2025-01-20 Nr. CB-422-2-08-3-03655-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-77

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03655-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 8 d. paduotu ieškovės advokatės R. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų sprendimo ir nutarties dalies vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatės R. P. ieškinį atsakovei UAB „Ius Positivum“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 14 935,65 Eur skolos, 4480,69 Eur palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 3509 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 8 d. nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovei 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovės apeliacinio skundo argumentų, o juos tiesiog atmetė, nurodęs, kad jie nereikšmingi, nors jie neabejotinai reikšmingi. Ieškovė, be kita ko, grindė savo reikalavimus tuo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą, atsakovė UAB „Ius Positivum“, administruodama bankrutavusią UAB „Estinos arka“, už suteiktas teisines paslaugas bankroto procese turėjo pareigą atsiskaityti pirmiau nei tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau už suteiktas teisines paslaugas visai neapmokėjo. Atsakovė pateikė 2019 m. spalio 17 d. teismo sprendimą dėl administruojamos įmonės pabaigos, kuriame pasisakyta, kad ši įmonė debitorinių įsiskolinimų neturi, tai reiškia, kad tos lėšos, kurios turėjo būti sumokėtos ieškovei už suteiktas paslaugas, buvo pasisavintos, o teismui bankroto administratorė pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė skolas ieškovei. Atsakovė neteisėtai kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, nes administratorė neapmokėjo ieškinyje nurodytų prioritetinių reikalavimų, taigi ieškovei padaryta žala.

2. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo nepriteisti atsakovės advokato atstovavimo išlaidų dėl to, kad advokatas neturėtų atstovauti bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“ interesams. Bankroto administratorės advokatas šioje byloje buvo tos pačios bankrutavusios UAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas ir jis buvo kartu ir didžiausio kreditoriaus atstovas, turėjo teisę įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę atitinkamus klausimus ir galią realiai daryti įtaką bankroto administratorės veiklai. Bankroto administratorė skolos neapmokėjo ir kitus neteisėtus veiksmus atliko su kreditorių susirinkimo pirmininko žinia ir pritarimu. Taigi, kreditorių susirinkimo pirmininkas leido skoloms egzistuoti, išregistruoti bendrovę, o šioje byloje jau kaip advokatas atstovauja bankroto administratorei ir iš to uždarbiauja. Advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises (Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad advokatų veiklos principai, įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje, leidžia daryti išvadą, jog advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 23 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad advokatai, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje turi ne tik laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Tuo tarpu byloje advokato replikos ieškovės atžvilgiu pareikštos nekorektiškos, teiginiai, kad advokatei mokėjimų dalis buvo atlikta neteisėtai – žeidžiantys. Taigi, teismas turėtų spręsti klausimą, ar advokato atstovavimas ir honoraro gavimas neprieštarauja etikos normoms ir ar toks atstovavimas galimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Kadangi atsisakoma priimti kasacinį skundą, tai prašymas sustabdyti teismų sprendimo ir nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. P. 437 (keturis šimtus trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 7 d. Luminor banke, kodas ZN89145.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė