Legislator Case Law & Legislation
2019-09-11 Nr. AB-17301-3-61-3-01965-2019-6 AI generated

2019-09-11 Nr. AB-17301-3-61-3-01965-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-09-11 Nr. AB-17301-3-61-3-01965-2019-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-09-11 Nr. AB-17301-3-61-3-01965-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 68-16 (toliau – ir VMI sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (6.5.) FR0682-362 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-538-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01965-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 68-16 (toliau – ir VMI sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (6.5.) FR0682-362 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundo ir kartu su juo pateiktų priedų turiniu, 2019 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, jį apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), kuri 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. S-54(7-30/2019) (toliau – ir MGK sprendimas) patvirtino VMI sprendimą, tačiau skunde pareiškėjos neformulavo reikalavimo dėl MGK sprendimo, nors, teismo vertinimu, ji skunde nesutiko su MGK sprendimu, taip pat prie skundo nepridėjo Klaipėdos AVMI sprendimo. Konstatavęs, kad pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 birželio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – pateikti ginčijamą Klaipėdos AVMI sprendimą ir suformuluoti reikalavimą, be kita ko, panaikinti MGK sprendimą. Minėta nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, taip pat išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad 2019 m. birželio 3 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjai terminą iki 2019 m. birželio 10 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundžiamą Klaipėdos AVMI sprendimą ir suformuluoti reikalavimą panaikinti MGK sprendimą. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Teismas pabrėžė, kad minėta nutartis pareiškėjos advokatui L. S. išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. birželio 3 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, laikoma įteikta 2019 m. birželio 4 d. Pareiškėja neprašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, o šie trūkumai, teismo vertinimu, buvo esminiai. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad dėl svarbių priežasčių laiku neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, kadangi suklydo dėl nustatyto termino. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra dar viena analogiška byla Nr. I-3791-484/2019 (pastaba: administracinei bylai suteiktas Nr. eI-3791-484-2019), kurioje beveik indentiškus reikalavimus yra pareiškęs E. P. sutuoktinis R. P., minėtoje administracinėje byloje teismas taip pat 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. liepos 8 d. pašalinti skundo trūkumus. Kadangi 2019 m. metų birželio pradžia pasižymėjo itin dideliais karščiais, kurie trukdė tinkamai kasdieninei gyventojų veiklai, pareiškėjos advokatas buvo klaidingai įsitikinęs, kad pareiškėjai E. P. terminas pašalinti skundo trūkumus buvo nustatytas iki 2019 m. liepos 8 d., o ne iki 2019 m. birželio 10 d.

Priešingai nei nurodoma skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, ji užkerta kelią E. P. vėl kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, nes bus praleistas nustatytas 20 dienų terminas skundui paduoti, kurio gali nesutikti atnaujinti pirmosios instancijos teismas. Visa tai lemia, kad pareiškėja E. P. nebegalės apginti savo interesų teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, o vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi – prie skundo turi būti pridėtas skundžiamas aktas. Įvertinusi pareiškėjos skundo ir jo priedų turinį, keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė paduoto skundo trūkumus, nes pareiškėja skunde neformulavo jokio reikalavimo dėl ikiteismine tvarka mokestinį ginčą išnagrinėjusios MGK sprendimo, taip pat prie skundo nebuvo pridėtas vienas iš skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų.

Pareiškėjos atstovas atskirajame skunde akcentuoja, kad jis klaidingai buvo įsitikinęs, jog teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. liepos 8 d., o ne iki 2019 m. birželio 10 d. Tokią situaciją lėmė tai, kad tam pačiam teismui paduotas ir pareiškėjos sutuoktinio skundas (bylai suteiktas Nr. eI-3791-484/2019), kuriame keliamas iš esmės analogiškas ginčas ir kuriam teismas taip pat 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. liepos 8 d. skundo trūkumams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde kėlė mokestinį ginčą dėl jai apskaičiuotų mokesčių ir papildomų su mokesčiais susijusių sumų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. birželio 10 d. nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, šią nutartį pareiškėjos advokatui išsiuntė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą tą pačią dieną. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atstovui advokatui L. S. teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis įteikta kitą darbo dieną nuo jos išsiuntimo, t. y. 2019 m. birželio 4 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą (iki 2019 m. birželio 10 d.) skundo trūkumams pašalinti, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjos atstovui pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatas nutartis laikoma įteikta tik 2019 m. birželio 4 d., o 2019 m. birželio 8 d. ir 2019 m. birželio 9 d. buvo nedarbo dienos (savaitgalis), pareiškėjos atstovas faktiškai turėjo tik 4 darbo dienas teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarčiai vykdyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios trukmės terminas skundo trūkumams pašalinti yra akivaizdžiai per trumpas ir neatitinkantis protingumo kriterijų, juo suteikta tik formali galimybė pareiškėjai pašalinti kliūtis, trukdančias teismui priimti skundą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad atstovas, šiuo atveju, dėl akivaizdaus apsirikimo nepašalino teismo nutartyje nustatytų trūkumų ir dėl to skundas buvo laikomas nepaduotu, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Nors pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu nepašalinus trūkumų neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu, tačiau, įvertinusi skunde keliamo ginčo pobūdį ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš esmės nesudarė galimybės pašalinti kliūtis, trukdančias teigiamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog toks pareiškėjos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo apsunkinimas šiuo atveju būtų neproporcingas, o teisingumas būtų tik formalus.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan