3ca98b0a-dae2-48bf-8308-8a463b2a08ef · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr2 -2014 m. rugsėjo 16 d.Kėdainiai                                                  Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienėsekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiesiems A. P., R. P.,nukentėjusio R. P. atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-07-25 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn., bausmę atlikęs 2011-08-12, teistumas neiÅ¡nykęs,           kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. (KET pažeidimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), ir                                       n u s t a t ė:

         V. K. 2013 m. gruodžio 10 d., apie 16 val. 50 min., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva 34 kilometre, bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas A. P. priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 141.3 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra bÅ«damas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėdamas įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KLT 141.3 p.), prieÅ¡ pradėdamas lenkti priekyje jo važiavusį automobilį neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ja važiavusiu automobiliu ,,Citroen Jumper“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. P., dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų A. P. ir R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.         Kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2013-12-10, apie 16-17 val., jis vairavo žalios spalvos automobilį „VW Passat“, kurio numerių neatsimena, priklausantį A. P., ir neatsargiai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ bei susidÅ«rė su kitu automobiliu „Citroen“ .

Už automobilio vairo sėdo neblaivus. R. P. irgi buvo neblaivus. R. P. jam davė vairuoti A. P. transporto priemonę. Alkoholį gėrė kartu su R. P., todėl R. P. matė, kad ir jis gėrė alkoholį. Važiavo iÅ¡ kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., kurioje ir vartojo alkoholį - alų ir degtinę. IÅ¡gėrė dviese gal 1 litrÄ degtinės. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, bet vairuoti moka. Anksčiau vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo ir taip ne dažnai vairuoja.

R. P. tikriausiai žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. R. P. gal jautėsi per daug išgėręs ir davė jam vairuoti transporto priemonę. Ne visai gerai atsimena įvykio aplinkybes, negali tiksliai pasakyti, kas pirmas atsisėdo į automobilį. Kai jis priėjo prie automobilio, R. P. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, jis atsisėdo į vairuotojo pusę, o O. G., kuris taip pat buvo išgėręs, atsisėdo ant galinės sėdynės. Su R. P. yra pažįstami ir gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) k.

IÅ¡ kavinės važiavo namo į (duomenys neskelbtini) k. pravažiavus žiedÄ , jis norėjo aplenkti maÅ¡inÄ , bet nepastebėjo kokiÄ , neįsitikino, kad per arti maÅ¡ina, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su automobiliu „Citroen“. Po susidÅ«rimo atvažiavo greitoji ir iÅ¡vežė jį į ligoninę paimti kraujo. Jam nustatė 1,78 promilės neblaivumÄ . Ä®vykio metu jis pats sužalotas nebuvo. Matė, kad R. P. kažkas buvo kojai, tačiau nematė kaip R.

P. iÅ¡vežė greitoji. Jis nematė kas kitai maÅ¡inai „Citroen“ atsitiko. Per pirmÄ teismo posėdį sužinojo apie nukentėjusįjį A. P., bet jo nesusirado ir jo neatsiprašė. A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl jis atsipraÅ¡o nukentėjusiojo A. P.. Su R. P. po įvykio buvo susitikęs, bet nei susitaikė, nei susipyko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Su AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu susipažino. R. P. praÅ¡o per didelės 11 000 Lt ieÅ¡kinio sumos.

Jis sutiktų R. P. dar 5000 Lt atlyginti dalimis, kai pradės dirbti. Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2013-12-10 UAB „Systems &Solutions“ priklausančiu automobiliu ,,Citroen Jumper“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iÅ¡ Kauno į Å iaulius. Važiuojant Kėdainių rajone, kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva 34-ame kilometre, pravažiavus antrÄ Å¾iedÄ važiavo link Å iaulių. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Jo eismo juosta važiavo nedaug automobilių, tačiau prieÅ¡ais esančioje juostoje link žiedo automobilių buvo nemažai. PrieÅ¡ais jį nevažiavo jokie automobiliai, kelias buvo tuščias. PrieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje važiavo kokie 5-6 automobiliai. Staiga iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės juostos iÅ¡važiavo ir iÅ¡tisinę eismo juostÄ kirto lengvasis automobilis „VW Passat“.

Jis vairuojamÄ automobilį bandė stabdyti, tačiau prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusios maÅ¡inos priekis trenkėsi į jo vairuojamo autobuso priekio kairiÄ jÄ pusę. PrieÅ¡ smÅ«gį automobilis važiavo gal 60-70 km/h greičiu. Atsipeikėjęs jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir matė, kad lengvojo automobilio priekyje sėdėjo du vyrai ir dar kažkas gale. Visi automobilyje „VW Passat“ sėdėję asmenys buvo neblaivÅ«s. VisÄ eismo įvykį matė ir jam pagalbÄ suteikė R. A. (b. l. 46-47, 48).Nukentėjusysis R.

P. parodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. apie 10 val. nuvažiavo savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) girininkijÄ , kur rado V. K. ir eigulį O. G.. Jie ruošėsi važiuoti į miÅ¡kÄ dirbti, tačiau į miÅ¡kÄ jų nenuvežė, nes visi nusipirko degtinės ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas O. G. tėvus, kur gėrė degtinę. Pradėjo gerti apie 11 val., o kada iÅ¡gertuvės baigėsi nepamena. Pamena, kad visiÅ¡kai girtas, vienas atėjo į savo automobilį, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, bandė paskambinti žmonai, tačiau Å¡i neatsiliepė, po ko, greičiausiai užmigo, nes nieko nepamena.

Nepamena kaip ir kur važiavo. Nepamena kur buvo automobilio užvedimo rakteliai, ar jis buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä . Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, todėl jo techninė bÅ«klė eismo įvykio kilimui jokios įtakos neturėjo (b. l. 65-66).Liudytojas O. G. parodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. gėrė alkoholinius gėrimus Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) kaime, R. P. automobilyje „VW Passat“. Kiek iÅ¡gėrė alkoholio, nepamena. Gėrė trise, kartu su R. P. ir V. K..

Pamena, kad lyg R. P. pasiÅ«lė važiuoti į kavinę, esančiÄ prie kelio, netoli (duomenys neskelbtini). Važiavo R. P. automobiliu, kurį vairavo V. K.. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo R. P., o jis sėdėjo gale. Pamena, kad V. K. suÅ¡uko „stabdyk!”, nes pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio žibintus. Pajuto smÅ«gį ir atsigavęs pamatė, kad aplink mirga Å¡vyturėliai, vaikÅ¡to policijos pareigÅ«nai. Kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo jis žinojo.

Dėl ko įvyko eismo įvykis, nežino, nes nieko nepamena. Eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, todėl niekam pretenzijų neturi. Eismo įvykio metu jau buvo tamsu, nesnigo, nelijo, matomumas buvo geras. Negali pasakyti, ar priekyje sėdėję asmenys buvo prisisegę saugos diržus, jis saugos diržo nebuvo prisisegęs (b. l. 62).Liudytojas R. A. parodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. apie 16 val. 50 min. važiavo nuo Šeduvos pusės link Kėdainių. Buvo tamsus paros metas, nesnigo, nelijo. Priekyje jo, maždaug už 100-200 metrų, važiavo keletas automobilių.

Netoli žiedinės sankryžos, esančios prie Kėdainių, pamatė kaip priekyje jo važiavęs lengvasis automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ tam, kad aplenkti priekyje jo važiavusį automobilį. Kiek pamena, posÅ«kio prieÅ¡ atlikdamas lenkimo manevrÄ jis nerodė. Tik iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tas lengvasis automobilis susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta atvažiuojančiu automobiliu. Privažiavęs arčiau pamatė, kad priekyje jo važiavo automobilis „VW Passat“, kuris atsitrenkė į mikroautobusÄ , kurio modelio neįsidėmėjo.

Priėjęs prie automobilio „VW Passat“ pamatė, kad jame yra trys vyrai, kurie buvo be gyvybės ženklų. Vienas jų sėdėjo prie vairo, kitas - priekinėje keleivio sėdynėje, trečias - gulėjo ant galinės sėdynės. Negali pasakyti, ar jie buvo prisisegę saugos diržus. Atidaręs automobilio dureles pajuto alkoholio kvapÄ . Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Neteko bendrauti su automobilio „VW Passat“ vairuotoju, matėsi iÅ¡ judesių, kad jis girtas.

Atvykus policijai nurodė automobilį „VW Passat“ vairavusį vyrÄ (b. l. 63).Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva 34-ame kilometre deÅ¡inės pusės, priekiu į Å¡iaurės vakarus (b. l. 3-13).             Transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobiliui ,,Citroen Jumper“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas (b. l. 14-15).             Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis bamperis, priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekinis kairės ir dešinės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės ir dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinės kairės pusės ratas, oro pagalvės (b. l. 26-27).Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-12-10 17.07 val. technine priemone V.

K. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 38).IÅ¡ 2013-12-12 specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 11844/13(01) matyti, kad 2013-12-10 19.45 val. paimtame V. K. kraujyje rastos 2,91 promilės etilo alkoholio (b. l. 44).             Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-12-10 17.25 val. technine priemone O. G. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 38).             IÅ¡ 2013-12-12 specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 11843/13(01) matyti, kad A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 41).                          2014-04-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G79/14(12) nurodyta, kad dėl 2013-12-10 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – deÅ¡inės plaÅ¡takos IV-to pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio distalinio galo kūžimo, deÅ¡inio peties sÄ nario kapsulės plyÅ¡imo ir vienos sausgyslės pakartotinio, o kitos – dalinio plyÅ¡imų - A.

P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53-54).             2014-03-14 specialisto išvadoje Nr. G59/14(12) nurodyta, kad dėl 2013-12-10 eismo įvykio metu patirto sužalojimo – uždaro dešinio šlaunikaulio lūžimo R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Toje pačioje išvadoje konstatuojama, kad 2013-12-10 17.23 pristatytam į VšĮ „Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyrių R. P. be minėtos traumos nustatytas ir girtumas (b. l. 70-72).Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metų iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia esant visiÅ¡kai ir neginčytinai įrodytu, jog kaltinamasis V. K. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veiktÄ , t.y. kad jis 2013 m. gruodžio 10 d., apie 16 val. 50 min., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Å eduva 34 kilometre, bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas A.

P. priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 141.3 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra bÅ«damas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėdamas įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KLT 141.3 p.), prieÅ¡ pradėdamas lenkti priekyje jo važiavusį automobilį neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ja važiavusiu automobiliu ,,Citroen Jumper“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. P., dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų A. P. ir R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo V. K. parodymus, kuriais jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, pilnumoje patvirtina kiti byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirti įrodymai - nukentėjusiųjų A. P. ir R. P. parodymai, liudytojų O. G. ir R. A. parodymai, įvykio vietoje fiksuotos autoįvykio aplinkybės, transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktai, teismo medicinos specialistų iÅ¡vados dėl sveikatos sutrikdymų masto nustatymo, kaltinamojo neblaivumÄ nustatantys asmens blaivumo testas ir specialisto iÅ¡vada.

Nustatyta, kad kaltinamojo veika ir kilusios pasekmės yra priežastiniame ryÅ¡yje, tad nekelia abejonių, jog teisės vairuoti transporto priemones neturinčio ir apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nesilaikant Å¡ių taisyklių 9, 14, 133, 141.3 punktuose nurodytų reikalavimų, sukėlė autoįvykį, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių - A. P. ir R. P. sveikata. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kaip apsvaigusio nuo alkoholio asmens įvykdytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kvalifikuota pagrįstai ir tinkamai.Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ prisipažino ir teismo posėdžio metu gailėjosi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.  Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį, kitus BK 54 str. nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis V. K., pažeidęs KET reikalavimus, įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , kurio metu dviem žmonėms - nukentėjusiesiems A. P. ir R. P. buvo nesunkiai sutrikdytos sveikatos. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės skyrimo atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltės laipsnį, t.y. nors V.

K. padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo yra priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad asmuo šiÄ veikÄ Ä¯vykdė ne tik kad bÅ«damas sunkiame girtumo laipsnyje, kÄ patvirtina 2013-12-12 specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 11844/13(01), bet ir vairuodamas automobilį neturint teisės vairuoti transporto priemonių, t.y. tuo sukeldamas padidintÄ pavojų aplinkiniams. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas anksčiau teistas ir esant neiÅ¡nykusiam teistumui, tačiau pažymėtina, kad jis buvo teistas už kitos rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ â€“ nusikaltimÄ nuosavybei (b.l. 90-100, 102), nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, tuo įžeidžiant žmogaus orumÄ ir visuomeninę dorovę, praeityje niekuomet nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 105-107), jis nedirba ir darbo biržoje neregistruotas ( b.l. 111, 112), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b.l. 113), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytomis Å¡velnesnėmis bausmių rÅ«Å¡imis skirtinos bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina pati griežčiausia už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina vidutinio ilgio.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai, įrodymų tyrimas teismo posėdyje vykdytas sutrumpinta jų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 641str. nuostatas ir kaltinamajam paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu mažintina vienu trečdaliu, į nustatytos bausmės laikÄ Ä¯skaitant (BK 66 str.) laikino sulaikymo laikÄ ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant vidutiniam įstatyme numatytam laikotarpiui, nes teismas mano, kad Å¡is nusikaltimas, nors ir sukėlęs pakankamai sunkias pasekmes nukentėjusiesiems, yra atsitiktinis, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslas kaltinamajam gali bÅ«ti pasiektas ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., kurie turėtų didžiausiÄ Ä¯takÄ pakeičiant jauno amžiaus asmens elgesį tinkama linkme.

Å iuo atveju taikyti už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ paprastai kartu su bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones nėra pagrindo, nes kaltinamasis tokios teisės nėra įgijęs. Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2013-12-10 17.10 val. iki 2013-12-11 15.00 val. (b. l. 80, 82). Paleidus iÅ¡ laikino sulaikymo tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2013-12-11 jam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 87, 88).

Å i kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus -panaikintina.           Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. P. byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 11000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.145), kuriuo praÅ¡o Å¡iÄ Å¾alÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir V. K..             Teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo pradžios AB „Lietuvos draudimas“ įtraukta civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje (b.l. 140-141, 147).             V.

K. posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų R. P. atlyginti 5000 Lt neturtinės žalos dalimis, kai pradės dirbti.             Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teisiamÄ jį posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant ir raÅ¡tu pateikė procesinę pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad AB Lietuvos draudimas“ dėl 2013-12-10 eismo įvykio kelyje Jonava - Kėdainiai – Å eduva nukentėjusiajam R.

P. iÅ¡mokėjo 4332,64 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , tame tarpe 4000 Lt dėl neturtinės žalos, o Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 7024,71 Lt dėl R. P. gydymo ir pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1 d.1) p.p. V. K. bus taikoma atgręžtinio reikalavimo teisė (iÅ¡ jo reikalaujama grÄ Å¾inti visas iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, tame tarpe ir 1155,50 Lt nukentėjusiajam A. P. iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 155,50 Lt reabilitacijos bei kelionės iÅ¡laidos.

AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, nukentėjusiojo R. P. reikalavimas jam papildomai iÅ¡mokėti dar 11000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes, atsižvelgiant į tai, kad R. P. traumÄ patyrė važiuodamas automobilyje, kurį vairavo neblaivus asmuo, kas laikytina dideliu neatsargumu ir/ar rizikos prisiėmimu, kurie visiÅ¡kai ar dalinai Å¡alina kaltininko civilinę atsakomybę, todėl AB „Lietuvos draudimas“ R. P. iÅ¡mokėta 4000 Lt suma dėl neturtinės žalos yra pakankamai reikÅ¡minga, atitinka teismų praktikÄ ir bylos aplinkybes (b.l. 152).IeÅ¡kinys netenkintinas.IÅ¡ byloje esančių transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. D661205 kopijos bei draudimo liudijimo Nr. LT/AEC 1561186 kopijos matyti, kad A.

P. priklausanti transporto priemonė ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis V. K., buvo drausta nuo 2013-08-02 iki 2014-02-01 AB „Lietuvos draudimas“ įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b.l. 30, 32). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui). Bendroji taisyklė yra ta, kad esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o draudėjui taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas.

Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo. Taigi, įvykus draudžiamam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam reiÅ¡kia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymÄ (LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 34, 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga AC-34-1, 353 psl.).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui, Å¡ioje byloje – civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, iÅ¡ kurių - 5000 eurų, t.y. 17264 litų asmens patirtai neturtinei žalai atlyginti ir Å¡ia suma yra ribojama draudiko atsakomybė nukentėjusiajam (nukentėjusiesiems) reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti tokiÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ byloje esančio civilinio ieÅ¡kinio (b. l. 145-146), civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2014-09-01 raÅ¡tu iÅ¡dėstytos procesinės pozicijos dėl ieÅ¡kinio reikalavimų (b. l. 152) matyti, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ dėl V. K. 2013-12-10 kelyje Jonava - Kėdainiai – Å eduva sukelto eismo įvykio, remdamasis 2014-06-06 Gydytojo eksperto iÅ¡vada (b.l. 155 ), nukentėjusiajam R. P. iÅ¡mokėjo 4332,64 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , tame tarpe 4000 Lt dėl neturtinės žalos (b.l. 131), ir vadovaujantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1 d.1) p.p. įgijo į V.

K. atgręžtinio reikalavimo teisę į visas dėl šio eismo įvykio išmokėtas išmokas, tame tarpe išmokėtas ir kitiems asmenims (b.l. 154, 156), nes kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus (b.l. 38, 44).              Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nukentėjusiajam R. P. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalÄ pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda jÄ padariusiam asmeniui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, Å¡iuo atveju ir į paties nukentėjusiojo elgesį, suponuojantį jo didelį nerÅ«pestingumÄ , taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Nustatyta, kad nukentėjusysis R. P., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – deÅ¡inio Å¡launikaulio vidur. 1/3 lūžimo, dėl ko jis buvo gydomas stacionare 7 lovadienius ir 18 lovadienių buvo reabilitacijos ligoninėje, bei VÅ¡Ä® Kauno klinikose 2014-01-09 ir 2014-02-30 konsultuotas traumatologo, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (b.l. 70-72, 155), patyrė buitinių nepatogumų, skausmÄ , stresÄ , iÅ¡gÄ stį, dvasinį sukrėtimÄ bei bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis iki Å¡iol nėra visiÅ¡kai pasveikęs, turi nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus bei 2014 m. gruodžio mėn. jam bus atlikta dar viena operacija, tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, tuo tarpu 2014-06-06 Gydytojo eksperto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad Å¡launikaulio lūžis sugijo be pasekmių, sÄ nariai nepažeisti, todėl pasekmių neturėtų kilti (b.l. 155). Taigi byloje nepateikta duomenų, kad R. P. diagnozuoti liekamieji reiÅ¡kiniai dėl 2013-12-10 eismo įvykio patirtos kojos traumos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo R. P. sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visiškai nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.    Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę.

BÅ«tina atsižvelgti, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi bÅ«ti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, vairuoti neturint teisės vairuoti. PrieÅ¡ingu atveju transporto priemonės vairavimas rodo asmens itin didelį neatsargumÄ ir abejingumÄ ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamasis V. K., neturėdamas teisės vairuoti, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo, bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas, puikiai suvokė, kad jo veiksmai gali sÄ lygoti eismo įvykio kilimo tikimybę. Jo veika, kuriÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus, yra žymiai pavojingesnė už veikÄ , kada analogiÅ¡kas pasekmes, pažeisdamas KET, sukelia blaivus vairuotojas. V. K. nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (b.l. 111, 112), duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto byloje nėra.

Pažymėtina, kad sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalÄ padariusio asmens ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d.

„Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrÄ , kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Tačiau pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo Å¡altiniu.Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo R. P. elgesį bei veiksmus iki eismo įvykio – byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju V. K. visÄ dienÄ kartu girtavo, be to, automobilis, kurį vairavo neblaivus V.

K. ir kuriuo R. P. važiuodamas eismo įvykio metu patyrė sužalojimÄ , yra registruotas nukentėjusiojo žmonos A. P. vardu ir Å¡iuo automobiliu eismo įvykio dienÄ naudojosi R. P. ir, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų (b.l. 65-66) dėl girtumo nepamena aplinkybių, kaip už vairo atsidÅ«rė V. K., nors Å¡is teismui nurodė, kad jam vairuoti automobilį leido pats nukentėjusysis. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad R. P. po eismo įvykio bÅ«tų buvęs nustatinėjamas neblaivumas alkoholio matavimo technine priemone ar iÅ¡ kraujo tyrimo mėginio, tačiau tai neginčytinai nustatyta kaltinamojo V.

K. parodymais, nukentėjusiojo R. P. parodymais, liudytojo O. G. parodymais, ši aplinkybė tvirtinama ir 2014-03-14 specialisto išvadoje (b.l. 70-72, be to ir iš 2014-06-06 Gydytojo eksperto išvados matyti, kad 2013-12-10 gydymo įstaigoje nustatinėjant diagnozę, be jau minėtos kojos traumos, R. P. diagnozuota psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (b.l. 155). Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo girtumas nešalina jo paties prisiimtos rizikos dėl jo patirtų sveikatos sužalojimų ir dėl jų kilusios neturtinės žalos.

             Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas, neturi bÅ«ti vartojama sÄ voka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl nors teisiamojo posėdžio metu sutrikęs ir teisinių žinių neturintis kaltinamasis V. K., kurio interesų negynė advokatas, sutiko nukentėjusiajam atlyginti 5000 Lt neturtinę žalÄ dalimis, kuomet dirbs, tačiau kitas bendraatsakovis AB „Lietuvos draudimas“, kuris Å¡iuo atveju turi pareigÄ atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims neturtinę žalÄ Ä¯statymo nustatytose ribose, raÅ¡tu į bylÄ pateiktoje pozicijoje nesutiko su R.

P. ieÅ¡kiniu, nurodydamas Å¡io nesutikimo argumentus, todėl teismas dėl aukščiau pasisakytų motyvų, dar kartÄ akcentuodamas tai, kad R. P. traumÄ patyrė važiuodamas automobilyje, kurį vairavo neblaivus V. K., kas laikytina paties nukentėjusiojo dideliu neatsargumu ir/ar rizikos prisiėmimu ir tai pagal Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1 d. nuostatas visiÅ¡kai ar dalinai Å¡alina kaltininko civilinę atsakomybę, nustato V. K. įvykdytu nusikaltimu R. P. padarytos neturtinės žalos dydį – 4000 Lt, nes mano, kad tokio dydžio kompensacija nėra per maža ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei artima teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkiui, o kadangi tokio dydžio neturtinę žalÄ , t.y. 4000 Lt nukentėjusiajam R.

P. civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ jau yra atlyginęs (b.l. 131), taip Å¡iuo atveju įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininkÄ , nes V. K. eismo įvykį sukėlė bÅ«damas neblaivus, ginčo dėl R. P. jau atlygintos 4000 Lt neturtinės žalos nėra, todėl R. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl papildomos 11 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 115 str. 1 d.).      Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Transporto priemonė Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduota saugoti UAB „Systems & Solutions“ (b.l. 24, 25), grÄ Å¾intina Å¡ios transporto priemonės savininkui - UAB „Systems & Solutions“ (BPK 94 str. 1 d. 5 p.); transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduota saugojimui A. P. (35, 36, 37), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intina Å¡ios transporto priemonės teisėtai savininkei A. P. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).           Proceso iÅ¡laidos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 105 str.                                                                                                                                                                                                  d. iš kaltinamojo priteistina viso 178,77 Lt proceso išlaidų valstybei: 160,02 Lt nukentėjusiajam A.

P. teismo atlygintų iÅ¡laidų už jo atvykimÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį (b.l. 136-139, 148-149, 164-165) ir 18,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos. Nukentėjusiojo R. P. atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ jo atstovaujamojo nukentėjusiojo naudai priteisti iÅ¡ kaltinamojo advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis R. P. naudojosi advokato pagalba surašant ieškinį bei atstovaujant jį teisme ( b. l. 132, 133-134, 140-141, 145-146, 157-162), todėl iš kaltinamojo nukentėjusiojo R. P. naudai priteistinos šio turėtos ir dokumentais pagrįstos 1000 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidos.         Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas        n u s p r e n d ž i a:          V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. (KET pažeidimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str.

į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. K. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2013-12-10 iki 2013-12-11 (vienÄ dienÄ ).Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ V. K. atidėti dvejų (2) metų laikui ir paskirti įpareigojimus:

1) per vienÄ (1) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, 2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonę Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotÄ saugoti UAB „Systems & Solutions“, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Å¡ios transporto priemonės savininkui - UAB „Systems & Solutions“; transporto priemonę VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotÄ saugojimui A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Å¡ios transporto priemonės teisėtai savininkei A. P..R. P. civilinio ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. P. naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 178,77 Lt (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų 77 ct) dydžio proceso iÅ¡laidas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

                  Teisėja                                                                                                Dalia Buziliauskienė Â