3c8e8862-511a-4da3-b84e-e9155b136eac · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2147-402/2017 Proceso Nr. 3-62-3-01152-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-06-22 iki 2016-12-22 ir nuo 2017-02-10 iki 2017-04-12 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 18 bÅ«ryje netinkamomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

DuÅ¡o patalpa buvo kritinės bÅ«klės, nebuvo lubų, o vietoje jų užvirinta plieninė plokÅ¡tė, kuri yra surÅ«dijusi. Ventiliacija neveikia, todėl kaupiasi drėgmė ir veisiasi grybelis, duÅ¡uose nėra kilimėlių, iÅ¡simaudžius slidu, maiÅ¡ytuvai seni ir sugedę, neveikia nuotekų sistema, todėl jaučiasi nemalonus kvapas, tarp dušų nėra pertvarų. Nurodė, jog 18 bÅ«rio 1 brigadoje netinkamas apÅ¡vietimas, gyvenamojoje patalpoje visi langai suskilinėję, supuvę, pro juos į patalpÄ pučia vėjas, todėl gyvenamojoje patalpoje bÅ«na Å¡alta.

Minėtos gyvenimo sÄ lygos žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , prilygo kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir Konstitucijos 21 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-20) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato „turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl ventiliacijos ar jos gedimų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kietuoju inventoriumi aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Sulūžę ar netinkami naudoti baldai yra keičiami naujais.

Informacija apie atliktus patalpų remontus įstaigoje nėra kaupiama. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, todėl atsakyti, kada Å¡ios patalpos buvo remontuotinos anksčiau, atsakovas negali nurodyti. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Patalpas remontuoja pataisos namų Å«kio skyriaus brigadoje dirbantys nuteistieji.

PaaiÅ¡kino, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir Å¡varos palaikymÄ gyvenamosiose patalpose. Patalpas tvarko budėtojai pagal nustatytÄ grafikÄ , tuo tikslu jiems iÅ¡duodamas valymo inventorius. Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu dėl sanitariniame mazge esančių įrengimų gedimo, apÅ¡vietimo gedimų, gyvenamųjų patalpų langų pareiÅ¡kėjas su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos namuose 2 sektoriuje 18 bÅ«ryje yra atliekamas remontas. Duomenų apie neigiamÄ kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai nėra.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 18 būryje, laikotarpiu nuo 2016-06-22 iki 2016-12-22 ir nuo 2017-02-10 iki 2017-04-12. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog duÅ¡o patalpa kritinės bÅ«klės, nėra lubų, o vietoje jų užvirinta plieninė plokÅ¡tė, kuri yra surÅ«dijusi, ventiliacija neveikia, todėl kaupiasi drėgmė ir veisiasi grybelis, duÅ¡uose nėra kilimėlių, iÅ¡simaudžius slidu, maiÅ¡ytuvai seni ir sugedę, neveikia nuotekų sistema, todėl jaučiasi nemalonus kvapas, tarp dušų nėra pertvarų.

PareiÅ¡kėjo teiginius, jog duÅ¡o patalpa neremontuota, kaupiasi drėgmė, iÅ¡ dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktas, iÅ¡ kurio duomenų matyti, kad tikrinant PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriaus 18 bÅ«rio duÅ¡inių įrengimÄ , nustatė, jog prausimosi patalpoje (duÅ¡e) reikalingas remontas, nes ant lubų matyti juodos drėgmės dėmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Atsakovas nurodė, jog 18 bÅ«rio duÅ¡o ir kitose patalpose yra atliekamas remontas.Higienos norma HN 134:2015 nenustato, jog duÅ¡e turi bÅ«ti guminiai kilimėliai.

Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, būtent naudodamasis dušu, dėl slidžių grindų būtų patyręs traumas byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.Pareiškėjas pažymėjo, kad duše nėra pertvarų. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalį, pataisos namuose vieni nuo kitų izoliuotai toje pačioje pataisos įstaigoje laikomi vyrai ir moterys. Būdamas pataisos namuose dušu pareiškėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis.

Teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duše įrengimu, nenustato. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiškėjo teisių pažeidimus.Pareiškėjas nurodė, jog tualeto patalpa kritinės būklės, sanitariniame mazge šalta, blogas vėdinimas, tupimi unitazai, nėra durų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad tualete turi būti įrengti klozetai arba unitazai, tačiau nei šis, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja tualetų konstrukcinių ypatumų.

Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu, o unitazas - klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija. Nei minėtose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nei kituose teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad laisvės atėmimo įstaigos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengiami bÅ«tent unitazai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai yra be durų, todėl jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad tualetai yra be durų. Atsižvelgiant į tai, kad tualetai 18 bÅ«rio patalpose yra atitverti pertvaromis, tačiau nėra durelėmis (kabinomis) pilnai atskirti nuo likusios patalpos, teismo vertinimu, jie yra matomi kitiems asmenims, esantiems sanitarinio mazgo patalpoje. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Pažymėtina, kad byloje A.M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Naujausioje LVAT praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Todėl sanitarinio mazgo ne visiÅ¡kas atskyrimas nuo likusios patalpos laikytinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę grubiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sÄ lygomis. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Byloje nėra objektyvių duomenų, jog nuteistajam bÅ«tų kilę problemų ir jis bÅ«tų skundęsis dėl naudojimosi tualetu. Juolab, kad byloje kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai nenustatyti, tai patvirtina minėti byloje esantys duomenys, kuriais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti. Nors į bylÄ atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinio mazgo atitiktį aukščiau nurodytų higienos normų reikalavimams pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Pataisos namų pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ dėl nurodytų galimų pažeidimų nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl sanitarinio mazgo bÅ«klės pareiÅ¡kėjo buvimo joje metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog 18 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje nebuvo sandarių langų, pÅ«sdavo vėjas, žiemÄ patalpose Å¡alta, apÅ¡vietimas neatitinka reikalavimų.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktuose, pagal kuriuos natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 % (Higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento nereglamentuoja); mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.; santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Pareiškėjo teiginius, jog 18 būrio gyvenamosiose patalpose netinkama temperatūra, apšvietimas, santykinė oro drėgmė, iš dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktas (b. l. 54-58), kuriame nurodyta, kad 2 sektoriaus 18 būrio 1 sekcijoje patalpų oro temperatūra matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų 15,2 ±0,14 ir matuojant 1,1 m aukštyje nuo grindų 17,2 ±0,14 (norma ne mažesnė kaip 18 °C ) (Lietuvos higienos normos HN 134: 2015 16 p. pažeidimas), nustatyta, kad 2 sektoriaus 18 būrio 1 sekcijoje patalpų oro santykinė drėgmė matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų 34,3 ±1,01 proc. ir matuojant 1,1 m aukštyje nuo grindų 35, 3 ±1,01 proc. (norma nuo 35 iki 65 proc.) yra žemesnė už reglamentuojamus dydžius (HN 134: 2015 16 p. pažeidimas).

Vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2017 m. vasario 13 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-67/2017 2 sektoriaus 18 būrio 1 sekcijoje patalpų dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, siekė 144±23 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx) ir yra žemesnė už higienos normoje reglamentuojamus dydžius (HN 134: 2015 14 p. pažeidimas).

Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 2 sektoriaus 18 bÅ«ryje, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos (gyvenamosiose patalpose netinkama temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas, santykinė oro drėgmė). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jis patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , tačiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė.

IÅ¡ byloje pateikto medicininio pažymėjimo matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiÅ«ros specialistus nesikreipė (b. l. 22). Pats pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamo nuolatinio streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų, žeminamo orumo, kurį sukelia blogos gyvenimo sÄ lygos, psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 24). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN per pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laisvės atėmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisės aktais tinkamų laikymo sÄ lygų (18 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose netinkama temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas, santykinė oro drėgmė, duÅ¡o patalpos remontuotinos), todėl konstatuotina, jog PravieniÅ¡kių PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (netinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, santykinės oro drėgmės, netinkamų sÄ lygų duÅ¡o patalpose), pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Ä®rodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista. Skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                    Natalja Zelionkienė