3ca334ee-11fb-4420-9a1e-7cd5d6480a0e · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-162-850/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01754-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Tauragė Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėjas E. M., sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovui advokatui R. V., suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovėms L. D. ir G. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D.

J., valstybės įmonės Turto bankas atstovei L. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje (prisijungta per ZOOM programÄ ), žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Å ilutės rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VÄ® Turto bankas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), K.

K., I. K., Z. A., R. A., V. R., A. R., UAB „Genalga“, antstolių A. S. ir S. S. kontora. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. J. praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios plotas 14922 kv. m. PareiÅ¡kėjas patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notaro registro Nr. 2SD-4842 pagrindu iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „V.“ (toliau – UAB „V.“) įsigijo pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, esantį (duomenys neskelbtini).

Nupirktas šiltnamis stovėjo ant žemės sklypo, kurio visas bendras plotas 4,7833 ha, kadastrinis adresas Šilutės m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kuris nuo 1997-12-04 iki 2069-12-04 buvo išnuomotas pirminiam šiltnamio savininkui – UAB „V.“. Pareiškėjas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuomos teisę į 1,7622 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,7833, esančio (duomenys neskelbtini) kuriame ir stovi pareiškėjo įgyta nuosavybė – šiltnamis.

Ant nuomojamo žemės sklypo dalies, kuriÄ nuomos teise valdo pareiÅ¡kėjas, stovi statinys – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å is statinys stovi bÅ«tent ant tos žemės sklypo dalies, kuriÄ nuomos teisės pagrindu valdo pareiÅ¡kėjas, todėl jis nusprendė šį statinį sutvarkyti ir pradėti naudoti pagal jo paskirtį. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡tele faktiÅ¡kai pradėjo naudotis iÅ¡ karto po to, kai įsigijo Å¡iltnamį, t. y. nuo 2007 m. gegužės mėnesio vidurio ir ja naudojasi iki pat Å¡iol.

PareiÅ¡kėjas siekia, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį į automobilio stovėjimo aikÅ¡telę faktas bÅ«tų nustatytas tuo tikslu, kad minėtas nekilnojamasis daiktas ir daiktinė teisės bÅ«tų įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Tai sudarytų galimybę pareiÅ¡kėjui Å¡iuo daiktu disponuoti kaip savininkui. PareiÅ¡kėjas A. J. palaikė pareiÅ¡kimo reikalavimus ir nurodė, jog UAB „V.“ yra sustabdžiusi savo veiklÄ , direktorius yra atleistas.

Jie iÅ¡sipardavė savo turtÄ . Å i įmonė gal ir nėra iÅ¡registruota, tačiau veiklos nevykdo. Žemės sklypo, kuriame yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kai kurie kaimynai keitėsi - V. ir A. R., UAB „G.“ yra pagrindiniai kaimynai. Ambrozų sklypai atitolę, tačiau jie yra (duomenys neskelbtini), vieno iÅ¡ sklypų savininkai. TurtÄ (automobilių stovėjimo aikÅ¡telę) įsigijo sÄ Å¾iningai ir 14 m. jį prižiÅ«ri, remontuoja, tvarko – ji asfaltuojama, Å¡luojama, pjaunama žolė.

Atsiųstos nuotraukos tai patvirtina. Nori, kad tai bÅ«tų įteisinta kaip jo nuosavybė. 1988 m. tÄ aikÅ¡telę pastatė tuometinis susivienijimo virÅ¡ininkas Å ., jis dabar miręs. Tai buvo susivienijimo pati naujausia sovietinių laikų statyba. 1990 m. Lietuva paskelbė nepriklausomybę. 1991 m. pareiÅ¡kėjui pradėjus dirbti Å ilutės rajono valdyboje prasidėjo valstybės turto privatizacija. Ta įmonė buvo valstybinė įmonė, susivienijimas ir ten toje vietoje buvo jų bazė. Ji vadinosi gal Å ilutės agrotechninis susivienijimas.

Dabartinis vicemeras S. Å . tuo metu tapo Å ilutės rajono valstybinio turto privatizacijos komisijos pirmininku. Jis turėjo visus tikslius duomenis. Tuo metu buvo privatizuota įmonė ir jos pastatai, t. y. buvo parduotas ir suformuotas akcinis kapitalas pagal tuometinius privatizavimo įstatymus. Ä®monė tapo AB, kuri vėliau buvo perregistruota į UAB „V.“. PareiÅ¡kėjas pirko jau iÅ¡ UAB „V.“ pastatÄ su nuomos teise į žemės sklypÄ . Žemės sklypas, kuris priklauso prie įsigyto Å¡iltnamio, visÄ laikotarpį buvo subnuomojamas įvairiems juridiniams asmenims, nes pats jį nuomoja iÅ¡ valstybės. Sutikimai iÅ¡ valstybės institucijų subnuomoti yra gauti - 2013 m. liepos 8 d.

NŽT iÅ¡davė sutikimÄ subnuomoti žemę. Visos subnuomos sutartys įregistruotos Registrų centre – licencijuotos vairavimo mokyklos ten vykdė savo veiklÄ . Tos įmonės mokėjo už pareiÅ¡kėjÄ , kaip fizinį asmenį, valstybei gyventojų pajamų mokesčius. Pateikti visi dokumentai, sutartyje nurodyta, kad 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumoka juridinis asmuo, subnuomuodamas iÅ¡ fizinio asmens - jei juridinis asmuo nemokėtų mokesčių, tada mokesčių inspekcija privalo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jų gyventojų pajamų mokestį.

Tokių iÅ¡ieÅ¡kojimų nebuvo, jie sÄ Å¾iningai mokėjo mokesčius, o pareiÅ¡kėjas kiekvienais metais tai deklaravo - pateiks savo asmenines deklaracijas. Pagal minėtas subnuomos sutartis pati savivaldybė yra iÅ¡davusi leidimus įvairiems renginiams, pati pripažindama, kad viskas teisėta. IÅ¡ to valstybė turėjo naudos. Å iuo metu subnuomos sutartys yra nutrauktos. PareiÅ¡kėjas elgėsi kaip savininkas, jei nebÅ«tų prižiÅ«rėjęs ir tvarkęs, ten bÅ«tų krÅ«mynas. PareiÅ¡kėjas nuomodavo, kaip savininkas, kartu ir pastatÄ â€“ Å¡iltnamį.

Å iuo metu tai ne Å¡iltnamis, o sandėliavimo patalpos. Patvirtino, kad nėra Å¡ios aikÅ¡telės savininkas. Daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu. AikÅ¡telės projektavimo ir planavimo procedÅ«ra nėra užbaigta, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ji nėra suformuota, dėl to ir kreipėsi į teismÄ . Jis negali įregistruoti Å¡ios aikÅ¡telės, kol nebus sprendimo, kad tai yra jo nuosavybė. AikÅ¡telė stovi ant valstybinės žemės, ji buvo iÅ¡nuomota 45 metų laikotarpiui.

PaaiÅ¡kino, kad pirkdamas pastatÄ (Å¡iltnamį) su žemės sklypo nuomininko pareigomis, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės neperėmė, UAB „V.“ neperdavė Å¡ios aikÅ¡telės, perdavė tik žemės sklypo nuomÄ . Jokio kelio toje aikÅ¡telėje nėra, kelias eina Å¡alia teritorijos. Galinė aikÅ¡telė yra vientisa, kadastrinių matavimų byloje atskirta kaip taisyklingas stačiakampis. Kita jos dalis yra be asfalto, į jÄ nepretenduoja, nori tik asfalto. Apie konkretų statytojÄ , ar konkretų teisinį aktÄ duomenų neturi.

PaaiÅ¡kino, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, Å¡iltnamis buvo įkeistas už kreditÄ fiziniam asmeniui. Žemės nuomos sutartis taip pat yra įkeista. Visos pajamos eina antstoliams, kad padengti kreditorinius įsiskolinimus. Neturi iÅ¡ ko nusipirkti to asfalto gabalo, vienintelis teisinis kelias yra kreiptis į teismÄ . Žemės nuomos mokestis bus sumokėtas, dabar yra laikinų problemų. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas R. V. palaikė pareiÅ¡kimo reikalavimus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nereikėtų maiÅ¡yti valstybinės žemės nuomos dalykų su tuo objektu, kuris jau tuo metu buvo ant tos valdiÅ¡kos žemės. Byloje kalba eina apie asfalto gabalÄ , kurį kažkas sukÅ«rė – nežino, kas jį sukÅ«rė.

Bylos esmė tame, kad pareiÅ¡kėjas nori įgyti asfalto gabalÄ , kuris neturi savininko, tiksliau - jis turi savininkÄ , bet jis nėra žinomas. Å is inžinerinis objektas nėra savavaliÅ¡ka statyba. Kadastrinių matavimų byloje yra klaida, mato iÅ¡ faktinių aplinkybių, kad Å¡itas inžinerinis statinys 1997 m. jau buvo suformuotas ir jis ten buvo. Nebandė aikÅ¡telės įregistruoti vieÅ¡ajame registre. Žemės nuomos sutartyje raÅ¡oma, kad A. J. iÅ¡sinuomoja žemę. Tokiu atveju ta žemės nuoma pareiÅ¡kėjui A.

J., dėl to kad joje yra tas asfalto gabalas, buvo apsunkinta. Tas inžinerinis statinys, jo nuomone, tai yra nekilnojamasis daiktas. Jis yra pagrindinis daiktas, nėra niekieno priklausinys. Kad tas asfalto gabalas kažkam priklausė, tai nereiškia, kad negalima taikyti įgyjamosios senaties - valstybės institucijos pareiškė, kad bent šiuo metu tas asfalto gabalas valstybei nepriklauso. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimo, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, netenkinti.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. duomenis minėtos asfalto aikÅ¡telės statusas yra formuojamas. Å iuo atveju ginčo turtas buvo statomas, kai pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį tokios aikÅ¡telės buvo pripažįstamos valstybės nuosavybe ir priskiriamos susisiekimo infrastruktÅ«rai (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis), kurių valdymÄ pagal kompetencijÄ vykdė vietos savivaldos institucijos. Taigi, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, pareiÅ¡kėjas turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius, kad minėtas nekilnojamasis objektas yra valstybės nuosavybė, prieÅ¡ingu atveju konstatuotina, kad aikÅ¡telė negali bÅ«ti įgyjama pareiÅ¡kėjo nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi.

Be to, pareiÅ¡kėjo su pareiÅ¡kimu pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kieno lėšomis buvo pastatytas minėtas statinys, į kurį jis praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisė pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Taip pat nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is nekilnojamojo turto objektas buvo tinkamai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad byloje taip pat svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumÄ valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjui įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes, pagal suformuotÄ LAT praktikÄ , Å¡iais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties bÅ«du.

Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas valstybės nuosavybe (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovė L.

K. teismo posėdžių metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu pareiÅ¡kimu. Nėra pateikti jokie duomenys apie aikÅ¡telės sukÅ«rimÄ , ji nėra įraÅ¡yta į žemės nuomos sutartis. AikÅ¡telės plotas yra nemažas ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar tai nėra susisiekimo komunikacijos elementas, gal dėl to turtas nebuvo privatizuotas ir liko savivaldybės ir valstybės nuosavybė, kuriÄ turėtų valdyti savivaldybės institucijos. PareiÅ¡kimas neįrodytas. Suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, jog kad per visÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės valdymo terminÄ nuo jos įsigijimo dienos, t. y. 2007 m. gegužės mėnesio iki pat Å¡ios dienos, yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visÄ laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Minėtas faktas, kad pareiÅ¡kėjas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų valdė automobilių aikÅ¡telę, prieÅ¡tarauja tikrovei, kadangi VÄ® Registrų centre objektas minėtu unikaliu numeriu atsirado tik 2019 metų birželio mėnesį ir teisinė jo registracija nėra baigta (registro duomenų iÅ¡raÅ¡e nėra nurodytas žymėjimas plane ir nurodyta, kad nekilnojamojo daikto statusas yra formuojamas).

PareiÅ¡kime įvardinta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra formuojama, kadastro duomenų nustatymo data VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodyta 2019-06-03. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos A.

T. 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų formavimo ir jų registravimo tvarkÄ nustato įstatymai ir Å¡ių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymÄ (Lietuvos A. T. 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje pateiktus duomenis, laikytina, jog pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad aikÅ¡telė, dėl kurios pareikÅ¡tas reikalavimas, buvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka (buvo tinkamai priimta naudoti), yra įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas buvo minėto statinio statytojas ir kieno lėšomis (valstybės, žemės Å«kio bendrovės ar jos narių) Å¡is statinys buvo statomas. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių dokumentų apie nekilnojamojo turto įsigijimÄ . Patalpos įrengimas pats savaime nesukuria nuosavybės teisės teisių į ginčo patalpÄ . Taigi, lieka neaiÅ¡ku, su kokiu įstatyme įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiÅ¡kėjas sieja įsigijimÄ . PareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ - Å¡iltnamį jau įregistruotos vieÅ¡ajame registre ir Å¡is daiktas nėra nuosavybės pagal įgyjamÄ jÄ senatį instituto objektas, todėl nėra pagrindo atskirai pasisakyti apie Å¡io turto valdymÄ .

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgyjama senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Imperatyvus minėto straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB „Pakruojo arka" pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiÅ¡kinamas atsižvelgiant į Å¡ia norma siekiamus tikslus.

Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektais, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nuosavybės rÅ«Å¡ies pertvarkymo iÅ¡ vieÅ¡osios į privačiÄ teisinį reguliavimÄ .

AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Suinteresuoto asmens Å ilutės rajono savivaldybės administracijos atstovės L.

D. ir G. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įrodinėjimo naÅ¡tÄ permeta institucijoms – jis pats turėjo galimybę kreiptis į Klaipėdos archyvÄ , nepateikė įrodymų dėl nepertraukiamo valdymo, neaiÅ¡ku kas yra statytojas, kada tas statinys atsirado, ar buvo iÅ¡duotas leidimas. Nėra ir įrodymų ar statinys pastatytas legaliai - pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad tai ne savavaliÅ¡ka statyba. Teritorijų planavimo registro informacinėje sistemoje nėra Å¡io objekto nei registruotų teritorijų planavimo dokumentų, nei detaliojo, nei specialiojo plano.

Specialiajame plane ta teritorija yra apeita ir ten jokių sprendinių nėra pateikta. Sklypas priklauso Lietuvos Respublikai. Jis iÅ¡nuomotas ne vienam asmeniui. Savivaldybė jokios veiklos ten nevykdo. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl pareikÅ¡to nurodomo statinio, todėl praÅ¡o teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Suinteresuoto asmens NŽT atstovas D. J. teismo posėdžių metu nurodė, kad pasisako tik dėl žemės, nes yra žemės sklypų administratoriai ir neturi kompetencijos kalbėti apie statinius. Sutartis yra galiojanti, jie neturi praneÅ¡imų, kad ji nutraukta, tai laiko, kad ji teisėta ir pagrįsta. Reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti faktÄ , kad vėlesniu aktu, sudarytu su NŽT, pareiÅ¡kėjas subnuomoja žemę. IÅ¡kilo klausimas, ar Å¡i sutartis įregistruota Registrų centre. Sutartis, jei yra sudaryta, turėjo atitikti visus teisinius aspektus.

Negali patvirtinti, ar A. J. moka mokesčius pagal nuomos sutartį. Kol pareiÅ¡kėjas iÅ¡sinuomojo žemę, kas buvo sklypo valdytojas, neturi duomenų. Subnuomos sutartys įregistruotos Registrų centre, jos pasibaigusios. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimo pagal Å¡iuo metu byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad nekilnojamųjų daiktų buvimÄ civilinėje apyvartoje lemia tinkamas vieÅ¡osios teisės normų (Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , kartu taikytinos ir Å¡ios teisės normos.

Atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Pažymi, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso bÅ«du, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

V. I. dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieÅ¡ka nei pagal adresÄ (duomenys neskelbtini), nei pagal pareiÅ¡kėjÄ su bylos dalyku susijusių skundų, praÅ¡ymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise siekiamos pripažinti aikÅ¡telės buvo suraÅ¡yti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Tačiau tas faktas, jog per visÄ statinio eksploatavimo laikÄ nebuvo konstatuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas, savaime nereiÅ¡kia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naÅ¡tos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiÅ«rÄ (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas yra įgijęs tik nuomos teisę į 1,7622 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, jog ten stovi jam priklausantis pastatas – Å¡iltnamis, o atskirai aikÅ¡telei žemės sklypas skirtas nebuvo.

Suinteresuoto asmens Inspekcijos atstovė L. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus - nėra duomenų, kad pareiÅ¡kime nurodyti objektai pastatyti laikantis statybos teisės aktų reikalavimų. Nenustatė, kad tai savavaliÅ¡ka statyba, bet tai ne įrodymas, kad pastatyta laikantis teisės aktų reikalavimų. Inspekcija reaguoja (dėl nelegalių statybų) tada, kai bÅ«na gautas skundas. Å iuo atveju jokių skundų nebuvo, todėl nebuvo ieÅ¡komas aikÅ¡telės savininkas, jokio akto apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ nėra surašę.

Suinteresuotas asmuo antstolių A. S. ir S. S. kontora atsiliepime nurodė, kad antstolė S. S. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 00184/18/00693, pagal 2017 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarės V. K. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 28962 Eur skolos bei palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. J., įkaito davėjai A. J., A. J., iÅ¡ieÅ¡kotojai N. L.. 2019 m. rugpjūčio 5 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S1d-30039 areÅ¡tavo skolininkui A. J. priklausančiÄ 1) turtinę teisę (nuomos teisė) į 17622 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1997-12-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N88/97-0037, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Å¡iltnamį , bendras plotas 331,16 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apsunkinta hipoteka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito skolininkui priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruota nėra. Jeigu teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui/skolininkui pagal įgyjamÄ jÄ senatį priklauso nuosavybės teisė į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė imsis CPK nurodytų priemonių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į skolininkui priklausantį turtÄ , t. y. minėtÄ aikÅ¡telę.

Suinteresuoti asmenys K. K., I. K. pareiÅ¡kėjo A. J. pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys Z. A., R. A., V. R., A. R., UAB „G.“, per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo - apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jie informuoti tinkamai. L. S. Å . paaiÅ¡kino, kad kai prasidėjo privatizacija, jis buvo Å ilutės rajono privatizavimo tarnybos virÅ¡ininkas. A. P. buvo LietžemÅ«ktechnika susivienijimas, turėjo 4 objektus: sandėliai su administracinėmis patalpomis, autotransporto įmonės, kilnojamoji ir mechanizuota kolona bei traktorių remonto dirbtuvės. Jie buvo visi privatizuojami vieÅ¡u akcijų pasiraÅ¡ymu pagal tuo metu galiojantį pirminį privatizavimo įstatymÄ .

Turtas buvo paverstas akcijomis ir privatizuojamas jas iÅ¡perkant. Ä®monė, papuolusi į susivienijimo autotransporto įmonę, jÄ privatizavus buvo registruota UAB „V.“ vardu, akcininkai valdė tÄ Ä¯monę. Po to jie galėjo pardavinėti įmonės turtÄ ir akcijas – tie dokumentai turi bÅ«ti Klaipėdos archyve. Tikslas buvo valstybinį turtÄ paversti privačiu turtu. Nežino, kas buvo po privatizavimo. Apie pareiÅ¡kime minimÄ aikÅ¡telę nieko nežino. Turėtų bÅ«ti kažkokie dokumentai, jei įsigijo turtÄ .

Tuo metu nebuvo galimybės išsipirkti žemės. Aikštelė turėjo būti išasfaltuota dar sovietiniais laikais. L. V. A. paaiškino, kad A. J. įsigyjant dalį žemės ir pastato, UAB „V.“ direktorius buvo E. R., o vėliau pats buvo AB „V.“ vadovu. Įsigydami akcijas, įsigijo ir dalį teritorijos, kuri jau buvo atidalinta A. J., šis sandėris vyko prie E. R.. Prieš tai vadovaujant dar A. Š., tai buvo bendra teritorija, kuri priklausė AB „V.“. Mano, kad atskirai forminta ji nebuvo.

Yra 1993 metų A. Å . sutartis su NŽT apie žemės valdymo perdavimÄ AB „V.“. Turi pirminį susitarimÄ su AB „V.“, pagal kurį atidalinta žemė pereina A. J. - nuomos jis nebÅ«tų įgijęs be pastato, o prie pastato yra nuomojama žemė, todėl mano, kad aikÅ¡telė yra Å¡iltnamio priklausinys. Mano, kad 1993 m., Å¡iÄ aikÅ¡telę įgyjant A. J., ji jau turėjo bÅ«ti iÅ¡asfaltuota. A. J. rÅ«pinosi ta aikÅ¡tele. Dėl tos teritorijos jokių ginčų nebuvo. 1,7 ha. sklypui buvo padaryti geodeziniai matavimai ir ant planelio pažymėtos teritorijos.

Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kimas netenkintinas. Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . IÅ¡analizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas A. J. neatitinka įstatyminių sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi. Dėl daiktų, į kuriuos (ne)gali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali bÅ«ti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai.

Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos A.

T. 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). LAT taip pat yra pažymėjęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas (Lietuvos A. T. 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telę valdė ilgus metus, bei teisme aiÅ¡kindamas, kad įmonė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo naujausia sovietinių laikų statyba, nepateikė jokių įrodymų nei apie jos kilmę, nei iÅ¡ kokių finansavimo Å¡alinių ji buvo sukurta, nepateikė duomenų, kad minima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė sukurta ir suformuota taip, kad apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, kad ji nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. kad įstatymai Å¡iuo konkrečiu atveju nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad viso ilgo civilinės bylos nagrinėjimo teisme proceso metu pareiÅ¡kėjas koncentravosi į įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ valstybės institucijoms, kurios Å¡iame procese prašė atmesti pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ esmės nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų reikiamus įrodymus iÅ¡reikalauti pats, nors (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato imperatyviÄ pareigÄ Ä¯rodymus pateikti tam, kas teigia, o ne kas neigia. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybės institucijų, įtrauktų į šį procesÄ suinteresuotais asmenimis, atstovavimas civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo formalaus pobÅ«džio, jų atstovai iÅ¡ esmės nesiėmė jokių realių veiksmų, kad patvirtinti ar paneigti pareiÅ¡kime ir teismo posėdžiuose pareiÅ¡kėjo nurodytoms aplinkybėms, dėl ko teismas buvo priverstas pripažinti valstybės institucijų, įtrauktų į bylÄ suinteresuotais asmenimis, atstovų dalyvavimÄ procese bÅ«tinu, ne kartÄ priminti pareigÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, kas, neabejotinai, reikÅ¡mingai pailgino Å¡ios bylos nagrinėjimo terminus.

Byloje pateikta nekilnojamojo kadastrų matavimo byla (kadastro duomenų nustatymo data 2019-04-19), kurioje nurodyta automobilių stovėjimo aikštelės statybos pradžios metai – 1997 m. Teismo posėdžių metu pareiškėjas patikslino, kad kadastrinių matavimų byloje yra klaida. Jo teigimu, šis inžinerinis statinys 1997 m. jau buvo suformuotas. Mano, kad aikštelę pastatė 1988 m. tuometinis Šilutės agrotechninio susivienijimo viršininkas Š., kuris yra miręs. Minėta, kad pareiškėjas teigė, jog objektas adresu (duomenys neskelbtini) buvo pati naujausia sovietinių laikų statyba, todėl teismui nesuprantama, kaip gali nebūti jokių objektyvių duomenų (oficialių dokumentų, planų, brėžinių, valdingų valstybės institucijų sprendimų dėl jų priklausomybės ir pan.) apie šio objekto statytojus, jo savininkus ar valdytojus.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo pastatyta teisėtai, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė, jokių pastangų, kad Å¡iuos duomenis pateikti, nesiėmė. Nors teismas nurodė pareiÅ¡kėjui Å¡iuos duomenis pateikti iÅ¡ archyvo (2021-04-29 teismo posėdis), jis to nepadarė - Å ilutės rajono savivaldybės administracija pati kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvÄ dėl Å ilutės rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus dokumentų, duomenų susijusių su automobilių aikÅ¡tele, statyba.

Gautame 2021-05-10 raÅ¡te Nr. (2.3.6E) 6R nurodyta, kad Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui statinių projektinė ir techninė dokumentacija saugojimui neperduota. Byloje apklausti liudytojai apie minimos aikÅ¡telės kilmę ir statybos laikÄ nurodė skirtingai – liudytojas V. A. paaiÅ¡kino, kad automobilių aikÅ¡telė iÅ¡asfaltuota 1993 m., o liudytojas S. Å ., kad aikÅ¡telė galėjo bÅ«ti pastatyta dar sovietiniais laikais. Dėl aikÅ¡telės kilmės jis paaiÅ¡kino, kad Å ilutės agrotechninis susivienijimas turėjo keturis objektus – tai sandėliai su administracinėmis patalpomis, autotransporto įmonės, kilnojamoji ir mechanizuota kolona bei traktorių remonto dirbtuvės. Jie buvo visi privatizuojami vieÅ¡u akcijų pasiraÅ¡ymu pagal tuo metu galiojantį pirminį privatizavimo įstatymÄ .

Å ias aplinkybes žino, nes buvo Å ilutės rajono valstybinio turto privatizacijos komisijos pirmininku. Turtas buvo paverstas akcijomis ir privatizuojamas jas iÅ¡perkant jas. PaaiÅ¡kino, kad nežino kas buvo po privatizavimo, apie ginčo aikÅ¡telę nieko nežino. Tokiu bÅ«du, aptarti įrodymai nepatvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog minima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė ir aplinkybės, kad sÄ Å¾iningai įgijo ir sÄ Å¾iningai valdė daiktÄ â€“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę per visÄ valdymo laikÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas šį nekilnojamojo turto objektÄ pradėjo valdyti. Liudytojas V. A., pats buvęs AB „V.“ direktoriumi, parodė, kad tuo metu kai Å¡i įmonė įsigijo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) akcijas, ir atitinkamai dalį teritorijos, jis žinojo, kad dalis jos (tame tarpe ir ta, kurioje yra minima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė) jau yra atidalinta A. J.. Kokiu pagrindu ir kieno sprendimu tai padaryta, byloje duomenų nėra.

Liudytojas S. Å ., prasidėjus privatizacijos procesui buvęs Å ilutės rajono privatizavimo tarnybos virÅ¡ininku, teisme paaiÅ¡kino, kad AB „V.“ realios veiklos nevykdė, buvo „iÅ¡parceliuota“ nuolat besikeičiant savininkams, jie ir turėjo turėti dokumentus apie to turto judėjimÄ . Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar pareiÅ¡kėjas teisėtai, o ne neaiÅ¡kių susitarimų pagrindu, pradėjo valdyti minimÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę – Å¡ios aplinkybės jis nepaneigė.

Byloje minimas objektas, kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties normų pagrindu, kelias (gatvė) - Automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotas 14922 m2 , kadastrinių matavimų byloje jos vertė nurodyta 285000 Eur, įrengta ant valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo plotas 4.7833 ha. Pastarasis žemės sklypas 1997-12-04 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N88/97-0037, sudaryta tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir AB „V.“ 99 metams išnuomotas pastarajai bendrovei.

Žemės naudojimo pobÅ«dis – komercinė veikla. 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notaro registro Nr. 2SD-4842 pagrindu pareiÅ¡kėjas A. J. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „V.“ (toliau – UAB „V.“) įsigijo AB Ūkio bankas įkeistÄ pastatÄ -Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nupirktas pastatas-Å¡iltnamis stovėjo dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas minimos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuomos teisę į 1,7622 ha ploto žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 4,7833 ha, esančio (duomenys neskelbtini) kuriame stovi pareiÅ¡kėjo įgyta nuosavybė – Å¡iltnamis bei byloje minima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

Duomenų, kad Å¡is valstybinės žemės sklypas konkrečiai iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjo nurodytai automobilio stovėjimo aikÅ¡telei eksploatuoti, byloje nėra, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų įvairių nuomos sutarčių matyti, kad jose kaip naudÄ neÅ¡antis objektas bÅ«davo nurodytas žemės sklypas-aikÅ¡telė, tokiu bÅ«du teismui kyla pagrįstų abejonių ar Å¡ie sandoriai nėra priskirtini prie negaliojančių CK pirmosios knygos IV skyriaus nuostatų kontekste, juo labiau, kad kai kuriose sutartyse (žr. 2010-01-15 žemės subnuomos sutartis) nurodyta, jog A.

J. suteikta ir teisė disponuoti žemės sklypu, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės, ar nurodoma, kad teisė disponuoti žemės sklypu A. J. niekaip neapribota, nors tai irgi neatitiko tikrovės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti iÅ¡ karto po to, kai įsigijo pastatÄ -Å¡iltnamį, t. y. nuo 2007 m. gegužės mėnesio vidurio ir Å¡ia aikÅ¡tele naudojasi iki Å¡iol. Jo teigimu, sÄ Å¾iningas valdymas pasireiÅ¡kė tuo, kad aikÅ¡telę sÄ Å¾iningai įsigijo, 14 m. jÄ prižiÅ«ri, remontuoja, tvarko.

Teismas sprendžia, kad bylos duomenys Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. 2012 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. 17SŽN-192 Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Å ilutės skyriaus vedėjo (nuomotojas) ir A. J. (nuomininkas) pakeitė ankstesnę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N88/97-0037, pagal kuriÄ A. J. iÅ¡nuomotas 1,7622 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 45 metų laikotarpiui. 2013-07-08 raÅ¡tu Nr. 17SD-(14.17.32)-3761, NŽT prie ŽŪM Å ilutės skyrius sutiko A.

J. subnuomoti minimÄ 1,7622 ha ploto žemės sklypÄ konkrečioms įmonėms ne ilgesniam terminui kaip iki 2018 m. birželio 1 d. NežiÅ«rint to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų nuomos, panaudos sutarčių matyti, kad ir iki 2013-07-08 iki po 2018-06-01 A. J. vykdė komercinę veiklÄ bÅ«tent subnuomodamas žemės sklypÄ su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, gaudamas iÅ¡ Å¡ios aikÅ¡telės Å«kinę naudÄ . Duomenų, jog iÅ¡ Å¡ios veiklos gautos pajamos buvo deklaruotos ir apmokestintos, nors juos pateikti A.

J. teismo buvo įpareigotas, pareiÅ¡kėjas nepateikė. IÅ¡ Å ilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų paslaugų skyriaus 2021-05-10 raÅ¡to Nr. R3-(4.1.18)-2345 matyti, kad A. J. Å . rajono savivaldybei už žemės sklypo dalį 1,7622 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini), yra skolingas 3955,15 eurų. Å ios aplinkybės patvirtina, kad pats pareiÅ¡kėjas realiai niekada automobilių aikÅ¡tele nesinaudojo, jÄ subnuomodavo už atlygį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats jÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, saugojo – byloje pateiktos keltas nuotraukų niekaip neįrodo, nei kada Å¡ios nuotraukos darytos, nei kaip jos patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.

Kai kuriose sutartyse (žr. 2007-06-01 sandėliavimo aikÅ¡telės nuomos sutartis Nr. 2007/06/01, 2008-09-01 sandėliavimo aikÅ¡telės nuomos sutartis Nr. 2008-09-01) nustatyta, kad nuomininkas įsirengia aikÅ¡telės apÅ¡vietimÄ bei apsitveria sandėliavimo teritorijÄ , taigi Å¡io objekto priežiÅ«ros pareiga buvo perkeliama nuomininkui, kas nesuderinama su daikto valdymo, kaip savo, sÄ lyga įgyjamosios senaties nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad iÅ¡ suinteresuotų asmenų antstolių A. S. ir S. S. kontoros atsiliepimo, VÄ® Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog antstolė S. S. vykdomojoje byloje Nr. 00184/18/00693, 2019 m. rugpjūčio 5 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S1d-30039 areÅ¡tavo skolininkui A.

J. priklausančiÄ 1) turtinę teisę (nuomos teisė) į 17622 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Å ilutė, pagal 1997-12-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N88/97-0037 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Å¡iltnamį , bendras plotas 331,16 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apsunkinta hipoteka. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito skolininkui priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruota nėra. Pažymėjo, kad jeigu teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui/skolininkui pagal įgyjamÄ jÄ senatį priklauso nuosavybės teisė į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė imsis CPK nurodytų priemonių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į skolininkui priklausantį turtÄ , t. y. minėtÄ aikÅ¡telę.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyto objekto valdymas, LAT suformuotos teismų praktikos kontekste, nėra nei sÄ Å¾iningas nei teisėtas. Taigi, teismui iÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus apie automobilių aikÅ¡telės kilmę, jos sukÅ«rimÄ , įsigijimÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus ir įvertinus pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus byloje, darytina iÅ¡vada, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo sukurta dar esant Å ilutės agrotechniniam susivienijimui, t. y. turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, todėl jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas (Lietuvos A.

T. 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas). Å iuo atveju ginčo turtas buvo statomas, kai pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį tokios aikÅ¡telės buvo pripažįstamos valstybės nuosavybe ir priskiriamos susisiekimo infrastruktÅ«rai (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis), kurių valdymÄ pagal kompetencijÄ vykdė vietos savivaldos institucijos. P. N. turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, minėtos asfalto aikÅ¡telės statusas yra formuojamas, aikÅ¡telė įvardinta kaip kelias (gatvė)-Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, daikto pagrindinė paskirtis – Kelių (gatvių).

Teismas sutinka su suinteresuoto asmens Å ilutės rajono savivaldybės administracijos atstovės pozicija, kad toks objektas aplamai negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, kol vieÅ¡ame registre nėra pakeista jo paskirtis. Pažymėtina, kad minėto statinio statusas (kadastro duomenų nustatymo data 2019-06-03) dar tik formuojamas, taigi jį Å¡iuo metu negalima įvardinti kaip savarankiÅ¡kÄ civilinių santykių objektÄ , skirtÄ Ä¯gyvendinti visas nuosavybės teisės sudėtines dalis: valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ .

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka valstybei perduotas turtas – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo perleista (parduota aukcione ar privatizuota) privačių asmenų nuosavybėn, todėl vertintina kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį jÄ draudžiama pripažinti įgyta nuosavybės teise įgyjamÄ jÄ senatimi dėl jos ilgalaikio naudojimo. - pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių suinteresuotų asmenų teiginius, kad minėtas nekilnojamasis objektas yra valstybės nuosavybė.

Pažymėtina, kad pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sluoksnis, ant žemės esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas su proceso dalyviais aiškinosi aplinkybes dėl pareiškime nurodyto objekto – automobilių stovėjimo aikštelės, kaip daikto, teisinės prigimties. L. V. A. teigė, kad minima aikštelė yra pareiškėjo įsigyto šiltnamio priklausinys.

Jei vadovautis tokia pozicija, kuriai nepritarė ir pareiÅ¡kėjo atstovas, Å¡i aikÅ¡telė jau turėtų savininkÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ , todėl pareiÅ¡kimo nagrinėjimas teisme netektų prasmės. SistemiÅ¡kai vertindamas 4.2, 4.12, 4.13, 4.19 straipsnių nuostatas, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kime nurodytas objektas yra nekilnojamasis pagrindinis daiktas, tai yra, jis gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu. Ä®vertinant aplinkybę, kad Å¡is objektas įrengtas ant valstybinės žemės, nepriklausomai nuo to, kad atitinkamos valstybės institucijos, turėdamos tokiÄ pareigÄ , nesiėmė teisinių veiksmų jį pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, ar beÅ¡eimininkiu daiktu, Å¡iam objektui taikytinos CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jis laikytinas valstybės, kaip žemės sklypo, ant kurio minimas objektas įrengtas, nuosavybe – kaip kitas nekilnojamasis daiktas.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kime nurodytas didelės vertės nuosavybės objektas – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negali pereiti privačion nuosavybėn taikant įgyjamosios senaties instituto nuostatas. Ä®siteisėjus Å¡iam sprendimui, atitinkamos valstybės institucijos pagal kompetencijÄ , ar pareiÅ¡kėjas, privalo imtis veiksmų, kad Å¡is nekilnojamo turto objektas bÅ«tų tinkamai suformuotas ir tuomet spręsti, ar yra pagrindas jį perleisti pareiÅ¡kėjui civilinių sandorių pagrindu – duomenų, kad jis šį objektÄ bÅ«tų bandęs įsigyti tokiu bÅ«du, nėra.

Pažymėtina, kad Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę valstybinę žemę įsigyti ir fiziniams asmenims, todėl pareiÅ¡kėjas taip pat turi teisinę galimybę nupirkti žemę, ant kurios įrengta minima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ir tokiu bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į šį objektÄ . Teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiÅ¡kime nurodytas turtas – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, priklauso valstybei, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl Å¡io turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindais, netenkintinas - kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatavus negalimumÄ valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjui įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes Å¡iais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties bÅ«du (Lietuvos A.

T. C. bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė : Pareiškėjo A. J. pareiškimo netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus. Teisėjas E. M.