2018-10-16 Nr. AB-18722-3-61-3-00603-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.
Legislator headnote
AI generated2018-10-16 Nr. AB-18722-3-61-3-00603-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-38-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.1; 59.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
II. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas taip pat padavė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą, kurį, pareiškėjo teigimu, praleido dėl mažo teisinio išprusimo ir nežinojimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2018 m balandžio 19 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėto ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2018 m. gegužės 21 d., t. y. po gegužės 19 d., kuri buvo ne darbo diena, po jos einanti darbo diena. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pirmą kartą padavė tik 2018 m. gegužės 23 d., tai yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė.
Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) pateikė teismui pakartotinai apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu termino praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).
Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo tinkamai organizuoti savo veiksmus ir imtis priemonių, kad apeliacinis skundas būtų paduotas laiku. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismo sprendimas pareiškėjui į Kybartų pataisos namus buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 19 d., o įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. Teismo sprendime jo apskundimo terminas nurodytas aiškiai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakius priimti pirmą kartą paduotą apeliacinį skundą ir išaiškinus pareiškėjui teisę pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, pagrįstą įrodymais, pareiškėjas antrą kartą apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliacinės instancijos teismui pateikė tik 2018 m. rugsėjo 7 d. ir nenurodė uždelsimo priežasčių. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo. Termino neatnaujinus pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakoma priimti ir apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Apeliacinį skundą kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė