3ca65f91-789e-4f0d-9bbc-13aed625da65 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-627-618/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06374-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.2.2.3.1.10; 2.6.9.2; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

M.-J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-477-941/2022 pagal ieÅ¡kovės V. M.-J. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. J., sodininkų bendrija „Vaiteliai“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. V. M.-J. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. 6 984,94 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad Å¡alys 2000 m. birželio 2 d. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Pagal 2000 m. galiojantį teisinį reguliavimÄ , t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 14 straipsnį, sutartis per tris mėnesius turėjo bÅ«ti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre. IeÅ¡kovė nuosavybės teisių Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre neužregistravo, nes nežinojo, kad reikėjo įregistruoti, tačiau visÄ laikÄ tikėjosi, kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ priklauso jai. 2019 metais ieÅ¡kovė sužinojo, kad žemės sklypas parduotas kitiems asmenims.

Nurodė, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. praneÅ¡imu informavo, kad sutinka grÄ Å¾inti 2 000 Eur dydžio sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo už žemės sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovė su tokio dydžio suma nesutiko. IeÅ¡kovė tapo sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Vaiteliai“ nare ir 12 metų mokėjo Å¡iai bendrijai mokesčius už žemės sklypÄ , todėl laikė save sklypo savininke. Pagal sutartį, sudarytÄ su trečiaisiais asmenimis, atsakovas pardavęs žemės sklypÄ gavo 4 500 Eur dydžio sumÄ .

Atsakovo gauta nauda už žemės sklypo pardavimÄ taip pat sudaro ieÅ¡kovės nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 1 882,53 Eur be teisinio pagrindo įgytų piniginių lėšų, 558,97 Eur skolÄ už trečiajam asmeniui įvykdytÄ prievolę, 5 procentų palÅ«kanas nuo priteistos 2 441,50 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 404,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 2.1. Teismas pažymėjo, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino.

Tarp Å¡alių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo teisiÅ¡kai įregistruota. Pagal galiojusias Žemės įstatymo nuostatas, pilietis, nustatyta tvarka neįregistravęs įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Å alių sudarytoje bei notaro patvirtintoje sutartyje (po sutarties sÄ lygų ir Å¡alių parašų) Å¡i nuostata nurodyta. Pirkėjas atsakingas už žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinės registracijos atlikimÄ . Å iuo atveju pirkėja (ieÅ¡kovė) per įstatymo nustatytÄ terminÄ neatliko sutarties teisinės registracijos, nors tokia pareiga buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir įraÅ¡yta pačioje sutartyje.

IeÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ dėl praleisto termino įregistruoti sklypÄ atnaujinimo. 2.2. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, atlikdama mokėjimus trečiajam asmeniui SB „Vaiteliai“, įvykdė atsakovo (žemės sklypo savininko) pareigÄ mokėti nario mokestį ir tikslines įmokas. Nors neįgijo nuosavybės teisės, patyrė iÅ¡laidų, susijusių su pirktu žemės sklypu. Žemės sklypas nurodytais laikotarpiais, už kuriuos atlikti mokėjimai, priklausė atsakovui. IeÅ¡kovė, sumokėdama 1 630 Lt (472,08 Eur) nario mokestį už 2001–2012 m. ir 300 Lt (86,89 Eur) tikslines įmokas už 2008–2012 m., įskaitant netesybas, įvykdė žemės sklypo savininko (atsakovo) pareigÄ , nors savininkė nebuvo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, tapdama SB „Vaiteliai“ bendrijos nare ir sumokėdama 150 Lt (43,44 Eur) stojimo mokestį, veikė iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. 2.3. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo gautų 4 500 Eur pardavus žemės sklypÄ tretiesiems asmenims, nurodė, kad atsakovas, parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , nepažeidė ieÅ¡kovės teisių bei interesų, nes ji nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir teisės disponuoti žemės sklypu nebuvo įgijusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 1964 m. galiojusio CK teisės normas. Tuometinis reglamentavimas buvo perteklinis bei nesuprantamas eiliniam Å¡alies piliečiui, kuris nėra teisės ekspertas ar nekilnojamojo turto brokeris. 3.2.

Nurodė, kad atsakovas, pardavęs sklypÄ , nesÄ Å¾iningai praturtėjo. Dėl padarytos turtinės žalos nebuvo tinkamai atlyginta. 3.3. Teismas įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai, taip pažeisdamas objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, o atsakovo parodymus aiÅ¡kino teigiamai.

4. Atsakovas ir trečiasis asmuo D. J. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 4.1. Å alių 2000 m. birželio 2 d. sudaryta sutartis per įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovės nebuvo teisiÅ¡kai įregistruota dėl Å¡ios priežasties sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos.

Atsiliepime pažymi, kad atsakovas sutiko grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 2 000 eurų, už sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau su tokiu sumos dydžiu ieÅ¡kovė nesutiko. Po kiek laiko kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu papildomai reikalaudama iÅ¡ atsakovo 4 500 Eur. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl faktinių bylos aplinkybių 8. Bylos duomenimis nustatytas, kad šalys 2000 m. birželio 2 d. sudarė 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė už žemės sklypÄ sumokėjo 6 500 Lt (1 882,53 Eur) iki sutarties sudarymo. Sutartis, kaip numatyta jos sudarymo metu galiojusiuose įstatymuose (1964 m. CK 255 straipsnis, 149 straipsnio 2 dalis ir Žemės įstatymo 14 straipsnis), Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota, todėl negalioja nuo sudarymo momento.

9. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu buvo registruotas nuo 1994 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. liepos 30 d. (nuosavybės teisė išregistruota pagal 2019 m. liepos 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį).

10. Atsakovas ir trečiasis asmuo D. J. (toliau-ir pardavėjai) 0,12 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė tretiesiems byloje nedalyvaujantiems asmenims už 4 500 Eur.

11. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 6 984,94 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė galėtų reikalauti iÅ¡ atsakovo už žemės sklypÄ gautos kainos tuo atveju, jei sutarties teisinei registracijai bÅ«tų taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-ir CK) nuostatos (CK 1.75 straipsnis). Su sprendimu nesutinka ieÅ¡kovė, tvirtina, kad atsakovas lėšas, kurias gavo pardavęs sklypÄ tretiesiems asmenims, gavo be teisėto pagrindo, nes sklypas priklausė ieÅ¡kovei.

Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl taikytinos teisės byloje. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo 12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi įstatymo normomis, kurios galiojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Be to, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovo gautų lėšų pardavus žemės sklypÄ .

13. Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iÅ¡ pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimÄ Ä¯statymų leidėjas sieja su tam tikrų sÄ lygų visuma, kurias galima bÅ«tų suskirstyti į bendrÄ sias sÄ lygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiÄ sias sÄ lygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rÅ«Å¡ių sandoriams. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo-pardavimo, sandorių svarbÄ civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas Å¡ių sandorių galiojimo tikslais nustatė jų privalomÄ notarinę sudarymo formÄ . Privaloma Å¡ių sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas CK.

14. TeisiÅ¡kai neįregistruota ginčo pirkimo–pardavimo sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta ir notaro patvirtinta 2000 m. birželio 2 d. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi, byloje sutarčiai taikytinos sandorių formÄ reglamentavusios 1964 m. priimto (1999 m. vasario 1 d. galiojusios redakcijos) CK normos.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvaus pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio Å¡alis privalo atlikti aktyvų veiksmÄ â€“ sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytÄ turtÄ (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 255 straipsnio 2 dalis).

Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistÄ Å¡Ä¯ terminÄ teismas gali atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-70/2006). 16. 1964 m. CK 225 straipsnyje nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus tokia turto pirkimo–pardavimo sutartis negalioja.

Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. 2000 m. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad negalioja sandoris tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja.

17. Naujojo CK ir 1964 m. CK nuostatų dėl sandorio registravimo nesilaikymo teisinių padarinių galimai kolizijai iÅ¡spręsti 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tokių kolizijų sprendimo tvarka ir sÄ lygos, viena jų ta, kad sandoris, dėl kurio įstatyme nustatytas privalomo įregistravimo terminas pasibaigė, negalioja, jeigu registravimo termino neatnaujina teismas (8 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Å¡ia teisės norma įstatymo leidėjas privalomÄ teisinę sandorio registracijÄ priskyrė sandorių formai ir jos nesilaikymo padariniai lemia tokio sandorio negaliojimÄ visais atvejais, kai neįregistruoto sandorio negaliojimas buvo nustatytas imperatyvia forma įstatyme.

18. Kadangi sandorio formai taikomi galiojantys jo sudarymo momentu įstatymai, tai nagrinėjamos bylos dalykui – 2000 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai – pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 1964 m. CK 225 straipsnio nuostatas dėl imperatyvaus reikalavimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį įregistruoti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo momento, registracijos per nustatÄ terminÄ neatlikus, sutartis negalioja. Å ios įstatymo nuostatos sutarties ieÅ¡kovė neįvykdė iki 2000 m.

CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., t. y. praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ notarine tvarka sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai teisiÅ¡kai įregistruoti. Pažymėtina, kad nė viena iÅ¡ sandorio Å¡alių, nurodydamos svarbias termino praleidimo priežastis, neprašė teismo praleisto termino atnaujinti, t. y. nepasinaudojo įstatyme nustatyta aptartos taisyklės iÅ¡imtimi, reiÅ¡kiančia, kad terminui pasibaigus sutartis negalios, nebent teismas atnaujintų terminÄ sutarčiai įregistruoti.

19. Iki 2001 m. liepos 1 d. pasibaigus galiojusio 1964 m. CK 225 straipsnyje nustatytam trijų mėnesių terminui nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinei registracijai atlikti, teismui šio termino neatnaujinus, nesant pareikšto sandorio šalies motyvuoto termino praleidimo priežastimis prašymo, šalių pasirašyta sutartis negalioja nuo jos sudarymo dienos, nes ji nesudaryta ta privaloma tvarka, kuri nustatyta imperatyviai įstatymo, galiojusio sutarties sudarymo momentu (1964 m. CK 225 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo (1997 m. birželio 26 d.

įstatymo Nr. VIII-315 redakcija) 14 straipsnis, 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytų imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai nesilaikymas, kai šiame įstatyme nurodyta, kad dėl formos trūkumų sandoris bus laikomas negaliojančiu, reiškia, jog tokio turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja.

20. Nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį galiojant 1964 m. CK. Sandorio sudarymo metu galiojusio CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktÄ , kuri turi bÅ«ti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. IeÅ¡kovė teismui pateikė 2000 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ patvirtino notaras ir kurioje aiÅ¡kiai yra nurodyta sÄ lyga, kad pirkėjas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) nesilaikantis reikalavimo užregistruoti sutarties, neturi teisės disponuoti įsigytu žemės sklypu.

Kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, įsigyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio ieÅ¡kovė neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl to, kad jai to niekas nepaaiÅ¡kino. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas į jÄ nesikreipė/neieÅ¡kojo jos dėl žemės sklypo įregistravimo. Tačiau, atsižvelgus į ieÅ¡kovės amžių, jos iÅ¡silavinimÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, nelaikytinos pakankamai svarbiomis.

IeÅ¡kovė nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios sudarė jai kliÅ«tis nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytÄ veiksmÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nekilnojamojo turto perleidimo momentu galiojusius teisės normų reikalavimus tokių sandorių formai ir vieno iÅ¡ jos elementų – privalomos teisinės registracijos – nesilaikymo iÅ¡ įstatymo kylančius padarinius. Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad teismas turėjo vadovautis Å¡iuo metu galiojančio įstatymo normomis.

IeÅ¡kovės elgesys buvo neprotingas, neapdairus ir nerÅ«pestingas nuosavybės teisių atžvilgiu. Tokiu elgesiu (neveikimu) ieÅ¡kovė prisiėmė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio neįregistravimo rizikÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į atsakovo interesus, nes ieÅ¡kovės neveikimas, t. y. per įstatymo nustatytÄ terminÄ neįregistravimas vieÅ¡ajame registre pirkimo–pardavimo sutarties, sukėlė pasekmes, ginčo turtas yra parduotas tretiesiems asmenims, bÅ«tent atsakovo naudai.

21. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir tuo aspektu, kad teismas ieÅ¡kovei nepriteisė 4 500 Eur, kuriuos atsakovas gavo pardavęs ginčo sklypÄ tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovė, laikydama save teisėta žemės sklypo savininke, yra įsitikinusi, kad piniginės lėšos gautos pardavus sklypÄ , turi bÅ«ti priteistos jai, laiko, kad atsakovas Å¡ia suma yra praturtėjęs jos sÄ skaita. Tačiau, kaip ir konstatuota pirmosios instancijos teismo, žemės sklypu atsakovė neturėjo teisės disponuoti, kadangi nesilaikė reikalavimo užregistruoti pirkimo fakto kaip tai buvo reglamentuota pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

22. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).

23. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.

Kitų (sutartinių, deliktinių) Å¡alių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos Å¡alies perduotas, o kitos įgytas nesant iÅ¡ tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai Å¡alis, kurių viena reikalauja grÄ Å¾inti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.

Vien sutartinių santykių tarp Å¡alių buvimas nepaneigia galimybės vienos Å¡alies kitai perduotÄ turtÄ iÅ¡reikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo bÅ«ti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019).

25. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y.

įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovo sudarytÄ su trečiaisiais asmenimis, pardavęs žemės sklypÄ atsakovas gavo 4 500 Eur dydžio sumÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡ios piniginės lėšos priteistinos jai, nes atsakovas Å¡iuo atveju nesÄ Å¾iningai praturtėjo. Å iam savo reikalavimui pagrįsti ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ios sumos priteisimui pakanka vien fakto, kad ji buvo sklypo savininkė, nors pirkimo-pardavimo sutarties ji ir nebuvo įregistravusi.

Atsakovas, sudarydamas naujÄ sandorį, ieÅ¡kovės teigimu, pažeidė ieÅ¡kovės teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei neįregistravus sutarties per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tarp Å¡alių sudaryta sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento. BÅ«damas teisėtas žemės sklypo savininkas atsakovas turėjo teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti jam priklausančiu turtu, o parduodamas žemės sklypÄ , jokių teisės normų nepažeidė. Nesant neteisėtų veiksmų paneigiama ir atsakovo kaltės prezumpcija, o žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryÅ¡ys pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatinėjami.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė galėtų reikalauti iÅ¡ atsakovo už žemės sklypÄ gautos sumos tuo atveju, jei sutarties teisinei registracijai bÅ«tų taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatos (CK 1.75 straipsnis) ir Å¡alims sandoris, nors ir privalomai neįregistruotas, galiotų. Tačiau, kaip minėta, Å¡ios sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK ir jo metu galiojusios teisės normos taikomos vertinant sudaryto sandorio aplinkybes. IeÅ¡kovė nuosavybės teisės į sklypÄ neįgijo, kadangi sutarties neįregistravo. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovo 4 500 Eur, kuriuos jis gavo pardavęs sklypÄ , kuris buvo jo nuosavybė.

28. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su tinkamu įrodymų įvertinimu, kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas procesines įrodinėjimo ir įrodymų (tarp jų ir paaiÅ¡kinimų) vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo parodymus, o juos vertindamas kitaip nei ieÅ¡kovė, buvo Å¡aliÅ¡kas. Å ie parodymai buvo įvertinti tiek jų Å¡altinio patikimumo, tiek turinio aspektais, vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, kompleksiÅ¡kai, pagal logikos dėsnius, taikant protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Tai, jog ieÅ¡kovė turi kitokiÄ nuomonę apie susiklosčiusiÄ situacijÄ byloje, savaime nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo situacijÄ Ä¯vertinti taip, kaip nurodo ieÅ¡kovė. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 32. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 33.

IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas atsakovo ir trečiojo asmens praÅ¡ymas priteisti turėtas iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo advokatui sumokėjo 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M.-J. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovui V. J.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M.-J. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo trečiajam asmeniui D.

J.. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Šimanskienė Danutė Žvinklytė