3c9fdd45-e1e6-4e3d-8efe-4d1a380b2624 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. PK-19-305/2016Proceso Nr. 1-53-3-00019-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.7.2;2.3.7.3 (S) VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016-06-27VilkaviÅ¡kis              VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant: kaltinamajai V. J. ir jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, kaltintojui-nukentėjusiajam M. R. ir P. R. ir jų atstovui advokatui Dainiui Gudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privatų M.

R. ir P. R. kaltinimÄ , kurioje:V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimus (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, iÅ¡tekėjusi, įgijusi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti pagal verslo liudijimÄ , gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, teismo neteista, privačiai kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Å ioje byloje V. J. privataus kaltinimo M. R. ir P. R. skundu yra kaltinama tuo, kad „ 2015 m. rugpjūčio 11 d. internetinėje erdvėje, o tiksliau tinklapyje www. facebook.com.

V. J. parašė, kad mes brokdariai, nemokame dirbti, padarėme nuostolių, patalpino mūsų abiejų nuotraukas su mus žeminančiais komentarais.Be to, 2015 m. rugpjūčio 11 d. toje pačioje internetinėje erdvėje, o tiksliau tinklapyje www.facebook.com, V. J. prie melagingų, mus žeminančių komentarų patalpino mūsų asmeninius duomenis, tai yra: vardus, pavardes, bei kitus duomenis.Negana to, V. J. 2015-08-12 tame pačiame tinklalapyje mus vadino „ šūdmaliais", teigė, kad mes apgaudinėjame žmones, ypač senus“.

Å ie teiginiai apie juos yra melagingi ir neatitinka tikrovės, todėl kaltina padarymu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., nes paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri paniekino, apÅ¡meižė ir pažemino juos kaip asmenis. Kaltinamoji V. J. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, ir parodė, kad „ kalta nesijaučiu, nenorėjau jų pažeminti, įžeisti, tiesiog socialinėje erdvėje buvo iÅ¡sakyta mano nuomonė.

Gegužės pabaigoje skambinau ir kalbėjausi su P., paskyrėme susitikimÄ mÅ«sų pirktame bute, ir aptarėme visus darbus, kurie bus padaryti. Aptarėme ir kainÄ , kuriÄ jie pasakė už atliktus darbus, be medžiagų, tai buvo apie 3000 eurų, plius minus, jeigu reikėtų kÄ nors papildomai daryti. Kaina mus tenkino. P. R. pasitikėjom, nuo pirmos dienos jis mums paliko gerÄ Ä¯spÅ«dį, mes jį rekomendavome ir kitiems žmonėms. Darbų eigoje susipažinome su M.. Jie pas mus į butÄ atėjo birželio pirmÄ jÄ savaitę, ir pradėjo dirbti.

IÅ¡ pradžių darbai buvo neÅ¡varÅ«s, vyko visi griovimai, tai tuo metu darbų kokybės nesimatė. Jie visÄ laikÄ kalbėjo, kad visi darbai bus atlikti kokybiÅ¡kai, greitai, mes buvom sutarę, kad padarys viskÄ per 6 savaites, nes mÅ«sų laukė kiti meistrai, kurie turėjo Å¡veisti grindis, taip pat turėjome kuo greičiau įsikraustyti į butÄ . Mes jų nesekė kaip jie dirbo, nes mes jais pasitikėjom ir tikėjom, kad jie darbus atliks kokybiÅ¡kai, juolab, kad jie turi susikÅ«rę savo internetinę svetainę, todėl galvojom, kad tai bus rimti meistrai, ir nepergyvenom jeigu už vienÄ ar kitÄ darbÄ sumokėjom keliais eurais daugiau.

Mokėjimus mes jiems vykdėm taip kaip ir buvom susitarę, tai kiekvienÄ savaitę, jie pateikdavo iÅ¡raÅ¡us, o mes jiems sÄ Å¾iningai apmokėdavom. Jų darbų kokybė pasimatė liepos paskutinę savaitę, kai jie nudažė visas sienas, lubas. Lubas nudažė dviem eilėmis, o sienas viena eile. Mes jų pradėjome klausti, kodėl jie lubų neÅ¡pakliavo, kodėl viena siena buvo nuÅ¡pakliuota, kita ne, tačiau, mes bendro susitarimo su jais neradome, ir labai gražiai iÅ¡siskyrėm. Paprašėm jų kelias dienas pagalvoti, sakėm ir mes pagalvosim kÄ ir kaip toliau daryti, gal jie galės iÅ¡taisyti tas savo klaidas ir galėsim geruoju iÅ¡siskirti.

Per tas kelias dienas mes buvome pasikvietę tikrai ne vienÄ meistrÄ pas save į butÄ , kurie nevienus metus atlieka remonto darbus, taip pat ir statybų vadovÄ iÅ¡ Marijampolės. Jie visi patvirtino, kad bute yra daug nekokybiÅ¡kai atliktų darbų, ir reikėtų viskÄ tvarkyti. Po tų kelių dienų paskambinome P., kad jie atvažiuotų pas mus į remontuojamÄ butÄ ir gražiai susitartume ir pakalbėtume kÄ darome toliau. Mes jų paslaugų atsisakėme ir prašėme grÄ Å¾inti pinigus už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus, už sienų glaistymÄ ir už dažus, kÄ mums labiausia reikėtų persidaryti.

Tačiau jie atsisakė, kai jie atsisakė, mÅ«sų paskutinis susitikimas buvo tikrai audringas. Kai jie atsisakė grÄ Å¾inti pinigus, tada mes jiems pasiÅ«lėm pamatuoti buto kvadratus, kurie taip pat neatitinka pagal jų skaičiavimus. Jie atsisakė ir kvadratus matuoti iÅ¡ naujo. Kadangi vyko karÅ¡tos emocijos, aÅ¡ P. sakiau, kad jie grÄ Å¾intų bent dalį pinigų arba mes jus vieÅ¡iname. Sakė vieÅ¡inkit. Tada praėjus dviem dienom aÅ¡ padariau buto nuotraukas su didžiausiais brokais, įdėjau į socialinį tinklapį Facebook, į savo paskyrÄ , į (duomenys neskelbtini) miesto paskyrÄ ir pridėjau jų nuotraukas.

Tai nebuvo Å¡meižtas, ar noras pažeminti, tai buvo mano nuomonė, kad Å¡ie vyrai darbus atliko nekokybiÅ¡kai, norėjau pasidalinti su žmonėmis savo patirtimi, kad kiti žmonės nepasitikėtų taip aklai nepažįstamais žmonėmis. Nesinorėjo nieko nei pažeminti nei apÅ¡meižti, tai buvo mano nuomonės iÅ¡sakymas, ir pasidalinimas su žmonėmis savo skaudžia patirtimi. Pagrindiniame poste mes paminėjome jų vardÄ , pavardę, kur gyvena, pagrindinėje nuotraukoje pridėjau ir jų nuotraukas, kadangi aÅ¡ pamaniau, kad jeigu žmogus turi socialiniame tinkle Facebook, savo asmeninę, su savo asmeninėmis nuotraukomis, tai jie neprieÅ¡tarauja, kad tos nuotraukos bÅ«tų dar kažkur naudojamos.

IÅ¡sakiau savo nuomonę, kad buvome nusisamdę meistrus, kad jiems buvo sunku su kvadratais susitvarkyti ir sunku juos apskaičiuoti. O kaip parsidėjo visi komentarai, taip aÅ¡ juos pavadinau „šūdmaliais“, nes tai yra grynai mano asmeninė nuomonė, kadangi jie visÄ laikÄ Å¾adėjo atlikti darbus kokybiÅ¡kai ir greitai, bet jie to nepadarė. IÅ¡vadinau aÅ¡ juos ir brokdariais. Å iai dienai pas mus yra labai daug broko, ir to broko vis daugėja. Tuo metu taip atrodė, ir tas žodis neatrodo labai blogas.

Dėl padarytos žalos į teismÄ nesikreipėm dėl laiko stokos, kadangi esam labai užimti, bet Å¡iai bylai pasibaigus tikrai kreipsimės į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Žodis „šūdmaliai“ nėra įžeidžiantis, taip mano. Tai yra mano nuomonė, mes jų nenorėjom nei pažeminti nei paniekinti. Buvo pasidalijimas savo skaudžia patirtimi su žmonėmis, savo draugais, kurie yra mano Facebook paskyroje. Kai aÅ¡ patalpinau visas tas nuotraukas, atsirado žmonių Facebook, pas kuriuos jie taip pat dirbo, ir žmonės liko nepatenkinti jų darbu.

Atsirado žmonių, kurie man į asmeninę žinutę parašė, apie jų nekokybiškai atliktus darbus. Atsiprašyti, kalbėtis su jai po to nebandėme. Pretenzijas dėl darbų kokybės mes jiems išsakėme priešpaskutinę savaitę. Kelis kartus sakėme pretenzijas dėl nenušlifuotų lubų ir gipso kartono dėtos plokštės. Iki to laiko broko nesimatė, nes buvo visi nešvarūs darbai. Taip, aš išsakiau savo nuomonę, tai mano žodžiai. Aš patalpinau į (duomenys neskelbtini) miesto puslapį ir norėjau, kad žmonės pasimokytų iš mano patirties, iš mano klaidų ir kad būtų atsargesni samdantis žmones.

Jokiais kitais veiksmais nebandžiau siekti, kad kuo daugiau žmonių sužinotų. ParÅ¡ius keliam postÄ iÅ¡ viršų, aÅ¡ norėjau, kad žmonės pasimokytų iÅ¡ mano klaidų, kad kuo daugiau žmonių pamatytų mano patirtį. Mano tikslas buvo tas, kad žmonės pamatytų mano patirtį, o ne tai, kad aÅ¡ juos apÅ¡meižiau. AÅ¡ labai seniai žiÅ«rėjau kas ten yra, mano asmeninėje paskyroje visa tai yra iÅ¡trinta, o ieÅ¡kojau (duomenys neskelbtini) miesto paskyroje, ten visÄ laikÄ veiksmas vyksta intensyviai, man nepavyko rasti, gal yra kur nors archyvuose.

AÅ¡ nesu specialistė, jau dabar kai darysim remontus tikrai samdysim specialistus. Mes ieÅ¡kojome meistrų, pasitikėjome, galvojome, kad jie reklamuojasi internetinėje erdvėje, tai tikrai bus geri meistrai, darbus atliks kokybiÅ¡kai, už prieinamÄ kainÄ , greitai. Padarėm klaidÄ , kad jų nepasikvietėm kai radom darbo brokÄ . Jie susirinko visus savo daiktus, mes pasiėmėm raktus ir tuo viskas baigėsi. Jie žinojo, kad mes kviesimės specialistus. Kada kviesim nepranešėm. Su ieÅ¡kiniais nesutinku.“Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas M.

R. parodė, kad „Mes kaltiname tuo, kad internetinėje erdvėje patalpino realybės neatitinkančiÄ informacijÄ , apie neva mÅ«sų blogai atliekamus darbus, prie tos visos informacijos pridėjo mÅ«sų nuotraukas, žeminančiame dulkėtame fone, pavardes gyvenamÄ jÄ vietÄ . Posto gale parašė, kad žmonės kurie nori susisiektų, dar daugiau duomenų apie mus. Mus iÅ¡vadino „šūdmaliais“, komentaruose, siekė, kad pamatytų kuo daugiau žmonių. Ne vienÄ kartÄ postÄ kėlė į viršų, ir sakė, kad keliam į viršų, kad kuo daugiau žmonių pamatytų.

Dar skleidė klaidingÄ informacijÄ apie maÅ¡inų poliravimÄ , ko mes tikrai nedarome. Apie braÅ¡kių auginimÄ , sode galima užsiauginti braÅ¡kių, bet kodėl tai turi žinoti visas pasaulis. Tai yra privatÅ«s dalykai. Yra paskleista daug klaidingos informacijos, daug žmonių pamatė, daug komentarų susilaukė tie postai, atsirado tokie komentarai, kad reikia galvÄ nuimti tiems žmonėms. Po Å¡iai dienai aÅ¡ tÄ postÄ galiu laisvai surasti (duomenys neskelbtini) miesto paskyroje, kur yra apie 7 tÅ«kstančiai žmonių, yra pasidalinta mano klasės paskyroje, kur yra mano visi klasiokai ir tas postas tebėra virÅ¡uje.

Ten yra iÅ¡sityčiota iÅ¡ mÅ«sų, klasiokai taip pat, aÅ¡ neįsivaizduoju klasės susitikimo su tai žmonėmis dabar, man gėda, mane tai persekioja po Å¡iai dienai. Jeigu noriu pamatyti informacijÄ apie klasės susitikimÄ , nueinu į tÄ vietÄ ir virÅ¡uje yra tas postas, su tomis nuotraukomis ir komentarais. Labiausia skaudina visa tai kÄ iÅ¡vardinau, visi tie postai, visa klaidinga informacija. Visa informacija. Tai, kad mes esame brokdariai, ir kad „šūdmaliai“, kad poliruojam maÅ¡inas, kad auginam braÅ¡kes.

AÅ¡ nesu patalpinęs Facebook tų nuotraukų, kurios yra tame poste patalpintos, be to jaučiuosi, kaip ir persekiojamas, paraÅ¡yta, kokiu laiku aÅ¡ dirbau, priraÅ¡ius, kad 9 val., į darbÄ , kada pietauti, kada iÅ¡ darbo, tai ji mus ir sekė. Pripažįstu, kad ne viskas buvo iki galo padaryta. Visi darbai buvo nutraukti. Mes praėjusį posėdį sutikom taikytis. Dabar planuojam keisti veiklos sritį, po Å¡ių visų vieÅ¡inimų neįmanoma susirasti darbo apskrityje.Å ių metų bėgyje su darbais tikrai buvo sudėtinga, buvo sunku pragyventi neturint darbo.

Keisim veiklos sritį, bandysim kažkuo kitu užsiimti. Neturtinė žala pasireiÅ¡kia tuo, kad negaliu savo klasiokams į akis pažiÅ«rėti, postas yra pačiame virÅ¡uje, man gėda prieÅ¡ žmones, mane vis dar persekioja ir žmonės dar vis klausinėja. AÅ¡ patiriu stresÄ , dabar stoviu čia, o Å¡irdies pulsas gal 120. Naktimis miegoti neina, yra stresas. Å i byla vis primena tÄ dalykÄ , reikia čia stovėti, aiÅ¡kintis, tai sukelia stresÄ . Anksčiau tokių atsiliepimų neteko girdėti.

Tai mane žemina. Manau, kad pamatė tikrai daug žmonių, vien (duomenys neskelbtini)poste pasidalino apie 70 žmonių. Buvom lyg sutarę su užsakovu dėl kambario remonto, bet po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad pastebėjo blogų atsiliepimų apie mus Facebook ir nenori mÅ«sų paslaugų. Man kliudo tie straipsniai, jis vis dar yra, žmonės dar yra pasidalinę, galima netgi sÄ raÅ¡Ä tų žmonių pažiÅ«rėti, kurie pasidalino. Nedidelis miestas, tai žodis eina iÅ¡ žmogaus į žmogų.

Mes turim savo tinklapį, o tinklapį sukurti kainuoja pinigus, jis taip pat buvo pavieÅ¡intas. Tuos padarinius jaučiame ir dabar. Žmogus gali turėti savo nuomonę, aÅ¡ irgi turiu labai daug nuomonių, gal bÅ«t kai kurios nuomonės yra žeminančios, bet aÅ¡ tuo nesidalinu. Nekiekviena nuomonė gali bÅ«ti skleidžiama arba iÅ¡sakoma. Gali iÅ¡sakyti tokiÄ nuomonę apie darbÄ , bet negali skleisti to, kad esu „šūdmalys“. Žodis „šūdlmalys“ man asocijuojasi su kitos pakraipos žmonėmis, su homoseksualiais žmonėmis.

Gal bÅ«t kaltinamajai atrodo kaip nepažeminimas, o man atrodo kaip pažeminimas. Mane tai labai žemina. Dėl kitų komentarų nesikreipėm į teismÄ . Kadangi V. postas iÅ¡kėlė visÄ Å¡itÄ ginÄÄ , tai ir iÅ¡Å¡aukė visa tai. D. irgi pažeidė mÅ«sų garbę. AÅ¡ jo nekaltinu, tai yra žeminantis dalykas, bet tai iÅ¡Å¡aukė V. postas. KiekvienÄ Å¾mogų nepaduosi į teismÄ , V. postas iÅ¡Å¡aukė visÄ Å¡itÄ nesÄ monę, visus komentarus. Už savo žodžius ji turi atsakyti.Todėl praÅ¡o teismo V.

J. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 2 d. ir priteisti eurų neturtinės žalos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas P. R. parodė, kad „paskambino V. ir paklausė ar mes atliekam statybos darbus. Sakiau, kad taip. Ji paprašė susitikti jos bute. Ji man sakė, kad reikia atlikti dviejų kambarių, virtuvės ir koridoriaus remontÄ . Klausė kiek tai užtruks laiko ir kiek kainuos. Sakiau, kad užtruks mėnesį laiko. AÅ¡ pasižiÅ«rėjau ir sakiau jai, kad reikia ir tualetÄ remontuoti ir dar kitÄ kambarį.

Vien tik voniai ir tualetui laiko klausimu užsideda dar mėnuo. Sakiau jeigu keisti elektros instaliacijÄ tai dar užtruks, keik darbų prisideda, tiek prisideda ir laiko ir viskas eina į kainÄ . Ji sakė gerai aÅ¡ pagalvosiu ir paskambinsiu. Po kiek laiko ji paskambino ir pasakė, kad viskas gerai, atvažiuokit remontuoti. Sakė, kad reikės daryti pilnÄ remontÄ ir voniÄ , aÅ¡ jai buvau pasakęs, kad tai užtruks mažiausia tris mėnesius. AÅ¡ jai sakiau, bendraukim kiekvienÄ dienÄ , iÅ¡sakykit savo pretenzijas, drÄ siai sakiau sakykit, aÅ¡ visada visiems sakau kad sakytų, reikia kalbėti ir aiÅ¡kintis.

Kuo daugiau nebÅ«drauji, tuo mažiau nesusipratimų bÅ«na. Mes kiekvienÄ dienÄ bendravom, ateidavo ir per pietus. BÅ«davo paaiÅ¡kinama kas buvo daryta, kÄ darysim, kaip darysim ar taip gerai bus. Nei vieno darbo nedarėm be jų palaiminimo. Jie žinojo, kaip mes darysim ir vakare ji apeidavo su savo vyru ir viskÄ apžiÅ«rėdavo mÅ«sų darbus. Ä®vertindavo. Vakare susitvarkydavome. Ji teigė, kad mes vogėm medžiagas, jokių pakuočių statybinių medžiagų savaitę neiÅ¡mesdavom, specialiai, kad matytų kas ten yra, kad nedingsta tos medžiagos.

Taip elgėmės ir taip visuomet elgsimės. Ji sakė, kad kas savaitę penktadieniais pateikit man sÄ skaitÄ ir už medžiagas atsiskaitydavo. Kai visi darbai jau buvo į pabaigÄ , aÅ¡ jai sakau mes neturim kÄ valgyti, gal galit dalį pinigų sumokėti. Po to penktadienio, kai atėjom pirmadienį tai viskas ir prasidėjo. Mes jau buvom nereikalingi, viskas blogai. Po savaitgalio pasidarė viskas blogai, o iki to laiko ir Å¡ypsenos buvo ir viskas gerai buvo. Sakė, kad greitai dirbam. Vėliau pasidarė viskas blogai, pradėjo Å¡aukti ant mÅ«sų, nei iÅ¡ Å¡io nei iÅ¡ to, mes stovėjom apstulbę, stovėjom ir klausėm.

Darėm viskÄ kÄ jie liepė. Patalpino į Facebook, buvo grasinimai. Å eÅ¡tadienį buvom atvažiavę, ten buvo prisirinkę paÅ¡alinių žmonių, buvo grasinimai, kad snukį iÅ¡daužys. Ji žlugdo mano verslÄ , mano gyvenimÄ , pažemino mane, įžeidė, įgijau baimės jausmÄ , neinu į parduotuvę apsipirkti. IÅ¡vadino mus tuo, kuo mes iÅ¡ tikro nesam. Tas žodis labai įskaudino ir visas tas pavieÅ¡inimas. IÅ¡vieÅ¡intos mano nuotraukos, kurioms aÅ¡ nedaviau sutikimo, kad galima vieÅ¡inti.

IÅ¡vieÅ¡inta mano asmeninė informacija. Kai aÅ¡ pats noriu, kad sužinotų mano informacijÄ , tai aÅ¡ dedu skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį, pats darau, kitų nepraÅ¡au. Ji gali turėti savo nuomonę. Ji mus pažemino ir įžeidė. AÅ¡ turiu savo ieÅ¡kinį 3000 eurų. AÅ¡ tiek neuždirbau ir praradau pas jÄ uždirbtus pinigus. Neturtinė žala. AÅ¡ teik įvertinau įgytÄ baimę, pažeminimÄ . AÅ¡ bijausi dėl savo Å¡eimos, neturiu pajamų, ko gero neturėsiu už kÄ mokesčių susimokėti.

MoraliÅ¡kai esu sužlugdytas, neturiu drÄ sos toliau dirbti. Niekados neapgaudinėjau žmonių. LaikraÅ¡tį netgi straipsnių yra buvę, kad mes darbus atliekam labai sÄ Å¾iningai. AÅ¡ manau, kad viskas pasikeitė po to, kai mes paprašėm sumokėti dalį pinigų. Ji mums atiduodavo pinigus už medžiagas. Ji yra pilnai neatsiskaičius, parduotuvėje yra dar skolos. Už darbÄ nesam gavę pinigų. AÅ¡ esu čia gimęs ir čia gyvenu, pažįstu beveik visÄ miestÄ . Man tÄ pačiÄ dienÄ paskambino žmonės ir sakė, ar jÅ«s matėt kas Facebook darosi.

AÅ¡ jaučiausi labai pažemintas. Kaltinamosios paskleista informacija yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės. Dėl kitų komentarų gal ir yra mintis kreiptis į teismÄ , bet tai labai nemalonus dalykas.Todėl praÅ¡o teismo V. J. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 2 d. ir priteisti eurų neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Liudytojas M. J. parodė, kad „žinau, kad žmona yra apkaltinta Å¡meižimu. Vyko remontas ir gale remonto buvo pastebėtas brokas. Buvo iÅ¡dažytos sienos dulkėse, kambarys buvo neÅ¡varus, su voleliu buvo dažoma dulkėse, sienos baisios, lubos iÅ¡ vis buvo praktiÅ¡kai neÅ¡pakliuotos.

Å iuo metu matosi kažkokie nelygumai. Matosi tokie kaip voratinkliai. Vonioje ir tualete prie gyvatuko matosi klijuotų plytelių iÅ¡pjaustymai, kurių neturėtų bÅ«ti, aplink vamzdžius. Brokai yra visuose kambariuose. Niekas nedažo dulkėse, kambarys turi bÅ«ti Å¡varus. Viena eile buvo nudažyta, buvo tartasi, kad jie viena eile nudažys ir bus Å¡lifuojamos grindys. Kai jie susirinko įrankius manęs nebuvo, aÅ¡ dirbau. SekančiÄ dienÄ buvo paskambinta ir sakyta, kad dar galima viskÄ gražiuoju iÅ¡spręsti.

Bet gražiuoju nebuvo galima susitarti, buvo trenkta durimis. Kai susitikom tai buvom visi ir kompramiso neradom. Sakėm, kad jie mums grÄ Å¾intų pinigus bent už medžiagas. Bet jie negrÄ Å¾ino. Paskui dar buvo liepta imti linijuotę ir skaičiuoti kvadratus, nes mums netiko. Jiems už darbÄ yra viskas atsiskaityta. Buvo sutarę, kad kiekvienÄ savaitę bus atsiskaityta yra banko iÅ¡raÅ¡ai, kad tomis dienomis iÅ¡imti pinigai. Tuose lapuose yra nurodyta kiek jie tÄ savaitę praÅ¡o pinigų. MÅ«sų Å¡eimoje niekas neturi statybinio iÅ¡silavinimo.

Jei pamatė, kad mes toje srityje nieko nesuprantam, tai pradėjo mus iÅ¡dÅ«rinėti. Internetinėje erdvėje buvom paskelbtas toks kaip įspėjimas žmonėms. Kad kiti nepakliÅ«tų. TÄ pavieÅ¡ino žmona, iÅ¡ savo kompiuterio. Galima gal buvo gražiau pavadinti. Vėliau žmonės patys parašė, kad juos apgaudinėjo. Apgavo ir kažkokius senus žmones. Dėl apgaudinėjimo yra paraÅ¡ytas raÅ¡tas moteriÅ¡kės. RaÅ¡tas ne spaudoje, paraÅ¡ytas ant paprasčiausio lapo. Mes tai į bylÄ nepateikę, mes jį turim.

IÅ¡ byloje pateikto „feisbuko“ Å¡viesokopijos, matyti, kad V. J. paskyroje ji nurodo P. R. ir M. R. kaip meistrus dirbusius pas jÄ ir juos charakterizuoja, bei diskutuoja ( T I b.l. 13-21, 38-47).Lokalinėje sÄ matoje nurodomi buto remonto darbai su įkainiais ( T I b.l. 48-52).Medžiagų poreikio žiniaraÅ¡tyje nurodoma kokios medžiagos naudotinos remontui ir jų kainÄ ( T I b.l. 53-55).BÅ«sto remonto darbų įvertinime su foto lentele nurodomi remonto defektai ir reikalingi darbai juos paÅ¡alinti (T I b.l. 56-78).Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodoma, kad M.

R. buvo baustas administracine tvarka nes nebuvo įregistravęs individualios veiklos ( T I b.l. 87) Valstybinės darbo inspekcijos pažymoje ir Atpk protokole nurodoma, kad M. R. ir P. R. buvo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl komercinės ar Å«kinės veiklos tvarkos pažeidimų ( T II b.l. 7-13).Pateiktose pažymose yra pateikti duomenys iÅ¡ institucijų apie V. J. kaip asmenį, galiojančias nuobaudas, teistumÄ , darbovietę, sveikatos stovį, charakteristika kurioje ji charakterizuojama iÅ¡imtinai labai gerai (T II b.l. 14-33).

Pateiktose pažymose yra pateikti duomenys iÅ¡ institucijų apie P. R. ir M. R. kaip asmenį, galiojančias nuobaudas, teistumÄ , darbovietę, sveikatos stovį (T II b.l. 34-53).Marijampolės apskrities VPK medžiagoje Nr. 64-AT-00918-15 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡meižimo V. J. ( T II b.l. 55 Teismo nustatytos bylos aplinkybės dėl kaltinimo Å¡meižimu, įrodymų įvertinimas, kaltinamosios V. J. iÅ¡teisinimo pagrindas ir motyvai. Teisiamajame posėdyje nustatytos ir teismo pripažįstamos pakankamai įrodytomis tokios faktinės įvykio aplinkybės Å¡ioje bylos dalyje :Pirma, M.

R. ir P. R. 2015 metų vasarÄ remontavo V. J. butÄ esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau kilus nesutarimams dėl darbų kokybės darbai buvo nutraukti. Tai yra užfiksuota pačių nukentėjusių, kaltinamosios ir liudytojo parodymuose, bei raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje. Antra, 2015 m. rugpjūčio 11 d. internetinėje erdvėje, tinklapyje www.facebok.com V. J. patalpino duomenis apie nukentėjusius ir atitinkamai apibÅ«dino juos pačius ir jų darbÄ .Trečia, dėl Å¡io įvykio jų santykiai pasidarė labiau konfliktiÅ¡ki, nei draigiÅ¡ki.Ketvirta, M.

R. ir P. r. užfiksavus minėtus įraÅ¡us buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rai, tačiau 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .  Teismas konstatuota, kad kaltinimo, Å¡iuo atveju M. R., P. R. bei jų atstovo pareiga įrodyti kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai kaltinamajai nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamÄ asmenį iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir turi bÅ«ti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Jeigu teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡naudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, paÅ¡alinti abejones, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad bÅ«tent kaltinamoji jÄ padarė, Å¡ios abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiauiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d.d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d.d. ).Teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinktų kaltinamÄ jÄ kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamoji V.

J. yra kalta dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jos atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Byloje nukentėjusiųjų pareikÅ¡tas V. J. kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedÅ«ras surinktais įrodymais. Teisiamajame posėdyje tik vieni nukentėjusieji tvirtino, jog kaltinamoji juos apžmeižė, paskleisdama apie juos tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , siekdama pakirsti pasitikėjimÄ jais kaip meistrais.

Tačiau Å¡ių jų kaltinimų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina jokie liudytojai, nei raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Be to, nors nukentėję ir nurodė, kad po straipsnio publikacijos feisbuko paskyroje, internetinėje erdvėje apie juos buvo pateikta daug neigiamų komentarų, bei (duomenys neskelbtini) buvo plačiai aptarinėja Å¡i tema ir jie dergiami, tačiau teismui nepateikė, apart pirminių komentarų (kurie buvo paÅ¡alinti kaltinamosios iniciatyvÄ ) kitų jos neigiamų juos Å¡meižiančių komentarų, nei nenurodė nė vieno liudininko kurį bÅ«tina apklausti teisme ir kuris galėtų paliÅ«dyti Å¡ias jų nurodytas aplinkybes. 2015 m. birželio 25 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-1888, kurio 1 dalimi BK 155 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Å is įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 10 d. Pagal BK 2 straipsnio 1 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Iki 2015 m. liepos 10 d. galiojusioje BK 155 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už asmens įžeidimÄ . Įžeidimu buvo pripažįstamas tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raÅ¡tu. Å meižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Å ios veikos skiriasi tuo, kad Å¡meižimo atveju paprastai nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan.

Teismas palaiko gynybos nuomone, kad jeigu vertinti privataus kaltintojo skunde nurodytas aplinkybes, o būtent dėl nurodytų žodžių brokdariai, šūdmaliai, bei privačių kaltintojų nurodyto pasakymo, kad apgaudinėja žmones ypač senyvo amžiaus, tai galimai galėtų būti vertinama tik pagal BK 155 str. nusikalstamos veikos požymius, kaip galimai įžeidžiantys žodžiai ar pasisakymai. Tačiau, net ir tokiu atveju būtų būtina nustatyti visus būtinus minėtos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, bei nenustačius bent vieno iš jų veika taip pat negalėtų būti pripažinta kaip nusikalstama.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. BK 155 str. norma yra panaikinta ir minėta veika nėra kriminalizuojama, veiksmai minėtos normos aspektu nėra vertinami, bei turi bÅ«ti konstatuota, kad jokia nusikalstama veika nepadaryta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011 pasisakyta, kad BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas Å¡meižimas yra paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas iÅ¡ šį nusikaltimÄ kvalifikuojančių požymių – Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl Å¡meižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį, suprato, kad Å¡i žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raÅ¡tu.

Å meižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Å ios veikos skiriasi tuo, kad Å¡meižimo atveju paprastai nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan., t.y. nepadorios formos neigiamas asmens įvertinimas pasireiÅ¡kia bendro pobÅ«džio pasisakymuose. Esant Å¡meižimui, praneÅ¡ama apie kažkokį iÅ¡galvotÄ , žeminantį žmogų veiksmÄ , konkretaus pobÅ«džio poelgį ar pan.

Taigi Å¡meižimas yra tada kai kalbama apie iÅ¡galvotas aplinkybes neigiamai apibÅ«dinančias asmenį.Tiek Å¡meižimo, tiek ir įžeidimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 str., svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę ir to nori. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovėsTačiau vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę, dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo, nes bÅ«tina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį – bei norėjo paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .Užgaulus pažeminimas nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis.

Teismo nuomone, kaip ir gynėjo išsakytoje pozicijoje šioje byloje aplamai nėra užgaulaus pažeminimo. Kaltinamoji kalbėjo apie tikrus faktus, apie jos bute atliktus remonto darbus bei juos atlikusius asmenis. Kaltinamoji nepaskleidė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėtų pažeminti ar paniekinti privačius kaltintojus. Kaltinamoji išdėstė savo nuomonę apie realius bei įvykusius įvykius, t.y. kad buvo atlikti remonto darbai, bei kad jie atlikti nekokybiškai bei atliekant darbus padaryta broko.

Todėl tokios kaltinamosios nuomonės iÅ¡dėstymas bei Å¡ios nuomonės pasidalijimas negali bÅ«ti laikomas nusikalstamu veiksmu. Kaltinamoji iÅ¡reikÅ¡dama savo nuomonę, neperžengė jokių padorumo ar protingumo ribų ir nesiekė apÅ¡meižti privačių kaltintojų bei tokio tikslo neturėjo. Jos iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė taip pat nelaikytina ir melaginga, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai, kÄ patvirtina kaltinamosios byloje pateiktu raÅ¡ytiniai įrodymai (fotonuotraukos, atliktų darbų įvertinimo aktas, darbų sÄ mata, bei medžiagų žiniaraÅ¡tis).

Todėl jos veiksmuose nėra nei objektyviosios nei subjektyviosios nusikalstamos veikos elementų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016 pasisakyta, kad nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ negalima (BK 2 straipsnio 4 dalis).Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).Nusikalstama veika yra pavojinga, prieÅ¡inga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. PavojingumÄ lemia įvairÅ«s objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobÅ«džiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms.

Taip pat reikÅ¡mingi ir subjektyvÅ«s požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibÅ«dinamas pavojingumo pobÅ«džiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobÅ«dis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis iÅ¡reiÅ¡kia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pavojingumo pobÅ«dis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra Å¡is pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės.Todėl, inkriminuojant veikÄ kaip nusikalstamÄ , visada bÅ«tina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiÅ¡kimÄ yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-788/2015, 2K-396/2009).Be to, tenka sutikti su gynybos nuomone, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė.

Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės Å¡akų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali bÅ«ti atlyginta ir pagal civilinį ieÅ¡kinį. Kitų teisės Å¡akų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusio asmens interesų gynybÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos, ir siekdamas apginti savo galbÅ«t pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.). Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebÅ«tina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ nurodyta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

O Å¡iuo atveju tarp ginčo Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai gali bÅ«ti sprendžiami ir kitos teisės Å¡akos, pvz. civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis.Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas (25 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konvencijoje, kuri, kaip ir jÄ aiÅ¡kinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas. Teisė skleisti ir gauti informacijÄ - vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas.

Teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas tarnauja pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiÅ«rų formavimui, be kurių demokratinė visuomenė neįmanoma. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tai padariusį sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informacijÄ (EŽTT 1976 gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę) bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ - hiperbolizavimÄ (EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Lingens prieÅ¡ AustrijÄ ).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012 nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiÅ¡kos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas.

Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiÅ¡kos laisvė gali bÅ«ti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ . Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ , kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei vieÅ¡uosius interesus.

Vienas aktualiausių saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. IÅ¡ esmės, kiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ Å¡ių vertybių (saviraiÅ¡kos laisvę bei asmens garbę ir orumÄ ), neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylÄ , teismas privalo priimti tokį sprendimÄ , kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ . Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ saviraiÅ¡kos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputacijÄ (EŽTT sprendimas A.

A. prieÅ¡ PortugalijÄ ). Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis).Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika taip pat patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali bÅ«ti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000 m. birželio 13 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas). Å iame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali bÅ«ti ribojama, o laisvę reikÅ¡ti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra bÅ«tina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų.Net patys nukentėjusieji praktiÅ¡kai visos bylos eigoje nurodinėjo, kad kaltinamoji įžeidė juos ir pažeminimas nebuvo akcentuojamas.

Teismas papildomai reikalaudamas medžiagos negavo, o M. R. ir P. R. nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad V. J. paskleidė apie juos tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tyčia, tai suprasdama ir dėl to norėdama sukenti neigiamas pasekmes.  Taigi, teisiamajame posėdyje nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika (Å¡meižimas) ir kad tai tyčia ( tai žinodamas ir siekdamas sukeltį neigiamas pasekmes) padarė kaltinamoji V. J., ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta, o nukentėjusių civiliniai ieÅ¡kiniai jos atžvilgiu paliktini nenagrinėtais, nesprendžiant klausimo ir dėl turėtų teismo iÅ¡laidų (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

LR BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso iÅ¡laidas turi daug panaÅ¡umų su bylinėjimosi iÅ¡laidų institutu civiliniame procese. Å iuos panaÅ¡umus lemia tai, kad proceso Å¡alys yra lygiateisiai privatÅ«s asmenys. Pagrindinė proceso iÅ¡laidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso iÅ¡laidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso iÅ¡laidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014).Todėl teismas sprendžia, kad 600 eurų iÅ¡laidos už advokato atstovavimÄ V.

J. pripažintinos proceso išlaidomis ir joss priteistinos solidariai iš P. R. ir M. R..             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., teismas n u s p r e n d ė : V. J. dėl viešo M. R. ir P. R. šmeižimo - padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika.M. R. ir P. R. civilinį ieškinį V.

J. palikti nenagrinėtu.Priteisti iÅ¡ P. R. ir M. R. solidariai V. J. naudai 600 eurų turėtų teismo iÅ¡laidų ( LR BPK 105 str. 6 d.).             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Laimutis Vaitkus