3cb44e6b-e523-466e-8c75-7a156c6e7ea4 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-91-519/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29943-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.28.5.2.; 2.1.7.4.1.; 2..15.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,gynėjui advokatui Muradui Bakanui,nuteistajam T.

B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo T. M. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.T.

B. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Priteista iÅ¡ kaltinamųjų T.

B. ir R. B. Å iaulių teritorinei ligonių kasai po 13,98 Eur už nukentėjusiajam T. M. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.T. M. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 2 590 Eur turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, dėl 3000 Eur neturtinės žalos – atmestas.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: 1.T. B. nuteistas už tai, kad jis ir R. B. 2015 m. gegužės 27 d. apie 19 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė tikrÄ , bet ginčijamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę, t. y. veikdami bendrai ir turėdami tikslÄ sugrÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)” T.

M. iÅ¡sinuomotÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam T. M. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į kairę veido pusę ir nuo smÅ«gio T. M. nugriuvus ant žemės kartu su R. B. spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam T. M. nenustatytÄ skaičių kartų į įvairias kÅ«no vietas ir tuo sukėlė T. M. fizinį skausmÄ bei padarė kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;

T. B. įsėdus ir nuvažiavus automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio nuomÄ T. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjęs 700 eurų, atėmė iÅ¡ T. M. jo iÅ¡sinuomotÄ automobilį, taip atimdamas galimybę T. M. pasinaudoti iÅ¡sinuomotu automobiliu bei nežymiai sutrikdydamas jam sveikatÄ padarė didelės žalos nukentėjusiojo T. M. fizinei sveikatai ir jo turtinėms teisėms bei teisėtiems interesams.             1.1.

Be to, T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 27 d. apie 19 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iÅ¡ T. M. kelnių kiÅ¡enės atvirai iÅ¡traukdamas 130 eurų ir apžiÅ«rėjęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę, kurioje buvo 2 000 eurų, atvirai nuvarydamas šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir negrÄ Å¾indamas T. M. automobilyje buvusio turto: 2 000 eurų, mobilaus ryÅ¡io telefono Samsung S2 už 60 eurų, vyriÅ¡kų kvepalų „Chanel“ už 65 eurus, sportinio kostiumo už 100 eurų, sportinių batelių „Adidas“ už 95 eurus, vyriÅ¡kų batų „Dolce Gabana” už 200 eurų ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nevertinamų kuprinės ir dėklo su dokumentais, atvirai pagrobė svetimÄ , T.

M. priklausantį turtÄ , kurio vertė 2 650 eurų.2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė Laimutė Martinavičienė praÅ¡o pakeisti 2016 m. gruodžio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį – T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, apėmimo bÅ«du, kadangi yra ideali nusikaltimų sutaptis ir paskirti galutinę bausmę 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 ir 8 punktais bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant jam pareigas ir įpareigoti T. B. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. T. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir 2590 eurų žalÄ priteisti iÅ¡ T. B.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .3. Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias baudžiamosios bylos aplinkybių, ir nepagrįstai T.

B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo iÅ¡teisino, taip netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Be to, teismas netinkamai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo T. M. klausimÄ .3.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tyrimo metu surinktus bei teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad teisiamasis T. B. atvirosios vagystės nepadarė ir jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino.3.2.

Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, prieidamas iÅ¡vados, kad T. B. atvirosios vagystės nepadarė, nepagrįstai rėmėsi vien kaltinamojo parodymais, kuriuose jis savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, o nukentėjusiojo T. M. parodymus apie T. B. iÅ¡ jo pagrobtus pinigus ir daiktus nepagrįstai pripažino nepatikimu įrodymu. Teismo teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai nėra patikimi, nes jis negalėjo pateikti daiktų įsigijimÄ patvirtinančių įrodymų, daiktai, iÅ¡skyrus vienÄ telefonÄ , nebuvo surasti, negalėjo pateikti patikimų duomenų apie jo turėtus pinigus, nėra teisingas.

Teisiamojo parodymai yra pilnai paneigiami nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, kurie gauti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekse nustatyto įrodymų sÄ sajumo ir leistinumo principų.3.3. Taip pat pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo, jog 2015 m. gegužės 27 d. apie 19.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nuteistieji T. B. ir R. B. iÅ¡ nukentėjusiojo T. M. atėmė jo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡sinuomotÄ automobilį, nėra.

Viso proceso metu nuteistieji ginčijo ir nesutiko su jų atliktų nusikalstamų veiksmų, atimant iÅ¡ T. M. iÅ¡sinuomotÄ automobilį, vertinimu. T. B. taip pat kategoriÅ¡kai neigė atvirai pagrobęs T. M. turtÄ , tačiau, prokuroro požiÅ«riu, bylos duomenys tai objektyviai paneigia. Teigia, kad teismas spręsdamas, ar T. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, privalėjo vadovautis ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais bylos tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais iÅ¡ įvairių Å¡altinių gautais įrodymais.

Å ie įrodymai sudaro vientisÄ loginę grandinę, ir jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad T. B. pagrįstai yra kaltinamas Å¡io nusikaltimo padarymu.3.4. Nurodo, kad iÅ¡ nukentėjusiojo T. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo metu, matyti, kad jis visÄ laikÄ , prieÅ¡ingai, nei teigė T. B., nuosekliai tvirtino, jog po to, kai jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas dėl iÅ¡sinuomoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, T. B. jam gulinčiam ant žemės atvirai iÅ¡ kiÅ¡enės pagrobė 130 eurų.

Kiti pinigai, tai yra 2000 eurų, kuriuos T. B. taip pat pagrobė, buvo automobilio salone – daiktadėžėje. TokiÄ pinigų sumÄ jis turėjo, nes dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo pardavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, už 2550 eurų. Automobilyje taip pat buvo jam priklausantys daiktai: jo tuometinės draugės V. S. vardu pirktas telefonas „Samsung S2“ su iÅ¡ankstinio mokėjimo kortele „Tele 2 pildyk“, „Chanel“ vyriÅ¡ki kvepalai, sportinis kostiumas, sportiniai bateliai „Adidas“, klasikiniai vyriÅ¡ki batai „Dolce Gabana“, taip pat tuščios pirkinių pakuotės ir dokumentai.

Jis matė, kad automobiliu nuvažiavo ne R. B., iÅ¡ kurio įmonės automobilis ir buvo iÅ¡sinuomotas, o T. B., kuris apžiÅ«rėjo automobilio daiktadėžes ir salonÄ ir tikrai matė ten buvusius pinigus ir daiktus. Nukentėjęs T. M. pateikė fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotas vaizdas (2015-05-27), kai jis socialiniame tinkle patalpino savo atvaizdÄ demonstruodamas pinigus, gautus už parduotÄ automobilį.3.5. Taip pat nurodo, kad T. B. padarė jam kaltinamajame akte inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrindžia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti bylos duomenys, kurie buvo gauti iÅ¡ įvairių Å¡altinių, kurie sudaro vientisÄ loginę grandinę, T.

B. kaltei dėl padarytos atvirosios vagystės pagrįsti. Nors liudytojos L. M. ir V. S. nusikaltimo betarpiškai nematė, tačiau apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad joms buvo žinoma, jog T. M. prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs automobilį, o gautus už jį pinigus vežėsi su savimi. Po nusikaltimo T. M. liudytojoms nurodė, kad pinigai ir jo asmeniniai daiktai buvo pagrobti įvardinant ir asmenį, kuris tai padarė, tai T.

B.. Liudytoja apklausiama L. M. nurodė, kad jos sūnus T. M. išvykdamas į (duomenys neskelbtini) tikrai turėjo pinigų ir vėliau, tai yra po prieš jį padaryto nusikaltimo, labiausiai dėl jų pagrobimo ir išgyveno.3.6. Teigia, kad liudytoja L. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė, jog 2015 metų gegužės pabaigoje sūnus išvykdamas į (duomenys neskelbtini) išsinuomoti automobilio turėjo pinigų, nes prieš tai buvo pardavęs „(duomenys neskelbtini) “ automobilį.

Mano, jog „(duomenys neskelbtini) “ tikriausiai buvo sūnaus, buvo pirkęs lizingu. Šis automobilis buvo parduotas prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini). Jai matant sūnui už automobilį sumokėjo pinigus, gavo 2 300 ar daugiau. Pinigus vežėsi į (duomenys neskelbtini), susidėjo daiktus, pasiėmė pinigus. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jai skambino būdamas jau (duomenys neskelbtini), sakė parvažiuos po penkių minučių, tačiau nurodytu laiku negrįžo. Po kurio laiko prie namų privažiavo mašina, sūnus įbėgo į kambarį ir užsidarė duris.

Įėjusi pas jį pamatė, kad jo akis yra visa mėlyna, iÅ¡virtusi ir tiesiog akyse tino. SÅ«nus paaiÅ¡kino, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iÅ¡ jo atėmė iÅ¡sinuomotÄ maÅ¡inÄ , jį sudaužė „Bitneris“ ir dar vienas asmuo. Tempė į maÅ¡inÄ , norėjo kažkur vežtis, suspardė. Kažkokia moteris pradėjo Å¡aukti, iÅ¡kvietė policijÄ , tada užpuolikai sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. Ji žino, kad tuo metu, kai iÅ¡ sÅ«naus atėmė maÅ¡inÄ , taip pat atėmė ir pinigus bei jo asmeninius daiktus.

Be automobilio, sÅ«nus dar neteko visko, kas buvo maÅ¡inoje: pinigų, striukės, dokumentų. SÅ«nus sakė, kad paėmė visus pinigus, dokumentus ir daiktus, buvusius automobilyje ant priekinės sėdynės, striukę. 3.7. Pažymi, kad liudytojos V. S. teigimu, jai T. M. po įvykio praėjus 2–3 dienoms pasipasakojo, kad buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡ jo buvo atimti pinigai bei asmeniniai jo daiktai. Ji žinojo, kad T. M. buvo pardavęs jos vardu registruotÄ automobilį „(duomenys neskelbtini) (realiai jis priklausė T.

M.), už automobilį gavo apie 2 000 eurų, žino, kad pinigus vežėsi į Vilnių, kai ten važiavo iÅ¡sinuomoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jo atėmė. T. M. jai sakė, kad atimant automobilį T. B. pagrobė ir automobilyje buvusius pinigus, kuriuos buvo gavęs už parduotÄ automobilį taip pat jos vardu pirktÄ telefonÄ â€žSamsung S2“, kurį buvo davusi T. M. naudotis. Žino, kad automobilyje taip pat buvo kažkokie jo dokumentai, treningai ir automobilio dokumentai, tikrai buvo kvepalai, nes T.

M. be kvepalų niekur nevažiuoja. Pats T. M. jai sakė, kad automobilį iš jo atėmė T. B. su draugais. Matė, kad T. M. po įvykio buvo sužalotas – viena akis buvo mėlyna, skundėsi, kad skauda šonkaulius, buvo nubrozdinta rankos alkūnė ir kojos kelėnas. T. B. lankosi azartiniuose lošimo namuose, kur ji dirba prie baro, adresu: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir iki T. M. apiplėšimo jis retai kada besilankė, maždaug prieš pusmetį buvo jį mačiusi, bet po T. M. apiplėšimo vėl matė T.

B. loÅ¡imo namuose, tai buvo panaÅ¡iai po apiplėšimo praėjus 3–4 dienoms. Mano, jis galėjo iÅ¡leisti apie 300 eurų, kiek tiksliai nežino, jei neklystajam tÄ vakarÄ pasisekė ir laimėjo 700 eurų.3.8. Nurodo, kad nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus dėl atvirai pagrobto turto patvirtina liudytojais apklausti M. J., E. M. ir A. J.. Liudytojas M. J. nurodė, kad 2015-05-27, apie 19 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir matė, kaip T. M. vijosi jam iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas „B.“.

M. nubėgo kiek tolyn, apsisuko ir grįžo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur ir buvo pagautas. Jis girdėjo T. B. Å¡aukiant, „atiduok skolÄ â€œ ir po to T. B. pagavęs T. M. pradėjo jį muÅ¡ti. Matė, kad T. M. mušė du asmenys. Jis matė ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos, jo galinės durelės buvo praviros, matė, kaip „B.“ paėmęs kažkokius daiktus dėjo į bagažinę. Daiktų apibÅ«dinti negali, tiesiog kažkÄ dėjo, paskui nuėjęs sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvažiavo, į automobilį „B.“ įsėdo vienas pats.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas M. J. atpažino iÅ¡ jam pateiktų asmenų Nr. 2 pažymėtÄ asmenį ir nurodė, kad tai yra jo nurodytas „B.“, kuris mušė T. M., kartu su jam nežinomu asmeniu. Nustatyta, kad tai yra T. B.. Liudytojai E. M. ir A. J. nurodė, kad 2015-05-27 apie 19 val. bÅ«dami parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pro durų stiklÄ matė prieÅ¡ais parduotuvę sustojusį automobilį „(duomenys nekslebtini)“, juodos spalvos, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos muÅ¡amÄ T. M.. Liudytojų teigimu T. M. gulėjo ant grindinio, o greta jo buvę asmenys jį spardė. T. M. ant grindinio gulėjo apie minutę laiko, po to jį jau matė sėdintį. Apie įvykį pareigÅ«nus informavo E. M., skambindamas policijai jis paėjo už kampo. Nueidamas dar pamatė, kaip juodais drabužiais apsirengęs asmuo nuo „(duomenys nekslebtini)“ galinės sėdynės paėmęs kažkokiÄ dokumentų „papkę“ jÄ Å¾iÅ«rinėjo ir kalbėjo telefonu, suprato, kad kalba su kažkuo ir komentuoja rastus dokumentus.

Liudytojas A. J. taip pat nurodė matęs vyriÅ¡kį apžiÅ«rinėjant dokumentus. Liudytojas D. G., kuris nusikaltimo dienÄ vairavo T. M. iÅ¡sinuomotÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ teigė automobilio salone pinigų nematęs, atvirai jų nebuvo padėta, o daiktadėžių neapžiÅ«rinėjo, tačiau automobilyje ant galinės sėdynės matė kažkokius maiÅ¡elius, dėžutes, bet kas ten buvo, įvardyti negali. T. M. gyrėsi nusipirkęs treningus, galvoja, kad jais tÄ dienÄ vilkėjo.3.9.

Teigia, kad 2015-06-03 apžiÅ«rint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuo nusikaltimo momento iki apžiÅ«ros atlikimo naudojosi T. B., salone rasti tik T. M. vardu iÅ¡duoti dokumentai (vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė) bei pinigai (3,34 Eur).3.10. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K., kurio parodymai byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti, nurodė, kad jis kurį laikÄ naudojosi T.

M. priklausančiu mobilaus ryÅ¡io telefonu „Samsung S2“, baltos spalvos korpusu. TelefonÄ jis pasiėmė iÅ¡ automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurį iÅ¡ T. M. atėmė T. B.. Daiktų pateikimo protokolu iÅ¡ liudytojo D. K. paimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung S2“, daikto apžiÅ«ros metu nustatyta, kad Å¡io telefono IMEI numeris sutampa su 2015-05-27 iÅ¡ T. M. pagrobtojo telefono IMEI numeriu 3(duomenys neskelbtini). Nors kaltinamuoju apklausiamas T. B. kategoriÅ¡kai teigia, kad jis apžiÅ«rėjo automobilį ir jame jokių daiktų ir pinigų nebuvo, tačiau aukščiau paminėti duomenys jo tokiÄ pozicijÄ kategoriÅ¡kai paneigia.4.

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. M., liudytojų L. M. bei V. S. parodymus pripažindamas nepatikimais ir besÄ lygiÅ¡kai pripažindamas teisingais kaltinamojo T. B. parodymus bylos duomenis vertino atsietai, nesusiedamas jų į bendrÄ visumÄ , tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimÄ , kuris yra keistinas T. B. atžvilgiu pripažįstant, kad T. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi pripažintina, jog T. B. pagrobė T. M. vertės turtÄ , 2590 eurų dydžio padarytai turtinei žalai atlyginti civilinis ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas pagrįstai ir jis yra tenkintinas žalÄ priteisiant iÅ¡ kalto asmens T. B..5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. M. praÅ¡o pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir priteisti jam iÅ¡ T. B. civilinį ieÅ¡kinį – 2590 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinė žalos atlyginimÄ .5.1.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi T. B. parodymais, kuris nurodė, kad automobilyje buvo tik asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, kuriuos jis pateikė policijai. Pažymi, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad automobilyje buvo rastas ir mobiliojo ryšio telefonas. Tai patvirtino D. K.. M. J. ir D. G. matė automobilyje jo asmeninius daiktus. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje esančiose nuotraukose matyti, jog jis turėjo pinigų ir jie tai žinojo. Teigia, kad nepagrįstai atmesti liudytojos V.

S. parodymai. Jos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Liudytoja nurodė, kad po įvykio ji matė T. B. žaidžiantį kazino. Nukentėjusiojo manymu, teismo nuosprendis nėra grįstas byloje surinktais įrodymais, visiškai neatlikta įrodymų analizė.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis T. M. atsisakė savo apeliacinio skundo nurodydamas, kad su T. B. susitaikė, žala atlyginta, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti, nurodė, kad su nukentėjusiuoju nesusitaikė ir jokios žalos jam neatlygino. Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini 7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

8. Nors nukentėjusysis atsisakė savo apeliacinio skundo nurodydamas, kad su nuteistuoju T. B. susitaikė, jam pretenzijų neturi, žala atlyginta, tačiau atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T. B. paneigė Å¡ias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kindamas, kad nesutinka su nukentėjusiojo parodymais, jog žala atlyginta ir jie susitaikė, nes jis nukentėjusiojo net nebuvo sutikęs. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pasisako ne tik dėl prokurorės, bet ir dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ , kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).10. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokurorės, nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl T.

B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

11. Tiek prokurorė, tiek ir nukentėjusysis nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog T. B. atvirosios vagystės nepadarė, nepagrįstai rėmėsi vien kaltinamojo parodymais, kuriuose jis savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, o nukentėjusiojo T. M. parodymus apie T. B. iÅ¡ jo pagrobtus pinigus ir daiktus nepagrįstai pripažino nepatikimu įrodymu, nesirėmė liudytojų L. M., V. S., kitų liudytojų parodymais. 11.1. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje T.

B. paaiškino, kad jis nepagrobė kaltinime nurodytų daiktų iš nukentėjusiojo T. M.. Automobilio savininkas R. B. paprašė, kad parvarytų jo įmonei priklausantį automobilį į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, automobilį apžiūrėjo visi, kurie buvo degalinėje, tai R. B. ir jo draugas. Jis vaikščiojo apie automobilį, žiūrėjo, kad nebūtų įbrėžimų, tačiau iš automobilio nepaėmė jokio daikto ar pinigų. Žinojo, kad automobilis priklauso R. B..

Automobilyje rastus raktus, kelis eurus, atidavė policijai. Kitų daiktų automobilio viduje jis nematė, nebent buvo jo „treningas“, kurį buvo numetęs į galÄ . Gal buvo kokia tuščia dėžutė, bet nekreipė į tai dėmesio. Taip pat nematė ir telefono. Salono vidų apžiÅ«rinėjo D., jo pavardės nežino, o jis apžiÅ«rėjo automobilį tik iÅ¡ iÅ¡orės – padangas, „buferį“. Bagažinės ir daiktadėžės neapžiÅ«rinėjo. Nuteistasis R. B. patvirtino, kad T.

B. paprašė surasti T. M., nes nori iš T. M. pasiimti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis buvo išsinuomojęs. Liudytojas V. R. paaiškino, kad jam paskambino R. B., prašė pavežti, sakė, kad ne taip išnuomojo ar blogai išnuomojo automobilį. Važiuojant R. B. paskambino draugui T. B. ir jo paprašė surasti T. M.. Automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), pamatė važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris įsuko į (duomenys neskelbtini).

Jie pasuko jam iÅ¡ paskos, privažiavę prie parduotuvės sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių. T. M. buvo iÅ¡gėręs, matė jo rankose kažkokį daiktÄ . T. B. trenkė T. M., Å¡is parkrito. T. B. sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o jis su R. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje jie susitiko. Nukentėjusysis tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis iÅ¡sinuomojo (duomenys neskelbtini), priklausė R.

B.. Taip pat parodė, kad R. B. paėmė iÅ¡nuomotÄ automobilį. Automobiliu nuvažiavo T. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad T. B. paimdamas automobilį iÅ¡ nukentėjusiojo siekė jį grÄ Å¾inti savininkui R. B..11.2. Nors nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis dienÄ prieÅ¡ įvykį pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris avarijos metu buvo sudaužytas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad iÅ¡nuomotame automobilyje buvo palikęs parduoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kartu su kitais dokumentais, kurie buvo sudėti į permatomÄ â€žpapkę“, kuriÄ buvo įkišęs į priekinės sėdynės gale esančiÄ dėtuvę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartis yra namuose, jog nėra kam jos pateikti, nes tėvai iÅ¡vykę į užsienį.

Tai, kad nukentėjusysis pardavė automobilį nurodė liudytojos V. S. ir L. M.. Liudytoja V. S. parodė, kad T. M. atvykęs pas jÄ Ä¯ svečius praėjus 2–3 dienoms po įvykio jai papasakojo, kad pardavė jos vardu registruotÄ automobilį „(duomenys neskelbtini) nors realiai jis priklausė T. M.. Su tuo automobiliu buvo padaryta avarija ir Tadas jį pardavė kažkur į (duomenys neskelbtini) laužynÄ . Liudytoja L. M. parodė, kad automobilis buvo parduotas prieÅ¡ iÅ¡vykstant sÅ«nui į (duomenys neskelbtini).

Jai matant sÅ«nui už automobilį sumokėjo pinigus, gavo 2 300 ar 2 400 Eur. Pats nukentėjusysis teigė, kad automobilį jis pardavė pagal skelbimÄ ir už parduotÄ automobilį jis gavo 2 550 Eur. Tokie liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų neatitikimai leidžia abejoti jų patikimumu. 11.3. Taip pat abejones kelia ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl daiktų įsigijimo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡nuomotame automobilyje buvo jam priklausantys daiktai, tai yra 2000 eurų, kurie buvo palikti porankyje tarp priekinių sėdynių, draugės vardu pirktas telefonas, kvepalai, – 65 Eur vertės, kurie buvo pirkti prieÅ¡ savaitę ir buvo palikti kuprinėje, kuri buvo padėta ant galinės automobilio sėdynės, kuprinėje buvo treningai pilkos spalvos – 100 Eur vertės, sportiniai bateliai „Adidas“ – 95 Eur vertės, klasikiniai juodos spalvos bateliai „Dolce Gabana“ – 200 Eur vertės, dar buvo maiÅ¡elis su tuščia dėžute nuo batelių „Lacoste“.

Å iuos batus tuo metu avėjo, tai jų nepagrobė. Apklausiamas teisme parodė, kad automobilyje daiktadėžėje tarp sėdynių buvo palikti 2000 eurų, kelnės, treningai, dvi poros batų, kvepalai, telefonas, buvo padėti automobilio gale už vairuotojo pusės sėdynės. Pinigai automobilyje buvo maiÅ¡elyje. Buvo nusipirkęs kedus. Buvo parduotuvės maiÅ¡eliuose. Telefonas buvo priekyje. Kvepalai lyg tai buvo daiktadėžėje. Apeliacinės instancijos teisme parodė, kad daiktus, kurie buvo pagrobti iÅ¡ automobilio, nusipirko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ tÄ pačiÄ dienÄ , kai pavogė, t. y. 2015 m. gegužės 27 d.

Visi daiktų kvitai liko automobilio gale, todėl neturi kÄ pateikti. Taip pat nurodė, kad kvepalus „Chanel“ įgijo tÄ pačiÄ dienÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sportinį kostiumÄ â€žHummel“, pilkos spalvos, buvo pirkęs anksčiau, juos tÄ dienÄ vilkėjo. Nurodo, kad buvo pagrobtas kitas sportinis kostiumas, kurio kaina 100 eurų, sportiniai bateliai „Adidas“ buvo įsigyti anksčiau, kuriuos buvo palikęs automobilyje. TÄ dienÄ buvo apsiavęs kitais bateliais „Lacoste“, o batelius „Dolce Gabana“ vežėsi maiÅ¡elyje su kitais rÅ«bais.

Bateliai „Dolce Gabana“ buvo dėvėti. Nepamena, kur jie buvo padėti. 2000 eurų buvo padėti daiktadėžėje, apie Å¡iuos pinigus niekam nepasakojo. Å ie nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklÅ«s ir jie negali bÅ«ti laikomi neabejotinais įrodymais, leidžiančiais pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis nepateikė daiktų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, nebuvo surasti nukentėjusiojo nurodyti daiktai, iÅ¡skyrus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris nuosavybės teise priklausė V.

S.. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, telefonas buvo rastas pas D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K., kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), parodė, kad jis telefonÄ pasiėmė iÅ¡ automobilio „(duomenys neskelbtini)“, jog T. B. atvyko pas jį ir jie kartu apžiÅ«rėjo automobilio vidų. ApžiÅ«rint automobilį rado telefonÄ ir jį pasiėmė. Jis paėmė telefonÄ , nes T. M. buvo jam skolingas. ApžiÅ«rint automobilį jis nematė jokių drabužių ar kvepalų, matė tik kažkokį dokumentų maiÅ¡Ä , kurį iÅ¡metė lauk.

Pinigų automobilyje nematė. Tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salone nebuvo jokių daiktų, parodė ir liudytojas V. R., kuris tuoj po įvykio apžiÅ«rėjo automobilio vidų. Liudytojas parodė, kad jis įkišęs galvÄ apžiÅ«rėjo automobilio vidų. Matė, kad salone buvo butelis „Absolut“, padėtas deÅ¡inėje pusėje, kelios monetos, dar kažkas. Daiktadėžės netikrino, nežiÅ«rėjo. Ant galinės sėdynės buvo bliuzonas. Kaip supratęs, jis buvo T.

B.. Daugiau daiktų, pirkinių krepšelių, mobilaus ryšio telefono nematė. Liudytojas D. G., kuris kartu važiavo su T. M. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, teigė matęs automobilyje ant galinės sėdynės kažkokius maišelius, dėžutes, bet kas ten buvo, įvardyti negali. Liudytojas M. J. parodė, kad jis matė, jog T. B. kažkokius daiktus dėjo į automobilio bagažinę. Tačiau nei liudytojo D. G., nei M. J. nurodytos aplinkybės nėra informatyvios ir pakankamo patvirtinti, jog tai buvo būtent nukentėjusiojo nurodyti daiktai.

Teisėjų kolegija įvertinusi visumoje anksčiau aptartus įrodymus sprendžia, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salone buvo T. M. priklausantys daiktai, ir kad būtent šiuos daiktus iš automobilio salono pagrobė T. B.. Taip pat byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis pardavė automobilį ir išsinuomotame automobilyje buvo pasidėjęs 2000 Eur.

Nelaikytinas T. B. kaltės įrodymu ir nukentėjusiojo pateiktos 2015-05-27 „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje fiksuotos nuotraukos, kuriose jis rodo pinigus, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių T. B. ryšį su jam inkriminuojamo nusikaltimo dalyku – pinigais išsinuomotame automobilyje.

12. Taip pat pagrįstų abejonių kelia nukentėjusiojo parodymai, kad T. B. iš jo kišenės atvirai pagrobė 130 eurų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis teigė, kad pinigus jam iš kišenės ištraukė T. B.. Šių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir įvykį matę liudytojai – M. J., E. M., A. J., K. S., D. D.. Be to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis jau nebuvo toks kategoriškas ir parodė, kad jis nematė, kad T. B. jam iš kišenės būtų ištraukęs pinigus, o tik mano, kad tai galėjo padaryti T. B., nes jis buvo šalia. Išskyrus nukentėjusiojo parodymus, kitų objektyvių duomenų, kad įvykio metu T. B. ištraukė nukentėjusiajam iš kišenės 130 Eur, byloje nėra surinkta.

13. Taigi iÅ¡ visų paminėtų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl T. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip to praÅ¡o prokurorė ir nukentėjusysis, nėra pagrindo. Apeliacinių skundų dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo, paliekamas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo T.

M. apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkas                                                                                     Gražvydas Poškus Teisėjai                                                                                                           Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                    Vidmantas Mylė