3c928e00-e616-455d-a431-c4702cce69fa · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys Nuorašas Pranešėjas Stasys Punys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-166/2017Teisėja Vita Lučkauskaitė                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00811-2017-3              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Brancevičienei,gynėjui advokatui Algiui Kojalai,nuteistajam V.

P., vertėjai Boženai Seniut,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 nuosprendžio, kuriuo:             V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir skirta V.

P. laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.              Bausmės pradžia V. P. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017-08-29.Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I.             Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. P. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į patalpÄ , o bÅ«tent: 2016 metų gruodžio mėnesio 2 dienÄ apie 22.00 val., svetimo turto pagrobimo tikslu, automobiliu BMW 525, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. Z., kurį vairavo D. S., kuriam nebuvo žinoma apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , atvažiavo prie S. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur priėjęs prie sodybos teritorijoje stovinčio mobilaus namelio, visrakčiu atrakino namelio duris, pro jas įsibrovė į namų vidų ir per du kartus pagrobė televizorių „Samsung“ 500 Eur vertės, namų kino sistemÄ â€žSony“ 150 Eur vertės, benzininį pjÅ«klÄ â€žHitachi“ 160 Eur vertės, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“ 80 Eur vertės, elektrinį pjÅ«klÄ â€žEinchel“ 30 Eur vertės, elektros prailgintuvÄ 30 Eur vertės, ritę su laistymo sistemos žarna 40 Eur vertės, golfo lazdÄ 20 Eur vertės, laužtuvÄ 10 Eur vertės, kastuvÄ 20 Eur vertės, 5 vnt. flakonų su silikonu „Sandal“ 30 Eur bendros vertės, 1 vnt. bituminę juostÄ 15 Eur vertės, 4 vnt. lipnios juostos 8 Eur bendros vertės, 1 vnt. maÅ¡ininio Å¡ampÅ«no 2 Eur vertės, 2 vnt. buteliukų poliravimo skysčio 25 Eur bendros vertės, 10 vnt. kompaktinių diskų 5 Eur bendros vertės. Tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ S. M. priklausantį turtÄ bendros 1125 Eur vertės. Tokiais savo veiksmais V.

P. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , tuo padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu. Apelianto manymu apylinkės teismas skyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę neįvertinęs visų aplinkybių, neatsižvelgė į socialinę Å¡eimyninę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ bei žalÄ .

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ių metų birželio 8 d. sudarė santuokÄ , todėl nori grįžti į Å¡eimÄ . Nuteistasis nurodo, jog augina nepilnametį vaikÄ , iki suėmimo dirbo pagal individualios darbo pažymos sutartį, nori padėti savo motinai, kuri turi sveikatos problemų. Nuteistasis praÅ¡o įvertinti tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, nukentėjusysis nepatyrė žalos, nėra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, visi daiktai buvo grÄ Å¾inti savininkui. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nuo pat tyrimo pradžios jis bendradarbiauja su pareigÅ«nais, pilnai prisipažino ir padėjo tyrimui.

Nuteistasis nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi bei tai, kad praeityje padarytus nusikaltimus pilnai atlikęs bausmes.

3. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III.             Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.5. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu. Nors nuteistasis V. P. ginčija jam paskirtÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei todėl jos Å¡velninti ar keisti nėra pagrindo.

6. Pažymėtina, kad bendrieji bausmių skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).8.

Å iuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagrobti daiktai buvo grÄ Å¾inti savininkui, kas teismo nuomone lengvina apelianto teisinę padėtį.

Skirdamas bausmę už V. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – V. P. padarė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.). Taip pat teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibÅ«dinančius nuteistojo V. P. asmenybę. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog V. P. anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, naujÄ nusikaltimÄ padarė praėjus neilgam laiko tarpui išėjus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kuomet atliko jam paskirtÄ bausmę, administracine tvarka nebaustas, nedirba.

Å ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog V. P. skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurio dydis atitinkamai nustatytinas teisingai.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, o skirti V. P. Å¡velnesnę Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę nėra tikslinga ir nebÅ«tų teisinga, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis daro įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi bei jos dydžiu, kas teisėjų kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Taigi nors nuteistasis V. P. praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau Å¡velninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Tokios teismo iÅ¡vados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai, jog apeliantas sudarė santuokÄ , augina nepilnametį vaikÄ , iki suėmimo dirbo pagal individualios darbo pažymos sutartį, nori padėti savo motinai, kuri turi sveikatos problemų, padėjo tyrimui, tačiau pažymima, kad tai nepakankamas pagrindas Å¡velninti tinkamai individualizuotÄ bausmę.9. Nuteistasis V. P. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį praÅ¡ymÄ vertina kritiÅ¡kai ir jis yra netenkintinas.10.

Vis tik svarstant taikymo LR BK 75 straipsnio instituto galimybes nuteistojo V. P. atžvilgiu negalima neatsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo minėta, V. P. praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , naujÄ nusikaltimÄ padarė netrukus išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ . Taigi iÅ¡ ankstesnių teistumų nuteistasis teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lÅ«kesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo bÅ«do.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bausmės tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistÄ jį apibÅ«dinančios neigiamos aplinkybės nėra pakankamos iÅ¡vadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).11. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė V. P. individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo V.

P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             (paraÅ¡as)                                                                 Stasys Punys Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                           Jurgita Kolyčienė                                                                                                                      Ernestas RimÅ¡elisNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                                           Stasys Punys