2022-09-28 Nr. AB-23625-3-61-3-03840-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-09-28 Nr. AB-23625-3-61-3-03840-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Policijos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymą „Dėl teisinio įvertinimo“ (registracijos Nr. 5-AP-980) (toliau – ir Prašymas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-613-556/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03840-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Policijos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymą „Dėl teisinio įvertinimo“ (registracijos Nr. 5-AP-980) (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas atsakyti: 1) ar Lietuvoje legaliai veikia Lietuvos nacionalistų partija (toliau – ir LNP); 2) ar šios partijos nariai turi teisę organizuoti ir vykdyti viešus mitingus; 3) ar LNP nariai turi teisę neleisti fotografuoti jų viešo sambūrio; 4) ar gali LNP nariai viešai demonstruoti nacių simboliką; 5) ar turi LNP nariai teisę reikalauti, kad „pašaliniai“ (jų nuomone) žmonės negalėtų net stebėti jų mitingo; 6) ar nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) davęs leidimą tokiam neonacių mitingui įvykti; 7) kodėl Kauno AVPK pareigūnų nebuvo šitame mitinge, siekiant užkirsti kelią galimiems incidentams; 8) koks šiuo atveju yra Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) teisinis įvertinimas. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2020 m. birželio 23 d. įvykį patvirtinančias nuotraukas bei papildomą informaciją.
3. Pareiškėjas teigė, jog jis atsakovo 2020 m. spalio 20 d. raštu buvo informuotas, jog jo Prašymas pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno AVPK, tačiau skundo pateikimo teismui dieną nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo atsakymų į pareiškėjo klausimus nepateikė. Pareiškėjas vertino, jog Kauno AVPK Imuniteto skyrius ir Kauno Žaliakalnio policijos komisariatas neturi kompetencijos atsakyti į pareiškėjo Policijos departamentui pateiktus klausimus, todėl atsakovas privalėjo pats į juos atsakyti, o, neįvykdęs šios pareigos, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintą pareiškėjo, kaip piliečio ir kaip visuomenės informavimo priemonės leidėjo, teisę gauti informaciją.
4. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Policijos departamente 2020 m. spalio 16 d. buvo gautas pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymas, kuriame buvo pateikta informacija apie Kauno mieste įvykusį mitingą, jo metu galbūt padarytus teisės pažeidimus ir, pareiškėjo manymu, netinkamus policijos pareigūnų veiksmus. Įvertinęs skunduose pateiktą informaciją, aplinkybėms patikslinti ir procesiniams sprendimams pagal kompetenciją priimti, atsakovas pareiškėjo Prašymą 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 5-S-14419 „Dėl V. V. kreipimosi į Policijos departamentą“ (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. raštas) persiuntė nagrinėti Kauno AVPK. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. spalio 20 d. raštą siunčiant dviem gavėjams – ir Kauno AVPK, ir pareiškėjui. 2020 m. spalio 20 d. raštu Kauno AVPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 1 dalimi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 30 punktu, buvo įpareigotas įvertinti situaciją, patikrinti Prašyme pateiktą informaciją ir atsakyti pareiškėjui.
6. Atsakovas nurodė, jog Kauno AVPK viršininko 2020 m. spalio 21 d. pavedimu, Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių patikslinimas pagal Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus kompetenciją. Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. 20-S-22118 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 27 d. raštas) buvo informuotas, kad pareigūnų veiksmuose neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių, kadangi, atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą patikslinimą, nustatyta, jog Kauno AVPK apie 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) vykusį minėjimą – mitingą jokių duomenų neturėjo, apie vykusį renginį Kauno AVPK nebuvo pranešta, jis su Kauno AVPK nebuvo suderintas, leidimas vykti šiam renginiui taip pat nebuvo išduotas. Kauno miesto savivaldybė duomenų apie vykusį renginį taip pat neturėjo. Neturėdami duomenų apie renginį, Kauno AVPK pareigūnai jame nedalyvavo ir viešosios tvarkos neužtikrino. 2020 m. spalio 27 d. raštu pranešta, kad, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai minėtoje vietoje vyko mitingas, ir, ar jo organizatoriai nepažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų, ar per mitingą nepadarė kitų teisės pažeidimų, toliau tikrinama Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariate.
7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pakartotinai į Policijos departamentą kreipėsi dar du kartus, t. y. 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. 2020 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjo prašymas (registracijos Nr. 5-AP-1029), kuriame pareiškėjas, tikėtina, dar negavęs atsakymo iš Kauno AVPK, prašė jį pateikti. Į šį kreipimąsi pareiškėjui Policijos departamentas atsakė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 5-S-15265 „Dėl V. V. kreipimosi į Policijos departamentą“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 4 d. raštas) bei informavo, kad pirminis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas aiškintis aplinkybes į Kauno AVPK, apie tai pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, taip pat nurodyta, kad Kauno AVPK Imuniteto valdybos pareigūnai patikrino pateiktą informaciją ir pareigūnų veiksmuose nenustatė galimų tarnybinio nusižengimo požymių. 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovas gavo pakartotinį pareiškėjo prašymą (registracijos Nr. 5-AP-1116), kuriame pareiškėjas tvirtino, kad jokio atsakymo nėra gavęs. Policijos departamentas 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 5-S-16471 „Dėl V. V. kreipimosi į Policijos departamentą“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 24 d. raštas) pareiškėjui pakartotinai išsiuntė visus dokumentus, susijusius su 2020 m. spalio 12 d. prašymo nagrinėjimu, ir jų priedus.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. vasario 25 d. Policijos departamente buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. vasario 22 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-1499 „Dėl V. V. skundo prieš Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“ (toliau – ir Pažyma), kurioje akcentuojama, kad pareiškėjui buvo atsakyta tik apie tai, kad Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių ir, kad aiškintis dėl galimų teisės pažeidimų pavesta Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariatui. Seimo kontrolieriaus Pažymoje konstatuota, kad be nurodyto atsakymo pareiškėjui apie tai, kad nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, jokio kito atsakymo pareiškėjui nebuvo pateikta ir nebuvo atsakyta į jo skunde pateiktus klausimus. Atsakovas, persiųsdamas Kauno AVPK Seimo kontrolieriaus Pažymą, 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. 5-S-3881 „Dėl Seimo kontrolieriaus pažymos persiuntimo“ įpareigojo pastarąjį pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakyti į visus jo pateiktus klausimus, o atsakymo pareiškėjui kopiją pateikti Seimo kontrolieriui ir Policijos departamentui.
9. Atsakovas vertino, kad Kauno AVPK Imuniteto valdyba, vykdydama Seimo kontrolieriaus rekomendaciją bei Policijos departamento įpareigojimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 20-S-4808 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. kovo 9 d. raštas) pareiškėjui pateikė išsamius atsakymus į jo 2020 m. spalio 12 d. prašyme pateiktus klausimus. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariate, įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 494 straipsnyje, bylos teiseną. Teisenos pradėjimo faktas užregistruotas administracinių nusižengimų registre. Administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
10. Atsakovas teigė, jog pagal esamus pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo faktus bei atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, Kauno AVPK pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą ir 2021 m. kovo 9 d. raštu pateikus jam išsamius atsakymus, pareiškėjo visi prašymai ir reikalavimai teismui šiuo metu yra patenkinti, todėl pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Kauno AVPK paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 12 d. prašymu kreipėsi į Policijos departamentą, kuris pagal kompetenciją persiuntė pareiškėjo Prašymą nagrinėti Kauno AVPK. Kauno AVPK Imuniteto valdyba 2020 m. spalio 27 d. rašte, atsakydama į pareiškėjo Prašymą, nurodė, kad apie 2020 m. birželio 23 d. vykusį renginį Kauno AVPK nebuvo žinoma, todėl policijos pareigūnai jo neprižiūrėjo, neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų nebuvo nustatyta, o dėl pareiškėjo pateiktos informacijos, jog mitingo metu galimai buvo padaryti teisės pažeidimai, toliau bus tikrinama Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariate. 2020 m. spalio 27 d. raštas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu 2020 m. spalio 27 d. Tai patvirtina Policijos dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) išrašas. Kauno AVPK Imuniteto valdyba, papildydama 2020 m. spalio 27 d. raštą, 2021 m. kovo 9 d. raštu detaliai ir išsamiai atsakė į kiekvieną pareiškėjo Prašyme nurodytą klausimą.
13. Dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakyti į 2020 m. spalio 12 d. prašymą privalėjo Policijos departamentas, Kauno AVPK nurodė, kad pareiškėjo Prašyme buvo keliami klausimai dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų teisėtumo, taip pat renginio, kuris vyko Kauno mieste ir kuriame veikia Kauno AVPK pareigūnai, bei vertino, jog pareiškėjo Prašymas pagrįstai buvo perduotas pagal kompetenciją nagrinėti Kauno AVPK. Viešojo administravimo subjektai veikia vadovaudamiesi teisės aktais, o ne besikreipiančių asmenų pageidavimais, todėl pareiškėjo išreikšta pozicija, kad Kauno AVPK tyrimas yra beprasmis yra asmeninė pareiškėjo nuomonė.
14. Kauno AVPK nurodė, kad pareiškėjo Prašymas buvo pagrįstai perduotas nagrinėti Kauno AVPK, į jį buvo išsamiai atsakyta Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. kovo 9 d. raštu, t. y. pareiškėjas gavo atsakymus į visus jam rūpimus klausimus, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti Policijos departamentą atsakyti į jo Prašymą yra nepagrįstas.
II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.
16. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
16.1. Pareiškėjas 2020 m. spalio 12 d. prašymu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas išnagrinėti 2020 m. birželio 23 d. Kaune prie pastato (duomenys neskelbtini) vykusio mitingo, kurio dalyviai demonstravo neleistiną simboliką ir jo metu galimai padarė teisės pažeidimus bei Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, teisėtumą.
16.2. Policijos departamentas 2020 m. spalio 20 d. raštu pareiškėjo Prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kauno AVPK. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas šį raštą siunčiant dviem adresatais – ir Kauno AVPK, ir pareiškėjui.
16.3. Kauno AVPK viršininko 2020 m. spalio 21 d. pavedimu, Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas Prašyme nurodytų aplinkybių patikslinimas pagal Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus kompetenciją ir pareiškėjui 2020 m. spalio 27 d. raštu pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių. Taip pat nurodyta, jog atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą patikslinimą nustatyta, jog Kauno AVPK jokių duomenų apie 2020 m. birželio 23 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) vykusį minėjimą – mitingą neturėjo, apie vykusį renginį Kauno AVPK nebuvo pranešta, jis su Kauno AVPK nebuvo suderintas, leidimas vykti šiam renginiui taip pat nebuvo išduotas. Kauno miesto savivaldybė neturėjo duomenų apie vykusį renginį. Neturėdami duomenų apie renginį, Kauno AVPK pareigūnai jame nedalyvavo ir viešosios tvarkos neužtikrino. 2020 m. spalio 27 d. raštu pranešta, kad siekiant išsiaiškinti, ar tikrai minėtoje vietoje vyko mitingas, ir, ar jo organizatoriai nepažeidė Susirinkimų įstatymo reikalavimų, ar per mitingą nepadarė kitų teisės pažeidimų, toliau tikrinama Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariate.
16.4. Pareiškėjas pakartotinai 2020 m. lapkričio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad negavo atsakymo į Prašymą.
16.5. Atsakovas 2020 m. lapkričio 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo Prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas aiškintis aplinkybes į Kauno AVPK. Kauno AVPK Imuniteto valdybos pareigūnams patikrinus pareiškėjo pateiktą informaciją, pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyti galimi tarnybinio nusižengimo požymiai. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Kauno AVPK 2020 m. spalio 27 d. raštu, kuriame nurodyta, kad siekiant išsiaiškinti, ar tikrai minėtoje vietoje vyko mitingas, ir, ar jo organizatoriai nepažeidė Susirinkimų įstatymo reikalavimų, ar per mitingą nepadarė kitų teisės pažeidimų, toliau tikrinama Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariate. Nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas, bus pradėtos atitinkamos teisenos.
16.6. Pareiškėjas pakartotinai 2020 m. lapkričio 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą tvirtindamas, kad negauna atsakymų į jo teiktus pareiškimus.
16.7. Atsakovas 2020 m. lapkričio 24 d. raštu pakartotinai pareiškėjui išsiuntė visus dokumentus ir jų priedus, kurie buvo susiję su pareiškėjo Prašymu.
16.8. Atsakovas 2021 m. vasario 25 d. gavo Seimo kontrolieriaus Pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui buvo atsakyta tik apie tai, jog Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių ir, kad aiškintis dėl galimų teisės pažeidimų pavesta Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariatui. Seimo kontrolierius Pažymoje konstatavo, kad be nurodyto atsakymo pareiškėjui apie tai, jog nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, jokio kito atsakymo pareiškėjui nebuvo pateikta ir nebuvo atsakyta į jo skunde pateiktus klausimus, todėl atsakovui buvo rekomenduota pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
16.9. Kauno AVPK Imuniteto valdyba, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą pagal Seimo kontrolieriaus rekomendaciją ir Policijos departamento įpareigojimą, 2021 m. kovo 9 d. raštu pareiškėjui pateikė atsakymus į Prašyme pateiktus klausimus bei informavo, kad buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 494 straipsnyje, bylos teiseną. Teisenos pradėjimo faktas užregistruotas administracinių nusižengimų registre. Administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
17. Teismas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi Taisyklių 25, 30, 35 punktais, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98, (toliau – ir Nuostatai) 1, 10 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300, 15.13 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo pakeitimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktu ir sprendė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad mitingas įvyko Kauno mieste, pagrįstai pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymą pagal nustatytą tvarką persiuntė nagrinėti kompetentingai institucijai – Kauno AVPK, kadangi Prašymu buvo skundžiami įvykiai ir galimai neteisėti policijos pareigūnų veiksmai Kauno mieste.
18. Teismas nustatė, kad atsakovas ir Kauno AVPK, pagal kompetenciją nagrinėdami pareiškėjo Prašymą, informaciją ir atsakymus į pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus pateikė: Policijos departamento 2020 m. spalio 20 d. raštu, Kauno AVPK 2020 m. spalio 27 d. raštu, Policijos departamento 2020 m. lapkričio 4 d. raštu ir 2020 m. lapkričio 24 d. raštu, o išsamus atsakymas į visus pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus, vykdant Seimo kontrolieriaus Pažymoje nurodytą rekomendaciją ir Policijos departamento įpareigojimą, buvo pateiktas Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštu. Nors išsamus atsakymas į pareiškėjo Prašymą buvo pateiktas tik Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. kovo 9 d. raštu, t. y. praleidus Taisyklių 25 punkte nurodytą 20 darbo dienų terminą, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl procedūrinio termino sprendimui priimti, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo Prašymą atmetė, kadangi pareiškėjo Prašymas ir jame išdėstytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, išsamus atsakymas buvo pateiktas Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštu, kuris nepaneigia kompetencijos priimti ir nedaro negaliojančiu Kauno AVPK sprendimo.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (DVS išrašai) patvirtina, jog visus raštus atsakovas ir Kauno AVPK pavaldžios įstaigos pareiškėjui siuntė pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Ir nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis negavo nei vieno Policijos departamento atsakymo į savo skundą, nors pašto dėžutė yra tvarkinga, rakinama, patikrinama kiekvieną dieną, o paštininkė pareiginga, teismas nustatė, jog pats pareiškėjas pateikė Policijos departamento 2020 m. lapkričio 4 d. raštą, o tai reiškia, kad šį dokumentą, siųstą kaip ir kiti atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atsakymai paštu jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, jis gavo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis negavo atsakovo ir Kauno AVPK atsakymų į Prašymą.
20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad ginčo dalykas, kurį apibrėžia pareiškėjas, yra atsakovo neveikimas, tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jam buvo pateiktas išsamus atsakymas į visus Prašyme nurodytus klausimus, taigi ginčas tarp šalių dėl atsakovo neveikimo yra išnykęs, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III. 21. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Policijos departamentas neatsakė į kiekvieną pareiškėjo Prašymo klausimą (iš viso 8), ignoravo Seimo kontrolieriaus Pažymą. 2021 m. kovo 9 d. rašte atsakyta tik į vieną klausimą, jog Kauno AVPK nedavė leidimo mitingui, į kitus klausimus neatsakyta, atsakymas neatitinka kreipimosi turinio. Nuosekliai buvo formuojama nuomonė, kuria teismas patikėjo, kad 2020 m. birželio 23 d. mitingas Kaune neįvyko. 2021 m. kovo 9 d. rašte pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, jog negauta pagrįstų ir neginčijamų duomenų apie nacių simboliką, tačiau Policijos departamentui pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti asmenys, vilkintys LNP uniformas ir laikantys jos vėliavas. Į klausimą, ar Lietuvoje legaliai veikia LNP, atsakyta, kad ji nėra įregistruota, išsamesnę informaciją gali suteikti Teisingumo ministerija, tačiau 2021 m. kovo 8 d. raštas tą paneigia, nes „nebuvo“ mitinge nei nacių, nei nacių simbolikos. Į klausimą dėl teisės organizuoti ir vykdyti viešus mitingus, atsakyta pacituojant teisinį reglamentavimą, todėl galima suprasti, kad tokios teisės neturi, bet nuotraukos įrodo, kad LNP nariai turi tokią teisę, nes 2021 m. kovo 9 d. rašte jie įvardijami kaip kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys. Pareiškėjas nurodo, kad konkrečiai neatsakyta ir į klausimą, ar LNP nariai turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėjas nefotografuotų mitingo, tik pacituotas teisinis reglamentavimas, o taip pat į klausimus, ar LNP nariai turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėjas pasišalintų iš viešo, gatvėje, dienos metu vykstančio mitingo, kodėl Kauno AVPK pareigūnų nebuvo mitingo vietoje, nors jie puikiai žinojo, kad ir 2019 m., ir ankstesniais metais birželio 23 d. paminėjimai vyksta toje pačioje vietoje. Pareiškėjas vertina atsakymus kaip formalius, nes mitingų metu anksčiau kildavo incidentų, todėl policija privalėjo ten dalyvauti.
23. Pareiškėjas teigia, kad Kauno AVPK jam atsiuntė nepasirašytą, be datos (spėja, kad data – 2021 m. kovo 9 d.) raštą Nr. 5-S-3881 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta ne visa apskundimo tvarka ir vertina, jog tai yra teisme esančio 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. 20-S-4808 atmestinai parengta kopija. Pareiškėjo vertinimu, bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesigilino, kad nėra konkrečių atsakymų į pareiškėjo pateiktus klausimus, bylos baigtis buvo nulemta iš anksto, teismas nereagavo į pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. prašymą atidėti teismo posėdį dėl pareiškėjo ligos, jam nereikėjo pareiškėjo paaiškinimų teisme, nors pareiškėjas buvo išreiškęs norą dalyvauti bylą nagrinėjant teisme.
24. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė priedus: Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariato nutarimą „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“, Kauno AVPK Imuniteto valdybos raštą Nr. 5-S-3881.
25. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, jog pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas atsakymus gavo, atsakovas neignoravo nei pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymo, nei Seimo kontrolieriaus rekomendacijų atsakyti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo netenkino Kauno AVPK atsakyme išdėstytas vertinimas ir faktinės aplinkybės, o ne atsakymo išsamumas ir pagrįstumas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Kauno AVPK savo atsakymuose pateikė platų situacijos vertinimą pagal savo kompetenciją, įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentavimą, nurodė atsakymų apskundimo galimybę ir tvarką. Tai, kad atsakymai neatitiko pareiškėjo lūkesčių, negali būti traktuojama kaip atsakymo nepateikimas.
27. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skundė dėstomi argumentai, susiję su gauto atsakymo išsamumu, nebuvo bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Argumentai, susiję su Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 5-S-3881 nebuvo pateikti teismui ir neturėtų būti vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
28. Dėl pareiškėjo argumentų, jog byla buvo nepagrįstai nagrinėta žodiniame procese, nors buvo gautas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovas vadovaujasi ABTĮ 79 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad teismui paliekama diskrecija spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant turimus duomenis. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kodėl teismas privalėjo tenkinti jo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, todėl ir kritika teismui ir teisėjams šiuo atveju nepagrįsta.
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarimą „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, tai reiškia, kad ir šį kartą pareiškėjas gavo ir buvo supažindintas su priimtu galutiniu sprendimu, kuriame aiškiai ir išsamiai paaiškintos visos nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos aplinkybės ir teisinis pagrindas, rūpestingai išaiškinta apskundimo tvarka.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Kauno AVPK teigia, kad pareiškėjo netenkino Kauno AVPK atsakyme išdėstytas vertinimas ir faktinės aplinkybės, o ne atsakymo išsamumas ir pagrįstumas. Aplinkybė, kad atsakyme pateiktas vertinimas neatitiko pareiškėjo lūkesčių, traktuojama kaip atsakymo nepateikimas. Nors bylos nagrinėjimo teisme dalyku buvo įpareigojimas atsakyti į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymą, apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su gauto atsakymo išsamumu, t. y. jie nebuvo bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, proceso šalių pareiga elgtis sąžiningai yra iš esmės nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai atliekama net po apeliacinio skundo priėmimo. Šiuo atveju, pareiškėjo argumentai, susiję su Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 5-S-3881 nebuvo teikti teismui ir neturėtų būti vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
32. Kauno AVPK paaiškina, kad raštas Nr. 5-S-3881 yra Policijos departamento 2021 m. rugsėjo 8 d. siųstas raštas, adresuotas Kauno AVPK ir Seimo kontrolieriaus įstaigai, kuriuo nurodyta Kauno AVPK atsakyti į pareiškėjo Prašymą, vadovaujantis Seimo kontrolieriaus nurodymais. Dėl šios priežasties Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. kovo 9 d. rašte Nr. 20-S-4808 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta „Į 2021-03-08 Nr. 5-S-3881“, t. y. kad minėtu raštu atsakoma ne tik į pareiškėjo Prašymą, tačiau ir į Policijos departamento siųstą raštą.
33. Kauno AVPK nurodo, kad Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. kovo 9 d. raštas pasirašytas tinkamai, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu ir jam suteiktas numeris. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė priedą Nr. 2 (2021 m. kovo 9 d. rašto kopiją), paaiškindamas, kad ją gavo iš Kauno AVPK. Ši dokumento kopija buvo teikta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams kartu su Kauno AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I2-5413-422/2021. Ant minėto priedo yra antspaudas „kopija tikra“ ir Kauno AVPK atstovo G. S. parašas. Tačiau pareiškėjas pateikė ne pilną dokumento kopiją, t. y. nepridėjo paskutinio lapo, kuriame matyti elektroninio dokumento metaduomenys.
34. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl teismas privalėjo tenkinti jo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, Kauno AVPK laikosi pozicijos, kad teismas detaliai išnagrinėjo administracinę bylą, teisingai vertindamas turimus duomenis, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai viršija bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė, dėl ko nesutinka su teismo argumentais, o susitelkė išimtinai į gautuose atsakymuose nustatytų aplinkybių pateikto vertinimo neigimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo V. V. 2020 m. spalio 12 d. prašymą.
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad pareiškėjo Prašymas ir jame išdėstytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, išsamus atsakymas pateiktas Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštu, taigi ginčas tarp šalių dėl atsakovo neveikimo yra išnykęs.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kvestionuoja 2021 m. kovo 9 d. rašto turinį bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti bylą nagrinėjant teisme.
38. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. ABTĮ 77 straipsnyje įtvirtintos sąlygos teismo posėdžiui pradėti: byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 str. 1 d.); proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
40. ABTĮ 79 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) reglamentuoja bylos nagrinėjimo atidėjimo atvejus. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ABTĮ 79 str. 2 d.).
41. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2021 m. birželio 22 d. vykusio teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuris buvo grindžiamas 2021 m. birželio 18 d. laboratorijoje atliktu antikūnių prieš SARS-CoV-2 tyrimu bei pareiškėjo abejonėmis dėl jo sveikatos būklės, buvo vertintas 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis serga Covid-19 ar kokia kita liga, pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino ir nusprendė bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tokiu būdu jis nebuvo išklausytas, tačiau gautos apeliacine tvarka patikrinti bylos medžiaga patvirtina, jog joje užteko duomenų visapusiškam bei objektyviam sprendimui priimti. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu naudojosi savo teise teikti papildomus įrodymus (b. l. 29–33), buvo aktyvus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdyje nustatęs, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų savo neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių dokumentų, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, jog administracinėje byloje įrodymų sprendimui priimti pakanka ir nėra poreikio gauti naujų faktinių duomenų, pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant. Taip buvo tinkamai realizuotas ir administracinio teismo aktyvumo bei proceso operatyvumo principas.
42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
43. Pareiškėjas šioje byloje inicijavo ginčą dėl Policijos departamento įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. pareiškėjas siekė, kad teismas įpareigotų atsakovą įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti ir atsakyti į jo 2020 m. spalio 12 d. prašymą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog Policijos departamentas neatsakė į kiekvieną pareiškėjo Prašymo klausimą (iš viso 8), 2021 m. kovo 9 d. rašte atsakyta tik į vieną klausimą, t. y. pareiškėjas teigia, jog 2021 m. kovo 9 d. raštas nėra tinkamas atsakymas.
44. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).
45. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Kauno AVPK Imuniteto valdyba, vykdydama Policijos departamento 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodytą pavedimą, atsižvelgdama į atsakovo 2021 m. kovo 8 d. persiųstą Seimo kontrolieriaus Pažymą, 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 20-S-4808 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą į pareiškėjo Prašymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. rašto turiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo atsakyta. Nors atsakymas į pareiškėjo Prašymą buvo pateiktas praleidus Taisyklių 25 punkte nurodytą 20 darbo dienų terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis pažeidimas nedaro Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. rašto niekiniu bei nepaneigia išvados, jog į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. prašymą buvo atsakyta Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštu.
46. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jokių konkrečių atsakymų iš Policijos departamento negavo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, suformuluodamas reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2020 m. spalio 12 d. prašymą, pats apibrėžė nagrinėjamos bylos ginčo ribas, t. y. teismas šioje byloje turėjo vertinti, ar yra pagrindas įpareigoti Policijos departamentą atsakyti į pareiškėjo Prašymą, į kurį, pareiškėjo teigimu, atsakovas konkretaus atsakymo nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su tuo, jog Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštas neatitinka pareiškėjo Prašymo turinio (žr. šios nutarties 22 p.), neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino minėtų pareiškėjo argumentų.
47. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Kauno AVPK jam atsiuntė nepasirašytą, be datos raštą Nr. 5-S-3881 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta ne visa apskundimo tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2021 m. kovo 9 d. raštas, adresuotas pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu, pasirašytas tinkamai, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, jam suteiktas Nr. 20-S-4808 (b. l. 103), nurodyta apskundimo tvarka. Tai, kad Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. rašte Nr. 20-S-4808 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta „Į 2020-10-16 prašymą, Į 2021-03-08 Nr. 5-S-3881“, reiškia tik tai, kad Kauno AVPK 2021 m. kovo 9 d. raštu atsakoma ne tik į pareiškėjo Prašymą, Policijos departamente gautą 2020 m. spalio 16 d. (reg. Nr. 5-AP-980), tačiau ir į Policijos departamento 2021 m. rugsėjo 8 d. siųstą raštą Nr. 5-S-3881, adresuotą Kauno AVPK ir Seimo kontrolieriaus įstaigai, kuriuo nurodyta Kauno AVPK atsakyti į pareiškėjo Prašymą, vadovaujantis Seimo kontrolieriaus nurodymais.
48. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius