2025-12-30 Nr. AB-51-3-64-3-02969-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1513-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02969-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 39 punkto, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi, nuostatas (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių) nuostatas; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami įsakymai).

Pareiškėjas taip pat prašė: atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. spalio 20 d. – praleidęs įstatymo nustatytus terminus administraciniams sprendimams apskųsti. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimui, tačiau detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą ir Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą atskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų Elektroninį paslaugų portalą (EPP). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus.

Pareiškėjui nenurodžius svarbių priežasčių ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą, ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimta pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-11806-426/2025, Nr. eI3-10188-931/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, eI3-12828-402/2025, Nr. eI3-12945-780/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-712-968/2025, Nr. eAS-686-415/2025, Nr. eAS-685-629/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nustatęs, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius