2023-05-10 Nr. AB-9772-3-63-3-00528-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-317-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00528-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. kovo 16 d. raštą Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-02340 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Raštas) ir atsakovą įpareigoti paskirti advokatą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio nutarties dėl 100 Eur baudos skyrimo panaikinimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai 100 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo; kitoje dalyje skundą priėmė; pareiškėją atleido nuo žyminio mokesčio; reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo atžvilgiu atsakovą pripažino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Teismas įvertino Tarnybos Rašto turinį ir padarė išvadą, jog siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, pareiškėja įpareigota patikslinti 2023 m. kovo 9 d. prašymą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje bei pateikti papildomus dokumentus. Tarnybos Raštu nėra išspręstas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo klausimas, nėra priimtas joks sprendimas, turintis poveikį pareiškėjos teisėms ar pareigoms. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Teismas akcentavo, kad priėmęs šią skundo dalį, teismas pareiškėjos teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl šią skundo dalį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo ir pareiškėjos skundo dalį dėl Rašto panaikinimo priimti; perduoti bylą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pagal teismingumą; priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 5 proc. metinių palūkanų; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2KT-7-1092/2023, kol šioje byloje nėra paskirtas advokatas ir apskųsta neteisėtai skirta bauda.

Pareiškėja abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir materialiosios teisės normas, nepagrįstai vilkina teismo procesą, yra šališkas. Kiti atskirojo skundo argumentai nesusiję su pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumu ar nepagrįstumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurios, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepriėmė pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Tarnybos Rašto panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnybos Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, nes Raštu nėra priimtas joks sprendimas, turintis poveikį pareiškėjos teisėms ar pareigoms.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, abstrakčiai nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau ir ABTĮ 5 str.1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, liečiančios tiek kreipimosi turinį, tiek reikalavimų formulavimą, tiek ir pridedamus dokumentus. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ ketvirtajame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

Iš Rašto turinio matyti, kad juo pareiškėja informuojama, kad pateikti ne visi reikalaujami duomenys ir dokumentai Tarnybos sprendimui priimti, todėl pareiškėjai suteiktas 30 kalendorinių dienų terminas patikslinti savo prašymą Tarnybai: 1) patikslinti ar pareiškėja yra pateikusi Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl pareiškėjai skirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, ir jei taip, pateikti teismo nutartį atsisakyti sumažinti ar panaikinti paskirtą baudą; 2) nurodyti iš kokio asmens/institucijos pareiškėja siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą; 3) patikslinti, dėl kokių veiksmų pareiškėjai kilo neturtinė žala; 4) paaiškinti, kaip šie asmens ar institucijos veiksmai (neveikimas) pareiškėjai sukėlė 5000 Eur neturtinės žalos atsiradimą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

Raštas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) (redakcija, aktuali nuo 2023 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Pažymėtina, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 34 punkte nustatyta, kad jeigu prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo ar skundo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikta prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, ir gali būti nutrauktas, jeigu asmuo trūkstamų dokumentų nepateiks. Jeigu per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymo ar skundo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nutraukiamas ir per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos visi asmens institucijai pateikti dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis.

Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo ir Rašto turinio teisėjų kolegija daro išvadą, kad Raštu nėra priimtas galutinis sprendimas, nes juo pareiškėja yra informuojama apie nustatytus trūkumus ir nurodomas terminas jiems ištaisyti, todėl šiuo metu nesukelia pareiškėjai teisinių padarinių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja Tarnybai būtų teikusi patikslintą prašymą ir Tarnyba būtų priėmusi galutinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Akcentuotina, kad Tarnybos Rašto teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti peržiūrimas teisme tik tuomet, jei pareiškėja skųs teisme galutinį Tarnybos sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje numato alternatyvius kriterijus nustatant teritorinį administracinių bylų teismingumą, kai nagrinėjamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo – pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles (atsakovo buveinės vietą) arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu (ABTĮ 31 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisę rinktis ginčą nagrinėjantį teismą suponavo tai, kad vienas iš pareiškėjos skundo reikalavimų buvo dėl neturtinės žalos atlyginimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, todėl laikytina, kad pati pareiškėja pasirinko kreiptis pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta nurodytus pareiškėjo motyvus kaip nepagrįstus.

Pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas, nes prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę gali būti pateiktas bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui ABTĮ 70 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės, tik sprendžiamas pareiškėjos skundo dalies atsisakymo priimti klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nėra įgaliotas nagrinėti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo klausimo.

Pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio nuostatas, tik bylą išnagrinėjus iš esmės sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 16 d. rašto Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-02340 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo – palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Veslava Ruskan