2020-09-30 Nr. AB-17913-3-61-3-02959-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1767-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02959-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK areštinės (toliau – ir Areštinė) kamerose Nr. 10 ir Nr. 11 buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis, nes kamerose nebuvo kištukinių elektros lizdų (rozečių), todėl negalėjo turėti televizoriaus, radijo ir kitų elektros prietaisų. Kamerų langai neatsidarė, nes buvo užsukti varžtais, todėl kamerose nebuvo gryno oro, buvo labai karšta, oro judėjimas kamerose buvo labai mažas. Kamerose esantis sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jame nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Pareiškėjas buvo sulaikytas 2018 m. birželio 15 d. ryte 3.50 val., tačiau 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, pareigūnai nepasiūlė pasivaikščioti. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjas teigė patyręs emocinę depresiją, pažeminimą, tokios kalinimo sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–15).

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos sudaryti sąlygas policijos areštinėje laikomiems asmenims naudotis buitine technika. Radijo aparatas gali veikti ir nuo autonominio maitinimo šaltinio, todėl didelių nepatogumų dėl neveikiančių kištukinių elektros lizdų pareiškėjas nepatyrė. Taip pat nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pagal pareiškėjo skundą atlikęs operatyvųjį patikrinimą Areštinės kamerose Nr. 10 ir 11, nustatė, kad vėdinimo sistema veikia, judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad šioje higienos normoje nustatyti reikalavimai taikytini naujai statomiems, įrengiamiems objektams, tuo tarpu jau veikiantiems objektams šios teisės normos nuostatos taikomos tiek, kiek tai nesusiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Atsakovo atstovo nuomone, oro judėjimo greičiui užtikrinti reikalingi rekonstrukcijos darbai. Sanitariniai mazgai kamerose nuo gyvenamosios patalpos atitverti 120–130 cm pertvara, tačiau tai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimo atsakovo atstovas neneigė, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 15 d. nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, tačiau paaiškino, kad pareiškėjas tą dieną į Areštinę atvyko 8.45 val. ir iki 16.39 val. iš Areštinės buvo išvežtas. Kitomis dienomis galimybė pasivaikščioti pareiškėjui buvo sudaryta. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjas skundą grindžia tik prielaidomis, nenurodydamas jokių konkrečių Vilniaus apskrities VPK neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 52–55) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui T. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už higienos sąlygų neužtikrinimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 28 d., kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

7. Atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl kištukinių elektros lizdų neįrengimo, teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatos, kuriose nėra įtvirtinto įpareigojimo areštinėse įrengti kištukinius elektros lizdus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai teisės aktai įpareigoja Areštinės kamerose įrengti kištukinius elektros lizdus ir kokie teisės aktai dėl to buvo pažeisti, nepateikė įrodymų, kad turėjo skunde minėtus elektros prietaisus ir negalėjo jų naudoti, todėl vertino, kad pareiškėjas vien tik abstrakčiais argumentais atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodė.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, teismas atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią tualeto atskyrimas nuo likusios kameros ploto 1–1,5 m pertvara nelaikytinas tinkamu privatumo užtikrinimu sanitariniame mazge. Teismas nurodė, kad tam, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu). Kadangi pareiškėjas kelia privatumo pažeidimą, o Vilniaus apskrities VPK pareiškėjo argumentų nepaneigė, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu (viso 14 parų) pažeidė jo subjektinę teisę privatumo aspektu.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkama ventiliacija kameroje, teismas rėmėsi byloje pateiktu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. Patikrinimo aktu Nr. (10-12 15.4.8)PA-5160, kuriame nurodyta, kad Areštinės kamerose Nr. 10 ir Nr. 11 buvo įrengta vėdinimo sistema ir tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Oro judėjimo greitis kameroje Nr. 10 buvo 0,08-0,10 m/s, kameroje Nr. 11 0,07-0,19 m/s, tai neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turi būti nuo 0,15 m/s iki 0,25 m/s. Oro temperatūra kamerose atitiko higienos normų reikalavimus. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl to, kad kamerose langai užsukti varžais ir nėra galimybės jų atidaryti bei išvėdinti kameras per atidarytus langus, todėl šiuos argumentus teismas laikė pagrįstais.

10. Dėl galimybės 2018 m. birželio 15 d. pasivaikščioti nesudarymo teismas vertino byloje pateikto pareiškėjo asmens kortelės išrašo duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas į Areštinę atvyko 2018 m. birželio 15 d., pirminė jo apžiūra buvo atlikta 2018 m. birželio 15 d. 8.45 val., 11.07 val. pareiškėjas buvo išvestas į Areštinės apklausos kabinetą, 11.56 val. grąžintas, 13.52 val. išvestas (konvojuotas), 16.39 val. grąžintas. Kitomis dienomis pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti. Teismas vertino, kad, nors atsakovo atstovas neneigia, jog pareiškėjui 2018 m. birželio 15 d. nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti, tačiau neišėjimas pasivaikščioti vieną dieną, negalėjo pareiškėjui sukelti tokios žalos, kaip pareiškėjas ją apibūdino (emocinė depresija, pažeminimas, garbės ir orumo pažeidimas), kuri turėtų būti atlyginama pinigais.

11. Teismas sprendė, kad tai, jog Vilniaus apskrities VPK 14 parų neužtikrino tinkamų higienos sąlygų kamerose (naudojimasis atviru sanitariniu mazgu, neužtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis oro greitis kamerose), sudaro pagrindą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpį, į pažeidimo mastą, jo trukmę, į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtųsi, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pareiškėjo skundą tenkintino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Pareiškėjas T. O. apeliaciniame skunde (b. l. 58–60) prašo panaikinti-pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl kištukinių elektros lizdų kamerose nebuvimo, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, netinkamos ventiliacijos ir oro judėjimo kameroje. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pareiškėjo sugyventinė į Areštinę atnešė televizorių ir virdulį, tačiau šių daiktų pareigūnai nepriėmė, nes Areštinės kamerose nėra kištukinių elektros lizdų.

14. Pareiškėjo manymu, dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė depresiją, gėdą, naktimis nuo oro trūkumo ir karščio sunkiai užmigdavo, buvo priverstas kvėpuoti užterštu oru, todėl teismo priteista suma yra per maža jo patirtiems nepatogumams kompensuoti.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime (b. l. 65–66) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo atstovo manymu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir jo trukmę, yra adekvatus ir teisingas, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus apskrities VPK neužtikrinimo 2018 m. birželio 15 d.–2018 m. birželio 28 d. atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui T. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad pareiškėjui Vilniaus apskrities VPK kamerose 14 parų buvo neužtikrintos tinkamos higienos sąlygos (pareiškėjas naudojosi atviru sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis oro greitis kamerose), o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo manymu, teismo priteista suma, atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, yra per maža jo patirtiems nepatogumams kompensuoti ir prašo priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

23. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 d.).

25. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

27. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (įskaitant pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir, vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis, padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos ventiliacijos ir oro judėjimo kamerose, teismas rėmėsi byloje pateiktu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktu Nr. (10-12 15.4.8)PA-5160 (b. l. 16), kuriame, 2018 m. liepos 26 d. atlikus patikrinimą Vilniaus apskrities VPK kamerose Nr. 10 ir 11, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl to, kad kamerose langai užsukti varžais ir nėra galimybės jų atidaryti bei kameras išvėdinti per atidarytus langus, teismas laikė šiuos pareiškėjo argumentus pagrįstais. Atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo kamerose, teismas šiuos pareiškėjo argumentus taip pat pripažino pagrįstais. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų nusiskundimų (kištukinių elektros lizdų neįrengimo, galimybės pasivaikščioti 2018 m. birželio 15 d. nesudarymo) pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti.

29. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius konkrečiai pažeidimus teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė, kokių konkrečių pareiškėjo skunde pateiktų argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino, pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo sugyventinė į Areštinę buvo atnešusi televizorių ir virdulį, tačiau pareigūnai jų nepriėmė, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertintinos, nes šių aplinkybių pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs ir dėl jų teismas nepasisakė.

30. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (14 parų buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis oro greitis kamerose, t. y. nesudaryta galimybė išvėdinti kameras per atidarytus langus), į tai, kad nenustatyta, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju pagrįstai priteistas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

31. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė