2017-04-10 Nr. AB-7930-3-61-3-03913-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-180-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03913-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu (I t., b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 187–189), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-145 (toliau – ir skundžiami įsakymai), kuriais pareiškėjui nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamuose įsakymuose (ir kartu su jais pateikiamuose dokumentuose) nurodoma, kad pažeidimų tyrimai siejami su valstybinio audito ataskaitos projekte nurodytais pastebėjimais, tačiau nėra nurodyta, apie kokią konkrečiai valstybinio audito ataskaitą (projektą) yra kalbama, todėl pareiškėjas nėra tikras, dėl kokių tariamų pažeidimų reikalaujama grąžinti lėšas. Be to, atkreipė dėmesį, jog iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2009 m. liepos 3 d. valstybinio audito ataskaitos „Dėl sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2000/LT/16/P/PE/001 „Geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtra Vilniuje“ Nr. FA-P-70-6-76 (toliau – ir 2009 m. Ataskaita) matyti, kad iki 2009 m. liepos 3 d. atsakovo pozicija dėl ginčo pažeidimų buvo visiškai priešinga – Agentūra teigė, kad pažeidimų dėl Valstybės kontrolės nurodytų pastebėjimų nėra, o valstybinio audito išvados nepagrįstos. Pareiškėjas pabrėžė, jog skundžiamuose įsakymuose visiškai neaptarta, kodėl pasikeitė atsakovo pozicija dėl ginčo pažeidimų (kokios naujos aplinkybės paaiškėjo, kokios kitos teisės normos taikytos), o tai pažeidžia teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį.

Pabrėžė, jog vykdant projektą visi veiksmai buvo derinami su Agentūra, kuri neišsakė jokių pastabų ir pritarė tokiam sutarties vykdymui / keitimui 2007–2008 m. Įvykdžius projektą ir pateikus visus dokumentus Agentūrai, ji taip pat neišsakė jokių pastabų ir pripažino, kad projektas įvykdytas tinkamai. Atkreipė dėmesį, jog pažeidimai nustatyti atlikus pakartotinius įtariamų pažeidimų tyrimus, kurie atlikti po politinio sprendimo, nes neatsirado nei naujų dokumentų, nei naujų aplinkybių. Situacija, kai dėl tokių pačių aplinkybių (tokių pačių dokumentų) vieną kartą pažeidimų nenustatoma, o kitą kartą (pakartotinai tiriant tuos pačius dokumentus) pažeidimai nustatomi, prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir tikrumo principui. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) nėra teikusi pastabų ar nustačiusi pažeidimų dėl ginčo viešųjų pirkimų, nors būtent VPT yra ta institucija, kurios kompetencijos sritis yra viešieji pirkimai.

Pasak pareiškėjo, vykdant viešuosius pirkimus visiems dalyviams, potencialiems tiekėjams, buvo žinoma, kad sutartis bus sudaroma pagal FIDIC sąlygas, kurios leidžia daryti pakeitimus. Paaiškino, kad tam FIDIC sąlygose ir numatomas užsakovo rezervas ir visa keitimo procedūra, kuri inicijuojama šalių / FIDIC inžinieriaus ir galima daryti tik su FIDIC inžinieriaus pritarimu. Visi dalyviai, potencialūs tiekėjai žinojo, kad duomenys apie tinklus yra negalutiniai, galimai netikslūs, todėl projekto eigoje gali keistis darbų apimtis. Paaiškino, kad konkreti vamzdynų būklė paaiškėja juos uždarius – įrengus laikinus vandentiekius ir laikinas nuotekų linijas, ir tik tada paaiškėja, kokie konkretūs darbai turės būti atlikti. Visi žinojo šią informacija, todėl ginčo pakeitimais nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

Taip pat nurodė, kad ginčo sutartis sudaryta remiantis finansiniu memorandumu Nr. 200/LT/16/P/PE/001, pagal kurį buvo nustatyti fiziniai rodikliai, kurie turi būti pasiekti, t. y. kiek vandentiekio tinklų turi būti atnaujinama. Jei nebūtų buvę atlikta ginčo pakeitimų, būtų pažeisti finansinio memorandumo tikslai. Viešojo pirkimo dalyviai žinojo apie fizinius rodiklius, kurie turi būti pasiekti, taip pat žinojo, kad sutartis sudaroma pagal FIDIC sąlygas, kad numatytas užsakovo rezervas, todėl visiems viešųjų pirkimų dalyviams buvo akivaizdu, kad konkretūs darbai gali keistis ir tikėtina, kad keisis. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiami įsakymai motyvuojami netiesioginio taikymo teisės aktais.

Atsakovas Agentūra atsiliepimuose (I t., b. l. 98–101; II t., b. l. 5–15) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Valstybės kontrolė atliko pareiškėjo projekto Nr. 2000/LT/16/P/PE/001 „Geriamo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtra Vilniuje“ (toliau – ir Projektas) valstybinį auditą ir 2009 m. liepos 3 d. parengė ataskaitą, kurios 10 dalyje „Viešieji pirkimai“ nustatė, kad galėjo būti padaryti sisteminiai esminių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) viešųjų pirkimų ir konkurencijos reikalavimų pažeidimai. Pasak atsakovo, jis nesutiko su Valstybės kontrolės pastebėjimais, tačiau 2009 m. Ataskaita buvo pateikta Europos Komisijai. Dėl 2009 m. Ataskaitoje esančios didelės gausos pastebėjimų, dėl kurių pozicija nebuvo suderinta nacionaliniame lygmenyje, Europos Komisija Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija) pateikė raštą, kuriame ypač atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos institucijos, prieš pateikdamos galutines ataskaitas, turi išnagrinėti prieštaringai vertinamas situacijas, įskaitant ir pažeidimų tyrimų atlikimą. Kadangi Europos Komisija situaciją, kuomet Valstybės kontrolė ir paramą Lietuvos Respublikoje administruojančios institucijos (Finansų ministerija, Agentūra) turėjo skirtingą nuomonę dėl Projekto lėšų panaudojimo teisėtumo, vertino neigiamai ir atsisakė išmokėti projekto finansavimo lėšas, iki nebus priimta vieninga nacionalinių institucijų pozicija, 2014 m. balandžio 28 d. įvyko darbinis Valstybės kontrolės auditorių, Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir Agentūros atstovų susitikimas, kurio metu buvo pakartotinai aptarti 2009 m. Ataskaitos pastebėjimai ir identifikuoti pastebėjimai, kurie laikytini nepagrįstais, bei pastebėjimai, dėl kurių turėjo būti atlikti įtariamų pažeidimų tyrimai. Paaiškino, kad buvo atlikti keturi įtariamų pažeidimų tyrimai dėl LOT1, LOT2 ir LOT5 sutarčių pakeitimų, kurių pagrindu ir priimti ginčijami įsakymai.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad siekdamas visapusiškai atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, jis kelis kartus kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl minėtų sutarčių pakeitimų, ir pareiškėjui nekilo klausimų, dėl kurios Valstybės kontrolės ataskaitos pastebėjimų inicijuoti įtariamų pažeidimų tyrimai ir jis neabejotinai žinojo, dėl kurių pakeitimo nurodymų tyrimai atliekami bei teikė dėl jų paaiškinimus.

Agentūra taip pat pažymėjo, kad, gavus pareiškėjo paaiškinimus dėl pažeidimų, buvo nustatyta, jog įtariami pažeidimai galimai susiję su viešųjų pirkimų procedūromis, kurios turėjo būti atliktos įsigyjant sutartyse nenumatytus darbus. Paaiškino, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.16 punktu, pagal kurį įgyvendinančioji institucija, kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai, informavo Aplinkos ministeriją apie įtariamus pažeidimų tyrimus. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 8.3 punktu, atliko įtariamų pažeidimų tyrimus ir nustatė, kad vykdant LOT1, LOT2 ir LOT5 sutartis buvo padaryti pažeidimai.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintose Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) yra aiškiai įvardyta, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo – nagrinėjamu atveju pareiškėjo.

Agentūra nurodė, jog Aplinkos ministerijos įgaliojimu vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą ir teisės aktuose nėra numatyta Agentūros teisė kvestionuoti tarpinės institucijos išvadas dėl atliktų pažeidimo tyrimų, o tik nustatyta pareiga vykdyti lėšų susigrąžinimą nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog nustačiusi ar gavusi informacijos apie pažeidimą ji privalo pradėti tyrimą, o nustačiusi pažeidimus bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo ankstesnių savo veiksmų, pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Laiko prasme lėšų susigrąžinimas nėra apribojamas jokiais teisės aktais, juolab, kad susigrąžinimas apskritai gali būti inicijuojamas tik esant jau išmokėtoms lėšoms.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad Valstybės kontrolės kompetencija apima Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos finansinį teisėtumo auditą, o tai reiškia, jog Valstybės kontrolė vertina, ar naudojant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas nebuvo pažeisti teisės aktai, tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba neturi įgaliojimų atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos finansinio teisėtumo audito ir teikti ataskaitų.

Paaiškino, kad praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo, kuriuo remiantis sudarytos LOT2 ir LOT5 sutartys, 5.7 punkte nurodyta, kad darbų sutartis gali prireikti pataisyti jų vykdymo metu, jeigu nuo tada, kai buvo pasirašyta pradinė sutartis, projekto įgyvendinimo sąlygos pasikeitė. Tam, kad sutartis būtų pakeista, turi būti nurodyti tokį poreikį pagrindžiantys motyvai. Atliekant pažeidimų tyrimus, išlaidos papildomiems darbams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vamzdynuose buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, nes sutarčių vykdymo metu paaiškėjo nenumatytos fizinės sąlygos, t. y. nustatyta, kad vamzdynų būklė buvo blogesnė, nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, ir to nebuvo galima numatyti rengiant pirkimo dokumentaciją, tačiau papildomi darbai (duomenys neskelbtini) g. (sutarties Nr. LOT2 pakeitimo orderis Nr. 8) ir papildomi darbai (duomenys neskelbtini) g. (sutarties Nr. LOT2 pakeitimo orderis Nr. 11) apskritai nebuvo įtraukti į pirkimo dokumentus. Kadangi buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, t. y. objektas, įtraukiant papildomas gatves, kuriose renovuojami vamzdynai, ir tokie darbai buvo finansuojami iš nevykdytų darbų sumos užsakovo rezervo, buvo konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė esminių viešųjų pirkimų principų, nustatytų tiek ES, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Šiuo atveju turėjo būti parengtas naujas techninis projektas ir skelbiamas naujas konkursas, nes dėl tokio darbų pakeitimo buvo pakeistos konkurencijos sąlygos, buvusios pirminės sutarties pasirašymo metu. Paaiškino, kad panašus sprendimas buvo priimtas ir dėl sutarties Nr. LOT5 pakeitimo orderio Nr. 1 (papildomi darbai Liepkalnio siurblinėje). Šiems papildomiems darbams pagrįsti nebuvo pateikti jokie motyvai, nebuvo nurodytos jokios nenumatytos aplinkybės ar praleidimai užsakovo dokumentuose. Atkreipė dėmesį, jog nei formuojant pakeitimo orderį Nr. 1, nei atliekant šį pažeidimo tyrimą, iš projekto vykdytojo nebuvo gauti paaiškinimai, kodėl nebuvo galima numatyti minėtų darbų Liepkalnio siurblinėje.

Taip pat nurodė, kad valstybinio audito metu nustatyta, kad sutarties Nr. LOT1 pakeitimas Nr. 3 dėl naujų (papildomų) darbų pasirašytas praėjus daugiau nei 3 metams po pirminės sutarties, be to, nebuvo vykdomos neskelbiamų derybų procedūros, kurių galimas panaudojimas nebuvo numatytas LOT1 konkurso metu. Šie pakeitimai prieštarauja 2004/18/EB Direktyvos nuostatoms dėl naujų (papildomų) darbų, perkamų iš to paties tiekėjo, todėl dėl šių darbų turėjo būti pradėtas naujas konkursas. Šiuo atveju Aplinkos ministerija, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų reikalavimų, taigi išlaidos už papildomus darbus pagal Sutarties Nr. LOT1 pakeitimo orderį Nr. 3 negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

Atsakovo nuomone, skundžiami įsakymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Visi duomenys yra nurodyti pažeidimo tyrimo išvadose, o pažeistos teisės aktų nuostatos ir pačiuose skundžiamuose įsakymuose. Agentūra pabrėžė, kad, siųsdama pareiškėjui skundžiamus įsakymus, ji pridėjo ir visas Aplinkos ministerijos patvirtintas išvadas, todėl Bendrovė buvo supažindinta su visais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimuose (I t., b. l. 152–154, II t., b. l. 2–4) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjo išvados dėl skundžiamų įsakymų neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, jų nepagrįstumo, teisinio ir faktinio pagrindo nebuvimo, yra teisiškai nepagrįstos, neparemtos į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomus įtariamų pažeidimų tyrimus dėl jo įgyvendinamų projektų sutarčių pakeitimų, be to, su skundžiamais įsakymais pareiškėjas yra gavęs ir susipažinęs su Aplinkos ministerijos atlikto įtariamo pažeidimo tyrimo išvadomis, kuriose yra nurodytos Aplinkos ministerijos vertintos faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai ir pateiktas jų teisinis vertinimas, motyvai, patvirtinantys išvadų pagrįstumą.

Pabrėžė, jog būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Kadangi projekto vykdytojas jas gavo neteisėtai, jis privalo tas lėšas ir grąžinti, tokiu būdu užtikrinant valstybės finansinių interesų apsaugą. Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, pateikdamas bendro pobūdžio teiginius dėl ginčo sutarčių sudarymo pagal FIDIC sąlygas, kurios leidžia daryti pakeitimus, FIDIC taikymo sąlygų nesieja su konkrečiais nustatytais pažeidimais ir atliktu jų teisiniu vertinimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-145.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl skundžiamų įsakymų, kuriais pareiškėjui UAB „Vilniaus vandenys“ nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis 2011 m. balandžio 20 d Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Finansinės paramos taisyklės) 5.2.2. punktu.

Nors nagrinėjamu atveju Agentūra tvirtina, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis Aplinkos ministerijos išvadomis, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pačiuose skundžiamuose įsakymuose jokios nuorodos į šias išvadas nėra, iš ginčijamų įsakymų turinio nėra matyti, kad Aplinkos ministerijos išvados yra sudėtinė įsakymų dėl paramos lėšų susigrąžinimo dalis ir kad įsakymus pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti Aplinkos ministerijos išvadose.

Atsižvelgdamas į tai, kad Aplinkos ministerijos išvados nenurodytos kaip ginčijamų įsakymų priėmimo pagrindas, o pačiuose įsakymuose nėra aiškių ir detalių jų priėmimo motyvų, grąžintinos paramos lėšų sumos pagrindimo, teismas konstatavo, kad Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. T1-145, kuriais pareiškėjui nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, yra nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Be to, teismas pažymėjo, kad Agentūra ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2002 m. gruodžio 12 d. ISPA programos įgyvendinimo sutartyje dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Agentūros ir Bendrovės Nr. 2002/GPG/1 (II t., b. l. 19–25) susitarė, kad Agentūra, be kita ko, yra atsakinga už pirkimo konkursų organizavimą, galutiniam naudos gavėjui deleguotų užduočių, susijusių su pirkimo konkurso organizavimu ir sutarčių sudarymu, kontrolę, sutarčių patvirtinimą prieš jas pasirašant galutiniam naudos gavėjui (3.1 p.), tuo tarpu Bendrovė, kaip galutinis naudos gavėjas, atsakinga už konkurso dokumentų darbų sutartims paruošimą, darbų sutarčių pasirašymą prieš tai jas patvirtinus Agentūrai ir EK delegacijai (4.1 p.).

Taigi, kaip matyti iš minėto atsakomybių pasiskirstymo, atsakomybė už pirkimo konkursų organizavimą, sutarčių sudarymo kontrolė teko būtent Agentūrai, todėl konstatuoti pažeidimai, iš esmės susiję su viešųjų pirkimų procedūrų neorganizavimu pasirašant papildomų darbų sutartis, traktuotini kaip Agentūros padaryti pažeidimai. Minėta išvada sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiamuose įsakymuose buvo nurodytas ir netinkamas jų priėmimo pagrindas – Finansinės paramos taisyklių 5.2.2. punktas, nors projekto vykdytojui išmokėtos lėšų sumos susigrąžinimas įgyvendinančiajai institucijai nesilaikius ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, nustatytas Taisyklių 5.1.4 punkte.

Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 8.3. punktą, tarpinė institucija (šiuo atveju Aplinkos ministerija), įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, apie tai praneša įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju Agentūrai), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija, susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307, nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato); įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir įgyvendinančiajai institucijoms.

Remiantis Taisyklių 8.4. punktu, tarpinė institucija Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

Pagal Administravimo taisyklių 11.16. punktą įgyvendinančioji institucija, įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai; įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir tarpinei institucijoms. Pagal Taisyklių 11.17. punktą įgyvendinančioji institucija tarpinės institucijos įgaliojimu Taisyklių nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

Taigi, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priimą sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, t. y. tokiu atveju negali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kadangi priešingu atveju įgyvendinančioji institucija būtų įgaliojama priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Taisyklių tikslams. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks minėtų Taisyklių nuostatų aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015). Kadangi nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, o Aplinkos ministerija yra tarpinė institucija, būtent Aplinkos ministerija turėjo vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, todėl skundžiami įsakymai naikintini ir kaip priimti nekompetentingo administravimo subjekto (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-145, kuriais pareiškėjui nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, panaikino, pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir apeliantas) su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 192–198) prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Skundžiami įsakymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Visi šie duomenys nurodyti Aplinkos ministerijos išvadose, o pažeistos teisės aktų nuostatos ir skundžiamuose įsakymuose. Be to, atliekant tyrimą, į pareiškėją buvo kreiptasi raštu ir elektroniniu paštu, priėmus skundžiamus įsakymus, pareiškėjas buvo informuotas apie atliktus pažeidimų tyrimus, jam buvo pateiktos tyrimų išvados, pranešimai apie pažeidimus ir skundžiami įsakymai, todėl mano, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ne tik dėl pradėtų ir atliekamų pažeidimų tyrimų, bet ir dėl tyrimų baigties. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos išvados laikytinos neatskiriama skundžiamų įsakymų dalimi, kurioje nurodytos konkrečios pažeidimo aplinkybės ir išdėstyti motyvai dėl išlaidų netinkamumo finansuoti. Atsižvelgiant į tai, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įsakymai yra neteisėti, nes jų įžanginėje dalyje nėra nurodyti procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu jie priimti.

2. Agentūra pripažįsta, jog skundžiamuose įsakymuose buvo nurodytas netinkamas Finansinės paramos taisyklių punktas – nurodytas 5.2.2. punktas, o turėjo būti 5.1.4 punktas, tačiau mano, jog tai turėtų būti vertinama kaip rašybos klaida, nes Agentūra, remdamasi Taisyklių 11.16 punktu, perdavė įtariamų pažeidimų tyrimus Aplinkos ministerijai aiškiai nurodydama perdavimo pagrindą – pažeidimą, kurį įtariama, kad padaro pati projektą administruojanti įgyvendinančioji institucija, užregistruoti turi pati Agentūra, o tolimesnį pažeidimo tyrimą turi atlikti kita paramą administruojanti institucija, t. y. Aplinkos ministerija.

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiami įsakymai priimti nekompetentingo administravimo subjekto. Valstybės narės yra imperatyviai įpareigotos imtis atitinkamų priemonių nustačius pažeidimus, iš jų – atlikti finansinį koregavimą ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas. Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, Agentūrai yra priskiriamos ne tik įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą, bet ir asignavimų valdytojo funkcijos. Vadinasi, Agentūra turi teisę ir pareigą atlikti paramos susigrąžinimo procedūras, taigi ir priimti atitinkamus sprendimus. Poziciją, jog sprendimą susigrąžinti lėšas priima projektą administruojanti institucija, kuri šiuo atveju yra Agentūra, išdėstė ir Finansų ministerija 2010 m. vasario 23 d. rašte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 2–5), kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Sutinka su apelianto argumentais, kad teismas konstatavo tik formalų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Mano, kad vien faktas, jog skundžiamuose įsakymuose nebuvo pateikta nuorodų į Aplinkos ministerijos išvadas, nepaneigia, teismo pareigos atlikti išsamų ir visapusišką bylos aplinkybių įvertinimą ir tik iš įrodymų visumos spręsti dėl skundžiamų įsakymų teisėtumo ir jų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo žinomi įsakymų priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, motyvai. Todėl teismas turėjo tirti, ar nustatyti administracinių aktų turinio trūkumai buvo esminiai.

2. Dėl netinkamo Finansinės paramos taisyklių punkto nurodymo pažymi, kad teismas nevertino, ar ši faktinė aplinkybė laikytina skundžiamų įsakymų negaliojimo pagrindu. Mano, kad tai laikytina rašymo apsirikimo klaida.

3. Dėl nekompetentingo skundžiamus įsakymus priėmusio subjekto pažymi, kad teismo vertinimas, jog tik Aplinkos ministerija galėjo vykdyti lėšų susigrąžinimą, prieštarauja Taisyklių 8.4 punkto nuostatoms, nes tarpinė institucija gali įgalioti įgyvendinančią instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. liepos 24 d. ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymų, kuriais pareiškėjui UAB „Vilniaus vandenys“ nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas vykdė sanglaudos fondo (ISPA) projektą „Geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtra Vilniuje“. 2004 m. spalio 19 d. Bendrovė, Agentūra ir Vokietijos bendra įmonė „Pipeliners Vilnius“ pasirašė rangos sutartį Nr. V/2004/V07 (Sutartis Nr. LOT1) dėl Vilniaus miesto vandentiekio tinklų rekonstrukcijos padengiant cemento skiediniu, kurios vertė – 9 992 212,83 Eur be PVM (II t., b. l. 169–170). 2007 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT1 papildymas Nr. 3 dėl naujų (papildomų) darbų – 720 m vamzdyno atkarpos (duomenys neskelbtini) g. renovacijos – atlikimo, pagal kurį Sutarties Nr. LOT1 vertė buvo padidinta 364 921,22 Eur (II t., b. l. 174–175).

Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjo projekto pakartotinį pažeidimo tyrimą, 2014 m. liepos 17 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutarties Nr. LOT1 pakeitimą Nr. 3, o ne sudarydamas atskirą sutartį, nesilaikė viešųjų pirkimų reikalavimų, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimo papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje. Išvadoje siūloma taikyti 89 439,38 Eur finansinę pataisą (I t., b. l. 10–12).

Agentūros direktorius įsakymu Nr. T1-143 įpareigojo pareiškėją grąžinti 179 057,17 Lt (51 858,54 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM lėšų dalį, lygią 53 668,53 Lt (15 543,48 Eur) (I t., b. l. 16).

2003 m. gruodžio 5 d. Bendrovė ir Vokietijos ir Lietuvos įmonių konsorciumas „Meyer & John“ bei UAB „Grundolita“ pasirašė rangos sutartį Nr. V/2003/V04 (Sutartis Nr. LOT2) dėl vandentiekio tinklų rekonstrukcijos, įvelkant į PE vamzdį, naudojant kitus sutvirtinimo metodus, bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos, kurios vertė – 9 994 020,98 Eur be PVM (II t., b. l. 155–156). 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT 2 pakeitimas Nr. 8 dėl naujų (papildomų) darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje (II t., b. l. 158–159), o 2005 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT 2 pakeitimas Nr. 11 dėl naujų (papildomų) darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje (II t., b. l. 160–161).

Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjo Projekto pažeidimo tyrimą, 2014 m. liepos 7 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutarties Nr. LOT2 pakeitimą Nr. 8 dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini) g. bei pakeitimą Nr. 11, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kadangi buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, t. y. objektas, įtraukiant papildomas gatves, kuriose renovuojami vamzdynai, be to, tokie darbai buvo finansuojami iš nevykdytų darbų sumos užsakovo rezervo. Išvadoje siūloma Bendrovei taikyti 25 proc., t. y. 24 164,69 Eur ir 35 105,68 Eur, finansines pataisas (I t., b. l. 18–22).

Agentūros direktorius įsakymu Nr. T1-146 įpareigojo pareiškėją grąžinti 143 254,11 Lt (41 489,26 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM dalį, lygią 25 441,10 Lt (7 368,25 Eur) (I t., b. l. 26).

2002 m. lapkričio 26 d. Bendrovė ir UAB „Kamesta“ pasirašė rangos sutartį Nr. LOT5 dėl (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų magistralinių tinklų klojimo bei nuotekų siurblinės statybos (duomenys neskelbtini) g. (II t., b. l. 141–142). 2004 m. kovo 17 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT5 pakeitimas Nr. 1 dėl naujų (papildomų) darbų (II t., b. l. 144–145).

Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjo projekto pažeidimo tyrimą, 2014 m. liepos 7 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutarties Nr. LOT5 pakeitimą Nr. 1, nesilaikė esminių viešųjų pirkimų principų, nes šiuo atveju buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, todėl turėjo būti parengtas naujas techninis projektas ir skelbiamas naujas konkursas, kadangi dėl tokio darbų pakeitimo buvo pakeistos konkurencijos sąlygos, buvusios pirminės sutarties pasirašymo metu. Be to, papildomiems darbams pagrįsti nebuvo pateikti jokie motyvai, nebuvo nurodytos jokios nenumatytos aplinkybės ar praleidimai užsakovo dokumentuose. Išvadoje siūloma taikyti 14 414,28 Eur ir 1 974,13 Eur finansines pataisas (I t., b. l. 28–30).

Agentūros direktorius įsakymu Nr. T1-145 įpareigojo pareiškėją grąžinti 39 610,14 Lt (11 471,89 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM lėšų dalį, lygią 10 185,46 Lt (2 949,91 Eur) (I t., b. l. 34).

V. Iš aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nagrinėjamoje situacijoje pažeidimo tyrimą atliko ir išvadą dėl vykdant projektą atliktų viešųjų pirkimų priėmė Aplinkos ministerija, o skundžiamus įsakymus, kuriais siekiama neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimo, priėmė Agentūros direktorius. Byloje kilo ginčas, ar skundžiami įsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes juose nėra nurodytos Aplinkos ministerijos išvados, kuriomis remiantis jie priimti, nurodytas netinkamas Finansinės paramos taisyklių punktas, taip pat dėl to, ar skundžiamus įsakymus priėmė kompetentingas tai padaryti subjektas. Atsakovas mano, kad skundžiami įsakymai yra pagrįsti, kadangi jie priimti vadovaujantis Aplinkos ministerijos pateiktomis išvadomis, o netinkamo teisinio pagrindo nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015).

Nors nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis Aplinkos ministerijos išvadomis, tačiau pačiuose įsakymuose jokios nuorodos į šias išvadas nėra, iš įsakymų turinio nėra matyti, kad Aplinkos ministerijos išvados yra sudėtinė įsakymų dalis ir kad įsakymus pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti išvadose. Tuo tarpu Agentūra pati jokio tyrimo neatliko, skundžiamuose įsakymuose jokių jų priėmimo motyvų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įsakymai yra nemotyvuoti ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1223/2014).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 8 ir 11 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, galima teigti, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priima sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, t. y. tokiu atveju negali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kadangi priešingu atveju įgyvendinančioji institucija būtų įgaliojama priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Taisyklių tikslams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 405-418).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, o Aplinkos ministerija yra tarpinė institucija, kuri šiuo atveju ir turi vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą. Taigi skundžiamus įsakymus nagrinėjamu atveju priėmė nekompetentingas tą padaryti viešojo administravimo subjektas.

Minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad pažeidimui esant susijusiam su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, pastaroji institucija negali būti įgaliojama priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdyti šių lėšų susigrąžinimą: Agentūra, priimdama skundžiamus įsakymus, nesant tam jokio faktinio pagrindo, pakeitė Aplinkos ministerijos pažeidimo tyrimo metu padarytas išvadas tuo aspektu, kad konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą padarius ne Agentūrą, t. y. save, o projekto vykdytoją ir įsakymuose nurodė kitą nei Aplinkos ministerijos pateiktose išvadose projekto vykdytojo grąžintinų lėšų teisinį pagrindą, tuo pažeisdama ir objektyvumo principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Be to, ir pats atsakovas pripažino, jog skundžiamuose įsakymuose buvo nurodytas netinkamas Finansinės paramos taisyklių punktas – nurodytas 5.2.2. punktas, o turėjo būti 5.1.4 punktas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius