2013-04-09 Nr. AB-1158-3-61-3-03267-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-391/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03267-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras turtas“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 20 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bendras turtas“ (toliau – pareiškėjas) skundas, pasirašytas advokato E. K., kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 495JN(14.49.105)-1558 ir įpareigoti atsakovą išnuomoti pareiškėjai 0,6990 ha valstybinį žemės sklypą, esantį Gedvydžių g. 17, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0008:1294.

Teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu nustatyti bylos rūšinį teismingumą. Teisme 2013 m. kovo 5 d. gauta 2013 m. vasario 21 d. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartis, kuria nutarta, kad byla teisminga administraciniam teismui, byla grąžinta Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0008:1294, esantį Gedvydžių g. 17, Vilniuje. Dėl šio prašymo NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė pareiškėjos skundžiamą 2012 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 495JN-(14.49.105.)-1558. Taigi ginčas kilo žemės reformos teisinių santykių srityje. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. 4 dalyje nustatyta, kad NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį tiesiai teismui skundžiami sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Pareiškėjos atveju sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos nepriimtas, todėl iškilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokia ginčo sprendimo tvarka ir buvo išaiškinta skundžiamame rašte.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 35–37), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti UAB „Bendras turtas“ skundą.

Teigia, kad atsisakymas išnuomoti žemės sklypą nepatenka į Žemės reformos įstatymu reglamentuojamą santykių sritį, todėl negali būti taikomas šio įstatymo 18 straipsnis. Remdamasis Žemės reformos įstatymo 1 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi teigia, kad žemės nuoma neapima žemės reformos proceso (žemės sklypas suformuotas ne pagal žemėtvarkos projektą), nei privatizavimo, atitinkamai negali būti taikomas ir įstatymo 18 straipsnis. Mano, kad santykis tarp atsakovo yra sureguliuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) (1 str., 32 str. 3 d.). Teigia, kad ginčo teisiniai santykiai yra apibrėžti Žemės įstatymo 9 straipsnyje ir jie turi būti nagrinėjami Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka t. y. sprendžiamas teisme.

Pareiškėjo vertinimu, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ginčo teisiniam santykiui taikomos Žemės reformos įstatymo nuostatos, šiam ginčui neturėtų būti taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teigia, kad Žemės reformos įstatymo 3 dalis turėtų būti aiškinama sistemiškai kartu su šio straipsnio 2 dalimi, kuri aiškiai nurodo, kad ši norma reglamentuoja tik skundų nagrinėjimą dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų. Be to pabrėžia, kad atsakovas ginčijamu raštu atsisakė išnuomoti žemės sklypą, prašydamas pateikti naują žemės sklypo planą t. y. priėmė galutinį sprendimą ir pareikalavo, kad pareiškėjas iš naujo atliktų visas procedūras ir parengtų žemės sklypo planą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl mano kad šiuo atveju atsisakymas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį ir gali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.

Taip pat mano, kad esant atsisakymo išnuomoti žemės sklypą vilkinimui, bei iš anksto suformuotai NŽT nuomonei ginčo klausimu, pareiškėjui turi būti suteikiama teisė nepasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, teigia, kad šiuo atveju atsakovas vilkina veiksmų atlikimą. Nurodo, kad privalomas veiksmų neatlikimas, jų vilkinimo skundimas ikiteismine tvarka, kai žinoma išankstinė skundą nagrinėsiančios institucijos pozicija, neatitiktų efektyvaus teisių gynimo mechanizmo požymių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu motyvavo atsisakymą priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad šiuo atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo privaloma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės refomos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai nepatenka į Žemės reformos įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių sritį. Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje nustatyti Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės

Nagrinėjamoje byloje ginčo esmė yra 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse numatytų administracinių procedūrų vykdymas. Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos, sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos dar nėra priimtas. Kaip minėta, nurodytuose teisės aktuose reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis pareiškėjas nepripažįsta, kad šiuo atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo privaloma, laikytini nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas taikė tinkamai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2012 m. lapkričio 20 d. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl išaiškinimo pateikimo (b. l. 39–40) (toliau – ir Prašymas) bei Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. sausio 4 d. raštą Nr. 1SD-(8.2)-17 „Dėl išaiškinimo pateikimo“ (b. l. 41) (toliau – ir Išaiškinimas).

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pabrėžtina, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduoto skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio priimto sprendimo, veiksmų ar neveikimo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Prašymo ir Išaiškinimo turinį, inter alia atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas Prašymą adresavo Nacionalinei žemės tarnybai, o ne Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, prašė išaiškinti, ar žemės sklypo plane turi būti išskirta transformatorinei eksploatuoti reikalinga sklypo dalis ir nustatytas jos plotas t. y. iš Prašymo turinio negalima spręsti, kad juo siekiama pradėti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Išaiškinimas yra pateiktas Geodezijos ir kartografijos departamento direktoriaus, atliekančio Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo funkcijas, iš jo turinio ir naudojamų lingvistinių formuluočių negalima daryti išvados, kad tai yra sprendimas priimtas, išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą ir grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 5 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras turtas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė