3caa0b59-5676-4925-828b-d38bd8a6caef · Utenos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-265-913/2022 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06881-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 27 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Karolinai Baltakienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei, kaltinamajam V. S., nukentėjusiajai A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pjÅ«klininku, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. S. 2022 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatytas, vagystės tikslu, atstÅ«męs sienos lentas įsibrovė į patalpÄ - A.

V. priklausančiÄ malkinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ A. V. priklausantį turtÄ : 50 l talpos nerÅ«dijančio plieno statinę, kurios vertė 100 eurų, lauke, prie malkinės buvusį ravėtuvÄ , kurio vertė 100 eurų, akėčias, kurių vertė 100 eurų ir plÅ«gelį, kurio vertė 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. V. 320 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V.

S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nuėjo pas poniÄ V., ten buvo plÅ«gelis, akėčios, paėmė ir nunešė į metalÄ priduoti. Paėmė akėčias, verstuvÄ ir ravėtuvÄ , nerÅ«dijančio plieno bačkÄ . Tai padarė gal gruodžio mėnesį. Buvo lentos prairę ten, įkiÅ¡o rankÄ ir paėmė statinę. Perdavė tuos daiktus tam kas superka metalÄ . Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kaimynės atsipraÅ¡ys. Nukentėjusioji A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad daiktų pasigedo vėlai, gal tik vasario pabaigoje.

Nuėjo pažiÅ«rėti, nes stogas malkinės pradėjo linkti, žiÅ«ri iÅ¡tampytos lentos, papraÅ¡iau vaikų, kad sutvarkytų, tada ir suprato, kad daiktų nebėra. IÅ¡kvietė policijÄ . Ji jo dar prašė, kad grÄ Å¾intų, jis sako nebėra - pardaviau. Niekas daugiau mÅ«sų kaime taip nesielgia. IÅ¡kvietė policijÄ ir jis (kaltinamasis V. S.) prisipažino. Ji visÄ turtÄ ir pastatus yra apsidraudus, nes turėjo gaisrÄ , tai nuo to laiko draudžiasi. Draudimas atlygino turtinę žalÄ , bet ne pilnai, trÅ«ksta 7 eurų.

PraÅ¡o ir moralinės žalos atlyginimo. Taip suÅ¡lubavo sveikata, vyras vos vaikÅ¡to. Jai Å¡irdis labai Å¡lubuoja ir permuÅ¡imai ir pas gydytojus važinėjo dėl tos veikos. PsichologiÅ¡kai suveikė, konkrečiai dėl Å¡io įvykio kreipėsi į medikus, Å¡irdies permuÅ¡imai, spaudimas Å¡okinėjo. Baimė, kad vėl apvogti gali ar kÄ padaryti. Tokių smulkmenų buvo su Å¡iuo kaimynu. Dėl sumos taip nusprendė pati. Neramu, kad vėl kažkÄ gali pavogti. Jų žemė ribojasi, už Å«kinio pastato gyvena, kaimynas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. S. parodė, kad 2022 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai datos ir valandos neatsimena, turėdamas tikslÄ pavogti A. V. priklausančius daiktus, nuėjęs prie jai priklausančio Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atstÅ«męs malkinės sienos lentÄ , pro padarytÄ tarpÄ Ä¯kišęs rankÄ iÅ¡ jos iÅ¡traukė ir pavogė nerÅ«dijančio plieno statinę. Taip pat pavogė lauke prie malkinės buvusį ravėtuvÄ , akėčias ir plÅ«gelį.

Pavogtus daiktus parsinešė į savo namus. Maždaug po mėnesio, visus pavogtus daiktus už 5 eurus pardavė M. K., kad daiktai vogti jam nesakė. Gautus pinigus iÅ¡leido pirkdamas alų ir cigaretes. Gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 70-72, 77-78). IÅ¡ 2022-03-02 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu visiÅ¡kai patvirtino savo parodymus (b. l. 80-85). Nukentėjusioji A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-02-27 pastebėjo, kad, atstÅ«mus malkinės sienos lentas, buvo įsibrauta į jai priklausančiÄ malkinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir pavogta 50 l talpos nerÅ«dijančio plieno statinė.

Taip pat buvo pavogtos kieme prie malkinės buvusios akėčios, plūgelis ir ravėtuvas. Pavogta turto už 320 eurų. AB „Swedbank“ draudimas jai atlygino 313 Eur, liko neatlyginta 7 Eur turtinė žala, be to, jai padaryta 500 Eur moralinė žala (b. l. 7-10, 11-15, 18-19, 20-21, 22). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-01 liudytojas V. J. parodė, kad 2022 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje, tiksliai datos neatsimena, pas jį atvyko M. K.. Jo automobilio priekaboje buvo akėčios ir arklinis plūgelis.

IÅ¡ paskos atėjęs V. S. klausė, kada M. K. jam atiduos pinigus už minėtus daiktus (b. l. 37). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-01 liudytojas M. K. parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. iÅ¡ V. S., jam pasiÅ«lius, nusipirko arklinį plÅ«gelį ir akėčias. Sutarė, kad už metalÄ sumokės 10 eurų. Jis V. S. davė kelis eurus, o kitus pažadėjo atiduoti vėliau. TÄ pačiÄ dienÄ , jis iÅ¡ V. S. pasiėmė arklinį plÅ«gelį, akėčias ir metalinę nerÅ«dijančio plieno statinę ir juos pridavė į metalo supirktuvę Panevėžyje.

Jis nežinojo, kad V. S. pardavė ne jam priklausančius daiktus (b. l. 39-40). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V.

S. pagrobė svetimÄ turtÄ . Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme kaltinamasis V. S. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, paaiÅ¡kino vagystės aplinkybes, priežastis, pripažino, kad iÅ¡ nukentėjusiosios A. V. Å«kinio pastato paimtÄ nerÅ«dijančio plieno statinę bei Å¡alia Å¡io Å«kinio pastato buvusius daiktus – ravėtuvÄ , akėčias ir plÅ«gelį pardavė M.

K. už 5 eurus. Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų V. J. ir M. K. parodymai, nukentėjusiosios A. V. parodymai. Kaltinamasis vogdamas daiktus iÅ¡ kaimynystėje gyvenančios nukentėjusiosios A. V. malkinės bei Å¡alia malkinės gulėjusius ravėtuvÄ , akėčias ir plÅ«gelį, suprato, jog savindamasis jam nepriklausantį turtÄ jis gali padaryti turtinės žalos turto savininkui.

Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė vienÄ apysunkę, tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , veika baigta, veika padaryta su kvalifikuojančiais požymiais, t. y. kaltinamasis įsibrovė ir pagrobė daiktus iÅ¡ patalpos.

Ä®vertinami ir kaltinamojo V. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys: kaltinamasis V. S. dirba (duomenys neskelbtini) pjÅ«klininku, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 117), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 111-114), teistas, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 97-100). Duomenų apie gydymÄ si psichiatrinio gydymo įstaigoje ar dėl priklausomybės ligų, nepateikta. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmę parinkti ir paskirti teisingai, V.

S. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nesiekia minėtos bausmės vidurkio, t. y. 1 metai (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo vertinimu, tokia bausmės rÅ«Å¡is yra adekvati ir bÅ«tina priemonė sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti V. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 86-89), panaikintina pradėjus bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Dėl byloje pareikÅ¡to „Swedbank P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialÄ civilinio ieÅ¡kinio. Draudimo bendrovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 313,00 Eur. Nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, kuomet 2022-02-07 įsibrauta į A. V. priklausančiÄ malkinę ir pagrobti ten buvę daiktai, kadangi turtas yra apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filiale, atitinkamai dėl minėto įvykio turto savininkas draudikas iÅ¡mokėjo 313,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , taip atlygindamas patirtus nuostolius (b. l. 46-53).

Spręsdamas tokio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į pastarÄ jį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014).

Atsižvelgiant į tai, „Swedbank P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialÄ civilinis ieÅ¡kinys (dėl pagal gyventojų turto draudimo sutartį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos) paliktinas nenagrinėtu. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ kalto asmens priteisti jai padarytÄ 7 Eur turtinę žalÄ ir 500 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 33). IeÅ¡kinyje nurodė, kad viso pagrobto turto vertė sudaro 320 Eur, draudimo bendrovė jai atlygino 313 Eur, liko neatlyginta 7 Eur turtinė žala.

Be to, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrė įtampÄ , stresÄ , papildomų rÅ«pesčių ir nepatogumų, todėl jai padaryta 500 Eur neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. V. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė žalÄ , įrodyta, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«tent kaltinamasis V. S., jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiajai padaryta žala, todėl A. V. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Iš nukentėjusiosios A. V. buvo pavogti daiktai, kurių vertė 320 Eur, kadangi draudimo bendrovė atlygino 313 Eur, likusi neatlyginta turinė žala, kurios dydis 7 Eur, priteistina iš kaltinamojo V. S.. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Teismas konstatuoja, kad dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. V. patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ . Neturtinę žalÄ privalo atlyginti nusikaltimÄ padaręs asmuo. Tačiau nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis (500 Eur) teismo vertinimu laikytinas per dideliu ir neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, kadangi nukentėjusioji nepatyrė ilgalaikių nepatogumų ar pasekmių, todėl nukentėjusiosios praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 Eur sumos, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo V.

S. nukentėjusiosios A. V. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys netenkintinas. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam V. S. galutinę sumažintÄ 8 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. S. iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam V. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo „Swedbank P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialÄ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V.

S. nukentėjusiajai A. V. 7 Eur (septynis eurus) turtinei žalai ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilio ieÅ¡kinio netenkinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Jolanta Gasparavičienė