Legislator Case Law & Legislation
3c9487ae-0218-4deb-bb62-cf532d0dfcdc AI generated

3c9487ae-0218-4deb-bb62-cf532d0dfcdc · Kauno apygardos teismas

Case Number 3c9487ae-0218-4deb-bb62-cf532d0dfcdc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė Ginčas kilęs dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.IeÅ¡kovė UAB „Trys medžiai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti 1994 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ â€žDėl 1994 m. rugpjūčio 8 d.

Legislator headnote

AI generated

3c9487ae-0218-4deb-bb62-cf532d0dfcdc · Kauno apygardos teismas: Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė pastato neketina naudoti pagal paskirtį, taigi negalėjo sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties. Be to, sprendime akcentuota, kad ieÅ¡kovės tikslas pastatÄ komerciÅ¡kai naudingai parduoti, o ne naudoti pagal paskirtį. Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nenuginčyti, nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, kad statinys prižiÅ«rėtas ir tinkamas eksploatuoti, neįrodo ir nepatvirtina pastato naudojimo pagal jo paskirtį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-990-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19039-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.8. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1961-877/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys medžiai“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė Ginčas kilęs dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.IeÅ¡kovė UAB „Trys medžiai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti 1994 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ â€žDėl 1994 m. rugpjūčio 8 d.

Valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutarties nutraukimo Nr. 8VÄ®-1011-(14.8.2)“. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1994 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta nuomos sutartis su vėlesniais pakeitimais, kuria ieÅ¡kovei iki 2093 m. rugpjūčio 7 d. buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 1901-0197-0011, plotas 0,06 ha, esantis adresu Ringuvos g. 76, Kaunas, paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos. Žemės sklypas suformuotas ir skirtas tinkamai naudoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį pastatÄ â€“ siurblinę, unikalus Nr. 1999-8008-6011, plotas 134,10 kv. m., statybos pabaigos metai – 1998, paskirtis – kita. 2017 m. vasario 28 d. atsakovė atliko žemės naudojimo patikrinimÄ ir surašė aktÄ , kuriuo nustatė, kad neužstatyta sklypo dalis yra neprižiÅ«rima.

Taip pat akte nurodyta, kad statinys geros fizinės bÅ«klės nefunkcionuojanti siurblinė, kurios viduje matyti įrenginiai susiję su buvusios siurblinės veikla, kitokia veikla nėra vykdoma. 2017 m. birželio 15 d. atsakovas įspėjo apie žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ po dviejų mėnesių, kuris grįstas akte nustatytomis aplinkybėmis. Å is įspėjimas ieÅ¡kovės teigimu buvo gautas tik 2017 m. rugpjūčio 30 d., kartu su 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu dėl 1994 m. rugpjūčio 8 d.

Valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutarties nutraukimo Nr. 8VÄ®-1011-(14.8.2.). IeÅ¡kovė pripažįsta faktÄ , kad ne nuo ieÅ¡kovės valios priklausančių objektyvių aplinkybių Å¡iuo metu pastatas laikinai nėra eksploatuojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, patalpos naudojamos kaip sandėliavimo, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į pastatÄ ir teisės naudotis juo bei žemės sklypu, suformuotu pastatui. IeÅ¡kovė turi teisėtÄ ir pagrįstÄ lÅ«kestį ateityje naudoti pastatÄ pagal tiesioginę paskirtį, jį realizuoti, o jei teisės aktai leis, kaip numato ir Sutarties 3 punktas pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ , kuri Å¡iai dienai negali bÅ«ti pakeista.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 1994 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutartimi valstybinės žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas valstybinei akcinei vilnos bendrovei „Drobė“. Sutartis 2010 m. lapkričio 29 d. susitarimu buvo pakeista. 2015 m. birželio 10 d. susitarimu nuomos sutartis pakeista nuomininku nurodant UAB „Trys medžiai“. Pastatas pagal savo atliekamÄ funkcijÄ buvo skirtas pramoninio vandentiekio pirmo pakėlimo siurblinei su vandens paėmimu valstybinei akcinei vilnos įmonei „Drobė“ naudoti. 2017 m. vasario 28 d. atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis ir pavieniais savaiminiais krÅ«mų – medžių želdiniais, pastatas - siurblinė nefunkcionuoja, kitokia veikla nėra vykdoma, todėl ieÅ¡kovė buvo informuota, kad nuomos sutartis bus nutraukta.

RaÅ¡tas iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu adresu marius@medziai.lt. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino 1994 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymÄ â€žDėl 1994 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutarties nutraukimo Nr. 8VÄ®-1011-(14.8.2)“. Teismas priteisė ieÅ¡kovei UAB „Trys medžiai“ iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 1 483 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais esminiais argumentais:Ginčo pastato naudojimas pagal jo tiesioginę paskirtį priklauso nuo kitų asmenų, o ne nuo ieÅ¡kovės, veiksmų.

IeÅ¡kovė pastatÄ Ä¯sigijo iÅ¡ bankroto administratoriaus, todėl jai buvo žinoma, jog įmonė gamybinės veiklos nevykdo. Per visÄ ieÅ¡kovės nuomos sutarties laikotarpį vandens pakėlimo paslauga nebuvo teikiama. Be to, ir pati ieÅ¡kovė nurodo, kad ateityje tikėjosi pastatÄ parduoti ir gauti komercinę naudÄ . Atsakovei, kaip rÅ«pestingam valstybinės žemės patikėtiniui, apie laikinÄ siurblinės nenaudojimÄ pagal paskirtį taip pat buvo žinoma, pakeičiant nuomos sutartį su jau bankrutavusios įmonės „Drobė“ bankroto administratoriumi, taip suformuojant ieÅ¡kovei teisėtÄ lÅ«kestį, kad pastato nenaudojimas vandens pakėlimo tikslu yra tinkamas sutarties vykdymas.

Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl valstybinės žemės naudojimo iÅ¡kėlus įmonei „Drobė“ bankroto bylÄ , to ėmėsi tik ieÅ¡kovei kreipusis dėl informacijos apie galimybę šį žemės sklypÄ Ä¯sigyti. Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, nuosavybės teisė į įregistruotÄ objektÄ nėra pasibaigusi. Nors visas pastatas Å¡iuo metu nėra eksploatuojamas pagal jo kaip siurblinės paskirtį, tačiau Å¡is nekilnojamojo turto objektas atitinka statinio sÄ vokÄ , yra prižiÅ«rėtas ir tinkamas eksploatuoti.

Siurblinės įranga neužimta pastato dalis ieÅ¡kovės yra naudojama statybinių medžiagų sandėliavimo tikslu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastatas apskritai nenaudojamas pagal paskirtį. Be to, sutartyje yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ . Ä®statyme imperatyviai numatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, todėl ieÅ¡kovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkė, turi įstatymo garantuojamÄ ir ginamÄ teisę ne aukciono bÅ«du nuomoti Å¡iais statiniais užstatytÄ ir jiems eksploatuoti bÅ«tinÄ valstybinės žemės sklypÄ (jo dalį).

Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad valstybinės žemės nuomos sutartis jai yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga, kad jÄ nutraukus žemės sklypas bus naudojamas kitu konkrečiu tikslu, ekonomiÅ¡kiau, atneÅ¡ valstybei didesnę naudÄ , o savo atsikirtimus dėl geresnio žemės sklypo panaudojimo grindžia tik prielaidomis. Atsakovės veiksmai nutraukiant nuomos sutartį vertintini kaip neproporcingi sutarties pažeidimui, be to, apie ketinimÄ nutraukti sutartį įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovei nepraneÅ¡ta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypas buvo suformuotas ir iÅ¡nuomotas tik konkrečiam tikslui ir tik tam skirtai veiklai vykdyti. Nors nuomos sutartį keičiant, tarnyba ir nenumatė (iÅ¡ esmės neprivalėjo numatyti), kad pastatas nėra ir nebus eksploatuojamas pagal jo Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį, tačiau sÄ lygų nekeisti nuomos sutarties nebuvo nustatyta.Nors Žemės sklype esantis pastatas – siurblinė Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamuoju daiktu, tačiau Å¡is pastatas pagal savo atliekamÄ funkcijÄ skirtas pramoninio vandentiekio pirmo pakėlimo siurblinei su vandens paėmimo mazgu, t. y. pagal paskirtį priskirtinas inžineriniams statiniams (ne savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams).

Tai reiÅ¡kia, kad tokiam pastatui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės žemės sklypai apskritai negali bÅ«ti nuomojami. Teisę be aukciono pirkti ar iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ turi tik tas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas, kurio pastatas yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantis, naudojamas ir nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir teismas sutiko, kad žemes sklype esantis pastatas-siurblinė nėra ir negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, jis nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojantis.

Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė pastato neketina naudoti pagal paskirtį, taigi negalėjo sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties. Be to, sprendime akcentuota, kad ieÅ¡kovės tikslas pastatÄ komerciÅ¡kai naudingai parduoti, o ne naudoti pagal paskirtį. Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nenuginčyti, nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, kad statinys prižiÅ«rėtas ir tinkamas eksploatuoti, neįrodo ir nepatvirtina pastato naudojimo pagal jo paskirtį.

Be to, pati ieÅ¡kovė teigia, kad pastatÄ naudoja sandėliavimui, o ne vandens tiekimui.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nenustatė ir neįrodė pagrindų, dėl kurių turėtų bÅ«ti nutraukta nuomos sutartis su ieÅ¡kove. Ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomÄ yra nustatyta kaip iÅ¡imtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės pastatas-siurblinė neatitinka nurodytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Nustatyta, kad UAB „Trys medžiai“ pastatÄ â€“ siurblinę naudoja kaip sandėlį, o tai reiÅ¡kia, jog toks statinio ir tuo pačiu žemės sklypo naudojimas pažeidžia nuomos sutartį, kuria buvo sulygta jį naudoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui, o tiksliau siurblinei naudoti pagal paskirtį.

Tarnyba nustačiusi nuomos sutarties pažeidimÄ , teisėtai ir pagrįstai nutraukė nuomos sutartį.Teismas nepagrįstai nurodė, kad nors Å¡iuo metu siurblinė ir neveikia, ir kad ieÅ¡kovė laikinai neįgyvendina savo teisių į pastatÄ , tačiau galbÅ«t ateityje bus galimybė jÄ naudoti pagal paskirtį. Tokie argumentai neturi jokios įtakos Valstybės, kaip žemės savininkės, teisei nutraukti nuomos sutartį, nes nustojus siurblinę naudoti pagal paskirtį, teisė nuomoti žemės sklypÄ iÅ¡nyko (pasibaigė).

Taigi, ieÅ¡kovės teisė nuomotis žemės sklypÄ be aukciono pasibaigė.Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, todėl sudarant sandorius dėl Å¡io žemės sklypo nuomos vyrauja vieÅ¡asis interesas, kuris nagrinėjamoje byloje yra pažeistas (nes valstybinė žemės naudojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), dėl ko bÅ«tinÄ jį apginti. Taigi, teismo argumentai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog nuomos sutarties nutraukimas atneÅ¡ valstybei didesnę naudÄ , nepagrįsti.

Valstybinę žemės nuomÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos vertinti, ar po nuomos sutarčių nutraukimo valstybė patirs iÅ¡ to didesnę naudÄ .Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai informuota apie ketinamÄ nutraukti sutartį, nes raÅ¡tas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas ne tuo adresu ir tai negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Net jeigu ieÅ¡kovė ir bÅ«tų laiku sužinojusi apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ , ji niekaip nebÅ«tų galėjusi paÅ¡alinti priežasčių, nulėmusių nuomos sutarties nutraukimÄ .

Å ios priežastys nepaÅ¡alintos ir dabar, t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po raÅ¡to iÅ¡siuntimo. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad nuomos sutarties nutraukimas pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ . IeÅ¡kovė pastatÄ , o tuo pačiu ir žemės sklypÄ naudodama ne pagal paskirtį negali tikėtis, kad ji žemės sklypÄ turės teisę nuomotis be aukciono. Teisę įgyti statinį ir jį valdyti, ieÅ¡kovė įgyvendino, statinio paÅ¡alinti nėra reikalaujama, tačiau iki begalybės ir tik dėl pačios ieÅ¡kovės valios naudotis žemės sklypo nuomos teisėmis ieÅ¡kovė neturi.

Todėl, ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai dėl valstybinės žemės nuomos nebuvo pažeisti, juolab, kad ilgÄ laikÄ Å¡iomis teisėmis ji naudojosi. Byloje konstatavus, kad ieÅ¡kovė pastato nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei vėliau nenaudojo pagal tiesioginę paskirtį, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas prie faktiÅ¡kai nenaudojamo pagal paskirtį pastato, todėl pasibaigus teisei nuomotis valstybinę žemę, pasibaigė ir ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai.Teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir priteisti visas praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgiant nei į bylos nesudėtingumÄ , nei jos medžiagos apimtį, nei į ieÅ¡kovės atstovo rengtų procesinių dokumentų nedidelę apimtį bei nesudėtingumÄ , ar jiems parengti reikalingÄ valandų skaičių.IeÅ¡kovė UAB „Trys medžiai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Siurblinė nepatenka į inžinerinių tinklų apibrėžtį, prieÅ¡ingai – siurblinė yra hidrotechnikos statinys. Pastatas registre įregistruotas kaip savarankiÅ¡kas pastatas, o ne priklausinys. Laikinas pastato eksploatacijos sustabdymas pagal tiesioginę paskirtį nepaneigia ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į pastatÄ ir teisės naudotis pastatu ir žemės sklypu suformuotu bÅ«tent pastatui, kÄ tinkamai nustatė teismas. Apeliantė kaip subjektas turintis pareigÄ prižiÅ«rėti ar yra prielaidos iÅ¡nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka, t. y. ar žemės naudojamas atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, pasiraÅ¡ydamas sutarties pakeitimus, savo veiksmais įvertino pastato ir jai priskirtino žemės sklypo naudojimÄ (kuris ir Å¡ios bylos metu nėra pakitęs) kaip atitinkantį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas.

Vadinasi, nesant pakitusios situacijos dėl pastato ir žemės sklypo naudojimo, sutartis negali bÅ«ti nutraukta Teismas sprendimu tinkamai ir pagrįstai apgynė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius atmesdamas kaip neteisėtus ir nepagrįstus apeliantės argumentus dėl neva vieÅ¡o intereso atstovavimo. Net ir jei bÅ«tų padaryta neteisėta prielaida, kad žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra sietinas su pastato laikinu negalėjimu eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, tai turi bÅ«ti vertinama, kaip formalus, neesminis sutarties nuostatų pažeidimas nepriklausantis nuo ieÅ¡kovės valios, o apeliantė nepatiria jokių neigiamų padarinių (žalos), prieÅ¡ingai – gauna naudÄ â€“ nuomos mokestį, taip pat tinkamÄ sklypo priežiÅ«rÄ .Apeliantė, kaip valstybės institucija turi griežtai laikytis imperatyvios sutarčių nutraukimo tvarkos nevertinant fakto, ar ieÅ¡kovė spėjo ar nespėjo pasinaudoti skundo teise.

Be to, ieÅ¡kovei buvo užkirsta galimybė nurodyta įspėjime pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.Apeliantės atstovas advokato darbo laiko sÄ naudas vertina procesinių dokumentų puslapių kiekiu, tačiau nepagrįstai neatsižvelgia į sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 0,06 ha žemės sklypas, esantis Ringuvos g. 76, Kaune, unikalus Nr. 1901-0197-0011, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (elektroninės bylos 1 t. b. l. 25-26). 1994 m. rugpjūčio 8 d. nurodytas sklypas buvo išnuomotas valstybinei akcinei vilnos bendrovei „Drobė“ pastatui – pramoninio vandentiekio pirmo pakėlimo siurblinei su vandens paėmimu eksploatuoti (elektroninės bylos 1 t. b. l. 47-49). 2010 m. lapkričio 10 d. pastatas buvo parduotas ieškovei UAB „Trys medžiai“ (elektroninės bylos 1 t. b. l. 30).

Nuomos sutartis pakeista 2010 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 228, nurodant nuomos iki 2093 m. rugpjūčio 7 d., paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – kita speciali paskirtis. Sutartyje numatyta, kad ji prieÅ¡ terminÄ nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ir (ar) pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do ir (ar) pobÅ«džio keitimas, taip pat gali bÅ«ti nutraukiamas kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų numatytais atvejais (elektroninės bylos 1 t. b. l. 51-54). 2015 m. birželio 10 d susitarimu Nr. 8SŽN-193 nuomininko teisės perleistos ieÅ¡kovei UAB „Trys medžiai“, patikslintas iÅ¡nuomojamo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (elektroninės bylos 1 t. b. l. 22-24). 2017 m. vasario 28 d. atsakovė atliko žemės naudojimo patikrinimÄ ir nustatė, kad Žemės sklypas „<...> apaugęs daugiametėmis žolėmis ir pavieniais savaiminiais krÅ«mų – medžių želdiniais.

Požymių, kad neužstatyta sklypo dalis yra prižiūrima (nušienauta, iškirsti savaiminiai želdiniai) patikrinimo metu nenustatyta“. Taip pat akte nurodyta „Statinys – esantis žemės sklype yra geros fizinės būklės. Statinio paskirtis – siurblinė, kuri nefunkcionuoja, viduje matyti įrenginiai susiję su buvusios siurblinės veikla. Kitokia veikla nėra vykdoma“ (elektroninės bylos 1 t. b. l. 17-19). 2017 m. birželio 15 d. įspėjimu atsakovė įspėjo ieškovę dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo po dviejų mėnesių.

Ä®spėjimas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas klaidingu elektroninio paÅ¡to adresu. 2017 m. rugpjūčio 28 įsakymu Nr. 8VÄ®-1011-(41.8.2) 1994 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės sklypo Ringuvos g. 76, Kaune, nuomos sutartis nutraukta (elektroninės bylos 1 t. b. l. 15). IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis yra nutraukta neteisėtai ir panaikinti įsakymÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo. Jos reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino nurodydamas, kad ieÅ¡kovė statinį, nors ir ne pagal tikslinę jo paskirtį, naudoja, žemė yra prižiÅ«rėta, be to, ieÅ¡kovė, nusipirkusi statinį – siurblinę ir perimdama žemės sklypo nuomos teises turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad siurblinės nenaudojimas pagal paskirtį (t. y. vandens pakėlimo tikslu) yra tinkamas nuomos sutarties vykdymas.

IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė su teismo sprendimu nesutinka iÅ¡ esmės dėl netinkamo valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančių teisės nuostatų taikymo ir aiÅ¡kinimo bei nukrypimo nuo teisminės praktikos, suformuotos tokio pobÅ«džio bylose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais. Dėl ieÅ¡kovės teisės nuomotis valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du iÅ¡nykimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse nustatytos iÅ¡imtys, kai valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du.

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d., kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka, Å¡io asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais bÅ«dais, teikiančiais valstybei didžiausiÄ naudÄ .

Dėl to Å¡i teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Atitinkamai Å¡ių sÄ lygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka iÅ¡nyksta. Å iÄ nuostatÄ patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Taigi privalomos sÄ lygos, kurioms esant valstybinė žemė gali bÅ«ti nuomojama ne aukciono bÅ«du, yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiÅ¡kinant, yra nuosekliai plėtojama.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra bÅ«tina tokios valstybinės žemės nuomos sÄ lyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Tuo tarpu daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu bÅ«du ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį laikytinas sutarties pažeidimu. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2015 m. birželio 10 d. yra perėmusi nuomos teises pagal 1994 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės Ringuvos g. 78, Kaune nuomos sutartį, ieÅ¡kovei 2010 m. lapkričio 10 d.

įsigijus šiame žemės sklype esantį statinį – siurblinę, kuri pastatyta 1998 metais žemės sklypo paskirtį nurodant – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas – siurblinė nei pirkimo metu, nei po to nebuvo naudojama pagal jos paskirtį – pramoninio vandentiekio vandens pakėlimui, kadangi akcinė vilnos bendrovė „Drobė“ bankrutavo ir siurblinė buvo parduota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Taigi, valstybinės žemės sklypas, dar 1994 metais buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – siurblinei pastatyti ir eksploatuoti, 2010 metais nuomos sutartį išdėsčius nauja redakcija – kitai specialiai paskirčiai, o 2015 metais sutarties pakeitimu jo paskirtis patikslinta nurodant, kad sklypas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Taigi, išnuomotas valstybinės žemės sklypas turėjo būti naudojamas būtent tokiai paskirčiai, o nuomos sutarties vykdymas, pakeitimai bei nutraukimas turėjo būti atliekami tik griežtai laikantis imperatyviųjų valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų.Kaip jau nurodyta, ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad ji nenaudojo statinio ir atitinkamai žemės sklypo pagal tiesioginę jų paskirtį, kadangi tokios galimybės neturėjo (akcinė vilnos bendrovė „Drobė“ bankrutavo ir jai nereikėjo vandens siurblinės atliekamų funkcijų), priešingai – ieškovė pati patvirtino, jog statinį naudojo kaip sandėliavimo ir ūkines patalpas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡is valstybinės žemės sklypas daugiau kaip 8 metus (nuo 2010 metų) nebuvo naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė, įsigydama turtÄ ketino naudoti jį bÅ«tent kaip siurblinę, kaip nėra duomenų ir apie tai, jog ateityje tokia galimybė bÅ«tų (pavyzdžiui, bankrutavusios įmonės patalpose ketinama vykdyti veiklÄ , kuriai bus reikalinga siurblinė). Å iÄ aplinkybę be kita ko paneigia pats faktas, kad siurblinė bankroto proceso metu buvo parduota kaip atskiras objektas.

Atitinkamai ieÅ¡kovės argumentai apie tai, kad pastatas kaip siurblinė nenaudojamas tik laikinai, niekuo nepagrįsti ir atmestini.2015 m. birželio 10 d susitarimu Nr. 8SŽN-193 patikslinus valstybinės žemės sklypo paskirtį (3 p. - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), kartu buvo nurodyta, kad galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, nurodytus pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį ar specialųjį planÄ , yra, jeigu tai numatyta pirmiau iÅ¡vardytuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad iÅ¡nuomotame žemės sklype gali bÅ«ti statomi tai pačiai veiklai plėtoti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti iÅ¡nuomotas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant iÅ¡vardytų sÄ lygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ .Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje atsakovė įrodė pagrindus, dėl kurių turi bÅ«ti nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Remiantis aptartu valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir nuosekliai formuojama jo aiÅ¡kinimo bei taikymo teismų praktika, per 8 metus nuo valstybinės žemės sklypo nuomos pradžios ieÅ¡kovei Å¡io sklypo nenaudojant pagal nustatytÄ paskirtį bei nesant galimybių pagal tikslinę paskirtį šį sklypÄ naudoti ateityje, buvo pagrindas spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Kartu nurodytina, kad sÄ lygų, dėl kurių ieÅ¡kovė lengvatinėmis sÄ lygomis perėmė valstybinės žemės nuomos teises, nebuvo jau sutarties pakeitimo 2015 metais metu.

Ä®gijusi valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, ieÅ¡kovė, akivaizdu neturėjo ketinimo naudoti žemės sklypo ir pastato pagal nustatytÄ naudojimo paskirtį. Taigi, buvo iÅ¡nykę sÄ lygos, kurios teikė pagrindÄ ir dėl kurių buvo iÅ¡nuomota valstybinė žemė ne aukciono bÅ«du, todėl ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo nuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sÄ lygomis. Pažymėtina, kad imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡vengti realios (aukciono bÅ«du nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamÄ valstybinę žemę, tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita, o tai aiÅ¡kiai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomojęs valstybinės žemės sklypÄ , neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008) ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).Dėl informavimo apie ketinamÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Nuomotojas prieÅ¡ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti žemės Å«kio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius, o kai nuomojama kitos paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis).Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė nebuvo laiku informuota apie ketinamÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį – atsakovė praneÅ¡imÄ iÅ¡siuntė netinkamu elektroninio paÅ¡to adresu, todėl Å¡is praneÅ¡imas ieÅ¡kovei buvo įteiktas tik kartu su praneÅ¡imu apie jau nutrauktÄ nuomos sutartį.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatyto termino paskirtis – įspėti nuomininkÄ apie pažeidimus, suteikiant galimybę per nurodytÄ terminÄ paÅ¡alinti priežastis, dėl kurių nuomos sutartis nutrauktina.

Ginčo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė (nuomininkė) iÅ¡ esmės pažeidė valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. nenaudojo įsigyto statinio ir nuomojamos valstybinės žemės pagal tikslinę jų paskirtį (pramoninio vandentiekio vandens pakėlimui) ir neketino to daryti, todėl akivaizdu, kad Å¡is pažeidimas apskritai negali bÅ«ti paÅ¡alintas. Todėl konstatuotina, kad praneÅ¡imo apie ketinamÄ nutraukti sutartį nesavalaikis iÅ¡siuntimas, nors ir pažeidęs ieÅ¡kovės teisę bÅ«ti informuota apie atsakovės ketinimus, tačiau iÅ¡ esmės Å¡i aplinkybė nedaro nuomos sutarties nutraukimo neteisėtu.

Kartu nurodytina, kad kasacinio teismo praktikoje tokiais atvejais, kai nuomininkui apskritai nėra iÅ¡siunčiamas įspėjimas apie ketinamÄ nutraukti nuomos sutartį, laikoma, kad nuomininkas yra tinkamai informuotas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo gavimo momento, todėl nuo to momento turi bÅ«ti skaičiuojamas terminas pažeidimams paÅ¡alinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieÅ¡kovė praneÅ¡imÄ apie ketinamÄ nutraukyti nuomos sutartį gavo 2017 m. rugpjūčio 30 d., nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė kažkokiu bÅ«du paÅ¡alino esminį valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimÄ , laikytina, kad praneÅ¡imo nesavalaikis iÅ¡siuntimas jokių realių pasekmių ieÅ¡kovei nesukėlė.

Dėl ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių nuomotis valstybinę žemę nebuvimo Bylos duomenimis, žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, buvo suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad statinys, esantis žemės sklype nors ir tvarkingas, pagal savo paskirtį nėra naudojamas.Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį spręsti, o statinio nenaudojimas pagal jo tikslinę paskirtį yra tinkamas valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymas.

Pagal pirmiau aptartas teismų nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovei nenaudojant nei statinio, nei žemės sklypo pagal jų tikslinę paskirtį, sÄ lygos, dėl kurių buvo iÅ¡nuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sÄ lygomis, buvo iÅ¡nykusios, todėl iÅ¡nyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du.Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės lÅ«kestis, jog ji valstybinės žemės sklypÄ Ä¯sigis arba (ir) Å¡ioje žemėje esantį statinį galės parduoti, atitinkamai perleisdama turimas teises į žemės sklypo nuomÄ ne aukciono bÅ«du (lengvatine tvarka), tokiu bÅ«du sukurdama finansinę naudÄ , nėra teisėtas ir todėl negali bÅ«ti saugomas teisės. Esant siekiui sklype vykdyti veiklÄ , nesusijusiÄ su numatyta tiksline tvarka, toks lÅ«kestis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas.IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tokius ieÅ¡kovės lÅ«kesčius teisėtais ir tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, pažeidė sprendimo 11 punkte įvardytas materialinės teisės normas ir sprendimo 12 punkte aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nors apeliantė nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, priėmus naujÄ teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme ir atsižvelgiant į galutinį rezultatÄ byloje (ieÅ¡kinį atmesti), ieÅ¡kovė laikytina pralaimėjusia Å¡alimi, todėl jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos, atitinkamai teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu, nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas