2023-03-08 Nr. AB-5284-2-17-3-01537-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-138-602/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01537-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. R. ir M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. ir M. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (buvusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui), trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. A. ir D. R. (toliau – ir pareiškėjai) skundu prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami ) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbiami )), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbiami ), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad apie ginčijamą 2021 m. birželio 2 d. sprendimą jie sužinojo tik 2022 m. sausio 18 d., kuomet atsakovas el. paštu atsiuntė priimto sprendimo kopiją ir jie nedelsiant, t. y. 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą siekdami susipažinti su kadastro ir registro duomenimis, tačiau gavo atsakymą, kad visi duomenys laikomi NŽT. Pareiškėjų teigimu, jie 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą, kuris 2022 m. kovo 17 d. nurodė, jog bus kreipiamasi į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį M. Š. dėl klaidos ištaisymo. Pažymėjo, kad M. Š. to neatlikus atsakovo specialistė telefonu informavo, kad kreipsis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau iki šiol nesikreipė. Nurodė, kad laukdami atsakovo veiksmų, jie 2022 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją M. Š. reikalaudami patikslinti kadastrinius matavimus, tačiau nors ir buvo žadėta, iš matininkės A. T. joks atsakymas nebuvo gautas. Pabrėžė, kad matydami, jog jokie realūs veiksmai nevyksta 2022 m. rugpjūčio 30 d. pateikė ieškinį teismui. Pareiškėjų įsitikinimu, jie ėmėsi visų galimų veiksmų išspręsti atsakovo pripažintą klaidą neteisminiu būdu, o tai pakankamai ilgai užtruko.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai skunde nurodė, kad ginčijamą NŽT Jonavos skyriaus vedėjo Sprendimą gavo elektroniniu paštu 2022 m. sausio 18 d. Teismas nustatė, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas skaičiuotinas nuo ginčijamo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo įteikimo pareiškėjams dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 18 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2022 m. vasario 18 d., tačiau į teismą pareiškėjai dėl ginčijamo akto panaikinimo kreipėsi žymiai praleidę akto apskundimo terminą (net 9 mėnesius) tik 2022 m. lapkričio 21 d.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjai savo prašymą atnaujinti terminą grindžia tuo, kad jie tikėjosi, kad NŽT Jonavos skyriaus padaryta klaida bus išspręsta ne teisminiu būdu ir tik supratę, jog jokie realūs veiksmai nevyksta 2022 m. rugpjūčio 30 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo gavę jų netenkinantį atsakymą, pareiškėjai turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą ir pateikti skundą dėl šio akto panaikinimo. Teisinių žinių neturėjimas, nesupratimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr., pav. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171-11). Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipdamiesi į Kauno apylinkės teismą ir turėdami advokatą net ir tada neprašė naikinti šioje byloje ginčijamo akto. Pareiškėjai naudojosi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, todėl elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę jau tada tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl skundžiamo akto nuginčijimo. Siekiamame nuginčyti NŽT Sprendime yra aiškiai nurodytas šio sprendimo apskundimo terminas bei teismas, į kurį reikia kreiptis pareiškėjams. Toks išaiškinimas pareiškėjams, atstovaujamiems profesionalaus teisininko, neturėjo sutrukdyti įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Teismas pažymėjo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimo vykdymo. Pabrėžė, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-377-442/2020.

Nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Konstatuota, jog pareiškėjų veiksmai yra pareiškėjų valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jiems laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjai skundą delsė paduoti dėl jų pačių elgesio (delsimo), o tai yra subjektyvios priežastys, objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir atnaujinti terminą pareiškėjų skundui paduoti ir priimti skundą.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, persiųstą kartu su visa byla kito teismo pagal teismingumą, dėl procesinio termino praleidimo ir jo neatnaujinimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 22 str. 8 d. numatytos tokių skundų priėmimo tvarkos, kuri numato, kad teismo diskrecija apima tik pareigą patikrinti asmenų procesinę padėtį bei įvertinti galimus skundo trūkumus (ABTĮ 22 str. 8 d.). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, o skundo trūkumų (procesinės kalbos (ABTĮ 9 str.), skundo formos ir turinio (ABTĮ 24 str.), priedų (ABTĮ 25 str.), žyminio mokesčio (ABTĮ 35 str.)) teismas nenustatė. Pareiškėjų vertinimu, teismas peržengė įstatymų numatytus įgaliojimus vertindamas procesinio termino praleidimo klausimą ir priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.

Pareiškėjai paaiškina, kad teismo nutartimi be teisinio pagrindo formaliai panaikinta galimybė ginti pareiškėjų pažeistas teises, nors pats atsakovas oficialiai pripažįsta pareiškėjų skundą ir jame teikiamą reikalavimą. Atsakovas pareiškėjų ieškinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams taip pat palaikė atsiliepimu, kuriame nurodė, kad „Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgdama į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes mano, kad ieškovų teisės yra pažeistos, todėl jie pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdami apginti savo teises ir saugomus interesus“. Pareiškėjų vertinimu, įvykių chronologija patvirtina, kad pareiškėjai aktyviai, protingai ir rūpestingai elgėsi viso proceso metu nuo sužinojimo apie sprendimą momento. Pareiškėjai bandė spręsti situaciją neteisminiu būdu ir neapkrauti teismo bereikalingu bylinėjimusi, be to pareiškėjai turėjo pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad pats viešojo administravimo subjektas (Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos) išspręs susiklosčiusią neteisingą situaciją nustatęs savo pačių veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjai susiklosčiusią situaciją bandė spręsti taikiai bei kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ne dėl suklydimo, bet dėl to, kad situacija dėl kelio savo esme yra susijusi ir su civiliniais gretimų sklypų savininkų santykiais bei jų sprendimu. Pagal teismų praktiką kreipimasis į teismą turėtų būti realizuojamas tik tada, kai nėra galimybių, kad situacija gali būti išspręsta ikiteisminiu būdu. Esant NŽT sukurtiems lūkesčiams, kad tai galima išspręsti neteisminiu būdu, pareiškėjai negali papildomai nukentėti dėl institucijų sukeltų lūkesčių, vėlesnio jų neįgyvendinimo ir veiksmų nesiėmimo.

Pareiškėjai nurodo, kad jeigu vis dėlto būtų vertinama, kad priimant nutartį ABTĮ 22 str. 8 d. nustatyta bylos iš kito teismo priėmimo tvarka nėra pažeista, turėtų būti pripažinta, kad teismas nutartimi nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 str.). Kai bendrosios kompetencijos teismas perduoda bylą pagal teismingumą administracinės kompetencijos teismui, ieškovai (pareiškėjai) net neturi galimybės pateikti prašymą teismui dėl termino atnaujinimo ir su tuo susijusių argumentų. Pareiškėjai, tikslindami ieškinio reikalavimus, tik lydraštyje trumpai nurodė įvykių chronologiją tam atvejui, jeigu byla visgi būtų perduodama kitam teismui, nors procesine prasme to net negalėjo atlikti. Tokio lydraštyje nurodyto paaiškinimo net negalima laikyti kaip šalies procesinio prašymo atnaujinti terminą, kadangi pareiškėjai nežinojo ar bendrosios kompetencijos teismas bylą perduos kitam teismui. Nepaisant to, pareiškėjai pateikia faktines aplinkybes ir teisinius argumentus bei prideda reikšmingus įrodymus, kurie patvirtina praleisto termino atnaujinimo būtinybę. Nurodo faktines aplinkybes, pareiškėjų manymu, pagrindžiančias praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai 2022 m. sausio 18 d. gavo NŽT Jonavos skyriaus 2021 m. birželio 2 d. Sprendimą iš pačios NŽT.

Pareiškėjai, dar nežinodami ar priimtas sprendimas pažeidžia jų teises ir ar yra teisingas, 2022 m. vasario 15 d. raštu kreipėsi į NŽT, kuriuo prašė, kad NŽT pateiktų konkrečią informaciją ir dokumentus, taip pat suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT Sprendimą bei įpareigoti sklypo savininkę M. Š. patikslinti kadastrinius matavimus taip, kad jie atitiktų žemės sklypo byloje esančius dokumentus (abrisą, planus) bei teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, jeigu paaiškėtų, kad atlikti žemės sklypo, priklausančio M. Š., kadastriniai matavimai yra atlikti netinkamai. To Pareiškėjai prašė, nes remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 126 p., pati NŽT gali priimti sprendimą, kad būtina tikslinti žemės sklypo planą (ribas), jeigu nustato, kad jie neteisingi. Šiuo atveju žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė klaidą atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Iš NŽT 2022 m. kovo 17 d. gautas atsakymas, kuriame NŽT pripažįsta, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, t. y. nebeliko 6 m. kelio, kuris pagal archyvinius dokumentus iš vakarinės pusės turėjo ribotis su žemės sklypu, ir pati NŽT imsis veiksmų – kreipsis į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami )) savininką, prašydama ištaisyti klaidą, kreipsis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl to, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinis aktas, nurodantis, kad pareiškėjų reikalavimas nepagrįstas ar netenkintas (atvirkščiai, NŽT pripažino klaidą), pareiškėjams buvo sukelti teisėti lūkesčiai, kad klaida bus ištaisyta ir NŽT imsis veiksmų, kad ji būtų ištaisyta. Dėl to Pareiškėjai nesikreipė į teismą ir neskundė jokio NŽT administracinio akto.

NŽT 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į žemės sklypo savininkę M. Š. su reikalavimu atlikti naujus, teisingus kadastrinius matavimus bei nurodė, kad jei iki 2022 m. gegužės 6 d. negaus pranešimo iš savininkės dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir skundžiamo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo. M. Š. 2022 m. balandžio 27 d. pateikė NŽT atsakymą, kuriuo nesutiko tikslinti kadastrinių matavimų.

Atsižvelgiant į tai, NŽT buvo priėmusi sprendimą kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo ir skundžiamo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo, tačiau dėl užimtumo ir biurokratinių procesų (Pareiškėjui nuolat skambinant NŽT buvo nurodoma, kad kreipimasis ruošiamas, bet dėl didelio bylų skaičiaus negali būti greitai paruoštas, kad NŽT kreipimąsi turi patvirtinti NŽT centrinis biuras, tačiau dėl atostogų meto vasarą nepatvirtina ir panašiai), NŽT to neatliko iki šiol.

Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai ėmėsi papildomų veiksmų iš savo pusės, t. y. 2022 m. liepos 13 d. kreipėsi į savininkę M. Š. ir matininkę, atlikusią klaidingus kadastrinius matavimus, kad per 10 dienų neteisingi matavimai būtų pataisyti (patikslinti). Iš matininkės buvo gauta informacija, kad iki 2022 m. liepos 30 d. jai nustatytas nedarbingumas, vėliau dar pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. , o visą situaciją matininkė išsiaiškins, kai baigsis nedarbingumas. Nei iš matininkės, nei iš M. Š. jokie atsakymai nebuvo pateikti.

Pareiškėjų ieškinys civilinio proceso tvarka Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo pateiktas dėl to, kad NŽT vis ruošėsi kreiptis į prokurorą dėl viešo intereso gynimo ir atlikti kitus veiksmus, kad klaida būtų ištaisyta. Per beveik pusę metų jokių realių veiksmų NŽT nesiėmė, todėl buvo svarstyti ir alternatyvūs būdai, kaip galima būtų apginti pareiškėjų teises. Būtent todėl buvo kreiptasi dėl savininko įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. patikslinti kadastrinius matavimus. Teismas ieškinį priėmė, išsiuntė pranešimus atsiliepimams pateikti. 2022 m. rugsėjo 22 d. NŽT teismui pateikė paaiškinimą, kad prasidėjus bylai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nusprendė, kad nebesikreips į prokurorą. Teismas taip pat paskyrė parengiamąjį posėdį, bet prieš pat jį nusprendė, kad ieškinio reikalavimai tikslintini. Pareiškėjai, neturėdami kitos išeities bei sužinoję, kad kreipimosi į prokurorą procedūra yra nutraukta, svarstė efektyviausią sprendimo variantą, todėl su Jonavos teismo teisėjos pritarimu, buvo patikslintas tik ieškinio dalykas (nekeičiant faktinio pagrindo) ir buvo prašyta pripažinti skundžiamą sprendimą negaliojančiu, nors tą buvo įsipareigojusi padaryti NŽT.

Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai sprendė, kad yra tikslinga perduoti bylą pagal teismingumą administraciniam teismui. Bylą perdavus pagal teismingumą nėra laikoma, kad ieškinys/skundas yra pareikštas iš naujo, o byla tęsiasi toliau, tik yra perduota teismingam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl ginčijamo NŽT Sprendimo motyvuojant tuo, kad praleistas jo padavimo terminas ir nebuvo objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjams realizuoti teisę laiku paduoti skundą teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjų prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pareiškėjai prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, kad šį terminą praleido ne dėl nuo jų valios priklausiusių aplinkybių, jie tikėjo atsakovo pažadais ginčą išspręsti taikiai.

Nagrinėjant atskirąjį skundą yra reikšmingos aplinkybės dėl bylos, kurioje siekiama panaikinti NŽT 2021 m. birželio 2 d. Sprendimą bei atnaujinti jo apskundimo terminą, iškėlimo. Bendrosios kompetencijos teismas priėmė pareiškėjų ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo pareikštą M. Š., trečiuoju asmeniu dalyvaujant NŽT. NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad NŽT 2021 m. birželio 2 d. Sprendimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir turi būti panaikintas, todėl ieškovai (šioje byloje pareiškėjai) turėtų tikslinti ieškinio reikalavimus ir prašyti panaikinti Sprendimą. Teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pasiūlė ieškovams pašalinti ieškinio trūkumus, reiškiant reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. 2022 m. lapkričio 21 d. pareikštas patikslintas ieškinys reiškiant reikalavimą panaikinti Sprendimą bei prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų būtina. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų 2022 m. lapkričio 21 d. skundą perdavė nagrinėti administraciniam teismui, kuris neatnaujino skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta teismo išvada ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių yra būtina atnaujinti praleistą procesinį terminą. Pirmiausiai pažymėtina, kad institucija priėmusi skundžiamą Sprendimą, pripažįsta, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog NŽT elektroniniu paštu skundžiamą 2021 m. birželio 2 d. Sprendimą pareiškėjams išsiuntė tik 2022 m. sausio 18 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai, sužinoję apie Sprendimą daugiau nei 7 mėnesius ėmėsi aktyvių veiksmų, tikėdamiesi, kad kilęs ginčas bus išspręstas taikiai, juolab, kad iš pareiškėjų susirašinėjimo su NŽT (žr. pareiškėjo M. A. 2022 m. vasario 15 d. prašymą NŽT dėl Sprendimo nepagrįstumo, NŽT 2022 m. kovo 17 d. raštą Nr. 5SD-489-(14.5.137 E)), matyti, kad atsakovas žadėjo pareiškėjams ištaisyti susidariusią situaciją – ištaisyti trečiojo suinteresuotojo asmens M. Š. atliktų kadastrinių matavimų klaidą, jos neištaisius, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, pareiškėjai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, vėliau patikslino ieškinio (skundo) reikalavimą (prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą).

Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjai pagrįstai tikėjosi taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl įregistruotų kadastrinių duomenų netikslumo (klaidos), ir kad, kaip ir teisingai nurodo pareiškėjai atskirajame skunde, nebuvo atsakovo aiškiai išreikšto atsisakymo panaikinti Sprendimą ar kitais būdais apginti galbūt pažeistus pareiškėjų interesus (teisės suprojektuoti kelią sklype, besiribojančiame su trečiojo suinteresuotojo asmens M. Š. sklypu). Atvirkščiai, bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas NŽT pripažino Sprendimo nepagrįstumą, sutiko, kad priimant šį Sprendimą buvo padaryta klaida ir žadėjo šią klaidą ištaisyti (tai patvirtina NŽT raštai, procesiniai dokumentai). Taigi, administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjų sąžiningumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija vertina, kad yra aiškus pagrindas atnaujinti pareiškėjų praleistą terminą skundui paduoti, nes jie šį terminą praleido dėl objektyvių, ne nuo jų valios priklausiusių aplinkybių ir byloje nustatytos priežastys laikytinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi principo, kad iš esmės sąžiningai teismo procese elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (žr. pvz. 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Vertinant priešingai būtų nepagrįstai pažeista pareiškėjų teisė į teisminę gynybą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, atnaujintinas terminas skundui dėl Sprendimo paduoti.

Akcentuotina ir tai, kad teismo priimta nutartis atsisakyti priimti skundą yra neteisėta ir tuo požiūriu, kad teismas priėmė netinkamą procesinį sprendimą iškeltoje byloje, kuri gali būti užbaigta priėmus teismo sprendimą, arba priėmus procesinį sprendimą, užbaigiantį bylos nagrinėjimą nors ir neišsprendžiant jos iš esmės (bylą nutraukti arba reikalavimą palikti nenagrinėtu). Teismo iškeltoje byloje negali būti priimta nutartis atsisakyti priimti skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismui atnaujinus skundo padavimo terminą, teismui yra perduodamas nagrinėti ne skundo priėmimo klausimas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad skundo trūkumų šalinimo klausimas gali būti sprendžiamas ir iškeltoje byloje, ne vien sprendžiant skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 105 str. 6 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. R. ir M. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami ) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbiami )), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbiami ) (toliau – ir Sprendimas), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ paduoti.

Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Beata Martišienė

Veslava Ruskan