3ca55afd-cc5e-4a15-92be-2ea3525effb1 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-246-944/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24440-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo R. C. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovei J. C., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

C. ieškinį atsakovei J. C., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, D. C., G. C., R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės J. C. priešieškinį atsakovams R. C., J. N., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, D. C., G. C., R. G., notarei Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, turto ir prievolių padalijimo, ir trečiojo asmens D.

C. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui R. C. ir atsakovei J. C., trečiojo asmens G. C. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui R. C. ir atsakovei J. C., trečiojo asmens R. G. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui R. C. ir atsakovei J. C., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė: nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinės kaltės; nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 101 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ ; prievoles AB SEB bankui, D.

C., G. C. ir R. G. pripažinti solidariomis suktinių prievolėmis. Bylos nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant priežasčių, sudarė taikos sutartį, kuria pasidalijo nekilnojamÄ jį turtÄ bei prievolę SEB bankui, taip pat sutarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Liko neiÅ¡spręsti reikalavimai dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, transporto priemonių padalijimo. IeÅ¡kovas atsiliepimais ir teismo posėdžio metu sutiko su trečiųjų asmenų savarankiÅ¡kais reikalavimais, kuriais nurodė, kad iÅ¡ trečiųjų asmenų gauti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams, todėl Å¡ie asmenys pagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti gautas sumas.Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 4480 Eur įsiskolinimÄ , padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ bei prievoles, pripažinti sandorio dalį negaliojančia ir taikyti dovanojimo sandorio teisines pasekmes.

Bylos nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant priežasčių, sudarė taikos sutartį, kuria pasidalijo nekilnojamÄ jį turtÄ bei prievolę SEB bankui, taip pat sutarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Liko neiÅ¡spręsti reikalavimai dėl transporto priemonių padalijimo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiu vaikui. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas be jos sutikimo savo motinai nepagrįstai per maža suma perleido transporto priemonę TOYOTA AURIS, todėl praÅ¡o pripažinti, kad Å¡ios transporto priemonės vertė 5520 Eur, ir Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukti į dalytina turtÄ .

Teismo posėdžio metu reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsisakė. Nurodė, kad Å¡io sandorio sudarymo aplinkybes turėtų bÅ«ti vertinamos, kaip faktiniai duomenys, kad ir atsakovės tėvas rėmė Å¡eimÄ . Trečiasis asmuo D. C. su savarankiÅ¡ku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytÄ turtÄ bendra sutuoktinių prievole ir jÄ padalyti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C. ir atsakovės J. C. po 18970,11 Eur iÅ¡ kiekvieno. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pagal įgaliojimÄ pardavė trečiajam asmeniui (motinai) ir jos sutuoktiniui (tėvui) nuosavybės teise priklausantį butÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pinigų nei jai, nei sutuoktiniui negrÄ Å¾ino. Trečiojo asmens sutuoktinis mirė, turtas pagal testamentÄ priklauso trečiajam asmeniui. SavarankiÅ¡kame reikalavime nurodo, kad savo teise gins pagal nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teises normas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus sutuoktiniams skolino. PaaiÅ¡kino, kad pas sÅ«nų esančius pinigus vertina, kaip skolÄ , kuriÄ jie privalo grÄ Å¾inti. Teigia, kad iÅ¡ gautų pinigų Å¡alys pirko butÄ , panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl Å¡i prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole.    Trečiasis asmuo G.

C. su savarankiÅ¡ku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytÄ turtÄ bendra sutuoktinių prievole ir jÄ padalyti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C. ir J. C. po 2461,77 Eur iÅ¡ kiekvieno. Nurodė, kad į broliui priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ pervedė pinigus, t. y. paskolino savo broliui ieÅ¡kovui 4923,54 Eur, kad jis padengtų dalį bendros Å¡eimos paskolos, kuriÄ sutuoktiniai buvo paėmę iÅ¡ banko. PaaiÅ¡kino, kad brolis su žmona norėjo padengti dalį paskolos, tačiau neturėjo lėšų.

IeÅ¡kovas paprašė, kad trečiasis asmuo pervestų lėšas į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Pažymi, kad žodžiu teiravosi, kada skolÄ gražins. Savo reikalavimÄ nurodė, kad grindžia pagal nepagrįsto praturtėjimo reglamentuojamus santykius, tačiau posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolino ir nori skolÄ susigrÄ Å¾inti. Trečiasis asmuo R. G. su savarankiÅ¡ku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytÄ turtÄ bendra sutuoktinių prievole ir jÄ padalyti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

C. ir J. C. po 1158,48 Eur iÅ¡ kiekvieno. Nurodė, kad į savo sÅ«nėnui ieÅ¡kovui į banko sÄ skaitÄ pervedė pinigus, kurie turėjo bÅ«ti skirti paskolos bankui grÄ Å¾inimui. Teigė, kad Å¡ie pinigai panaudoti Å¡eimos poreikiams, todėl Å¡iÄ sumÄ turi grÄ Å¾int abu sutuoktiniai. Savo reikalavimÄ nurodė, kad grindžia pagal nepagrįsto praturtėjimo reglamentuojamus santykius, tačiau posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolino ir nori skolÄ susigrÄ Å¾inti. Atsakovė atsiliepimais su trečiųjų asmenų savarankiÅ¡kais reikalavimais nesutiko.

Nurodė, kad jokių paskolos sutarčių nebuvo sudarė, todėl ji neturi pagrindo grÄ Å¾inti Å¡ių sumų. Atsakovas J. N. su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sutiko. Nurodė, kad abiem savo dukrom norėjo padovanoji po ½ buto. Dėl Å¡ios priežasties Å¡alys sumokėjo tik pusę buto vertės atsakovės seseriai. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies, tvirtintina taikos sutartis, priimtinas reikalavimo atsisakymas, bylos dalis nutrauktina.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas R.

C. ir atsakovė J. C. sudarė santuokÄ Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 15). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. C., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė (t. 1, b. l. 29-30). Å alių vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17–19). Atsakovas vardu registruota žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–23).

Ieškovo vardu registruotos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25). Atsakovės vadu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 26). Šalys 2006-04-19 yra sudarę kredito sutartį (t. 1, b. l. 60–63). Dėl santuokos nutraukimo.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu Å¡alys taikytis termino neprašė, nurodė, kad realiai jau ilgÄ laikÄ kartu nebegyvena ir atkurti Å¡eiminių santykių nėra galimybės. Teisminio proceso metu pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių. Pagal LR CK 3.63 str. abiejų sutuoktinių praÅ¡ymu teismas, nutraukdamas santuokÄ , sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tvirtintina taikos sutartis, bylos dalis nutrauktina.Å alis teisminio proceso metu pavyko susitarti dėl nekilnojamojo turto padalijimo, jo vertės ir dėl prievolės pobÅ«džio bankui pakeitimo.

Pagal sudarytos taikos sutarties sÄ lygas matyti, kad ieÅ¡kovui atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini). ieÅ¡kovas taip pat perima asmeniÅ¡kai vykdyti prievolę AB SEB bankui. Trečiasis asmuo AB SEB bankas sutinka su tokiomis taikos sutarties sÄ lygomis, t. y. dėl turto padalijimo tarp Å¡alių ir prievolės modifikavimo (t. 4, b. l. 59–60).Bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ ar jos dalį taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.). IÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos pateiktos taikos sutarties nustatyta, kad ji neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei vieÅ¡ajam interesui, taikiai sutarta dėl dalies ginčo esmės, teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d., Å¡alims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinės bylos nutrauktina.

Reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo atsiėmimas priimtinas, reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytos tarp J. N. ir J. C. ir R. C., dėl ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), apsimestine, pripažįstant, kad ½ dalis buvo padovanota J. C.. Teisminio proceso metu šalims sudarius taikos sutartį, šias aplinkybes atsakovė prašė vertinti, kaip faktinius duomenis, kad atsakovės tėvas taip pat prisidėjo prie šeimos paramos.

Pateikė atsakovė pareiÅ¡kimÄ dėl reikalavimų sumažinimo, kuriame reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atsiėmė. IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo (t. 4, b. l. 85–86) LR CPK 139 str. 1 d. suteikia teisę asmeniui atsiimti reikalavimÄ , nors ieÅ¡kinio kopija buvo iÅ¡siųsta kitai Å¡aliai, jeigu yra kitos Å¡alies sutikimas. Å iuo atveju atsakovė pareiÅ¡kė, kad atsiima prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieÅ¡kovas tam neprieÅ¡tarauja, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atsiėmimas priimtinas ir Å¡is reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (LR CPK 139 str. 2 d., 296 str. 1 d. 10 p.).

Dėl transporto priemonių ir kompensacijos priteisimo.             IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovo vardu registruotos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Å ių transporto priemonių vertę tokiÄ pačiÄ nurodo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė. Darytina iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių transporto priemonių vertės Å¡alys sutaria, todėl laikytina, kad dalytinos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 434,43 Eur (1500 Lt), o FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1013,67 Eur (3500 Lt).

Kadangi Å¡ios transporto priemonės registruotos ieÅ¡kovo vardu, jis realiai gali jomis disponuoti, atsakovė nepageidauja Å¡ių transporto priemonių priteisimo natÅ«ra, todėl Å¡ios transporto priemonės priteistinos ieÅ¡kovui atitinkamai atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ .Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodė, kad santuokos metu buvo įgyta dar viena transporto priemonė TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, 2013-02-12 buvo sudaryta transporto priemonės TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kuria J.

C. įsigijo minėtÄ transporto priemonę už 5792,40 Eur (20 000 Lt) (t. 1, b. l. 113). 2014-01-16 atsakovė parašė praÅ¡ymÄ dėl transporto priemonės registravimo sutuoktinio vardu (t. 1, b. l. 114). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovo vardu Å¡i transporto priemonė buvo registruota 2014-01-16 (t. 1, b. l. 109). 2014-01-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas Å¡iÄ transporto priemonę perleido savo motinai D. C. už 1158,48 Eur (4000 Lt) (t. 1, b. l. 107).

Byloje pateiktas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos raÅ¡tas dėl ginčo transporto priemonės rinkos kainos, kuriame nurodyta, kad pagal automobilio identifikavimo numerį 2014 m. sausio mėnesį tokios transporto priemonės vertė galėjo bÅ«ti apie 5520 Eur (t. 2, b. l. 14). Atsakovė praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už Å¡iÄ transporto priemonę, laikant ginčo transporto priemonės vertę – 5520 Eur. IeÅ¡kovas nesutinka su tokia transporto priemonės verte, nurodo, kad ji buvo sugedusi.

Å ias aplinkybes grindžia 2014-01-15 UAB „Aremesta“ defektų nustatymo aktu.Teismas nurodo, kad LR CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (LR CPK 178 str.). Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).Atsakovė transporto priemonės vertę grindžia Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos raÅ¡tu, kuriame pateikta informacijÄ apie tokio tipo transporto priemonių vertę apskritai.

Minėtame rašte nurodoma, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta, todėl jos vertės negali nurodyti. Darytina išvada, kad šios asociacijos teikiami duomenys negali būti laikomi tiksliais, nes juose kaina nurodoma ne konkrečios transporto priemonės, bet apskritai tokio modelio ir pan., neatsižvelgiant į individualius konkrečios transporto priemonės požymius (kokia įranga, kokia automobilio rida, techninė būklė ir pan.), todėl esant ginčui šalys turi teikti įrodymus apie turto vertę, kuri būtų nustatyta, atsižvelgiant į konkretaus turto individualius požymius.

Daugiau duomenų atsakovė dėl transporto priemonės vertės nepateikė, prašymų dėl vertės šios transporto priemonės apžiūros, galimų gedimų nustatymo, nepateikė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina, kad vien tik minėtos asociacijos pateiktas raštas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo transporto priemonė perleidimo metu buvo 5520 Eur vertės (LR CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad transporto priemonė buvo sugedusi, pateikė rašytinius duomenis, kokios detalės turėjo būti keičiamos ir darbai atliekami.

Dabartinė transporto priemonės savininkė D. C. taip pat nurodė, kad transporto priemonė buvo sugedusi, tačiau, kokie gedimai, kur buvo taisomi konkrečiai negalėjo nurodyti. Pastebėtina, kad ginčo transporto priemonė iÅ¡ pradžių buvo registruota atsakovės vardu, po to, ji pati pateikė praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios transporto priemonės perregistravimo sutuoktinio vardu, nors 2014 m. sausio mėn. Å¡alių tarpusavio santykiai jau buvo prasti. Ä®vertimus Å¡ias aplinkybes, Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, labiau tikėtina, kad transporto priemonė buvo sugedusi, todėl jos vertė atitinkamai turėjo bÅ«ti mažesnė, nei kitų tokio tipo modelių (LR CPK 178 str.).

Kadangi Å¡alys neprašė skirti ekspertizės dėl Å¡ios transporto priemonės vertės, nepageidavo, kad jų pasirinktas specialistas apžiÅ«rėtų ir įvertintų Å¡iÄ transporto priemonę, todėl laikytina, kad Å¡ios transporto priemonės vertė yra sutartyje nurodyta kaina 1158,48 Eur (4000 Lt), t. y. atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad konkrečios transporto priemonės vertė jos perleidimo metu buvo didesnė. Kadangi Å¡iÄ transporto priemonę ieÅ¡kovas perleido santuokos metu, atsakovei priteistina kompensacijÄ už Å¡iÄ transporto priemonę.

Teismui nustačius sutuoktiniai santuokos metu turėjo įgiję tris automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (1500 Lt) vertės, FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1013,67 Eur (3500 Lt), TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1158,48 Eur (4000 Lt), kurių bendra vertė 2606,58 Eur, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistinos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisina 1303,29 Eur kompensacijÄ už minėtas transporto priemones.

Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iÅ¡ nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iÅ¡ tėvų, bÅ«damas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieÅ¡ko darbo, pati savaime negali reikÅ¡ti teisinio pagrindo mažinti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, nes Å¡i aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iÅ¡ darbo teisinių santykių neturėjimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį iÅ¡leidžia po 475,20 Eur, byloje pateikė vaiko poreikių lentelę (t. 1, b. l. 106). IÅ¡ Å¡ios skaičiuotės matyti, kad daugiausia lėšų skiriama maistui (116 Eur), popamokinei veiklai (107 Eur), avalynei aprangai (iÅ¡ viso 55,20 Eur), dienpinigiams (34,80 Eur), iÅ¡vykoms, stovyklos (29 Eur), bÅ«sto iÅ¡laidoms (23,20 Eur), transportui (23,20 Eur) ir kt.

Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių ar sveikatos problemų neturi. PaaiÅ¡kino, kad didelė dalis iÅ¡laikymui skiriamų lėšų susijusi su dukters lankytais pramoginiais Å¡okiais, Å¡iuo metu ieÅ¡kovės teigimu dukra pramoginių Å¡okių nelanko, tačiau užsiiminėja lengvÄ ja atletika. Å iuo atveju jokių poreikius pagrindžiančių duomenų, byloje nėra pateikta. Sprendžiant dėl realių nepilnamečio vaiko poreikių atsižvelgtina į mergaitės amžių, t. y.

Å¡iuo metu yra keturiolika metų. Pagal amžių mergaitė paauglė, t. y. reikia lėšų ne tik maistui, aprangai, bÅ«sto iÅ¡laikymui, tačiau ir lavinimuisi, bendravimui, kultÅ«riniam gyvenimui. Pateiktos sumos skiriamos nepilnamečiui vaikui nėra tikslios, pagrįstos kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl iÅ¡imtinai jomis vadovautis nėra pagrindo. Kadangi byloje duomenų, kad Å¡alių mergaitėms reikėtų didesnio iÅ¡laikymo nei minimali mėnesinė alga, nepateikta, todėl laikytina, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dukrai kiekvienas iÅ¡ tėvų turėtų skirti po 237 Eur kas mėnesį, t. y. daugiau nei viena minimali mėnesinė alga (LR CPK 178 str.).Nustačius realius vaikų poreikius, bÅ«tina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris yra bÅ«tinas.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad abu ieÅ¡kovai yra dirbantys. IeÅ¡kovo darbo užmokestis vidutiniÅ¡kai siekia 582,93 Eur (2012,74 Lt) (t 1, b. l. 27). Atsakovės darbo užmokestis vidutiniÅ¡kai siekia apie 792,40 Eur (2736 Lt) (t. 1, b. l. 105). Duomenų, kad Å¡alys papildomai gautų pajamų, byloje nėra pateikta. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų žemės sklypo dalys, įgytas paveldėjimo bÅ«du, esančios (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Apie ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ duomenų nėra pateikta.

Å alys sudarydamos taikos sutartį pasidalijo nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. ieÅ¡kovui atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, ieÅ¡kovas perima įsipareigojimus bankui, t. y. Å¡alys ir bankas sutiko pakeisti prievolės pobÅ«dį, todėl po santuokos nutraukimo prievolė bankui tampa asmeninė ieÅ¡kovo prievolė. Duomenų, kad atsakovė turėtų įsiskolinimų nėra pateikta. Šalys patvirtino, kad sveikatos problemų neturi, daugiau iÅ¡laikomų asmenų taip pat neturi.

Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jis rėmė suaugusį sūnų, kuris šiuo metu gyvena su tėvu, todėl šį aplinkybė turi būti įvertinta sprendžiant dėl priteistino išlaikymo. Teismas nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas tėvų prigimtinė pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. nuo šios pareigos vykdymo įstatymas nėra numatęs jokių išimčių. Tuo tarpu asmeniui sulaukusiam pilnametystės, tėvams prievolės išlaikyti šį asmenį nėra, yra galima parama ir pan.

Bet kuriuo atveju prievolės iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas paramos suaugusiam vaikui teikimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms laikytina, kad Å¡alys iÅ¡laikomų asmenų, be savo nepilnametės dukters, neturi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pripažintina, kad Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra panaÅ¡i, t. y skiriasi nežymiai, todėl iÅ¡ esmės abu tėvai turėtų vienodai prisidėti prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. LR Vyriausybė 2016-06-22 nutarimu Dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 644 nutarė, patvirtinti minimalųjį valandinį atlygį – 2,32 Eur ir minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ â€“ 380 Eur, Å¡is nutarimas įsigaliojo 2016-07-01.

Darytina iÅ¡vada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turėtų bÅ«ti patenkinami skiriant minėtÄ pinigų sumÄ abiem tėvams. Taip pat svarbu įvertin realias galimybės mokėti minėto dydžio iÅ¡laikymÄ , nes priteistino iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti realus. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi įsipareigojimų bankui, taip pat nurodo esantis skolingas tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant Å¡ias aplinkybes priteisino iÅ¡laikymo dydis mažintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu reali ir atitinkanti Å¡alies galimybes mokėti iÅ¡laikymÄ suma, atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus suma nepilnamečiui vaikui kiekvieno tėvo turėtų bÅ«ti skiriama po 150 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pagrįsta suma, skirtina ieÅ¡kovo nepilnamečiui vaikui, yra 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisit iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-04-01, skaičiuojant po 140 Eur už 32 mėn. – iÅ¡ viso 4480 Eur. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio ieÅ¡kovui iÅ¡vykus dirbti į OlandijÄ , Å¡alys pradėjo gyventi atskirus gyvenimus, o 2014 m. rugsėjo mėnesį atsakovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendro bÅ«sto.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2013 m. rugsėjo mėn., baigiamųjų kalbų metu patikslino, kad nuo 2014 m. rugsėjo. Ieškovas pripažino, kad šalims pradėjus gyventi skyrium jis išlaikymo savo dukrai nemokėjo.Teismas nurodo, kad konkrečių duomenų dėl šalių gyvenimo skyrium ir bendro ūkio nebevedimo nėra pateikta. Ieškovas duomenų, kad nuo 2012 m. prisidėjo prie dukters išlaikymo nepateikė. Teismas nurodo, kad pateikti duomenys: kompiuterinės įrangos garantinis raštas, dėl dviračio pirkimo ir kt., negali būti vertinami, kaip pakankami vaiko išlaikymui.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad mokėjo įmokas bankui, Å¡iame bute gyveno ir dukra. Teismas nurodo, kad iÅ¡laikymas vaikui turi bÅ«ti reguliarus ir garantuoti bent minimalius vaiko bÅ«tinuosius poreikius maistui aprangai, mokslams, bÅ«stui ir kt. Vien ta aplinkybė, kad asmuo vykdė savo prisiimtus kreditinius įsipareigojimus, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad iÅ¡laikymo pareiga buvo vykdoma tinkamai.Kadangi byloje duomenų, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie dukros iÅ¡laikymo nuo 2012 m. gegužės nėra pateikta, todėl reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo tenkintinas ir skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos – 2014-12-22, t. y. už 31 mėn. atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuojant po 140 Eur per mėnesį.

Duomenų, kad šalių turtinė padėtis minėtu laikotarpiu iš esmės labai ženkliai skirtųsi nėra pateikta. Įvertinus tai, kad nepilnametė dukra buvo mažesnė, atitinkami turėjo būti mažesni ir jos poreikiai, todėl atsakovės nurodyta suma skirtina vieno tėvų yra reali. Kadangi atsakovė nurodyta suma 140 Eur skirtina vieno iš tėvų, bendrai 280 Eur., yra mažesnė nei tuo metu galiojusi minimali mėnesi alga, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 140 Eur už mėnesį, iš viso – 4340 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametei dukrai priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas – 4340 Eur, užlaokitarpi nuo 2012 m. gegužės iki 2014 m. gruodžio. Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo.Å alys nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų bankui dėl bÅ«sto paskolos. Byloje nustatyta, kad Å¡alys turi solidariÄ sias prievoles, atsiradusias dviejų kreditavimo sutarčių pagrindu. Padalijant bendrÄ turtÄ solidariųjų sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nesikeičia, Å¡ios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės bÅ«tų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos.

Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis.

Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 6 d.). SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 str. 1 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visÄ skolÄ ar didesnę jo dalį grÄ Å¾inus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I.

V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011). Å alių sudarytoje taikos sutartyje ieÅ¡kovas perima vykdyti asmeniÅ¡kai įsipareigojimus pagal pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį. Bankas sutinka su prievolės pobÅ«džio pakeitimu (t. 4, b. l. 59–60), nes įkeisto turto ir likusio kredito grÄ Å¾inimo suma yra pakankama. Kadangi kreditorius sutinka su prievolės modifikavimu, taikos sutarties sÄ lyga dėl prievolės pobÅ«džio pakeitimo tvirtintina, ir po santuokos nutraukimo laikytina, kad už prievolės vykdymÄ asmeniÅ¡kai atsakingu lieka ieÅ¡kovas.

Dėl trečiųjų asmenų savarankikų reikalavimų.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2006-08-04 suraÅ¡ytas įgaliojimas, kuriuo D. C. ir A. C. įgaliojo savo sÅ«nų R. C. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39). 2006-09-13 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria D. C. ir A. C., atstovaujami įgalioto asmens R. C., perleido jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ už 39967,56 Eur (138 000 Lt) (t. 1, b. l. 40–45). Dalis sumos – 37940,22 Eur (131 000 Lt), gautos už šį butÄ pervesti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 52). (duomenys neskelbtini) mirė A.

C.. Jo palikimas perėjo sutuoktinei D. C.. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡ku reikalavimu praÅ¡o grÄ Å¾inti 37940,22 Eur (131 000 Lt) sumÄ lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno sutuoktinio. Trečiasis asmuo G. C. 2011-04-12 į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervedė 4923,54 Eur (17 000 Lt), kaip sÄ skaitos papildymÄ (t. 1, b. l. 53). Trečiasis asmuo R. G. 2011-04-13 ir 2011-04-14 mokėjimo pavedimais į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervedė iÅ¡ viso 2316,96 Eur (8000 Lt), kaip sÄ skaitos papildymÄ . IeÅ¡kovas sutinka su trečiųjų asmenų reikalavimais, tuo tarpu atsakovė teigia, kad gautos lėšos buvo parama, dovana Å¡eimai, niekas nesakė, nesitarė, kad juos reikės grÄ Å¾inti.

Kadangi byloje sprendžiamas trečiųjų asmenų savarankiÅ¡ki reikalavimai, tai Å¡ie asmuo disponuoja tokiomis pat teisėmis ir pareigomis, kaip ir ieÅ¡kovas (LR CPK 47 str. 2 d.). Pirmiausia teismas nurodo, kad LR CPK 135 str. nustatyta pareiga ieÅ¡kovui nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir jo faktinį pagrindÄ , tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , nurodė faktinį pagrindÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo ir teisinį dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas negali keisti Å¡alies pasirinkto savo teisių gynimo bÅ«do. Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 str.1 d., LR teismų įstatymo 4 str., LR CPK 5 str. 1 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.).

Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 str.

Civilinių teisių gynimo bÅ«dai – tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti. LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus:

įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas atitinka dispozityviÅ¡kumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (LR CPK 17 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (LR CPK 49, 320, 353 str.).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo D. C., G. C., R. G. raÅ¡tu iÅ¡dėstytus reikalavimus grindė nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis, tačiau posėdžio metu visos patvirtino, kad dokumentÄ surašė teisininkas, jos nesupranta teisės niuansų ir praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės lygiomis dalimis skolÄ . Tretieji asmenys teise pasirÅ«pinti kvalifikuoto teisininko atstovavimu nesinaudojo, savo teises teisminio proceso metu realizavo pačios. Duodama paaiÅ¡kinimus byloje trečiasis asmuo D.

C. nurodė, kad ji su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutiko, kad Å¡is butas bÅ«tų parduotas ir ieÅ¡kovas galėtų įsigyti didesnį bÅ«stÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių trečiasis asmuo su sutuoktiniu parašė įgaliojimÄ sÅ«nui. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad sÅ«naus Å¡eimai leido naudotis gautais už parduotÄ butÄ pinigais. Trečiasis asmuo su sutuoktiniu Å¡iuos pinigus skolino, tačiau jokių sutarčių nepasirašė, jokio termino nenustatė.

Nurodė, kad pinigų nedovanojo ir sÅ«naus Å¡eimai paramos neteikė. PaaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis mirė 2006-09-13, ji yra jo testamentinė įpėdinė. Duomenų, kad paveldėjimo byloje bÅ«tų aptartas įsipareigojimas A. C. nėra pateikta. Visi tretieji asmenys su savarankiÅ¡kais reikalavimais paaiÅ¡kino, kad konkretaus termino skolos grÄ Å¾inimui nebuvo sutarę, D. C. nurodė, kad pinigus turės grÄ Å¾inti, kai sÅ«nus su Å¡eima turės galimybę tai padaryti. Tretieji asmenys G. C. ir R.

G. nurodė, kad pinigus skolino, kad Å¡ios lėšos bÅ«tų įneÅ¡tos kaip kredito dalis, tokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti mokamos mažesnės palÅ«kanos. Teik G. C., tiek R. G. nurodė, kad dėl pinigų skolinimo tarėsi su ieÅ¡kovu, t. y. ieÅ¡kovas paskambimo ir paprašė pinigų, jos papildomai atsakovės nesiteiravo ar pritaria Å¡iam sprendimui. Taip pat nurodė, kad reikalavo grÄ Å¾inti pinigus žodžiu, tačiau konkrečiai kada, kurio sutuoktinio prašė grÄ Å¾inti pinigus nenurodė.Kadangi tretieji asmenys tvirtai nurodė, kad galimai Å¡alis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, dėl nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų nieko nurodyti negalėjo, todėl jų reikalavimų pagrįstumas vertintinas pagal paskolinius teisinius santykius, t. y. tretieji asmenys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad Å¡alys susitarė dėl esminių paskolos sutarties sÄ lygų.Teismas nurodo, kad LR CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Taigi, tik esant Å¡ioms sÄ lygoms pripažįstami Å¡alių paskolos teisiniai santykiai. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos raÅ¡ytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ (LR CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar Å¡alių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä , o kitais atvejais gali bÅ«ti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Taigi paskolos santykius patvirtina raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad LR CK 6.871 str. 3 d. reglamentuojami atvejai, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å ių dokumentų materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jie iÅ¡duodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ . Tokie dokumentai suponuoja iÅ¡vadÄ dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymÄ , o jų buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Pažymėtina ir tai, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ , t. y. Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Ä® bylos dėl paskolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ .

Ä®rodinėjimo pareiga pagal LR CPK 12, 178, 179 str. nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui, Å¡iuo atveju tretiesiems asmenims su savarankiÅ¡kais reikalavimais (LR CPK 12, 178 str.).Trečiųjų asmenų reikalavimai reiÅ¡kiami dėl paskolos sutarčių, kurios pagal įstatymÄ turi bÅ«ti sudaromos paprasta raÅ¡ytine forma. Tretieji asmenys nebuvo sudarę raÅ¡ytinės paskolos sutarties bendrÄ ja paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, todėl tretieji asmenys visomis leistinomis įrodinėjimo priemonės turėjo įrodyti, kad Å¡alis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. kad pinigai buvo perduoti ir egzistavo įsipareigojimas juos grÄ Å¾inti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame bÅ«tų įraÅ¡as apie paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui faktÄ , leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymÄ LR CK 6.871 str. 3 d. prasme.

Å iuo atveju pinigai pardavus trečiojo asmens D. C. ir jos sutuoktinio turtÄ buvo pervesti ieÅ¡kovui. Trečiasis asmuo patvirtino, kad leido naudotis Å¡iais pinigais. Darytina iÅ¡vada, kad pinigų perdavimo faktas ieÅ¡kovui nėra ginčijamas. G. C. ir R. G. atlikti mokėjimo pavedimai taip pat patvirtina pinigų ieÅ¡kovui gavimo faktÄ . Jau minėta svarbu Å¡iuo atveju nustatyti ne pinigų gavimo faktÄ , tačiau, kokiu teisiniu pagrindu Å¡ie pinigai buvo perduoti. G. C. ir R. G. atliktuose mokėjimo nurodymuose, paskirtyje nurodyta „sÄ skaitos papildymas“. Neįvardijus lėšų pervedimo paskirties, kaip „pinigų skolinimas“ ar „pinigų perdavimas pagal paskolÄ â€œ ir pan., nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas vienos sutarties Å¡alies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui egzistavimas.

Jei priskirti šį dokumentÄ prie kitokių skolos dokumentų, tai ir jame turėtų atsispindėti prievolė grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ . Ä®vertinant tai, kad Å¡alis sieja giminystės ryÅ¡iai, Å¡alių santykiai pinigų pervedimo metu ir net Å¡iuo metu trečiųjų asmenų G. C. ir R. G. ir ieÅ¡kovo tarpusavio santykiai yra geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paramos, atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius.

Be to, pagal bylos duomenis matyti, kad po to, kai buvo pervesti pinigai ieÅ¡kovui, jis 2014 m. sutuoktiniai pirko transporto priemonę už 5792,40 Eur (20 000 Lt), nors tuo pat metu Å¡eima taip pat dar turėjo dvi transporto priemones. Pastebėtina, kad nuo pinigų perdavimo ieÅ¡kovui praėjo žymus laiko tarpas, t. y. nuo to laiko, kai buvo parduotas D. C. ir jos sutuoktinio butas, devyneri metai, nuo R. G. ir G. C. pinigų pervedimo penkeri metai, tačiau per šį laikotarpį net iÅ¡ dalies nebuvo grÄ Å¾inami/mokami pinigai.

Duomenų, kad tuo laikotarpiu tretieji asmenys bÅ«tų kėlę reikalavimus dėl pervestų pinigų grÄ Å¾inimo nėra pateikta, kad bent iÅ¡ dalies buvo mokami/grÄ Å¾inami pinigai taip pat nėra pateikta. Å ie reikalavimai byloje pareikÅ¡ti tik iÅ¡kėlus bylÄ dėl santuokos nutraukimo. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis pripažintina, kad tretieji asmenys nepateikė kitų raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintÄ valiÄ , t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas bÅ«tent paskolos dalykas.

Dėl to nesant duomenų, kuriais bÅ«tų užfiksuotas bÅ«tent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ar iÅ¡reikÅ¡ta suderinta paskolos sutarties Å¡alių valia, konstatuotina, kad tretieji asmenys neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus. Be to, tretieji asmenys patvirtino, kad reikalauja pinigus grÄ Å¾inti dėl prasidėjusio skyrybų proceso.

Teisminio proceso metu, atsakovei keliant reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, matyti, kad ir atsakovė tėvas padėjo šeimai, t. y. labisu tikėtina butas buvo perleistas sutuoktiniams už realiai mažesnę negu rinkos kaina, kad dalis sumos buvo pervesta atsakovės seseriai ir kt. Kadangi atsakovė šio reikalavimo nebepalaikė, teismas teisinio sandorio vertinimo neatlieka. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad sutuoktinių ir trečiųjų asmenų nesiejo tarpusavio paskoliniai teisiniai santykiai, dėl kitų galimų santykių teismas negali pasisakyti, nes išeitų už reiškiamų reikalavimų apimties.

LR CPK 140 str. 2 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę žodžiu ar raÅ¡tu pareikÅ¡ti, kad reikalavimÄ pripažįsta. Å iuo atveju ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, laikė pagrįstu trečiųjų asmenų reikalavimus dėl skolos grÄ Å¾inimo. Teismas nurodo, kad asmens savanoriÅ¡kas prisiėmimas vykdyti prievoles yra galimas, todėl ieÅ¡kovui sutinkant su trečiųjų asmenų D. C., G. C. ir R. G. reikalavimais, vadovaujantis LR CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d. skola priteistina suma tik iÅ¡ ieÅ¡kovo, o reikalavimai dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjo 144,81 Eur, likusi mokėtina suma buvo teismo nutartimi atidėta. Atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjo 50 Eur, likusi mokėtina žyminio mokesčio suma buvo atidėta. Už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo mokėtina suma 41 Eur. Å alys teisminio nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, todėl Å¡iÄ sumÄ turi mokėti kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių.

Å alys sudarius taikos sutartį dėl dalies turto padalijimo, prievolės pobÅ«džio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų mokėti valstybei 25 proc. žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo ginčo sumos, t. y. nuo nekilnojamojo turto vertės ieÅ¡kovo mokėtina suma turėtų bÅ«ti 257 Eur, atsakovės – 188 Eur suma. Už transporto priemones kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių turėtų mokėti po 39 Eur. IeÅ¡kovas už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ turi mokėti 184 Eur žyminio mokesčio.

Esant tokioms aplinkybėms iÅ¡ viso ieÅ¡kovo mokėtina žyminio mokesčio už reiÅ¡kiamus reikalavimus suma yra 521 Eur, kadangi apmokėta 144,81 Eur, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 376,19 Eur. Tuo tarpu iÅ¡ viso atsakovės mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 268 Eur, kadangi sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, priteistina likusi dalis – 218 Eur. Trečiojo asmens D. C. reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies. Ji pateikdama savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ sumokėjo 100 Eur, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis – 948 Eur buvo atidėta.

Atmetus trečiojo asmens reikalavimÄ atsakovei, ji valstybei turi sumokėti 424 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir esant atidėtam žyminio mokesčio sumokėjimui už trečiojo asmens D. C. reikalavimÄ . Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei – 524 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovo valstyubei mokėtina suma yra 900,19 Eur. Trečiojo asmens G. C. reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies. Ji pateikdama savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ sumokėjo 148 Eur, Patenkinus reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, trečiajam asmeniui priteistina 74 Eur žyminio mokesčio.Trečiojo asmens R.

G. reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies. Ji pateikdama savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ sumokėjo 70 Eur, Patenkinus reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, trečiajam asmeniui priteistina 35 Eur žyminio mokesčio.Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė iÅ¡ viso 1800 Eur iÅ¡laidų susijusių su atstovavimo paslaugomis. Pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ matyti, kad 1000 Eur buvo skirta atsiliepimui į ieÅ¡kinį ir į trečiųjų asmenų reikalavimus, t. y. už kiekvienÄ atsiliepimÄ po 250 Eur, už atstovavimÄ teisme 500 Eur, kadangi reikalavimai buvo ne tik ieÅ¡kovo bet ir trečiųjų asmenų, todėl laikytina, kad dėl kiekvieno asmens patyrė 125 Eur atstovavimo teisme iÅ¡laidų.

Kadangi dėl nekilnojamojo turto Å¡alys sudarė taikos sutartį, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsiimtas, todėl sutuoktiniams jų tarpusavyje turėtos iÅ¡laidos neatlygintinos. Atitinkamai iÅ¡ trečiųjų asmenų atsakovei priteistina po 250 Eur už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ bei po 125 Eur už atstovavimÄ teisme (iÅ¡ viso po 375 Eur).Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 70,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieiÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies, o trečiųjų asmenų savarankiÅ¡ki reikalavimai taip pat patenkinti iÅ¡ dalies, todėl Å¡ios iÅ¡laidos paskirstytinos Å¡alims ir tretiesiems asmenims su savarankiÅ¡kais reikalavimais po lygiai, t. y. po 14 Eur (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:Nutraukti ieÅ¡kovo R.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui R. C. palikti turimÄ pavardę – C., atsakovei J. C. palikti santuokinę pavardę – C.Patvirtinti ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytÄ taikos sutartį dėl turto padalijimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti:Å alys sutarimu nepilnametės dukters I.

C. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su mama, J. C. (a/k. (duomenys neskelbtini))Å alys Å¡ia taikos sutartimi susitaria padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ :butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė Å¡alių sutarimu 37 000 Eur, ir kuris įkeistas AB SEB bankui ir likęs įsiskolinimas.;butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė Å¡alių sutarimu 25000 Eur tokiu bÅ«du:IeÅ¡kovui R.

C. (a/k (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise atitenka: butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 37000 Eur vertės;Atsakovei J. C. ( a/k (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise atitenka: butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 25 000 eurų vertės;Å alys pareiÅ¡kia, kad pasidalijus butus dėl jų vertės skirtumo, viena kitai kompensacijos nemoka, nes R. C. perima įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Å alys Å¡ia sutartimi susitaria, jog ieÅ¡kovas R.

C. (a/k. (duomenys neskelbtini)) asmeniÅ¡kai iÅ¡ savo lėšų įsipareigoja įvykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-04-19 kredito sutartį Nr. 1850618010183-5 bei 2011-04-15 SusitarimÄ /pakeisti 2006-04-19 kredito sutarties Nr. 1850618010183-5 sÄ lygas Nr. 1.Priimti atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 20016-10-02 pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytos tarp J. N. ir J. C. ir R. C., dėl ½ buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), apsimestine, atsiėmimÄ ir šį reikalavimÄ palikti nenagrinėtu.

Priteisti ieÅ¡kovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise Å¡ias transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1303,29 Eur kompensacijÄ už transporto priemones.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai I.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2014-12-22) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos – 2014-12-22, – 4340 Eur sumÄ .IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini).KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Trečiojo asmens D. C. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18970,11 Eur skolÄ . KitÄ trečiojo asmens D. C. savarankiÅ¡ko reikalavimo dalį atmesti.Trečiojo asmens G. C. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui G.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2461,77 Eur skolÄ ir 74 Eur žyminio mokesčio. KitÄ trečiojo asmens G. C. savarankiÅ¡ko reikalavimo dalį atmesti. Trečiojo asmens R. G. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti iÅ¡Â ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1158,48 Eur skolÄ ir 35 Eur žyminio mokesčio. KitÄ trečiojo asmens R. G. savarankiÅ¡ko reikalavimo dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ kiekvieno trečiojo asmens D.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 375 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 900,19 Eur žyminio mokesčio ir 14 pašto išlaidų. Priteisti iš atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 218 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų. Priteisti iš trečiojo asmens D.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 424 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Sumos priteistos valstybei turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                           Aušra Barškietytė