galimÄ A. V. neblaivumÄ , o jo apibÅ«dintas A. V. elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo bÅ«ti sÄ lygotas ir susijaudinimo, neadekvataus reagavimo į situacijÄ , suvokus, kad jam, o taip pat ir kolegei gresia griežta drausminė atsakomybė, sietina su tuo, kad I.

J., kuriÄ jis atvežė pas (duomenys neskelbtini), neabejotinai yra neblaivi. Ä®vertinus visÄ situacijÄ iÅ¡ties galima daryti prielaidÄ , kad A. V. buvo neblaivus, bet, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

14. Sekantis svarbus klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant A. V. atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį klausimÄ , yra ar iÅ¡ asmens buvo reikalauja tikrintis neblaivumÄ . IÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų D. K. ir G. B. parodymų bei vaizdo ir garso įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas tarp D. K. ir A. V. vykęs telefoninis pokalbis (2 t. b. l. 55-57), matyti, kad D. K. telefonu susisiekus su A. V. jam nebuvo nurodyta apie bÅ«tinybę pasitikrinti neblaivumÄ , nebuvo aiÅ¡kinta atsakomybė dėl atsisakymo tikrintis neblaivumÄ .

Pokalbio turinys patvirtina, kad A. V. nurodė pasiklydęs miÅ¡ke ir praÅ¡o pagalbos, o pareigÅ«nas atsako, kad duos numerį kitam ekipažui ir bandys suieÅ¡koti. Tad akivaizdu, jog A. V. realiai ir pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ , net nebuvo nurodyta apie tokiÄ bÅ«tinybę ir kaip minėta, neiÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė už atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ , nors policijos pareigÅ«nai, aiÅ¡kindamiesi įvykio aplinkybes ir turėdami informacijos apie galimÄ A. V. neblaivumÄ ar apsvaigimÄ , turėjo galimybes jam nurodyti apie bÅ«tinybę pasitikrinti neblaivumÄ , imtis aktyvesnių veiksmų tam, kad bÅ«tų nustatyta jo buvimo vieta.

Taip pat pažymėtina, kad pareigÄ Ä¯rodyti, jog asmuo padarė tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

15. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, įvertinus tai, jog A. V. nebuvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, eismo įvykio nesukėlė ir neturėjo pareigos pagal KET reikalavimus likti įvykio vietoje bei laukti atvykstančių pareigÅ«nų, nėra pagrindo jo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos pripažinti vengimu tikrintis neblaivumÄ . Todėl daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgitos Virbickaitės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Odeta Gruodienė Darius Kantaravičius Lina Lesinskienė