3cb86d88-aaeb-41e2-88b0-bb41a3749fa3 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01009-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nuteistajam G.

L., jo gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui, nuteistosios J. K. gynėjui advokatui J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. K. ir G. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:J. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei BK 71 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 941,50 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Nustatyta, kad įmoka turi bÅ«ti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje J. K. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).G. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei BK 71 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 941,50 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Nustatyta, kad įmoka turi bÅ«ti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Baudžiamosios bylos dalis, kurioje G.

L. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. J. K. nuteista už tai, kad apgaulės bÅ«du įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ UAB „L.“ naudai, t. y. ji bÅ«dama UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktore 2009 m. sausio 9 d. – 2010 m. liepos 26 d. laikotarpiu, apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. grÄ Å¾intinÄ 25 970,51 eurų (89 670,97 Lt) pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) UAB „L.“ naudai, o bÅ«tent:1.1.

UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2009-10-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 386,62 eurų (1 334,91 Lt) sumai, pagal 2009-10-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 4624,96 eurų (15 969,07 Lt) sumai, pagal 2010-04-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 2012,28 eurai (6 948 Lt) sumai, pagal 2010-04-08 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1121,84 eurų (3 873,50 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų viso už 8145,70 eurų (28 125,48 Lt), iÅ¡ kurių 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.2. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1778,48 eurų (6 140,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 499,59 eurų (1 725 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 319,45 eurų (1 103 Lt) sumai, pagal 2010-03-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 557,94 eurų (1 926,46 Lt) sumai, pagal 2010-03-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 341,03 eurų (1 177,50 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 3496,50 eurų (12 072,71 Lt), iÅ¡ kurių 606,83 eurų (2 095,26 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 606,83 eurų (2 095,26 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.3. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-08 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 240,60 eurų (830,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-16 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 543,04 eurų (1 875 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 783,64 eurus (2 705,75 Lt), iÅ¡ kurių 136 eurai (469,59 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 136 eurų (469,59 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.4. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 915,63 eurų (3 161,49 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 915,63 eurus (3 161,49 Lt), iÅ¡ kurių 158,91 eurai (548,69 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 158,91 eurų (548,69 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.5. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 771,46 eurų (2 663,69 Lt) sumai, pagal 2010-03-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 271,62 eurų (937,86 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 1043,08 eurų (3 601,55 Lt), iÅ¡ kurių 181,03 eurų (625,07 Lt ) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 181,03 eurų (625,07 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.6. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ J.

K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1643,42 eurų (5 674,42 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1413,03 eurų (4 878,91 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1733,28 eurų (5 984,66 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 2004,77 eurų (6 922,08 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 5547,29 eurų (19 153,70 Lt) sumai, pagal 2010-04-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 2280,61 eurų (7 874,49 Lt) sumai, pagal 2010-04-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1171,62 eurų (4 045,38 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų viso už 15794,03 eurus (54 533,64 Lt.), iÅ¡ kurių 2741,11 eurai (9 464,52 Lt.) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai nurašė didelius statybinių medžiagų kiekius, kurie nebuvo panaudoti parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 2741,11 eurų (9 464,52 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.7. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-01-20 statybos rangos sutartį Nr. 2010-01-20, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „Ž.“, atstovaujamas direktoriaus J. M., įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ elektros instaliacijos montavimo darbus, parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudojant žinomai netikrÄ 2010 m. vasario mėn. atliktų darbų aktÄ Nr. 15 apie tariamai UAB „Ž.“ atliktus darbus ir panaudojant žinomai netikrÄ 2010-02-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 23 560 eurų (81 348,00 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „Ž.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 4947,60 eurų (17 083,08 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.8. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-07-14 rangos sutartį Nr. 9/07, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.“, atstovaujamas direktoriaus G. L., įsipareigojo atlikti užsakovui, UAB „L.“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimÄ bei panaudojant žinomai netikrÄ 2009-07-14 sÄ matÄ prie rangos sutarties ir 2009-07-24 atliktų darbų aktÄ , apie tariamai atliktus darbus, ir panaudojant žinomai netikrÄ 2009-07-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 24559,60 eurų (84 799,40 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 3921,28 eurų (13 539,40 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.9. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-09-12 rangos sutartį Nr. 9/14, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.”, atstovaujamas direktoriaus G. L. įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimÄ , bei panaudojant žinomai netikrÄ 2009-09-12 sÄ matÄ prie rangos sutarties Nr. 9/14, ir 2009-09-20 atliktų darbų aktÄ , apie tariamai atliktus darbus, ir panaudojant žinomai netikrÄ 2009-09-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 18787,12 eurų (64 868,17 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 3260,57 eurų (11 258,11 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.10. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantį dokumentÄ dėl prekių pirkimo pardavimo, žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-12-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pardavėjas UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus V. R., pirkėjui UAB „L.”, atstovaujamai direktorės J. K., parduoda: vaikiÅ¡kus, suaugusiųjų marÅ¡kinėlius, kelnes, džinsinius kostiumus kelnes viso už 20476,57 eurų (70 701,51 Lt) sumÄ , nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „A.“ Å¡io sandorio neatliko, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 3553,78 eurų (12 270,51 L.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;1.11 toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , J.

K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-12-07 darbų priėmimo aktÄ , kuriame nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „MA“, atstovaujamas direktoriaus A. S., atliko UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimÄ , bei panaudojant žinomai netikrÄ 2009-12-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 29 095,65 eurų (100 461,46 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „MA“, veikla transporto padangų montavimas, pardavimas, o remonto darbų nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grÄ Å¾intinÄ 5049,66 eurus (17 435,46 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai.2.

G. L. nuteistas už tai, kad organizavo didelės vertės svetimo turto įgijimÄ UAB „L.“ naudai, t. y. jis rÅ«pindamasis UAB „L.“ veiklos organizavimu, duodamas nurodymus UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktorei J. K. 2009 m. sausio 9 d. – 2010 m. liepos 26 d. laikotarpiu, apgaule suorganizavo taip, kad bÅ«tų įgytas didelės vertės svetimÄ turtas – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, t. y. grÄ Å¾intinas 25 970,51 eurų (89 670,97 Lt) pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM) UAB „L.“ naudai, o bÅ«tent:2.1.

UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2009-10-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 386,62 eurų (1 334,91 Lt) sumai, pagal 2009-10-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 4624,96 eurų (15 969,07 Lt) sumai, pagal 2010-04-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 2012,28 eurai (6 948 Lt) sumai, pagal 2010-04-08 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1121,84 eurų (3 873,50 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų viso už 8145,70 eurų (28 125,48 Lt), iÅ¡ kurių 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai buvo nuraÅ¡ytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgyta grÄ Å¾intinas 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.2. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1778,48 eurų (6 140,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 499,59 eurų (1 725 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 319,45 eurų (1 103 Lt) sumai, pagal 2010-03-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 557,94 eurų (1 926,46 Lt) sumai, pagal 2010-03-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 341,03 eurų (1 177,50 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 3496,50 eurų (12 072,71 Lt), iÅ¡ kurių 606,83 eurų (2 095,26 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai buvo nuraÅ¡ytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 606,83 eurų (2 095,26 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.3. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-08 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 240,60 eurų (830,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-16 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 543,04 eurų (1 875 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 783,64 eurus (2 705,75 Lt), iÅ¡ kurių 136 eurai (469,59 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai buvo nuraÅ¡ytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 136 eurų (469,59 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.4. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 915,63 eurų (3 161,49 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 915,63 eurus (3 161,49 Lt), iÅ¡ kurių 158,91 eurai (548,69 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai buvo nuraÅ¡ytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 158,91 eurų (548,69 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.5. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 771,46 eurų (2 663,69 Lt) sumai, pagal 2010-03-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 271,62 eurų (937,86 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 1043,08 eurų (3 601,55 Lt), iÅ¡ kurių 181,03 eurų (625,07 Lt ) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du neteisėtai buvo nuraÅ¡ytos statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 181,03 eurų (625,07 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.6. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1643,42 eurų (5 674,42 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1413,03 eurų (4 878,91 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1733,28 eurų (5 984,66 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 2004,77 eurų (6 922,08 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 5547,29 eurų (19 153,70 Lt) sumai, pagal 2010-04-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 2280,61 eurų (7 874,49 Lt) sumai, pagal 2010-04-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 1171,62 eurų (4 045,38 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų viso už 15794,03 eurus (54 533,64 Lt), iÅ¡ kurių 2741,11 eurai (9 464,52 Lt) grÄ Å¾intino pirkimo PVM ir tokiu bÅ«du buvo neteisėtai nuraÅ¡yti dideli statybinių medžiagų kiekiai, kurie nebuvo panaudoti parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 2741,11 eurų (9 464,52 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.7. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , panaudojant UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-01-20 statybos rangos sutartį Nr. 2010-01-20, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „Ž.“, atstovaujamas direktoriaus J.

M. įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ elektros instaliacijos montavimo darbus, parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudojus žinomai netikrÄ 2010 m. vasario mėn. atliktų darbų aktÄ Nr. 15 apie tariamai UAB „Ž.“ atliktus darbus ir panaudojus žinomai netikrÄ 2010-02-26 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 23 560 eurų (81 348,00 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „Ž.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 4947,60 eurų (17 083,08 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.8. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantys dokumentai dėl darbų atlikimo, žinomai netikras dokumentas – 2009-07-14 rangos sutartis Nr. 9/07, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.“, atstovaujamas direktoriaus G.

L. įsipareigojo atlikti užsakovui, UAB „L.“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimÄ bei panaudota žinomai netikra 2009-07-14 sÄ mata prie rangos sutarties ir 2009-07-24 atliktų darbų aktas apie tariamai atliktus darbus, ir panaudota žinomai netikra 2009-07-24 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), viso 24559,60 eurų (84 799,40 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 3921,28 eurų (13 539,40 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.9. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantys dokumentai dėl darbų atlikimo, žinomai netikras dokumentas – 2009-09-12 rangos sutartis Nr. 9/14, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.“, atstovaujamas direktoriaus G.

L. įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimÄ , bei panaudota žinomai netikra 2009-09-12 sÄ mata prie rangos sutarties Nr. 9/14, ir 2009-09-20 atliktų darbų aktas apie tariamai atliktus darbus, ir panaudota žinomai netikra 2009-09-21 PVM sÄ skaita faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), viso 18787,12 eurų (64 868,17 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgytas grÄ Å¾intinas 3260,57 eurų (11 258,11 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.10. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantis dokumentas dėl prekių pirkimo pardavimo žinomai netikras dokumentas – 2009-12-02 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pardavėjas UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus V.

R., pirkėjui UAB „L.“, atstovaujamai direktorės J. K., parduoda: vaikiÅ¡kus, suaugusiųjų marÅ¡kinėlius, kelnes, džinsinius kostiumus, kelnes viso už 20476,57 eurų (70 701,51 Lt) sumÄ , nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „A.“ Å¡io sandorio neatliko, todėl apgaule buvo įgyta grÄ Å¾intinas 3553,78 eurų (12 270,51 L.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;2.11. toliau tęsiant savo nusikalstamÄ veikÄ , buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantis dokumentas dėl darbų atlikimo, žinomai netikras dokumentas – 2009-12-07 darbų priėmimo aktas, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „MA“, atstovaujamas direktoriaus A.

S. atliko UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimÄ , bei panaudota žinomai netikra 2009-12-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 29 095,65 eurų (100 461,46 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „MA“, veikla transporto padangų montavimas, pardavimas, o remonto darbų nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgyta grÄ Å¾intinas 5049,66 eurus (17 435,46 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai.3. J. K. buvo kaltinama, tuo, kad panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent, ji bÅ«dama UAB „L.“, direktore 2009 m. sausio 9 d.

– 2010 m. liepos 26 d. laikotarpiu, UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo 2009-01-15 prekių priėmimo perdavimo aktÄ , pagal kurį tiekėjas UAB „AP“, atstovaujamas direktoriaus A. G., pardavė įvairius drabužius gavėjui UAB „L.“, atstovaujamai direktorės J. K. bei panaudojo žinomai netikrÄ 2009-01-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 14481 Eur (50 000 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi A. G. Å¡ių prekių nepardavė ir Å¡ių dokumentų nepasirašė.

Å i bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.4. G. L. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo žinomai netikrų dokumentų panaudojimÄ , nurodydamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktorei J. K. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, todėl UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje buvo panaudota 2009-01-15 prekių priėmimo perdavimo aktas, pagal kurį tiekėjas UAB „AP“ , atstovaujamas direktoriaus A. G., pardavė įvairius drabužius gavėjui UAB „L.“, atstovaujamai direktorės J.

K. bei buvo panaudota žinomai netikra 2009-01-15 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), viso 14481 Eur (50 000 Lt) sumai, nors Å¡is sandoris faktiÅ¡kai nebuvo įvykęs, kadangi A. G. Å¡ių prekių nepardavė ir Å¡ių dokumentų nepasirašė. Å i bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.5. Nuteistasis G. L. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog kaltinime nurodytų Å«kinių operacijų, kurių tariamam pagrindimui į įmonės buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukti fiktyvÅ«s Å¡ių Å«kinių operacijų apskaitos dokumentai, kuriais remiantis PVM sumos buvo įtrauktos į mėnesines PVM deklaracijas, pateiktas VMI, taip apgaulės bÅ«du įgyjant įmonės naudai teisę į PVM atskaitÄ , Å¡iuo apeliaciniu skundu neginčijama. Tačiau kita teismo nustatyta aplinkybė, kuria grindžiamas nuosprendis, t. y., kad kaltinime nurodytu laikotarpiu apeliantas vadovavo įmonės direktorei J.

K. ir organizavo įmonės veiklÄ , nustatyta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas.5.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi J. K. parodymais, kurių pagrindu priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų iÅ¡vadų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, kada ji buvo įmonės direktorė, įmonės veiklÄ organizavo ir pačiai direktorei J. K. vadovavo G. L.. Teismas visiÅ¡kai nevertino apelianto gynybos nurodytų argumentų dėl akivaizdaus J. K. suinteresuotumo apelianto nuteisimu tiek dėl asmeninių, tiek dėl turtinių priežasčių.

Teismas priėjo nepagrįstų iÅ¡vadų, kad dauguma liudytojų (pardavėjų) dėl priėmimo į darbÄ kalbėjosi su G. L. ir tik jam priėmus sprendimÄ juos įdarbinti, su J. K. sudarė darbo sutartis. Tačiau liudytojai I. B., L. B., O. S., I. M., R. M., J. V., M. P., A. V., R. K. nenurodė, kad sprendimÄ dėl jų įdarbinimo bÅ«tų priėmęs apeliantas ar kad dėl jų priėmimo į darbÄ jis bÅ«tų davęs nurodymus direktorei J. K.. PrieÅ¡ingai – visi Å¡ie liudytojai parodė, kad darbo sutartis sudarė su direktore J.

K.. Apeliantas pažymi, kad neturėjo įgaliojimų dėl darbuotojų priėmimo į darbÄ , kas pagal tuometinės redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį ir įmonės įstatų 5.1, 5.4 punktus priskiriama direktoriaus kompetencijai, o direktore buvo J. K.. Pokalbiuose su dalimi darbuotojų apeliantas teigia dalyvavęs tik patariamuoju balsu, papraÅ¡ytas akcininko T. U., direktorės J. K. ar vadybininke dirbusios savo sutuoktinės Å . L.. Be to, kad dalyvavimas pokalbiuose dėl darbuotojų priėmimo į darbÄ , dėl ko kaltinimas nebuvo reiÅ¡kiamas, nebuvo iÅ¡ anksto aptarta apelianto vykdoma funkcija, rodo liudytojų K.

O., E. B., J. G., A. Å ., A. M. parodymai apie tai, kad priimant juos į darbÄ apeliantas nedalyvavo, o juos į darbÄ priėmė pati direktorė J. K.. Apelianto teigimu, aplinkybės, kad su A. B. ir V. G. yra kalbėjęs apie patalpų nuomos kainÄ , nepatvirtina, kad jis dalyvavo priimant sprendimus dėl nuomos sutarčių sudarymo. Abu Å¡ie liudytojai parodė, kad nuomos sutartis sudarė su direktore J. K., kas rodo, kad apeliantas neturėjo įgaliojimų dėl sandorių sudarymo įmonės vardu, kas taip pat priskiriama direktoriaus kompetencijai.

Tuo tarpu liudytojų A. B., J. K. parodymai, kad dėl nesumokėto nuomos mokesčio buvo kreipiamasi į apeliantÄ , apima laikotarpį po kaltinime nurodyto laikotarpio, kuriuo direktorės pareigas ėjo J. K..Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojo A. V., kuris dirbo įmonėje vairuotoju, parodymai apie jam darytus mokėjimus, susiję su atlygio jam iÅ¡mokėjimu iÅ¡ apelianto lėšų už jam asmeniÅ¡kai suteiktas pervežimo paslaugas. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos R. K. nurodytų aplinkybių, kurios nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje net nebuvo apraÅ¡ytos, apie tai, kad Å¡i liudytoja su apeliantu yra itin konfliktiÅ¡kuose santykiuose, duodama parodymus ji iÅ¡reiÅ¡kė savo palaikymÄ draugiÅ¡kuose tarpusavio santykiuose esančiai kitai nuteistajai J.

K., dėl ko jos parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teismas taip pat neįvertino, kad liudytoja L. B. parodymus davė apie savo darbÄ kitos įmonės parduotuvėje Alytuje iki UAB „L.“ įsteigimo buvusioje apelianto įmonėje, taip pat apie savo darbÄ UAB „L.“ laikotarpiais, kada įmonei vadovavo J. K., vėliau – I. B. ir dar vėliau – apeliantas, Å¡ių laikotarpių neiÅ¡skirdama, todėl iÅ¡ liudytojos parodymų nebuvo galima daryti iÅ¡vadų apie kaltinimo laikotarpyje buvusias aplinkybes.

Teismas, remdamasis liudytojos R. M., dirbusios Vilniaus parduotuvėje, parodymais, priėjo nepatikimų, todėl nepagrįstų iÅ¡vadų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu apeliantas buvo įvardijamas kaip įmonės savininkas. Liudytojos R. M. nurodyta aplinkybė, kad apeliantas buvo atvažiavęs su direktore J. K., kuri pristatė apeliantÄ kaip įmonės savininkÄ , teismo iÅ¡vadų, kad jis buvo faktinis įmonės vadovas, nepatvirtina. Liudytojos I. M. parodymai apie tai, kad J. K. jai sakydavo „L. liepė“, nors pagal savo užimamas pareigas J.

K. neturėjo pardavėjoms atsiskaityti dėl savo priimamų sprendimų, rodo, kad J. K. turėjo tikslÄ ir galėjo tarp įmonės darbuotojų paskleisti neteisingÄ informacijÄ , kad apeliantas yra įmonės savininkas. Liudytoja L. G. į darbÄ Ä¯monėje buvo priimta po kaltinime nurodyto laikotarpio ir J. K. atleidimo, ir dirbo įmonėje apeliantui einant direktoriaus pareigas, todėl liudytojos parodymai apie jo vadovavimÄ Ä¯monei atitinka jos nurodytas aplinkybes, kurios nesusijusios su apeliantui pareikÅ¡tu kaltinimu. Liudytojos I.

B. parodymais taip pat negalėjo bÅ«ti grindžiamas pareikÅ¡tas kaltinimas, nes Å¡i liudytoja parodymus apie apelianto dalyvavimÄ Ä¯monės veiklos organizavime davė už laikotarpį, ėjusį po kaltinime nurodyto laikotarpio, kai J. K. buvo atleista iÅ¡ direktorės pareigų.5.2. Skunde nurodoma, kad teismas, netinkamai įvertindamas liudytojo T. U. ir apelianto parodymus, įmonės įsteigimo aplinkybes, padarė nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas apie tai, kad direktorės pareigas einant J. K., jai faktiÅ¡kai vadovavo apeliantas.

Tačiau teismas nenurodė, kokie liudytojo T. U. ar apelianto parodymai patvirtina tokias aplinkybes. Apelianto teigimu, UAB „L.“ pavadinimo panaÅ¡umas į jo sutuoktinės Å . L. pavardę neturi nieko bendra su „Fenikso sindromu“. T. U. įsteigiant UAB „L.“, apeliantas nebuvo sudaręs santuokos su dabartine sutuoktine ir ji nebuvo įgijusi L. pavardės. Parodymus apie UAB „L.“ pavadinimo atsiradimÄ , jos buveinės adreso parinkimÄ ne tik pas apelianto, bet ir pas įmonės steigėjo T.

U. giminaičius, davė liudytojas T. U., kurio parodymų teismas nepagrįstai niekaip nevertino. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino apelianto parodymų apie tai, kad UAB „M.“ veiklos laikotarpiu jis buvo laidavęs parduotuvės patalpų nuomotojui už UAB „M.“ dėl ilgalaikės nuomos sutarties vykdymo ir nuomos mokesčio mokėjimo, todėl UAB „M.“ nustojus vykdyti veiklÄ toliau mokėjo patalpų nuomos mokestį, patalpos stovėjo nenaudojamos, todėl perdavė jas naudotis T.

U. įsteigtai UAB „L.“. Visos Å¡ios aplinkybės neturi nieko bendra su „Fenikso sindromu“, dėl kurio kaltinimas man nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl teismas jas vertindamas išėjo už pareikÅ¡to kaltinimo ribų. Apeliantas skunde pažymi, kad jo finansinio ir asmeninio suinteresuotumo sėkminga įmonės veikla turėjimas sÄ lygojo domėjimÄ si įmonės veikla, lankymÄ si įmonės administracinėse patalpose, kuriose lankėsi ir dėl to, kad Å¡alia patalpų turėjo galimybę nemokamai pasistatyti automobilį, patalpose pasidėti savo asmeninius daiktus, pasivaiÅ¡inti kava ir pabendrauti su įmonėje dirbančia sutuoktine.

Turėdamas finansinį ir asmeninį suinteresuotumÄ sėkminga įmonės veikla, taip pat sutiko akcininko T. U., direktorės J. K. ir įmonėje vadybininke dirbančios savo sutuoktinės Å . L. praÅ¡ymu laisvu laiku patarti dėl prekių parduotuvėse iÅ¡dėstymo, darbuotojų priėmimo, rÅ«bų pardavimų organizavimo, dėl ko liudytojai, įmonėje dirbę direktorės pareigas einant J. K., parodė, kad apeliantas lankėsi įmonės administracinėse patalpose, yra dalyvavęs keliuose įmonės darbuotojų susirinkimuose, yra lankęsis parduotuvėse, bendravęs su pardavėjomis, yra dalyvavęs pokalbiuose dėl liudytojų priėmimo į darbÄ .

Dėl tokių apelianto veiksmų daliai liudytojų galėjo susidaryti subjektyvaus pobÅ«džio, paskalomis paremtos iÅ¡vados, kad jis yra įmonės savininkas. Kita vertus, tokiÄ Å¾emesnio iÅ¡silavinimo darbuotojų nuomonę galėjo suformuoti tai, kad įmonė buvo įsteigta apelianto giminaičio (pusbrolio) T. U., kad įmonė buvo apeliantui įsiskolinusi, kas galėjo sÄ lygoti atitinkamÄ jo tonÄ ir savęs pateikimÄ lankantis įmonės administracinėse patalpose, parduotuvėse. Be to, tai, kad jis po J.

K. atleidimo, akcininko T. U. papraÅ¡ytas, faktiÅ¡kai vadovavo naujai paskirtai direktorei I. B., po kurios atleidimo pats ėjo įmonės direktoriaus pareigas, įmonės darbuotojams taip pat galėjo sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį.5.3. Apelianto manymu, nei aptarti liudytojai, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad jis bÅ«tų organizavęs fiktyvių apskaitos dokumentų apie tariamas Å«kines operacijas suraÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiems asmenims.

Teismas apskritai netyrė aplinkybių, kas atliko Å¡iuos konkrečius veiksmus, nors bÅ«tent tai sudaro bylos esmę ir atsako į klausimÄ , kas padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pati J. K., deklaratyviai teigusi, kad apeliantas organizavo nusikaltimo padarymÄ , nesugebėjo įvardinti, kokius konkrečius veiksmus dėl pareikÅ¡to kaltinimo jis atliko. Todėl darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog jis dalyvavo apgaulės bÅ«du įmonės naudai įgyjant teisę į PVM atskaitÄ , nustatyta remiantis prielaidomis, spėlionėmis, o ne kokiais nors įrodymais pagrįstais faktais.6.

Nuteistoji J. K. taip pat skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir praÅ¡o dalį, kurioje J. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį (nuosprendį) J. K. atžvilgiu, nuteistajai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistoji J. K. apeliaciniame skunde pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas G.

L. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir nustatė, kad nuteistasis G. L. turėjo finansinį suinteresuotumÄ UAB „L.“ veikla, jai faktiÅ¡kai vadovavo, o savo veiklÄ pagal dokumentus vykdė per direktorę J. K.; kad nuteistasis G. L. anksčiau buvo kitos bendrovės vadovas, turėjo patirties buhalterinių dokumentų, susijusių su mokesčių apskaičiavimu, tvarkymu; kad nuteistasis G. L., kaltinime nurodytus veiksmus – neteisingų UAB „L.“ finansinių dokumentų suraÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ymÄ , pateikimÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui, o tuo pačiu ir VMI, žinodamas tokia tvarka galimÄ prievolės mokėti PVM iÅ¡vengimÄ , taip gauti UAB „L.“ turtinę naudÄ , organizavo duodamas nurodymus J.

K. dėl tikrovės neatitinkančių dokumentų pasirašymo, pateikimo.6.1. Atsižvelgiant į tai, nuteistoji J. K. nurodo esanti visiškai pagrįstai įsitikinusi, jog apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuteistoji J. K. nepadarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jos veiksmuose nėra BK specialiosios dalies 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

Baudžiamojoje byloje yra padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių buvo nepagrįstai suvaržytos nuteistosios J. K. teisės, taip pat tie pažeidimai pirmosios instancijos teismui sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas).Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylÄ pažeidė esminius baudžiamojo proceso principus, tai yra, neužtikrino J. K. teisių į gynybÄ , nesilaikė nekaltumo prezumpcijos sÄ lygotos įrodinėjimo naÅ¡tos ir pareigos, o baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeidžiant J.

K. teises į teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ procesÄ , sudarant skirtingas sÄ lygas bylos proceso dalyviams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylÄ , taip pat iÅ¡ esmės pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias bendrÄ jį įrodinėjimo institutÄ bei įrodinėjimÄ pirmosios instancijos teisme. Teismas nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar G. L., Å . L. ir R. L. veiksmuose nėra BK 189 straipsnyje ir/ar BK 1891 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių – bÅ«tent Å¡ios byloje nustatytos galimai atliktų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės akivaizdžiai paneigtų galimybę J.

K. taikyti BK 182 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, apeliantės teigimu, taip pat neatsižvelgė į J. K. ir jos gynėjo argumentus dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo baudžiamojoje byloje, nors nagrinėjant bylÄ buvo akivaizdÅ«s pagrindai jai skirti. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti iÅ¡samÅ«s argumentai dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo, atsižvelgiant į J. K. parodymus teisiamojo teismo posėdžio metu, jog ji nepasirašė bent jau dalies PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ar galimai kitų kaltinime nurodomų dokumentų. 6.2.

Apeliantės teigimu, bÅ«tina surinkti duomenis, ar tam tikros minėtos prekės (statybinės medžiagos) buvo įsigytos, ar minėti darbai buvo atlikti bÅ«tent G. L., Å . L., R. L. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (panaudojant Å¡ias medžiagas ir darbus gyvenamųjų namų statybai), o sÄ naudas per J. K. (Å¡iai pasitikint ir panaudojant prieÅ¡ jÄ apgaulės bÅ«dÄ ) nuraÅ¡ant ant jų faktiÅ¡kai valdomos UAB „L.“.

Atitinkamai, tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta ir subjektyvioji veikos pusė – kas turėjo tikrÄ jį tikslÄ , motyvÄ ir naudÄ dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos duomenys neabejotinai patvirtinta, jog bÅ«tent G. L. ir Å . L. buvo atsakingi už statybinių įmonių (tiekėjų) suradimÄ , medžiagų užsakymÄ , remonto darbų atlikimÄ ir kt. Apeliantė pažymi, kad liudytoja I. M. nurodė, jog tuo metu, kuomet dirbo UAB „L.“ pardavėja konsultante, iÅ¡ kitų darbuotojų girdėjusi, jog Å .

L. statysis namÄ , ar galimai ji pati tai minėjo. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu pas G. L. kratos metu rasta ir paimta užrašų knygutė, kurios apžiÅ«rÄ atlikus, rasti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie įvairias statybines medžiagas, įvairias statybines paslaugas, įvairius statybinius prietaisus, įrankius bei mechanizmus su Å¡alia nurodoma skaitine vienokia ar kitokia skaitine suma, kai kuriais atvejais nurodant datÄ . Liudytojais dar ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys, patvirtino, jog vykdė tam tikrus darbus, susijusius su statybomis adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kurių atlikti darbai/kontaktai sutapo su pas G.

L. kratos metu rasta ir paimta užrašų knygute.6.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas J. K. kaltę, grindė jos pačios kaltės daliniu prisipažinimu, tačiau, pirmosios instancijos teismas neteisingai šį tariamÄ prisipažinimÄ vertino, t. y. J. K. kalta prisipažino iÅ¡ dalies tik dėl tinkamo apskaitos tvarkymo neužtikrinimo, kuris neturėtų bÅ«ti vertinamas plečiamai ir nesusijęs su jai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 24 straipsnio 3 dalyje.6.4.

Skunde taip pat teigiama, kad kiekviena iš veikų turėtų būtų kvalifikuotina kaip atskiras nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi, nepaisant to, kad nors padarytos nusikalstamos veikos turi pasikartojančių bruožų, tačiau, turi ir kiekvienai iš šių veikų būdingų esminių skirtumų, kas lemia, kad jos turėtų būti vertinamos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Būtent tokia kvalifikacija atitinka ir baudžiamojo įstatymo nuostatas ir traktuotę, vadovaujantis ir susiklosčiusia teismine praktika.6.5.

Apeliantė skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo J. K. veiksmuose tikslÄ suklaidinti – apgaulę, t. y. nurodant, jog neva nuteistoji J. K. žinojo, kad darbai neatlikti, prekės neįsigytos, paraÅ¡u patvirtino Å¡iuose dokumentuose nurodytas gana dideles sumas ar sandorius su jai nežinomomis bendrovėmis, pateikė Å¡iuos dokumentus buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei, veikė tiesiogine tyčia dėl klaidingų duomenų apie bendrovės Å«kinę veiklÄ ir PVM mokėtinas sumas pateikimÄ bei svetimo turto užvaldymÄ , suprasdama neteisėtÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir pasekmes bei jų norėdama.

Kaip pagrįstai nustatė teismas, nuteistasis G. L. turėjo finansinį suinteresuotumÄ UAB „L.“ veikla, jai faktiÅ¡kai vadovavo, o savo veiklÄ pagal dokumentus vykdė per direktorę J. K., kadangi jis pats pareigų Å¡ioje bendrovėje neužėmė. Tuo tarpu byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad J. K. UAB „L.“ faktiÅ¡kai atlikinėjo tik vadybininkės pareigas, rÅ«pinosi prekių pristatymu, taip pat užsakymu, taigi, nebuvo niekaip suinteresuota bendrovės finansine nauda (bei pati Å¡ios naudos jokia forma negavo).

J. K. neturėjo patirties buhalterinių dokumentų, susijusių su mokesčių apskaičiavimu, tvarkymu. Atitinkamai, tas lėmė, jog nuteistasis G. L., kaltinime nurodytus veiksmus – neteisingų UAB „L.“ finansinių dokumentų suraÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ymÄ , pateikimÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui, o tuo pačiu ir VMI, žinodamas galimÄ prievolės mokėti PVM iÅ¡vengimÄ , kaip gauti UAB „L.“ turtinę naudÄ , piktnaudžiaudamas J. K. pasitikėjimu bei pavaldumu, organizavo tikrovės neatitinkančių dokumentų pasiraÅ¡ymÄ , pateikimÄ , o galimai, ir dalį Å¡ių dokumentų pats pasirašė. 6.6.

Be kita ko, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad asmeniÅ¡kai J. K. buhalterinių dokumentų buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikinėjo, tai darė iÅ¡imtinai G. L.. Pati J. K. ne kartÄ pabrėžė, kad pačiam G. L. ir jo vadovavimui nesiprieÅ¡ino, nes pasitikėjo jo priimamais sprendimais, tikėdama, kad visi jie yra priimami įmonės naudai, ir net negalėjo nuspėti ar suprasti tikrųjų G. L. ketinimų bei „jos rankomis“ vykdomos nusikalstamos veikos. Kita vertus, G.

L. savarankiÅ¡kai ir neleido atlikti jokių veiksmų susijusių su pačiu įmonės valdymu. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, bÅ«tent J. K. tapo G. L. įrankiu, pati to nesuprasdama bei neįtardama, yra nukentėjusioji, o ne prieÅ¡ingai, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas. Skunde teigiama, kad G. L. buvo faktinis UAB „L.“ vadovas, t. y. jis surado J. K., kuri sutiko tapti UAB „L.“ direktore, nors svarbiausius sprendimus dėl bendrovės veiklos priimdavo G. L.. J. K. buvo oficiali UAB „L.“ direktorė, tačiau ji neturėjo tikslo iÅ¡vengti privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetÄ , kartu jos veiksmuose nebuvo ir tyčios iÅ¡vengti Å¡ių prievolių valstybei.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad J. K. nepadarė BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nes juridinio asmens vardu veikusio fizinio asmens veiksmuose nėra esminių BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių – tikslo sukčiauti ir kaltės, tikslo suklaidinti bei tyčios. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad J. K. neva atlikti veiksmai faktiÅ¡kai bÅ«tų sukėlę nukentėjusiajam asmeniui turtinę žalÄ .7.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. L. ir jo gynėjas G. L. apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistosios gynėjas J. K. apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras nuteistųjų G. L. ir J. K. apeliacinius skundus prašė atmesti.Nuteistųjų J. K. ir G. L. apeliaciniai skundai atmestini.8. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas G. L. ir J. K. kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos iÅ¡analizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl abiejų kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl G. L. apeliacinio skundo 9. Pagrindinis argumentas, kuriuo nuteistasis G. L. remiasi savo apeliaciniame skunde, yra susijęs su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad bÅ«tent jis kaltinime nurodytu laikotarpiu vadovavo UAB „L.“ direktorei J. K. ir organizavo įmonės veiklÄ , įskaitant ir fiktyvių apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui.

Apelianto teigimu, Å¡ias aplinkybes teismas nustatė nepagrįstai, neteisingai įvertinęs jo paties bei liudytojų parodymus. Kaip bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis laikosi tos pačios pozicijos, jog suinteresuotumÄ UAB „L.“ veikla turėjo tik dėl to, kad įmonę įkÅ«rė jo pusbrolis T. U., įmonėje vadybininke dirbo žmona Å . L., be to, įmonė buvo jam skolinga ir ateityje jis tikėjosi atgauti skolÄ už perduotas prekes ir patalpų nuomÄ .

Tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bÅ«tent G. L. buvo faktinis UAB „L.“ vadovas ir jo suinteresuotumas įmonės veikla neapsiribojo jo nurodytomis priežastimis.

10. UAB „L.“, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo įsteigta nutraukus UAB „M.“, kurios akcininkas buvo G. L., veiklÄ , Å¡ios įmonės darbuotojai perėjo dirbti į UAB „L.“, abi įmonės užsiėmė tokia pačia veikla, UAB „L.“ buvo perduotos UAB „M.“ veiklÄ nutraukus likusios prekės, veiklÄ UAB „L.“ pradėjo toje pačioje parduotuvėje, kurios patalpose anksčiau veikė UAB „M.“ parduotuvė. Be to, UAB „L.“ buveinė registruota G.

L. giminaičių adresu, jos pavadinimas – toks pats kaip tuo metu dar bÅ«simos žmonos pavardė, o vienintelis akcininkas – T. U. – yra G. L. pusbrolis. Pats T. U. apklausiamas teigė, kad, pasitaręs su G. L. ir Å . S. (dabar – Å . L.) įsteigė įmonę, nes norėjo užsiimti verslu. RÅ«bus įmonei kaip fizinis asmuo davė G. L., jis taip pat iÅ¡ asmeninių lėšų mokėjo už patalpų, kuriomis naudojosi UAB „L.“, nuomÄ . T. U. teigimu, direktorę įmonei pasiÅ«lė G.

L., kuris taip pat padėdavo įmonės veikloje, nors jokių pareigų įmonėje, iÅ¡skyrus trumpÄ laikotarpį, kai buvo direktorius, neužėmė. Kaip parodė T. U., kÄ patvirtino ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, jis, nors ir buvo vienintelis UAB „L.“ akcininkas, į įmonės veiklÄ nesikiÅ¡o, jokių sprendimų nei dėl įmonės valdymo, nei dėl plėtros, nei jokiais kitais svarbiais klausimais nepriėmė, tik pasirašė dokumentus dėl direktorių skyrimo, be to, įmonei pradėjus veiklÄ iÅ¡vyko į DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir iÅ¡ esmės įmonės veikla nesirÅ«pino.

Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad T. U. buvo tik formalus įmonės akcininkas, o UAB „L.“ buvo įsteigta ir veikė G. L. interesais.

11. Aplinkybes, kad būtent G. L. neformaliai vadovavo UAB „L.“ veiklai ir priimdavo iš esmės visus svarbiausius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, taip pat ir kitos nuteistosios J. K. parodymai. Nors abiejų kaltinamųjų pozicijos yra skirtingos – G. L. teigia įmonei nevadovavęs, tik duodavęs patarimų ir geranoriškai padėdavęs vadybininke dirbančiai sutuoktinei, o J. K. nurodo, kad G. L. priimdavo visus svarbiausius sprendimus, o ji buvo tik formali vadovė – būtent J.

K. pozicijÄ patvirtina daugelio byloje apklaustų liudytojų, kurių suinteresuotumas Å¡ios bylos nagrinėjimo rezultatu nenustatytas, parodymai. J. K., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad iki UAB „M.“ bankroto dirbo Å¡iai įmonei priklausančioje parduotuvėje, o nutraukus bendrovės veiklÄ G. L. jai pasiÅ«lė tapti naujai steigiamos įmonės direktore. Susitarimas buvo toks, kad J. K. jokių sprendimų pati nepriims, dirbs prekybos salėje, o įmonės veiklai vadovaus G.

L.. Pasak J. K., įmonės steigime aktyviai dalyvavo ir visais klausimais sprendimus priėmė G. L., tuo tarpu T. U. ji mačiusi vos kelis kartus. Įmonės veiklai realiai vadovavo G. L., su ja jokiais klausimais nesitarė, tik atnešdavo pasirašyti reikiamus dokumentus, o ji neturėjo net įmonės banko prisijungimo duomenų. Liudytoja I. B. taip pat nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai ji ėjo direktorės pareigas, ji savarankiškų sprendimų priimti negalėjo, nes įmonės veiklai vadovavo G. L.. Jos manymu, tokia pati situacija buvo ir direktorės pareigas einant J.

K.. Įmonės parduotuvėse dirbusios liudytojos M. P., I. M., R. K., I. B., liudytojas A. V. nurodė, kad pokalbis dėl darbo vyko su G. L.. Liudytojos R. M., A. Š., S. S., K. O., E. B., L. B., O. S. ir L. G. teigė maniusios, kad G. L. buvo įmonės, kurioje jos dirbo, savininkas (akcininkas). Pasak M. P., R. K., K. O. ir E. B., G. L. dalyvaudavo įmonės darbuotojų susirinkimuose. Liudytoja J. V., dirbusi Vilniuje buvusioje parduotuvėje, nurodė, kad po parduotuvės uždarymo darbo užmokestį jai sumokėjo grynais pinigais G.

L.. Pasak A. V., kartais G. L. primokėdavo už gerÄ darbÄ , duodavo organizacinius nurodymus. R. K. teigė, kad G. L. žodis visais klausimais UAB „L.“ buvo lemiamas, jis rÅ«pinosi įmonės plėtra, o J. K. buvo tik formali direktorė. Liudytoja L. B., dirbusi parduotuvėje Alytuje nurodė, kad keletÄ kartų prekiaujant surinktus pinigus yra pervedusi į G. L. asmeninę banko sÄ skaitÄ . Taigi byloje apklaustų UAB „L.“ darbuotojų parodymais nustatyta, kad G. L. priimdavo svarbiausius su įmonės veikla susijusius sprendimus, priimdavo darbuotojus į darbÄ , kai kuriems mokėdavo priedus prie atlyginimo, dalyvaudavo įmonės darbuotojų susirinkimuose ir duodavo organizacinio pobÅ«džio nurodymus.

Kad bÅ«tent G. L. priimdavo svarbiausius sprendimus, susijusius ir su įmonės plėtra, patvirtina liudytojų V. G., A. B. ir J. K. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad dėl patalpų nuomos su Å¡iais liudytojais derėjosi bÅ«tent G. L.. Vienintelė UAB „L.“ darbuotoja, nurodžiusi, kad G. L. tik retkarčiais ateidavo į parduotuvę pas savo sutuoktinę, į darbÄ jÄ priėmė ir darbo sÄ lygas aptarė J. K., o su G. L. pradėjo bendrauti tik tada, kai Å¡is tapo direktoriumi, tai A. M., kuri, remiantis byloje esančiais duomenimis, nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. sausio 16 d. dirbo UAB „MT“ – įmonėje, kurios direktorius yra G.

L.. Taigi teismas sprendžia, kad G. L. palankius parodymus A. M. davė dėl to, kad buvo darbiniais santykiais susijusi su G. L. ir vėlesniu laikotarpiu. Visi kiti liudytojai, bet kuriuo laikotarpiu dirbę UAB „L.“, minėjo G. L. aktyviai dalyvavus įmonės veikloje.

12. Nors apeliantas skunde teigia, kad įmonės darbuotojai galėjo susidaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, nes jis karts nuo karto atvykdavo į įmonei priklausančias parduotuves, duodavo patarimų, padėdavo įmonėje vadybininke dirbančiai žmonai, tačiau iÅ¡ įmonės darbuotojų parodymų akivaizdu, kad G. L. rÅ«pinimasis UAB „L.“ veikla peržengė geranoriÅ¡ko suinteresuotumo sėkminga įmonės veikla, nesiekiant tiesioginės asmeninės naudos, ribas. Kad G. L. UAB „L.“ turto nelaikė svetimu patvirtina ir UAB „L.“ mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktas, kad iÅ¡ UAB „L.“ lėšų buvo apmokėtos Å .

S. (dabar – Å . L.) ir G. L. vestuvių, vykusių 2009 m. liepos 4 d., pokylio iÅ¡laidos ir Å¡ios iÅ¡laidos buvo įtrauktos į UAB „L.“ reprezentacines sÄ naudas. Atkreiptinas dėmesys, kad vestuvės vyko J. K. darbo laikotarpiu, kai, pasak G. L., įmonės veiklai vadovavo pati J. K.. Tačiau abejotina, kad įmonės direktorė, galinti savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, nuspręstų apmokėti įmonėje dirbančios vadybininkės ir niekaip su įmone nesusijusio asmens vestuvių iÅ¡laidas.Apeliantas tai neigia, tačiau byloje surinktais duomenimis yra nustatyta, kad bÅ«tent G.

L. vadovavo UAB „L.“, organizavo įmonės veiklÄ , duodavo nurodymus formaliai įmonės direktorei J. K., todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už didelės vertės svetimo turto – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų – įgijimo UAB „L.“ naudai, panaudojant apgaulę, organizavimÄ . Dėl J. K. apeliacinio skundo 13. Nuteistosios J. K. apeliacinis skundas pagrįstas pagrindiniu argumentu – jog nenustatyta J. K. kaltė dėl sukčiavimo. Skunde teigiama, kad J.

K. buvo tik formali UAB „L.“ direktorė, faktiÅ¡kai ėjo vadybininkės pareigas ir negalėjo suprasti „jos rankomis“ G. L. vykdomos nusikalstamos veikos. Tačiau vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų ir kÄ ji pati pripažino, nors ir formaliai, bet direktorės pareigas J. K. vykdė – pasiraÅ¡inėjo įmonės dokumentus, įskaitant ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, priiminėjo darbuotojus į darbÄ , rÅ«pinosi bendrovės veikla. Å iuo atveju tai, kad J. K. visiÅ¡kai pasitikėjo G.

L., neatleidžia jos nuo atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi be jos tiesioginių veiksmų – kaltinime minimų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo – nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta. Apeliantė skunde teigia, kad teismas turėjo imtis priemonių iÅ¡tirti, kurios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo pasiraÅ¡ytos J. K., o kurios – suklastojant jos paraÅ¡Ä , tačiau tai nekeistų esminės aplinkybės – kad bent dalį PVM sÄ skaitų faktÅ«rų J. K. pasirašė pati ir eidama UAB „L.“ direktorės pareigas, nors ir formaliai, tačiau buvo atsakinga už į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukiamų duomenų atitikimÄ tikrovei.

PasiraÅ¡ydama jai pateikiamus dokumentus, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad jais įforminami neįvykę sandoriai, perkamos statybinės prekės, nors įmonei priklausančiose parduotuvėse jokie statybos darbai nevyko, net jei pati Å¡ių dokumentų buhalteriniam asmeniui nepateikė, tačiau patvirtino juose nurodytų duomenų teisingumÄ . Pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį J. K. turėjo suprasti dalyvaujanti neteisėtoje veikloje ir savo veiksmais tiesiogiai prisidedanti prie žalingų padarinių atsiradimo.Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje J.

K. nurodė, kad pasiraÅ¡inėjo dokumentus, kuriuos jai pateikdavo G. L., nes juo pasitikėjo. Kadangi laikė jį savo virÅ¡ininku, jai atrodė, kad negali atsisakyti vykdyti jo pavedimų. Kaip matyti iÅ¡ J. K. parodymų, ji nesirÅ«pino pasiraÅ¡omų dokumentų turiniu ir nesidomėjo įmonės finansine veikla, tačiau jos užimamos pareigos, be kita ko, apėmė ir pareigÄ rÅ«pintis į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukiamų dokumentų atitikimu tikrovei. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad J.

K. veikoje yra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymiai.

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl sukčiavimo objektyviosios pusės požymio – turtinės žalos – buvimo. Tačiau apeliantės teiginiai, kad turtinė žala valstybei nebuvo padaryta, nes UAB „L.“ patikslino mokesčių deklaracijas ir sumokėjo mokesčių nepriemokÄ , yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltas asmuo atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , nepaÅ¡alina fakto, kad žala buvo padaryta, tačiau gali palengvinti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Å iuo atveju nuteistųjų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atlygino UAB „L.“, bet ne kaltinamieji, todėl Å¡i aplinkybė nelaikytina jų atsakomybę lengvinančia. Kita vertus, jei iÅ¡ įmonės lėšų valstybei sumokami mokesčiai, prievolė kuriuos mokėti atsirado dėl neteisėtų kaltininkų veiksmų, keltinas klausimas, ar žala nebuvo padaryta pačiai įmonei.

15. Apeliantė J. K. skunde nurodė ir tai, kad teismas nesiėmė priemonių iÅ¡tirti, ar UAB „L.“ įsigytos statybinės prekės nebuvo panaudotos G. L. ar jo Å¡eimos narių gyvenamųjų namų statybai. Tačiau sutikti su Å¡iuo argumentu nėra pagrindo, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminį tyrimÄ organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras ėmėsi priemonių nustatyti, ar UAB „L.“ įsigytos statybinės medžiagos nebuvo naudojamos G. L. Å¡eimai priklausančių gyvenamųjų namų statybai, tačiau tokiai prielaidai patvirtinti surinktų duomenų nepakako.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat apklausė įmonių, iÅ¡ kurių buvo įsigytos statybinės medžiagos, atstovus, bet reikÅ¡mingų duomenų, patvirtinančių, kad medžiagos buvo vežamos į G. L. Å¡eimai priklausančius žemės sklypus ir kad ten buvo atliekami atitinkami darbai, nebuvo surinkta. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nesistengė paÅ¡alinti neaiÅ¡kumų, kokiu tikslu buvo perkamos ir į UAB „L.“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukiamos statybinės medžiagos.16.

Skunde taipogi keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir teigiama, kad veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama ne kaip tęstinė, bet kaip pavienės nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktikÄ tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių paprastai laiko požiÅ«riu viena nuo kitos nenutolusių analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia).

Svetimo turto grobimo bylose tęstinę nusikalstamÄ veikÄ papildomai apibÅ«dina ta aplinkybė, kad turtas grobiamas iÅ¡ to paties Å¡altinio, padarant žalÄ tam pačiam savininkui. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jÄ nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletÄ veikų. BÅ«tent dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu, nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimÄ turtÄ , kiekviena iÅ¡ padarytų veikų reikÅ¡tų atskirÄ nusikaltimÄ , bÅ«tų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016).Å ioje byloje yra nustatyta, kad didelės vertės svetimas turtas – grÄ Å¾intinas PVM mokestis – apgaule buvo įgytas neteisėtai nuraÅ¡ant statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvių įrengimui (Å¡eÅ¡i epizodai), buhalterinėje apskaitoje panaudojant žinomai netikrus dokumentus dėl statybos darbų atlikimo (keturi epizodai), taip pat į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukiant neįvykusį sandorį dėl prekių pirkimo-pardavimo (vienas epizodas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kadangi jas visas siejo vieningas nusikalstamas sumanymas – iÅ¡ UAB „L.“ lėšų įsigyti ir į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti sandorius dėl prekių (statybinių medžiagų), kurios nebuvo panaudotos įmonės veikloje, įsigijimo, bei buhalterinėje apskaitoje apskaityti realiai neįvykusius sandorius dėl statybos darbų atlikimo bei prekių įsigijimo, kurių realiai įmonė neįgijo, taip neteisėtai sumažinant Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinÄ PVM.

Tai, kad skiriasi kaltininkų tam tikruose epizoduose atliktų veiksmų turinys, savaime nereiÅ¡kia, kad nusikalstama veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip tęstinė, kadangi Å¡iuo atveju kaltininkų tyčia buvo vieninga, žala padaryta tam pačiam subjektui – Lietuvos Respublikos valstybei, visi nusikalstami veiksmai atlikti tuo pačiu neilgu laikotarpiu. Nors nusikalstamos veikos organizatorius G. L. nepripažino savo kaltės, tačiau iÅ¡ jo ir J. K. veiksmų turinio matyti, kad kaltininkai turėjo vieningÄ sumanymÄ sumažinti UAB „L.“ mokėtinÄ PVM ir tyčia kiekvienu epizodu nesiformavo iÅ¡ naujo, o buvo tęsiamas ankstesnis nusikalstamas sumanymas.17.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų J. K. ir G. L. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                                                      JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algerdas UrbÅ¡ys