2020-09-09 Nr. AB-16338-3-61-3-00450-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2254-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00450-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 19.3.2; 42.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų B. J. ir V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Tretieji suinteresuoti asmenys B. J. ir V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 21R-2 (AG-462/07-2018) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus (toliau – ir Administracija) 2018 m. liepos 2 d. išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statiniai(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-18-1320 (toliau – ir Pažyma).

2. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu nuspręsta atidalyti į atskirą turtinį vienetą V. J. (toliau – ir V. J.) priklausančią 73/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nuspręsta atidalyti į atskirą turtinį vienetą pareiškėjui J. J. (toliau – ir pareiškėjas, J. J.) priklausančią 27/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Administracijai 2018 m. gegužės 30 d. buvo pateiktas V. J. prašymas išduoti pažymą apie pastato tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant vienbutį namą pagal schemą „Vienbučio gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo schema“ (toliau – ir Schema). Administracija 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. A51-55101/18(2.15.2.48-MP7) pateikė Pažymą. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl Pažymos panaikinimo ir jos pripažinimo negaliojančia. Administracijos 2018 m. spalio 16 d. raštu buvo atsisakyta panaikinti Pažymą. Komisija 2019 m. sausio 2 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį tenkino, t. y. panaikino Pažymą.

3. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutikimą su Sprendimu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Komisijos motyvas, kad esant neatidalytai pastato palėpei iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal esamą faktinę situaciją negali būti suformuoti du atskiri statiniai, neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005) reikalavimų;

3.2. Komisija iš esmės nesiaiškino dėl tarp viršutinio namo aukšto ir stogo esančios erdvės klasifikavimo (ar tai yra palėpė, ar pastogė), o vadovavosi privačiai pasamdyto architekto išvadomis, neįvertintomis kompetentingų institucijų. Jeigu architektas būtų parengęs pareiškėjo gyvenamojo namo atidalijimo dokumentus ir šie dokumentai būtų nepatvirtinti kontroliuojančios institucijos, būtų pagrindas skundą tenkinti;

3.3. Kvalifikuotos matininkės nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name palėpės nėra, o yra tik pastogė, kurioje patalpos neformuotinos (dėl aukščio) (per 4,86 m pastogės pločio aukštis nuo 1,60 m mažėja iki 0 m), grindys yra akmens vata, stogas (asbestcementas) neapšiltintas; apšiltinus stogą aukščiausiajame pastogės taške teliks 1 m aukštis). Tokia patalpa negali būti suformuota kaip palėpė ir nėra palėpė, tai yra pastogė. Be to, pastogė neprivalo būti inventorizuota, taip pat ir atidalyti ją nėra privalu. Faktiškai pastogės dalis skiria siena;

3.4. Komisija savo sprendimu iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą, užbaigiantį nuo 1988 metų vykstantį teismų maratoną dėl ginčo pastato;

3.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad tarp buvusių bendraturčių jokių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomų turto objektų nebelieka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendime nepasisakė dėl namo pastogės vien dėl to, kad ji negali būti laikoma kaip patalpa, kuri gali būti įrengta kaip palėpė – jos aukštis ir šį aukštį atitinkantis pastogės plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio asbestcementinio stogo negali būti laikoma palėpe. Be to, ši erdvė tarp namo dalies, priklausančios pareiškėjui, ir namo dalies, priklausančios suinteresuotiems asmenims, atskirta aklina siena;

3.6. Pareiškėjas nenuginčijo (neginčijo) Schemos, pastato (namo) kadastrinių matavimo duomenų, savo skundą grįsdamas vien architekto pateikta asmenine nuomone. Šia nuomone vadovavosi ir Komisija, ignoruodama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą;

3.7. Komisija panaikino Pažymą išimtinai formaliais pagrindais, neturėdama faktinio pagrindo, nes konstatavo neegzistuojančios palėpės egzistavimą.

4. Pareiškėjas J. J. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Komisijos Sprendimas panaikinti Pažymą atitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą, nes Komisija panaikino kliūtį, t. y. Pažymą, įvykdyti teismo sprendimą ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, kaip prieštaraujančią STR 2.02.09:2005 reikalavimams ir pažeidžiančią pareiškėjo teises. Skundą teismui pateikę tretieji suinteresuoti asmenys siekia, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus būtų suformuojami du namai;

4.2. Tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė atestuotų specialistų išvadų, paneigiančių atestuoto architekto A. J. išvadą. Pagal Administracijos išaiškinimus atsakomybė už projektų atitikimą teisės aktų reikalavimams tenka projektuotojui, šiuo atveju – Schemos autoriui M. B. (M. B.). Administracija suprojektuotų objektų atitikimo teisės aktų reikalavimams netikrina, o tik įvertina jai pateikiamų dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams;

4.3. Matininkės E. E.-S. brėžinyje nurodomas patalpos aukštis yra 2,60 m. Nėra atestuoto specialisto išvados dėl negalimumo formuoti patalpas po stogu;

4.4. Skunde melagingai teigiama, kad, be kita ko, faktiškai pastogės dalis skiria siena. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Pagal Schemą gyvenamojo namo negalima padalyti į du atskirus vienetus – pastatus, nes tarp savininkams atidalytų patalpų nėra kapitalinės sienos nuo pat pamatų, rūsio patalpų ir kitų aukštų iki stogo konstrukcijų viršaus. Schemoje atskiro stogo suformavimas statiniui (namui) nenagrinėjamas. Schema suformuotas naujas atskiras statinys (namas), neturintis savo atskiro stogo. Atskiro namo erdvė po šlaitiniu stogu (palėpė / pastogė) ir atskiro namo stogas turi turėti aiškiai nustatytas kadastrines ribas;

4.5. Teismų sprendimuose nenurodyta, į kokius atskirus nekilnojamojo turto vienetus atidalytos namo dalys turi būti suformuojamos: du namus ar du butus. Teismo sprendimas reiškia, kad bendrosios dalinės nuosavybės užbaigimas gali būti konstatuojamas suformavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre du atskirus nekilnojamojo turto vienetus – namus, nes esant asmeninei nuosavybei – dviem butams šiame name – butų savininkai lieka gyvenamojo namo bendrasavininkiais. Esant tokiam teismo sprendimui, naujų kadastro objektų suformavimo (butų ar namų) procedūros galimos tik su abiejų savininkų dalyvavimu ir pritarimu. Savininkams nesutariant dėl naujų kadastro objektų suformavimo (butų ar namų) tokį ginčą tarp patalpų savininkų išspręstų teismas;

4.6. Administracija turėjo vadovautis teisės aktų reikalavimu, kad prašymą dėl Pažymos išdavimo turi teikti namo savininkai. Vadovaujantis teismo sprendimu nėra pagrindo teigti, kad bendrosios dalinės nuosavybės santykiai (viso namo atžvilgiu) tarp į asmeninę nuosavybę atidalytų patalpų savininkų pasibaigė įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriame teismas nenurodė į ką atidalijama: į du namus ar du butus;

4.7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė išaiškinimą, kad „projekto vadovas“ gali būti tik atestuotas specialistas, todėl M. B. (M. B.) Administracijai pateikta Schema, kurioje jis save nurodo „projekto vadovas“, yra netinkama;

4.8. Viešosios institucijos turi ginti viešąjį interesą. Suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad jų užsakymu suformuotas namas atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus ir kad Sprendimas panaikinti Pažymą pažeidė jų teises.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su skundo reikalavimais sutiko, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Pareiškėjas Komisijos prašė įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl Pažymos galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo Pažymą pripažinti negaliojančia. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu skundą tenkino ir panaikino Pažymą;

5.2. Pagal Administracijai pateiktus valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašus, pastatas – gyvenamasis namas (vieno buto pastatas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso: 27/100 pastato – J. J., 73/100 – V. J.. Ginčas kilo dėl Pažymos, kurioje nurodyta, kad pagal V. J. pateiktą Schemą, kurią parengė projekto vadovas M. B., atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamas gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinys, pažymėtas Schemoje (patalpos R-1 – 12, G-1, 1-1 – 1-19) ir jis formuojamas atidalijant iš gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo tvarką reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, (toliau – ir Reglamentas);

5.3. Administracija, 2018 m. birželio 4 d. gavusi V. J. prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį atidalijant vienbutį gyvenamąjį namą, pagal Reglamente nustatytą tvarką įvertino pateiktus dokumentus ir nustatė, kad Schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotas statinys galės būti naudojamas pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ir nebūtina keisti statinio paskirties, todėl nebuvo pagrindo neišduoti Pažymos. Komisija nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų, išduodama Pažymą;

5.4. Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktu, jeigu būtų nustatyti STR 2.02.09:2005 reikalavimų pažeidimai, už juos būtų atsakingas statinio projektuotojas, o ne Administracija. Reglamento 121 punkte aiškiai įvardyta, kokiais atvejais Administracija atsisako išduoti pažymą. Pareiškėjas tik 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. po Pažymos išdavimo praėjus 4 mėnesiams, nagrinėjant skundą Komisijoje, pateikė architekto A. J. išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal esamą faktinę situaciją pareiškėjui priklausančios patalpos atsižvelgiant į STR 2.02.09:2005 reikalavimus, negali būti suformuotos į atskirą statinį (namą), nes patalpos yra butas. Komisija, išnagrinėjusi skundą, padarė išvadą, kad Pažyma prieštarauja STR 2.02.09:2005 reikalavimams ir taip pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl Pažymą panaikino;

5.5. Komisijos posėdyje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės, vertinant Pažymos teisėtumą, nėra aktualios, nes jos paaiškėjo jau po Pažymos išdavimo. Nurodytais teismų sprendimais namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalijimo klausimas yra išspręstas. Teismų išvados turėtų būti vertinamos kaip prielaidos registruoti atskirus namus, o ne butus, kaip kad nurodo pareiškėjas;

5.6. Administracija teisėtai išdavė Pažymą, o Reglamento 121 punkte nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti išduoti Pažymą, Komisija nenustatė, todėl Komisija nepagrįstai panaikino Pažymą;

5.7. Pareiškėjas Komisijoje iš esmės kėlė ginčą dėl Administracijos rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas Komisijos neprašė panaikinti Pažymą, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Pažymą panaikino, nors Sprendimą turėjo priimti pagal pareiškėjo suformuluotus reikalavimus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė trečiųjų suinteresuotų asmenų B. J. ir V. J. skundą.

7. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes ir vertindamas Schemos atitiktį STR 2.02.09:2005 reikalavimams, analizavo VĮ Registrų centro išvados turinį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kadastro objektu gali būti laikoma šioje dalyje nurodytais būdais suformuota patalpa, iš jų ir nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas. Visais atvejais statiniai formuojami Statybų įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Su tuo susijusi ir nuosavybės teisės objekto padalijimo galimybė. Atidalijus daiktą pasikeičia jo teisinis režimas, t. y. suformuojamas atskiras nuosavybės teisės objektas. Tam, kad jis taptų atskiru objektu, turi atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas sutiko su šia VĮ Registrų centro išvada.

8. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, Reglamento 112–122 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo, darė išvadą, kad būtent statinių administracinės priežiūros procedūroje turi būti užtikrinama, kad naujai formuojamas statinys atitiktų tokiems statiniams keliamus reikalavimus, įskaitant statybos techninius reglamentus. Todėl teismas nesutiko su Administracijos teiginiu, kad išduodant Pažymą nėra tikrinama, ar Schemoje nurodytas statinys atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus, ir galimas neatitikimas nedaro įtakos sprendimo išduoti Pažymą teisėtumui.

9. Teismas nurodė, kad Komisija Sprendimą grindė ir tuo, kad kai kurios namo patalpos (palėpė / pastogė) nėra visiškai atidalytos ir pagal Schemą negalėtų būti registruojamos Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) 66 punktu bei įvertinęs į bylą pateiktą kadastrinių matavimų bylos dalį, nurodė, kad joje pavaizduota erdvė atitinka pastogės apibrėžimą, nes žemiausiose vietose atstumas iki stogo yra mažesnis kaip 1,60 m. Tai, kad aukščiausioje vietoje atstumas iki stogo yra 2,6 m, nėra aktualu sprendžiant, ar erdvė atitinka pastogės apibrėžimą. Pagal Taisyklių 77 punktą pastogės kadastriniai matavimai atliekami, tik jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Teisės aktai nenumato privalomo pastogės erdvės kadastrinio matavimo ir registravimo. Teismas aptariamu aspektu sutiko su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo argumentais.

10. Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad Pažymos panaikinimas nepaneigia teismų sprendimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismai, atidalydami patalpas, nesprendė, kokia forma turi būti suformuoti nekilnojamojo turto vienetai. Atidalijimas į atskirą namą nėra vienintelis būdas realizuoti teismo sprendimą dėl atidalijimo.

11. Teismas taip pat sutiko su Komisijos išvada, kad Schemą parengusio asmens kvalifikacija atitinka Statybos įstatymo keliamus reikalavimus. Pagal Reglamento 113 punktą V. J. pateiktą Schemą turėjo teisę rengti Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys – architektas ar statybos inžinierius. Teismas, akcentuodamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad prie Schemos yra pridėta projekto rengėjo M. B. (M. B.) diplomo, patvirtinančio suteiktą statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, kopija. Teismas pripažino pagrįsta Komisijos išvadą, kad V. J. neprivalėjo kartu su prašymu dėl Pažymos išdavimo pateikti pareiškėjo rašytinio sutikimo dėl atidalijimo, nes turto atidalijimo klausimas buvo išspręstas 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu.

12. Teismas dėl atsakovo akcentuojamo pareiškėjo skundo nagrinėjimo Komisijoje ribų peržengimo nurodė, kad pareiškėjas skunde Komisijai reikalavo tenkinti jo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą ir įpareigoti Administraciją panaikinti Pažymą, t. y. iš esmės buvo aišku, kad pareiškėjo reikalavimas nukreiptas į Pažymos panaikinimą, o ne su tuo susijusių tarpinių raštų panaikinimą. Kitų šalių atsiliepimai Komisijai taip pat rodo, kad jos taip pat suprato reikalavimo esmę ir pasisakė dėl Pažymos pagrįstumo, joms Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nebuvo siurprizinis. Teismas sprendė, kad Komisija teisingai įvertino skundo turinį ir išsprendė klausimą iš esmės.

13. Teismas darė išvadą, kad Administracijos išduota Pažyma naikintina, nes joje nurodytas naujai formuojamas atskiras statinys (vienbutis namas), pažymėtas Schemoje, neatitinka STR 2.02.09:2005 7.4 punkto reikalavimų (naujai formuojamas namas nėra atskirtas išorine gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienomis), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus).

III. 14. Tretieji suinteresuoti asmenys B. J. ir V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys vertina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose nustatyti pagrindai teismo sprendimą panaikinti. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas nukreiptas į Pažymos panaikinimą, tačiau pareiškėjas aiškiai išdėstė reikalavimą Pažymą išaiškinti, bet ne panaikinti. Ir Komisija, ir teismas iš esmės patys nusprendė dėl pareiškėjo reikalavimo turinio, taip peržengdami skundo ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.);

15.2. Teismas nevertino skundo motyvo, kad pareiškėjas nenuginčijo (ir neginčijo) Schemos, pastato (namo) kadastrinių matavimo duomenų, savo skundą grįsdamas vien privataus architekto pateikta jo asmenine nuomone. Būtent šia nuomone vadovavosi ir Komisija, kvestionuodama bendrosios kompetencijos teismo sprendimą. Nagrinėjant bylą Komisijoje, nebuvo pateikta informacija apie pastogės egzistavimą, tačiau Komisija be jokio faktinio pagrindo konstatavo palėpės egzistavimą. Teismas, gavęs kadastrinius matavimus, pasisakė dėl pastogės, nurodydamas, kad teisės aktai nenustato privalomo pastogės erdvės kadastrinio matavimo ir registravimo, tačiau skundo netenkino. Nagrinėjamu atveju nėra būtinas pastogės, kurioje nėra (ir negali būti) įrengtos patalpos registravimas, o sandorio (atidalijimo) objektu gali būti tiktai nustatyta tvarka suformuotas ir viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas kaip daiktinės teisės objektas;

15.3. Teismas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Administracija, išduodama Pažymą. Administracijos kompetencijai nepriskirtas Schemoje nustatytų duomenų tikrinimas, visa atsakomybė tenka Schemą parengusiam kvalifikuotam specialistui. Todėl Administracija tinkamai atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir neperžengė kompetencijos ribų;

15.4. Teismas taip pat netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Pagal skundžiamo teismo sprendimo motyvus galima suprasti, kad Administracijos raštu pateikta Pažyma buvo panaikinta tenkinant pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. prašymą. Tai neatitinka faktų, nes Pažyma buvo parengta tikslu suformuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus padalijant gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinį, kas prieštarauja bendrosios kompetencijos teismo sprendimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Valstybės įmonė Registrų centras atsisakė nekilnojamuosius daiktus registruoti pažymos dėl padalijimo pagrindu. V. J. prašymu minėta pažyma buvo pripažinta netekusia galios ir išduota ginčijama Pažyma dėl nekilnojamųjų daiktų suformavimo atidalijant nekilnojamuosius daiktus;

15.5. Pareiškėjui palankus sprendimas yra priimtas A. J., kuris yra privatus architektas ir kurio darbo rezultatų atitikimą teisės aktų nuostatoms tikrina Administracija, 2018 m. lapkričio 15 d. išvados pagrindu;

15.6. Administracija 2018 m. lapkričio 26 d. raštu „Dėl Pažymos išaiškinimo“ pasiūlė pareiškėjui parengus schemą pateikti laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų tokį prašymą pateikęs ir kad Administracija tokio prašymo netenkino. Pareiškėjas, ginčydamas Administracijos atsakymą, pats neįsitikino, ar jo teisės yra pažeidžiamos, tačiau Komisija ir teismas, peržengdami skundo ribas, tenkino nepareikštą prašymą, neįsitikinę, ar tikrai pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjas Komisijoje ir teisme nepaaiškino, kaip yra pažeidžiamos jo teisės. Jis tik informavo, kad pageidauja savo turtą įregistruoti kaip butą, tačiau negali to padaryti. Jokių faktinių duomenų, kad jis pradėjo tokią procedūrą ir nesugebėjo jos užbaigti į bylą nepateikta. Be to, net nebuvo svarstoma, kiek toks jo noras atitinka minėtą bendrosios kompetencijos teismo sprendimą;

15.7. Bendrosios kompetencijos teismas pasisakė apie visų ginčų tarp bendraturčių pabaigimą, tačiau administracinis teismas formaliais pagrindais tokį bendrosios kompetencijos teismo sprendimą kvestionuoja, priimdamas ne tik neteisėtą, bet ir neteisingą sprendimą. Esant bendrosios kompetencijos teismo sprendimui, užbaigiančiam visus šalių ginčus, administracinis teismas skatina betikslių ginčų tęsimą.

16. Pareiškėjas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Suinteresuoti asmenys siekia, kad pažeidžiant STR 2.02.09:2005 reikalavimus būtų suformuojami ir įregistruojami du namai;

16.2. Apeliaciniame skunde nepateikiama įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo motyvus, kad Pažyma naikintina dėl to, kad naujai formuojamas atskiras statinys (vienbutis namas) neatitinka STR 2.02.09:2005 7.4 punkto reikalavimų;

16.3. Nėra duomenų, paneigiančių atestuoto architekto A. J. išvadą, kad pareiškėjo patalpos yra butas, o ne statinys (namas);

16.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos, nes dėl Pažymos patalpų suformavimas ir teisinė registracija į atskirą turtinį vienetą yra negalimi;

16.5. Komisijos ir teismo sprendimas panaikinti Pažymą atitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą, nes panaikinta kliūtis (Pažyma) įvykdyti teismo sprendimą ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus;

16.6. Pareiškėjo teisės taip pat yra pažeidžiamos ir tuo, kad nesilaikoma reikalavimo naujai formuojamą namą atskirti išorine gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančia siena (sienomis);

16.7. Viešojo administravimo institucijos turi ginti viešąjį interesą, t. y. kad nekilnojamojo turto objektai būtų pavadinami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip atitinkantys statybos techninių reglamentų reikalavimus. Suinteresuoti asmenys savo patalpas vadina namo dalimi, o ne namu, ką patvirtina V. J. antstolei pateikti paaiškinimai.

17. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti atsižvelgiant į šiuos argumentus:

17.1. Teismo sprendimo argumentai prieštarauja teismo sprendimo išvadai. Jeigu teismo buvo nustatyta, kad teisės aktai nenustato privalomo pastogės erdvės kadastrinio matavimo ir registravimo, o Komisijos išvada buvo, kad ginčo patalpos neatidalytos, kas lėmė Pažymos panaikinimą, todėl teismas neturėjo konstatuoti, kad Komisija Pažymą panaikino teisėtai;

17.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendime konstatavo, kad vienbutis gyvenamasis namas atidalijamas į du atskirus turtinius vienetus kiekvienam savininkui pagal jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis, ir nurodė tų patalpų indeksus. Ginčą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes bylos šalims priklausančio namo dalys yra atskirtos, turi savo įėjimus, o jose įrengti atskiri vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai. Byloje nustatyta, kad V. J. ir J. J. santykiai yra konfliktiški, jie iš esmės nesutaria bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimais, dėl to bendrosios nuosavybės teisinių santykių nutraukimas turėtų palengvinti abiejų ginčo šalių galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises, t. y. nurodytais teismų sprendimais ginčo namo atidalijimo klausimas buvo išspręstas. Todėl šios teismo išvados Administracijos buvo pagrįstai įvertintos kaip prielaidos formuoti atskirus namus, kas ir buvo padaryta išduodant Pažymą;

17.3. Pareiškėjas savo pažeistą teisę kildina ne iš Pažymos teisėtumo, o remiasi architekto A. J. išvada, kurią pateikė tik 2018 m. lapkričio 15 d. ir kurioje nurodyta, kad pagal esamą faktinę situaciją pareiškėjui priklausančios patalpos, atsižvelgiant į STR 2.02.09:2005 reikalavimus, negali būti suformuotos į atskirą statinį (namą), nes patalpos yra butas. Tačiau tokia architekto išvada yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl ji negali būti pagrindu Pažymai panaikinti;

17.4. Administracija, 2018 m. birželio 4 d. gavusi V. J. prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį atidalijant vienbutį gyvenamąjį namą, pagal Reglamente nustatytą tvarką įvertino pateiktus dokumentus ir nustatė, kad Schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotas statinys galės būti naudojamas pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ir nebūtina keisti statinio paskirties, todėl nebuvo pagrindo neišduoti Pažymos. Reglamento 121 punkte nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti išduoti Pažymą, Komisija ir teismas nenustatė, todėl Pažyma panaikinta nepagrįstai. Teismo išvada, kad Administracija turėjo patikrinti, ar Schemoje nurodytas statinys atitinka statybos reglamento reikalavimus, yra nepagrįsta, nes Administracija atliko patikrinimą kompetencijos ribose;

17.5. Nėra aiškūs Pažymos panaikinimo pagrindai, nes teismas Reglamento 121 punkte nurodytu atsisakymo išduoti Pažymą pagrindų aptariamos situacijos kontekste nenagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas trečiųjų suinteresuotų asmenų B. J. ir V. J. skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriuo panaikinta Administracijos 2018 m. liepos 2 d. išduota pažyma Nr. STL-18-1320 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statiniai(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, jog Komisija, kuri yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, 2019 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą, išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. 2018 m. lapkričio 16 d. paduotą skundą, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl Pažymos galiojimo panaikinimo ir įpareigoti Pažymą pripažinti negaliojančia. Iš Komisijos ikiteismine ginčo tvarka nagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad byloje dalyvavo: pareiškėjas J. J.; atsakovas Administracija; į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta V. J.. Atsižvelgiant į V. J. ir B. J. suformuluotą skundo reikalavimą, akcentuotina, kad Komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-143/2017 ir kt.).

20. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. 2019 m. sausio 2 d. (Sprendimo priėmimo dieną) galiojusi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustatė, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

21. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

23. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.) buvo nurodyta, kad bylos šalimis laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). Įstatymo 19 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.) įtvirtino, kad tik pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusią ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 19 straipsnio redakciją Komisijos priimtą Sprendimą turėjo teisę apskųsti tik pareiškėjas ir atsakovas.

24. Tai, kad teisę apskųsti Komisijos sprendimą pagal Įstatymo normas, galiojusias iki 2020 m. birželio 23 d., turėjo tik tie proceso dalyviai, kurie buvo nurodyti Įstatymo 19 straipsnyje, t. y. pareiškėjas ar atsakovas, išaiškinta ir administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1147-502/2015 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju būtina akcentuoti ir tai, kad B. J. nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu (Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta tik V. J.), kai ikiteismine tvarka Komisijoje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo J. J. ir atsakovo Administracijos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas B. J. ir V. J., kurie nebuvo ginčo šalys, skundą ir jį išnagrinėdamas, nenurodė jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių šių asmenų skundas turėtų būtų nagrinėjamas teisme, nepaisant pirmiau aptartų ABTĮ ir Įstatymo normų.

26. Šioje byloje nustačius, kad B. J. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusias ABTĮ ir Įstatymo nuostatas neturėjo teisės ginčyti Sprendimo, darytina išvada, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti šią administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui) (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje dalyvaujančių asmenų nurodomas aplinkybes, susijusias su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu išspręstu gyvenamojo namo atidalijimo V. J. ir J. J. klausimu, ir dėl kurių tarp gyvenamojo savininkų V. J. ir J. J. yra iškilęs ginčas, į VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, dėl kurių įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos sprendimo pagrindu neregistruojamos nuosavybės teisės į V. J. ir J. J. priklausančius atskirus turto objektus – vienbučius gyvenamuosius namus, atkreipia dėmesį, kad klausimus dėl minėto bendrosios kompetencijos teismo sprendimo vykdymo ir / ar jo aiškinimo, taip pat kilusius ginčus tarp gyvenamojo namo savininkų, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, o ne administraciniai teismai.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis nepateikė savo patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė