2021-03-10 Nr. AB-5187-3-61-3-02696-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-680-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02696-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama” skundą atsakovams Muitinės departamentui, Vilniaus teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ilokas”, SIA ADM Baltics Tranzit dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferogama“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1A-276 ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18KP-08-343 dalį dėl pareiškėjo solidarios prievolės – 8 203 Eur muito mokesčio, 20 862 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 345 Eur muito mokesčio delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių ir 2906 Eur baudos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentas ir Vilniaus TM be pagrindo konstatavo, jog nebuvo nustatyta vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir dėl to nepagrįstai laikė, kad skola muitinei atsirado Vilniaus TM veiklos zonoje – vietoje, kurioje prekėms įforminta tranzito procedūra. Pareiškėjas paaiškino, kad surinkti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, jog yra įrodyta faktinė aplinkybė, kad skolos muitinei atsiradimą nulėmė Latvijoje atlikti veiksmai. Latvijos muitinės tarpininkai bei muitinės pareigūnai negalėjo nežinoti, kad UAB „Ilokas“ atvežė ne tik 448 dėžes su prekėmis, bet ir 955 dėžes, kurios iš transporto priemonės turėjo būti iškrautos Latvijoje. Atsakovai nesiaiškino su Latvijos valstybine pajamų tarnyba, kas įvyko su 955 dėžėmis prekių, negynė Lietuvos įmonių interesų ir galimai sudarė sąlygas Latvijos valstybinei pajamų tarnybai be teisėto pagrindo neskirti mokestinių prievolių Latvijos įmonėms.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijos teritorijoje ir dėl to yra atsakingos Latvijos įmonės bei vežėjas, o UAB „Ferogama“ negali būti laikoma solidariu atsakovu muitinei. Vežėjas neužtikrino, kad visos pakrautos prekės būtų pristatytos gavėjams pagal vežėjo gautus nurodymus. Pareiškėjas nurodė, kad vežėjas savo pareigų nevykdė tyčia ar dėl neatsargumo, veikdamas su Latvijos įmonėmis, todėl UAB „Ilokas“ solidariu skolininku turėtų būti SIA ADM Baltics Tranzit.

4. Atsakovas Vilniaus TM pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamentas priėjo prie pagrįstos išvados, jog faktas, kad tranzitu gabenamos prekės nebuvo pateiktos paskirties įstaigai ir neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, negali būti laikomas suderinamu su Bendrijos muitų teisės aktų reikalavimais. Taip pat, atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog mokestinė atsakomybė dėl neįvykdytos tranzito procedūros turėtų būti perkelta Latvijos įmonėms, dalyvavusioms prekių gabenimo procese, neturi teisinio pagrindo, nes procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Pareiškėjo siekimas perkelti tranzito procedūros vykdytojo pareigas kitiems subjektams, net ir tuo atveju, jeigu jų kaltė būtų įrodyta, nepagrįstas teisės normų nuostatomis, nes minėti asmenys šios procedūros nevykdė ir neturėjo pareigos prekes pristatyti į muitinės paskirties įstaigą.

6. Atsakovas sutiko su Muitinės departamento nuomone, jog pats pareiškėjas turėjo deramai įvertinti riziką, ar tapdamas tranzito procedūros vykdytoju, galės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Bendrijos tranzito procedūra, t. y. ar nustatyta tvarka galės užtikrinti prekių ir atitinkamų dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai. Tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai vykdė savo prievoles, kaip nurodė atsakovas, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo.

7. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog mokestinė atsakomybė dėl neįvykdytos tranzito procedūros turėtų būti perkelta Latvijos įmonėms, dalyvavusioms prekių gabenimo procese, neturi faktinio ir teisinio pagrindo, nes byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų šias įmones pripažinti skolininkėmis pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kitų skolininkų nustatymas nepanaikintų pareiškėjo atsakomybės.

9. Vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti, kad skolos atsiradimą lėmę veiksmai buvo padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju taikytina Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad skola muitinei laikoma atsiradusi toje vietoje, kur prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ilokas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visas krovinys, pakrautas UAB „Ferogama“ muitinės sandėlyje ir apsaugotas išsiuntimo įstaigos uždėtomis plombomis, de facto (faktiškai) buvo pristatytas įgaliotam gavėjui SIA ADM Baltics Tranzit ir paskirties įstaigai (Latvijos Respublikos muitinei), kurie teisės norminių aktų buvo įgalioti ir nuėmė krovinį saugojusias išsiuntimo įstaigos uždėtas plombas bei visą krovinį iškrovė iš autotraukinio SIA ADM Baltics Tranzit muitinės sandėlyje. UAB „Ilokas“, priešingai nei teigia atsakovai ir UAB „Ferogama“, tinkamai įvykdė Muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatas – krovinį pristatė per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir užtikrino deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Teismui konstatavus faktinę aplinkybę, jog UAB „Ilokas“ de facto pristatė krovinį ir nepažeidė Muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikytina, kad visas be išimties krovinys perėjo paskirties įstaigos (Latvijos Respublikos muitinės) žinion. Tai, kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, suponuoja išvadą, jog skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turėtų būti teismo panaikinti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d. buvo įformintos dvi Bendrijos tranzito procedūros pagal tranzito deklaracijas, t. y. T1 MRN 16LTV G200014DBE6D0 ir T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4. Prekės pagal tranzito deklaracijas buvo pakrautos į vieną transporto priemonę. Pagal Vilniaus TM surinktą (taip pat gautą iš Latvijos mokesčių administratoriaus) informaciją nustatyta, kad Bendrijos tranzito procedūra pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 užbaigta Škirotavas MKP poste 2016 m. sausio 19 d. Tuo tarpu dėl Bendrijos tranzito procedūros pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 gauta informacija, kad procedūra užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruojant paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste, o Latvijos muitinės Rezekne MKP poste. Vilniaus TM, vykdydama tyrimą, gavusi iš procedūros vykdytojo ir vežėjo prašomus dokumentus, papildomai su užklausa kreipėsi į Latvijos kompetentingą instituciją, kuri dėl T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 pateikė informaciją, kad tranzito deklaracijoje ir CMR važtaraštyje uždėtas Latvijos muitinės Zilupes MKP posto atspaudas akivaizdžiai suklastotas. Atsižvelgiant į šią, taip pat į kitą tyrimo metu surinktą informaciją, Vilniaus TM konstatavo, kad procedūros vykdytojas neįvykdė įsipareigojimų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalyje, o prekių vežėjas – įsipareigojimų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, todėl šie asmenys pripažinti solidariais skolininkais muitinei, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukose numatytais pagrindais.

13. Pareiškėjas teigė, kad jo pareiga buvo įvykdyta, nes visos prekės (pakrautos ir užplombuotos Lietuvos Respublikoje, o ne tik jų dalis gabenta pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4) buvo perduotos vežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytam prekių gavėjui Latvijos Respublikoje, tačiau teismas įvertino tai, jog pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, liudytojo parodymai nepaneigia Muitinės departamento ir Vilniaus TM padarytų išvadų. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog visos prekės buvo perduotos prekių gavėjui, o pareiškėjas tokias išvadas daro remdamasis prielaida, kad prekės buvo gabentos kartu ir jų dalis pripažinta tinkamai pateikta muitinės paskirties įstaigai, todėl tokios pat išvados turi būti padarytos ir dėl kitos krovinio dalies. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei vežėjas (UAB „Ilokas“) mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog Bendrijos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 yra užbaigta ir prekės deklaracijoje nustatytu terminu yra pristatytos deklaracijoje nurodytai paskirties įstaigai. Nors byloje yra pateiktos CMR važtaraščio IL 1312179 (jame nurodytas prekių kiekis – 1403 dėžės, 23869 kg bruto svoris (bendras prekių svoris pagal abi tranzito deklaracijas) ir tranzito deklaracijos 16LTVG200014DBE6D0 (su Latvijos muitinės posto – MKP 0723 2016 m. sausio 19 d. spaudu Nr. 014) kopijos, tačiau Latvijos kompetentinga institucija nepatvirtino šių dokumentų autentiškumo ir tinkamumo Bendrijos tranzito procedūros užbaigimui patvirtinti, savo atsakyme nurodydama, kad tokio antspaudo nurodytas Latvijos muitinės postas neturi, todėl prieita prie išvados, kad „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant dokumentų kopijų buvo akivaizdžiai suklastotas. Ginčo atveju vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti, jog skolos atsiradimą lėmę veiksmai buvo padaryti Latvijos Respublikoje. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalį skola muitinei laikoma atsiradusi toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus TM veiklos zona (tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo pradėta Vilniaus TM Vaidotų geležinkelio poste). Toks Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas, kaip nurodė teismas, yra pateiktas ir ETT byloje Nr. C-230/06.

15. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovai gavo duomenis iš Latvijos muitinės institucijos, taip pat UAB „Arsema“ 2018 m. balandžio 10 d. raštą, kad už krovinio pervežimą sumokėjo pervežimo užsakovas – SIA „Translite“ (ši į muitinės užklausas nereagavo). Atsižvelgiant į tai, teismas pabrėžė, jog teigti, kad atsakovai nenustatė visų aplinkybių, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus, negalima.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Ferogama“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento 2018 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1A-276 ir Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18KP-08-343 dalį dėl UAB „Ferogama” solidariosios prievolės – 8 203 Eur muito mokesčio, 20 862 Eur PVM, 345 Eur muito mokesčio delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių ir 2 906 Eur baudos.

17. Pareiškėjas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti neginčijamai atsakyta į klausimą, kuris tranzito procedūros vykdytojas (Lietuvoje ar Latvijoje) atliko veiksmus dėl kurių prekės buvo paimtos iš muitinės kontrolės, ir ar prekės iš tikrųjų buvo paimtos iš muitinės kontrolės.

18. Pareiškėjo teigimu, byloje yra krovinio ekspeditoriaus UAB „Niktransa“ paaiškinimas, kad ginčo prekes SIA „Translite“ nurodymu padėjo UAB „Ferogama“ muitinės sandėlyje, o vėliau organizavo pervežimą į SIA ADM Baltics Tranzit muitinės sandėlį pagal vieną CMR važtaraštį. SIA „Translite“ už krovinio pervežimą sumokėjo pilnai, kas leidžia prieiti prie išvados, kad prekės krovinio gavėjui buvo pristatytos visos. Taip pat byloje yra įrodymas, kurio pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, t. y. Latvijos pajamų tarnyba nurodė, kad tranzito deklaracija Nr. 16LTVG200014DBE6D0 elektroniniu būdu buvo užpildyta Latvijos Respublikos muitinės kontrolės punkte Rezekne II (LV000742), nes paskirties muitinėje buvo pateikta informacija, kad prekės eksportuotos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijoje geležinkeliu su geležinkelio važtaraščiais (SMGS). Nereikia papildomo įrodinėjimo, kad Lietuvos muitinės tarpininkai neturi galimybės prisijungti prie Latvijos muitinės deklaravimo sistemų. Pareiškėjas priėjo prie išvados, kad apie 15216 kg prekių išvežimą muitinę informavo Latvijos muitinės tarpininkas ir Latvijos muitinės tarpininkas paskirties muitinėje Latvijoje pateikė informaciją, kad prekės iš Europos Sąjungos buvo eksportuotos geležinkeliu. Pareiškėjas paaiškina, kad surinkta įrodymų visuma patvirtina, jog prekės buvo pristatytos į Latvijos muitinės sandėlį, kur buvo nuimtos plombos ir Latvijos muitinės tarpininkas arba prekes išvežė iš Europos Sąjungos, arba dalį prekių pašalino iš muitinės kontrolės.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ilokas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš sprendimo motyvų pašalinti II dalies 4 punkto 2 pastraipoje dalį išdėstytų motyvų.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pareiškėjas nepristatė krovinio prekių gavėjui, pareiškėjas netenka galimybės kitoje byloje (administracinės bylos Nr. eI-1246-281/2019) įrodinėti krovinio pristatymo fakto. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė nepagrįstus ir neteisėtus pirmosios instancijos teismo motyvus, kurie galėjo nulemti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo priėmimą.

21. Atsakovas Vilniaus TM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „Ferogama“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ilokas“ apeliacinius skundus, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

22. Atsakovas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad vykdant Bendrijos tranzito procedūrą muitinės prižiūrimos ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad pagrįstai nustatyta, jog tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepasibaigus tranzito procedūros. Tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Be to, atsakovas pažymi, kad tranzito procedūros vykdytojo siekimas perkelti savo pareigas kitiems asmenims, kurie nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai net ir tuo atveju, jeigu jų kaltė būtų įrodyta, nepagrįstas teisės normų nuostatomis, nes aptarti asmenys šios procedūros nevykdė ir neturėjo pareigos pristatyti į muitinės paskirties įstaigą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad jis priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes, įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus.

23. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „Ferogama“ apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas nurodo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Latvijos muitinės tarnyba nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos Latvijos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti, kad skolos atsiradimą lėmę veiksmai buvo padaryti Latvijos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju, kaip teigia atsakovas, taikytina Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad skola muitinei laikoma atsiradusi toje vietoje, kur prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinė muitinė turėjo teisę ir pagrįstai įregistravo skolą muitinei.

25. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ilokas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės yra objektyviai nustatytos ir pagrįstos. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 58 straipsnio nuostatų ir jų nepažeidė.

27. Pareiškėjas UAB „Ferogama“ pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo patikrino visus dokumentus, susijusius su tranzito procedūra pagal MRN BAD LT Nr. 16LTVG200014DBE6D0 ir rado, kad ADB Baltikums Lietuvos filialas yra suteikęs vienkartinę garantiją solidariai atlyginti prievoles (neviršijant 4 100 Eur sumos), jei tokios kils pagal nurodytą tranzito deklaraciją. Atkreipia dėmesį, kad ADB Baltikums Lietuvos filialas bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo prie bylos pridėti prašyme nurodytus dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2018 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 1A-276 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18KP-08-343 dėl pareiškėjo solidarios mokestinės prievolės (8 203 Eur muito mokesčio, 20 862 Eur PVM, 345 Eur muito mokesčio delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių ir 2 906 Eur baudos) teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. buvo įformintos dvi Bendrijos tranzito procedūros pagal tranzito deklaracijas:

1) T1 MRN 16LTV G200014DBE6D0 ir 2) T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4. Pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 buvo deklaruotos prekės: darbinės pirštinės, 955 pakuotės, bruto svoris – 15 216 kg, prekių siuntėjas – UAB „Ferogama“, prekių gavėjas – Stella LLC (adresas – (duomenys neskelbtini), tranzito terminas – 2016 m. sausio 22 d., paskirties įstaiga – Zilupes MKP postas (LV000723). Pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 deklaruotos prekės: darbinės pirštinės, 448 pakuotės, bruto svoris – 865 kg, prekių siuntėjas – UAB „Ferogama“, prekių gavėjas – SIA ADM Baltics Tranzit (adresas – (duomenys neskelbtini), tranzito terminas – 2016 m. sausio 22 d., paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavas MKP postas (LV000207).

Prekės pagal aptartas tranzito deklaracijas buvo pakrautos į vieną transporto priemonę, prekių identifikavimo priemonės (plombos) Nr. 1773909-773910; bendras prekių bruto svoris – 23 869 kg, bendras pakuočių skaičius – 1 403, bendram prekių kiekiui gabenti buvo įformintas prekių gabenimo važtaraštis CMR Nr. IL 1312179 (2016 m. sausio 13 d.). Pagal Vilniaus TM surinktą (taip pat gautą iš Latvijos mokesčių administratoriaus) informaciją nustatyta, kad Bendrijos tranzito procedūra pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 užbaigta Škirotavas MKP poste 2016 m. sausio 19 d. (prekės atvyko transporto priemonėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pagal T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 gauta informacija, kad procedūra užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruojant paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste, o Latvijos muitinės Rezekne MKP poste. Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1.-2/1054 informavo Muitinės departamentą, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal devynioliką tranzito deklaracijų, tarp jų ir deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13).

Muitinės departamentas 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos valstybinę pajamų tarnybą, prašydamas patvirtinti muitinės LV000723 antspaudo autentiškumą tranzito deklaracijoje T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) ir atsiųsti dokumento, su kuriuo prekės išgabentos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos, kopiją. Latvijos muitinė pateikė informaciją, kad Latvijos muitinės institucijos neturi antspaudo su Nr. 014, todėl „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 buvo akivaizdžiai suklastotas.

30. Vilniaus TM atlikusi tyrimą nustatė, kad ne Bendrijos prekės, gabentos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra neužbaigta. Todėl Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 18KP-08-343 nusprendė, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), nebaigta, procedūros vykdytojo (UAB „Ferogama“) įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalyje, ir prekių vežėjo (UAB „Ilokas“) prievolės, numatytos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, susiję su prekių pristatymų į paskirties įstaigą, neįvykdyti. Pareiškėjui ir vežėjui UAB „Ilokas“, kaip solidariems skolininkams, buvo nustatyta mokestinė prievolė, kurios dydis – 8203 Eur muito, 20 862 Eur PVM, 345 Eur muitų delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių. Be to, skolininkams buvo skirta 2 906 Eur bauda.

31. Muitinės departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1A-297 Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343 patvirtino.

32. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2182-575/2020 pagal pareiškėjo UAB „Ilokas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys – SIA „ADM Baltic Tranzits“, SIA „Translite“, UAB „Ferogama“, UAB „Niktransa“, Vilniaus teritorinė muitinė – dėl Muitinės departamento 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 1A-297 ir Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18KP-08-343 (tų pačių sprendimų, kurie ginčijami nagrinėjamoje byloje) panaikinimo nustatė, kad ginčo situacijoje nei vykdytojas UAB „Ferogama“, nei vežėjas UAB „Ilokas“ mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalyje ir pagrindžiančių, kad Bendrijos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 buvo užbaigta, o prekės deklaracijoje nustatytu terminu pristatytos deklaracijoje nurodytai paskirties įstaigai Latvijos muitinės Zilupes MKP postui.

Nors byloje yra pateiktos CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 (jame nurodytas prekių kiekis – 1 403 dėžės, 23 869 kg bruto svoris) ir tranzito deklaracijos T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (su Latvijos muitinės posto – MKP 0723 2016 m. sausio 19 d. spaudu Nr. 014) kopijos (MGK bylos medžiaga, b. l. 61, 62), tačiau Latvijos kompetentinga institucija nepatvirtino šių dokumentų autentiškumo ir tinkamumo Bendrijos tranzito procedūros užbaigimui patvirtinti, savo atsakyme nurodydama, kad tokio antspaudo minėtas Latvijos muitinės postas neturi, todėl padaryta išvada, kad „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant dokumentų kopijų buvo akivaizdžiai suklastotas (MGK bylos medžiaga, b. l. 151).

Užsakovas SIA „Translite“ nepateikė Vilniaus TM prašomos informacijos, ar prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ar pristatytos įgaliotajam gavėjui, ar fiziškai išvežtos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Be to, byloje pateiktas CMR krovinio gabenimo važtaraštis Nr. IL 1312179 krovinio daliai, dokumentuotai 15 216 kg deklaracija, su SIA „Lankorf“ antspaudu, kurio, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neaptarė, patvirtina tik tai, kad Bendrijos tranzito procedūros pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 buvo neteisėtai (per klaidą) užbaigtos prekes deklaruojant ne paskirties muitinės įstaigoje – Latvijos Zilupes MKP poste, – o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste.

34. Taigi šios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų dėl faktinių aplinkybių nustatymo.

35. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio 1 dalį Bendrijos bendroji tranzito procedūra baigiama, kai vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, o 2 dalyje nustatyta, kad muitinė užbaigia procedūrą, kai, palyginusi išvykimo įstaigos turimus dokumentus su paskirties muitinės įstaigos turimais dokumentais, gali patvirtinti, kad procedūra buvo atlikta tinkamai.

36. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, o pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.

37. Ginčo muitinės procedūros vykdytoju buvo pareiškėjas, todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies nuostatas jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės.

38. Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalis nustato, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu.

39. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį skolininkais laikomi: asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros (1 įtrauka), bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros (2 įtrauka), bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros (3 įtrauka), atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu (4 įtrauka).

40. Remiantis šios nutarties 33 punkte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką.

41. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė