Legislator Case Law & Legislation
3cb1f054-4dcc-4e06-b3a5-485cbdc521e8 AI generated

3cb1f054-4dcc-4e06-b3a5-485cbdc521e8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3cb1f054-4dcc-4e06-b3a5-485cbdc521e8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovui UAB „Alira Vita“ vaistinė iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo kontora“.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi taikė atsakovui BUAB „Alira Vita“ vaistinė supaprastintÄ bankroto procesÄ , nustatant vienerių metų Å¡io proceso trukmę, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

3cb1f054-4dcc-4e06-b3a5-485cbdc521e8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismui atmetus įmonės administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl supaprastinto bankroto proceso nutraukimo, vienintelė iÅ¡eitis kuo greičiau užbaigti bankroto procedÅ«rÄ buvo BUAB „Alira Vita“ vaistinė reikalavimo teisių perleidimas. Apeliantas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, jog leidimas perleisti atsakovo reikalavimo teisę akivaizdžiai pažeidžia teisėtus kreditorių interesus ir galimai sukuria sÄ lygas pasipelnyti tretiesiems asmenims, tame tarpe jokių įrodymų apie galimÄ Ä¯monės administratoriaus teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinės bylos: Nr. 2-83/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 126.4, 126.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kilimai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijos, kuria tenkintas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alira Vita“ vaistinė bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovui UAB „Alira Vita“ vaistinė iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo kontora“.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi taikė atsakovui BUAB „Alira Vita“ vaistinė supaprastintÄ bankroto procesÄ , nustatant vienerių metų Å¡io proceso trukmę, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Alira Vita“ vaistinė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant, kad likvidavimo procedÅ«ros turi bÅ«ti pabaigtos iki 2013 m. rugsėjo 20 d.Ä®monės administratorius pateikė teismui praÅ¡ymÄ nutraukti BUAB „Alira Vita“ vaistinė supaprastintos bankroto procedÅ«ros vykdymÄ ir priimti nutartį vykdyti įmonės bankroto procedÅ«ras bendra Ä®BÄ® nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos grÄ Å¾ino atsakovui 13 177,85 Lt permokÄ , bei tuo, jog įmonės administratorius Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pateikęs ieÅ¡kinį buvusiems įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio suma – 101 151 Lt (civilinės bylos Nr. 2-978-599/2013). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino Å¡io bankrutavusio UAB „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus praÅ¡ymo.2013 m. rugsėjo 23 d.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas BUAB „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymas dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo prašoma leisti parduoti visas reikalavimo teises, kurias BUAB „Alira Vita“ vaistinė turi šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-978-599/2013 ir tas reikalavimo teises, kurios galimai kiltų ateityje iš šios civilinės bylos bei su šiomis reikalavimo teisėmis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas, reikalavimus į laiduotojus ir kt.) už 1 Lt.

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkinus praÅ¡ymo nutraukti supaprastintÄ bankroto procesÄ , įmonės likvidavimo procedÅ«ros turi bÅ«ti baigtos iki 2013 m. rugsėjo 20 d. Tuo tarpu civilinės bylos Nr. 2-978-599/2013 nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tikėtina, užsitęs (2013 m. rugsėjo 17 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kitas posėdis – 2013 m. spalio 15 d.) ir tai užkirs keliÄ greitai užbaigti įmonės likvidavimo procedÅ«rÄ . Kadangi teisme nagrinėjamas ginčas, kurio baigtis yra neaiÅ¡ki, o sėkmės atveju priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės nėra garantuotos, pats bylinėjimosi procesas neiÅ¡vengiamai lems bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ , reikalavimo teisę prašė leisti parduoti už 1 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas BUAB „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo iÅ¡sprendė 2013 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija, kuria nutarė tenkinti šį praÅ¡ymÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Trečiasis asmuo UAB „Kilimai“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį (rezoliucijÄ ) ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovo bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl reikalavimo teisės perleidimo turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas priimant motyvuotÄ nutartį, dėl ko teisėjo rezoliucija prilygintina raÅ¡ytinei nutarčiai.

Priimta nutartis (rezoliucija) akivaizdžiai pažeidžia teisėtus kreditorių interesus ir galimai sukuria sÄ lygas pasipelnyti tretiesiems asmenims. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. Puidokas suvokė, kad praÅ¡ymas dėl leidimo parduoti reikalavimo teisę už 1 Lt prieÅ¡tarauja kreditorių interesams, tačiau veikė nesÄ Å¾iningai, tuo pažeisdamas Ä®BÄ® 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ , jog administratorius negali turėti suinteresuotumo bylos baigtimi. TokiÄ prielaidÄ galėjo paneigti tik viešųjų varžytynių procesas. Teismas negali sudaryti sÄ lygų atsirasti sandoriams, kurie prieÅ¡tarauja gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai.Atsakovo BUAB „Alira Vita“ vaistinė administratorius atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Kilimai“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir apeliantui UAB „Kilimai“ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudÄ , iÅ¡ jos 10 000 Lt skiriant „Bankroto administravimo kontora“, UAB naudai.

AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, teisėjo rezoliucija neskundžiama. Todėl teismas turėjo atsisakyti priimti atskirÄ jį skundÄ ir jį grÄ Å¾inti padavusiam asmeniui.   Teismas, spręsdamas dėl įmonės administratoriaus praÅ¡ymo nutraukti supaprastintos bankroto procedÅ«ros vykdymÄ , turėjo duomenis apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-978-599/2013, įskaitant ir patį ieÅ¡kinį.

Teismui atmetus įmonės administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl supaprastinto bankroto proceso nutraukimo, vienintelė iÅ¡eitis kuo greičiau užbaigti bankroto procedÅ«rÄ buvo BUAB „Alira Vita“ vaistinė reikalavimo teisių perleidimas. Apeliantas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, jog leidimas perleisti atsakovo reikalavimo teisę akivaizdžiai pažeidžia teisėtus kreditorių interesus ir galimai sukuria sÄ lygas pasipelnyti tretiesiems asmenims, tame tarpe jokių įrodymų apie galimÄ Ä¯monės administratoriaus teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Argumentas, jog reikalavimo teisės perleidimui turėjo būti organizuotos varžytynės, yra nepagrįstas, nes ĮBĮ nenumato tokio reikalavimo. Remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iš varžytynių privalo būti pardavinėjamas nekilnojamas bei įkeistas bendrovės turtas. Argumentas, jog pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina turėjo būti lygi ieškinio sumai, yra atmestinas. Reikalavimo teisės kyla iš ginčo, kuris nagrinėjamas teisme ir kurio baigtis nėra aiški, o sėkmės atveju - išieškojimo galimybės nėra užtikrintos.

Pats teisminis procesas yra susijęs su papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimu. Todėl nelogiÅ¡ka tikėtis, kad atsirastų subjektų, kurie, įvertinę visas numatomas papildomas sÄ naudas, sumokėtų už reikalavimo teisę didesnę sumÄ , nei geriausiu sėkmės atveju galėtų tikėtis iÅ¡ Å¡ios reikalavimo teisės atgauti.PagrindÄ apeliantui skirti baudÄ pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį sudaro tai, jog jis atskirÄ jį skundÄ pateikė dėl teismo rezoliucijos, kuri neskundžiama.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės prieÅ¡tarauja įstatymui ir ekonominei logikai. Å iuo skundu sÄ moningai veikiama prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bankroto bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl galimybės skųsti teisėjo rezoliucijÄ , kuria supaprastinto bankroto proceso metu iÅ¡spręstas kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtas turto pardavimo klausimas Vadovaujantis Ä®BÄ® 23 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių susirinkimo teises įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu, kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirta teisė patvirtinti įmonės turto pardavimo kainÄ (Ä®BÄ® 23 str. 5 p.).

Šį kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtÄ turto pardavimo klausimÄ supaprastinto bankroto proceso metu sprendžia teismas (Ä®BÄ® 131 str. 1 d.). Kadangi Ä®BÄ® normos, reglamentuojančios supaprastintÄ bankroto procesÄ , nenumato Å¡ių pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka galimybės, dėl galimybės jas skųsti spręstina vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinti bendrieji dalyvaujančio byloje asmens teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ atsiradimo pagrindai.

Pažymėtina, jog įmonės turto pardavimo kainos nustatymas sÄ lygoja materialiųjų teisinių pasekmių dalyvaujantiems byloje asmenims atsiradimÄ , kadangi nuo Å¡ios kainos priklauso įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė ir jų patenkintų reikalavimų dydis. Å ia prasme teismo nutarties dėl įmonės turto kainos nustatymo apskundimas apeliacine tvarka – tai kreditorių galimybė dalyvauti įmonės turto pardavimo kainos nustatymo procese, kurio rezultatas gali turėti tiesioginę įtakÄ jų teisėms.

Darant iÅ¡vadÄ , kad teismo nutartis, kuria patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina, yra neskundžiama, bÅ«tų pažeista dalyvaujančio byloje asmens teisė kreiptis į teismÄ dėl gynybos bei jo teisė į teisingÄ teismÄ . Pažymėtina, jog įprastinio įmonės bankroto proceso metu priimti kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina, gali bÅ«ti skundžiami teismui (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.), o pirmosios instancijos teismo Å¡iuo klausimu priimtos nutartys gali bÅ«ti peržiÅ«rėtos apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas supaprastinto bankroto proceso metu patvirtina įmonės turto pardavimo kainÄ , gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Kadangi civiliniame procese yra numatyta tik raÅ¡ytinės nutarties, kaip teismo procesinio dokumento, apskundimo apeliacine tvarka galimybė, klausimai, dėl kurių iÅ¡sprendimo pirmosios instancijos teisme gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas, negali bÅ«ti iÅ¡spręsti teisėjo rezoliucija, kadangi teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 str. 2 d., 5-6 d.).

Pirmosios instancijos teismas supaprastinto bankroto proceso metu su įmonės turto pardavimo kainos nustatymu susijusį klausimÄ iÅ¡spręsdamas teisėjo rezoliucija, pažeidė proceso teisės normas. Tačiau Å¡is pažeidimas negali lemti, jog vien dėl to dalyvaujantis byloje asmuo netenka teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog trečiasis asmuo UAB „Kilimai“ turėjo teisę dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijos, kuria supaprastinto bankroto proceso metu iÅ¡spręstas BUAB „Alira Vita“ vaistinė reikalavimo teisės perleidimo kainos nustatymo klausimas, paduoti atskirÄ jį skundÄ , kadangi šį klausimÄ teismas turėjo iÅ¡spręsti nutartimi.

Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų Teisėjo rezoliucija – tai teismo procesinis dokumentas, kuriuo teisėjas ant sprendžiamo dokumento užraÅ¡o, kaip jis iÅ¡sprendžia nagrinėjamÄ klausimÄ (CPK 290 str. 5 d.). Klausimo dėl įmonės turto pardavimo kainos nustatymo, kuris turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas raÅ¡ytine teismo nutartimi, iÅ¡sprendimas teisėjo rezoliucija, suponuoja ne tik netinkamÄ teismo procesinio dokumento formos pasirinkimÄ , bet ir tai, jog Å¡is dokumentas neatitinka teismo nutarties turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 291 straipsnyje, tame tarpe ir to, jog priimant atitinkamÄ teismo raÅ¡ytine nutartimi įformintÄ nutarimÄ , turi bÅ«ti nurodyti teismo motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadas, o taip pat įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis 329 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, kurie taikytini ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.), absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas/nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo nutartimi turėjęs bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl įmonės turto pardavimo kainos yra be motyvų, daro iÅ¡vadÄ , jog tai sudaro savarankiÅ¡kÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijos panaikinimo ir sprendžiamo klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindÄ (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iÅ¡ naujo BUAB „Alira Vita“ vaistinė reikalavimo teisės, dėl kurios kilęs ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡keltoje civilinėje byloje Nr. 2-286-599/2014, perleidimo ir Å¡ios reikalavimo teisės kainos nustatymo klausimÄ , turėtų objektyvių įrodymų pagrindu spręsti, ar Å¡ios reikalavimo teisės nustatyta rinkos vertė yra reali, kuriai įtakos gali turėti ir atitinkamos įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymas teismo iniciatyva.

Teismas, laikydamasis civiliniame procese taikytino rungimosi principo, turėtų sudaryti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti Å¡ios įmonės turto vertę patvirtinančius įrodymus bei pateikti savo argumentus dėl jos nustatymo kriterijų. Vertindamas dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, teismas turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-286-599/2014 atsakovams Valerij Igumnov ir Algirdui Dangveckui pareikÅ¡tų BUAB „Alira Vita“ vaistinė reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ , galimas bylinėjimosi iÅ¡laidas viso proceso metu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, įvykdymo galimybes.

Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas klausimÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo ir jos kainos nustatymo, turėtų imtis įstatyme nustatytų priemonių, kad sprendžiamas klausimas bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėtas ir bÅ«tų užtikrintas tinkamas kooperacijos (bendradarbiavimo) principo įgyvendinimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog sprendžiamas klausimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Nuo tinkamo ir teisingo klausimo dėl 101 151 Lt dydžio reikalavimo teisės pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-286-599/2014 pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kainos iÅ¡sprendimo tiesiogiai priklauso ne tik teismo patvirtintų administravimo iÅ¡laidų (7000 Lt), bet ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (21 557,59 Lt) patenkinimo galimybė, kadangi BUAB „Alira Vita“ vaistinė neturi jokio kito turto, iÅ¡skyrus 13 176,65 Lt piniginių lėšų (2013 m. rugsėjo 3 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos grÄ Å¾inta permoka (2 t., b.l. 69)) ir automobilį Chrysler Voyager (1995 m.), kurio Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatyta pradinė pardavimo kaina sudaro 2500 Lt. Kartu pabrėžtina, jog Ä®BÄ® 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso vienerių metų terminas nėra savitikslis. Juo siekiama kuo operatyviau užbaigti įmonės likvidavimo procedÅ«ras, kad bÅ«tų sumažinti įmonės bankroto administravimo kaÅ¡tai ir padidinta kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 131 straipsnio 5 dalimi, pardavus turtÄ ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo iÅ¡laidoms. Jeigu pradėjus supaprastintÄ bankroto procesÄ nustatoma, kad pardavus įmonės turtÄ ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo iÅ¡laidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymÄ ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedÅ«ras bendra Å¡iame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

Remiantis Å¡iuo reglamentavimu, bÅ«tų nepagrįsta 101 151 Lt dydžio turtinės teisės perleidimo klausimÄ už simbolinę 1 Lt kainÄ spręsti vien dėl to, kad pasibaigė 1 metų terminas ir teismas jo nepratęsė. Tai neatitinka ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų – sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijÄ , kuria iÅ¡spręstas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alira Vita“ vaistinė administratoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. praÅ¡ymas dėl reikalavimo teisės perleidimo, ir reikalavimo teisės perleidimo kainos nustatymo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                 ArtÅ«ras Driukas