3b334b06-fb58-47bc-8ed1-e4ad5fd7aeb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-526-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00187-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. J. ir V.

K. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 50 MGL dydžio (1883 eurų) bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaičius E. J. sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ vienÄ sulaikymo dienÄ (2014 m. balandžio 24 d.) – prilyginus jÄ 2 MGL dydžio baudai, galutinė bausmė nustatyta 48 MGL dydžio (1807,68 eurų) bauda.V.

K. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 50 MGL dydžio (1883 eurų) bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaičius V. K. sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ vienÄ sulaikymo dienÄ (2014 m. balandžio 24 d.) – prilyginus jÄ 2 MGL dydžio baudai, galutinę bausmė nustatyta 48 MGL dydžio (1807,68 eurų) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. J. ir V. K. nuteisti už tai, kad bÅ«dami valstybės tarnautojai – E. J. dirbdamas X policijos ko­mi­sa­riato Patrulių rinktinės 1-ojo bÅ«rio patruliu, V.

K. dirbdamas X policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo bÅ«rio patruliu, veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. vasario 7 d., vykdydami tarnybines pareigas, lai­ko­tarpyje nuo 00.43 val. iki 00.53 val., (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė K. L. vairuojamÄ automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatę, kad K. L. vairavo trans­por­to priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tai yra padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažei­dimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnyje, tar­ny­biniame automobilyje „VW Caddy“, (duomenys neskelbtini), priklausančiame X policijos komisariatui, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra už K.

L. pa­da­ry­to KET pažeidimo nefiksavimÄ , susitarė su K. L. priimti iÅ¡ jo 100 litų kyšį. K. L. pa­aiÅ¡­kinus, kad jis suvokia, jog už tokį pažeidimÄ 100 litų kyÅ¡is yra per mažas ir, kad 200 litų tuoj pat pa­siskolins iÅ¡ draugo bei papraÅ¡ius leisti pasiskambinti draugui, E. J. sakydamas „Ir mes idėja sotÅ«s nebÅ«sim“, o V. K. sakydamas „Nu skambyk greit tam drau­gui“, tiesiogiai savo naudai už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus reikalavo 300 litų kyÅ¡io, tačiau K.

L. negavus pa­pil­domų 200 litų, priėmė pradžioje jo pasiÅ«lytÄ 100 litų kyšį, E. J. teigdamas „Čia tau su didele nuolaida“, pažeidimo nefiksavo. Apeliaciniais skundais nuteistųjų E. J. ir V. K. gynėjas advokatas Aidas Mažeika praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir E. J. bei V. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti.Nuteistųjų E. J. ir V. K. gynėjas nurodo, kad nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jei yra priimtas ir suraÅ¡ytas pažeidžiant baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, dėl jų kaltumo nėra pagrįstos teisingai įvertintais įrodymais.

Teigia, kad Å¡ioje byloje nėra nei vieno teisėtu bÅ«tu gauto įrodymo, patvirtinančio E. J. ir V. K. kaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Liudytojas K. L. , kuriam Å¡ioje byloje buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl pasiÅ«lymo duoti kyšį E. J. ir V. K. ir kuris nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimÄ , pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus pagal BPK 80 straipsnio 1 punktÄ . Dėl Å¡ios aplinkybės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė liudytojo K.

L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nei V. K. , nei E. J. apie K. L. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nebuvo informuoti ir atliekant šį procesinį veiksmÄ , kaip ir jų gynėjai, nedalyvavo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu lemiamai grindžiamas parodymais liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, be kita ko, garantuojančių kaltinamojo teisės į teisingÄ teismÄ ir teisės pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba turėti galimybę, kad tie liudytojai (nukentėjusieji) bÅ«tų apklausti, pažeidimÄ .

Pagal EŽTT praktikÄ Å¡i teisė paprastai suponuoja tai, kad įrodymai turi bÅ«ti pateikiami vieÅ¡ame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymÄ si nagrinėjant bylÄ . IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad kaltinamajam turi bÅ«ti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese (Delta v. France, judgmentof 19 December 1990, Series A no. 191-A, MildandVirtanen v.

Finland, judgmentof 26 July 2005, no. 39481/98 and 40227/98, Saidi c. France, arret du 20 septembre 1993, sėrie A no261-C, Luca c. Italie, arret du 27 fėvrier 2001, no33354/96). Kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba prašyti, kad tokie liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti, įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 5, 7-8 dalyse. V. J. ir V. K. kaltę teismas taip pat grindė slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis.

Å ioje byloje yra 2013 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria leista ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatskleidžiant savo tapatybės iki 30 kartų slapta patekti į automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti Å¡iame automobilyje vaizdÄ ir garsÄ fiksuojančias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones, Å¡ias priemones eksploatuoti nuo jų įrengimo dienos, darant garso bei vaizdo įraÅ¡us slapta sekti objektus – jau minėtÄ transporto priemonę ir asmenį – Va.

K. BPK 158 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti veiksmus turi bÅ«ti nurodytas asmuo, prieÅ¡ kurį veiksmai turi bÅ«ti atlikti, ir duomenys apie asmens nusikalstamÄ veikÄ . BPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas nutartyje nurodyti sekamÄ asmenį. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – Rekomendacijų) 52 punkte nurodyta, kad tiriant nusikaltimus prireikus atlikti slaptus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatskleidžiant savo tapatybės arba tyrimÄ BPK 158 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju atlikti asmeniui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas (slapta kontroliuoti paÅ¡to ir dokumentų siuntas, paÅ¡to perlaidas ir jų dokumentus; slapta atlikti kratÄ ar apžiÅ«rÄ patalpoje ar kitoje vietoje, asmens kratÄ , asmens apžiÅ«rÄ , paÅ¡to siuntų, daiktų ir dokumentų poėmį; slapta paimti objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui; slapta patekti į asmens bÅ«stÄ , tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones ir jas arba jose esančius daiktus ir dokumentus apžiÅ«rėti ar paimti ir (ar) Å¡iose patalpose, transporto priemonėse panaudoti technines priemones, atlikti kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus; užmegzti ryÅ¡ius su asmenimis, tapusiais nusikalstamos veikos tyrimo objektais ir Å¡ių kontaktų metu slapta daryti asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir (ar) garso įraÅ¡us; slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmu dalyviui apie tokia kontrole nėra žinoma (iÅ¡skyrus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę); atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje, atlikti kontroliuojamÄ jį gabenimÄ ), vadovaujamasi BPK 158 straipsniu.

Rekomendacijų 53 punkte nurodyta, kad prokuroras, vadovaudamasis BPK 158 straipsniu, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su atskirais praÅ¡ymais leisti atlikti atskirus Rekomendacijų 52 punkte numatytus veiksmus arba su vienu praÅ¡ymu leisti atlikti kompleksÄ Å¡iame punkte nurodytų veiksmų. Å ios Rekomendacijos yra privalomos tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek prokurorams, o Å¡is punktas yra svarbus tuo, kad iÅ¡skiria tam tikrus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nurodo, kad kiekvienam iÅ¡ jų reikalingas teismo leidimas.

Å ioje byloje buvo siekiama:

1) transporto priemonėse panaudoti technines priemones;

2) slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, t.y. automobilyje fiksuoti policijos pareigÅ«nų ir galimų pažeidėjų pokalbius ir veiksmus. Tačiau vienam veiksmui teismo leidimas gautas buvo, o atlikti antrÄ net nebuvo praÅ¡oma. Minėta, kad 2013-10-07 nutartimi taip pat buvo leista sekti automobilį. Rekomendacijų 67 punkte nurodyta, kad jei ikiteisminio tyrimo metu norima slapta tiesiogiai stebėti (tiek vizualiai, tiek panaudojant technines priemones, taip pat ir elektronines) asmenį, transporto priemonę arba objektÄ , t. y. juos slapta sekti ir sekimo metu daryti vaizdo, garso įraÅ¡Ä arba filmuoti, bÅ«tina vadovautis BPK 160 straipsniu.

Paprastai asmenų, judančių transporto priemonių ar objektų slaptas sekimas atliekamas per atstumÄ (tiesiogiai nekontaktuojant su sekamu asmeniu) bei neįrengiant techninių priemonių patalpų ar transporto priemonių viduje (pvz., transporto priemonės viduje įrengiant globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvÄ ). Darytina iÅ¡vada, kad teismui leidus sekti automobilį, tuo pačiu nėra leidžiamajame įrengti technines priemones, juolab kontroliuoti jame esančių asmenų pokalbius ir veiksmus.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teismas nei leido taikyti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus V. K. ir E. J. atžvilgiu, nei atlikti tokius veiksmus, kurie buvo atlikti. Kadangi šioje byloje buvo grubiai pažeisti BPK 158 ir 160 straipsnių reikalavimai – veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės ir slaptas sekimas atlikti nesant tai daryti leidžiančios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, 2014-02-07 V. K. ir E. J. atžvilgiu atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, todėl negali būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Tai, kad byloje surinkti įrodymai neatitinka leistinumo kriterijų ir gali bÅ«ti tik pirmine informacija apie galimas nusikalstamas veikas, suvokė ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantis prokuroras, todėl 2014-03-03 praÅ¡ymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydamas leisti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti Å¡iame automobilyje vaizdÄ ir garsÄ fiksuojančias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones, Å¡ias priemones eksploatuoti nuo jų įrengimo dienos, darant garso bei vaizdo įraÅ¡us slapta sekti objektus – jau minėtÄ transporto priemonę ir asmenis E. J. ir V.

K. , tačiau taikant Å¡iuos veiksmus jokių duomenų apie pastarųjų padarytas kokias nors nusikalstamas veikas gauta nebuvo. Gynėjas apeliaciniuose skunduose taip pat kelia klausimÄ , kam prokurorui reikėjo kreiptis į teismÄ dar kartÄ , jei manė, kad stebėti nuteistuosius ir fiksuoti jų veiksmus pakako esamo teismo leidimo, o tuo atveju, jei jo nuomone to nepakako – kodėl Å¡iuos duomenis bando panaudoti byloje. Kad su įrodymų leistinumu situacija nėra gera, pasak apelianto, suvokė ir bylÄ nagrinėjęs teismas, todėl pateikė nuorodÄ Ä¯ kasacinę nutartį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, kurioje konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ .

Tačiau paminėtoje byloje operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti tų pačių nuteistųjų atžvilgiu, tik jie iÅ¡ pradžių buvo sankcionuoti ne dėl kyÅ¡ininkavimo, o dėl disponavimo akcizinėmis prekėmis. Å ioje byloje teismo leidimo V. K. ir E. J. atžvilgiu taikyti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo iÅ¡ viso, dėl jokių nusikaltimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkamu precedentu. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas be pirmiau paminėtų duomenų, kurių, jo nuomone, negalima pripažinti įrodymais, nuosprendyje iÅ¡vardino dokumentus, patvirtinančius, kokiu marÅ¡rutu judėjo ekipažas, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jie patvirtina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, jog E. J. ir V.

K. kaltinime nurodytu laiku buvo liudytojo K. L. nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir vykdė tarnybines pareigas, sustabdė automobilį vairuojantį ir vairuotojo pažymėjimo neturintį K. L. . Kad taip galėjo bÅ«ti, ginčo nėra, tačiau visi Å¡ie duomenys niekaip nepatvirtina, kad E. J. ir V. K. padarė nusikaltimÄ , t.y. kyÅ¡ininkavo. Be to, pasak gynėjo, neaiÅ¡ku, kÄ patvirtina teismo nurodyti duomenys, kad iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, jog perklausius X policijos komisariato pateiktÄ kompaktinį diskÄ su radijo ryÅ¡io kanalo „KA 10 EISMAS“ 2014 m. vasario 7 d. laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 1.15 val. užfiksuotais pokalbių įraÅ¡ais, Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies pareigÅ«nų ir ekipažo, kurio Å¡aukinys „Puntukas 413“ pokalbių nėra, taip pat, kad iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, jog K.

L. pateikė apžiÅ«rai savo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Nuteistųjų gynėjas taip pat nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis dėl V. J. ir V. K. veiksmų kvalifikavimo. Visų pirma, pasak apelianto teismas nepagrįstai pastariesiems inkriminavo 300 Lt kyÅ¡io reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kyÅ¡io reikalavimas gali bÅ«ti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iÅ¡ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iÅ¡ kyÅ¡io davėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-231/2007, 2K-89/2009).

Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡analizavus byloje esantį pokalbio įraÅ¡Ä yra akivaizdu, kad iniciatyvÄ duoti kyšį rodė K. L. , jis nurodė kiek turi pinigų ir kiek dar galėtų pasiskolinti ir duoti. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ E. J. pasakytos frazės: „Ir mes idėja sotÅ«s nebÅ«sim“ turinio pakanka spręsti, kad kaltinamieji skatino duoti kyšį ir jiems nepakako V. L. su savimi turėtos ir pasiÅ«lytos sumos – 100 Lt; iÅ¡ kaltinamojo V. K. pasakytos frazės:

„Nu skambyk greit tam draugui jau“ matyti, kad kaltinamieji reikalavo skambinti savo draugui susitarti dėl K. L. nurodytos papildomos sumos – 200 Lt; iÅ¡ aplinkybės, kad kaltinamieji leido V. L. skambinti telefonu savo draugui gauti daugiau pinigų, spręstina, kad pastarieji norėjo gauti didesnę sumÄ pinigų – dar du Å¡imtus litų, kaip siÅ«lė K. L. . Tačiau, iÅ¡ pokalbio įraÅ¡o matyti, kad Å¡ios frazės buvo pasakytos po to, kai V. L. paaiÅ¡kino, kad jis suvokia, kad už tokį pažeidimÄ 100 Lt kyÅ¡is yra per mažas, įkyriai siÅ«lėsi dar 200 litų pasiskolinti iÅ¡ draugo bei keletÄ kartų prašė leisti Å¡iam draugui paskambinti.

Dėl Å¡ių aplinkybių gynėjas mano, kad paminėta E. J. frazė turi bÅ«ti vertinama kaip neprieÅ¡taravimas V. L. pasiÅ«lymui, o V. K. – kaip leidimas skambinti, o ne kyÅ¡io reikalavimas. Juolab, kad panaÅ¡iai situacijÄ vertina ir teismas, nurodydamas, kad E. J. skatino duoti kyšį ir jam nepakako V. L. su savimi turėtos ir pasiÅ«lytos sumos, o V. K. leido V. L. skambinti telefonu savo draugui gauti daugiau pinigų, nes norėjo gauti didesnę sumÄ pinigų – dar du Å¡imtus litų. Tačiau, pasak gynėjo, nei skatinimas, nei juolab noras, negali bÅ«ti laikomi reikalavimu, todėl 300 Lt reikalavimas turi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ kaltinimo ir V.

K. bei E. J. veiksmai vertintini kaip 100 Lt kyÅ¡io paėmimas, t.y. baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje. Tačiau BPK 158 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tyrimÄ gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės, tiriant nusikaltimus, taigi, tiriant baudžiamÄ jį nusižengimÄ BPK 158 straipsnio numatytų veiksmų taikyti negalima. Gynėjo nuomone, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties stengiamasi įrodyti 300 Lt kyÅ¡io reikalavimÄ .Teismo posėdžio metu nuteistųjų E. J. ir V.

K. gynėjas A.Mažeika prašė jo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų E. J. ir V. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems V. K. ir E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl V.

K. ir E. J. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos tinkamai ir teisingai įvertintais įrodymais.BK 225 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, ar priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. KyÅ¡ininkavimo nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo:

1) priima kyšį;

2) provokuoja jį duoti;

3) pažada jį priimti;

4) susitaria jį priimti;

5) reikalauja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo. Kadangi alternatyvios kyÅ¡ininkavimo veikos provokuojant duoti, pažadant, susitariant priimti bei reikalaujant duoti kyšį yra formalus nusikaltimas, pagal įstatymÄ jis yra laikomas baigtu nuo bet kurios minėtos alternatyvios veikos padarymo, tai net nėra bÅ«tina, kad kaltininkas realiai priimtų (gautų) kyšį.Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentų, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties, dėl jų kaltumo nėra pagrįstos teisingai įvertintais įrodymais, kadangi, apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno teisėtu bÅ«tu gauto įrodymo, patvirtinančio E. J. ir V.

K. kaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir jais remdamasis teisingai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius E. J. ir V. K. padarytos nusikalstamos veikos požymius bei teisingai jų veikÄ kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.Apelianto teigimu, apygardos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė liudytojo K.

L. parodymais, kadangi jis BPK 80 straipsnio nustatyta tvarka atsisakė duoti parodymus teisiamajame posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, kad liudytojui K. L. Å¡ioje byloje buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl pasiÅ«lymo duoti kyšį E. J. ir V. K. (t. 1, b. l. 164, 176), tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perdavus pagal laidavimÄ J. L. (t. 2, b. l. 13-16). IÅ¡ 2015 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad K. L. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus (t. 2, b. l. 186).

Dėl to, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, minėtame teisiamajame posėdyje buvo perskaityti Å¡io liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perskaitęs teisiamojo posėdžio metu liudytojo K. L. parodymus, pagrįstai Å¡iais parodymais vadovavosi kaip vienu iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių E. J. bei V. K. kaltę, padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui K.

L. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį tarp 24-1 val. automobiliu „Opel Vectra“ važiavo namo ir jam virÅ¡ijus greitį Europos prospekte jį automobiliu įjungtais Å¡vyturėliais pasivijo ir sustabdė pareigÅ«nai, priėjęs pareigÅ«nas paprašė dokumentų. Liudytojas pateikė tik automobilio dokumentus ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, pasiÅ«lė tartis. PareigÅ«nas liepė eiti į maÅ¡inÄ . Liudytojas atsisėdo pareigÅ«nų automobilio gale, pasakė, kad vairuotojo teisės jam atimtos, kad turi tik 100 Lt.

Suprato, kad tai per maža suma. Pasisiūlė paskambinti savo draugui Mantvydui, iš kurio norėjo pasiskolinti dar pinigų pareigūnams, bet jis neatsiliepė. Pareigūnams, atrodo, sakė, kad dar pridėtų 200 Lt. Tada 100 Lt padėjo tarp sėdynių. Pareigūnai jokio pažeidimo nefiksavo (t. 1, b. l. 171-172). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo K. L. parodymų patikimumu, jais netikėti ir nesivadovauti, kadangi juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys – K.

L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, liudytojo M. Å . parodymai kita baudžiamosios bylos medžiaga. K. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys patvirtina, kad liudytojas parodė vietÄ , kurioje važiuodamas prasilenkė su policijos skiriamaisiais ženklais žymėtu automobiliu ir kurioje, jo nuomone, buvo pastebėtas pareigÅ«nų, parodė vietÄ , kurioje buvo sustabdytas ir davė pareigÅ«nams kyšį (t. 1, b. l. 166-168).Liudytojas M. Å . , apklaustas 2015 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su K.

L. kartu sportuoja, susiskambina telefonu. 2014 m. vasario mėnesį M. Å . nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario mėnesį jis ryte savo telefone rado praleistÄ K. L. skambutį. Buvo skambinta naktį, kai M. Å . jau miegojo. TÄ pačiÄ dienÄ paskambino K. L. , kuris pasakė, kad Europos prospekte jį buvo sustabdę policijos pareigÅ«nai (t. 2, b. l. 186-187).Ä® bylÄ pateikta UAB „Bitė Lietuva“ informacija su K. L. buvusiais telekomunikacijų įvykiais jo naudojamo numerio bei sujungimo iÅ¡klotinėmis patvirtina, kad K.

L. 2014 m. vasario 7 d. 00:52:11 val. bandė prisiskambinti M. Å . bei skambinimo metu galimÄ jo buvimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128, 132-134).VÄ® „Regitra“ praneÅ¡imas patvirtina K. L. nurodytÄ aplinkybę, kad jis neturėjo vairuotojo teisių, t. y. kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis K. L. buvo iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, kuris negalioja ir yra sunaikintas (t. 1, b. l. 136).Taigi, atsižvelgiant į nurodytus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas K.

L. parodymais, įvertinus juos kitų įrodymų kontekste, vadovavosi pagrįstai kaip teisėtu ir patikimu įrodymų Å¡altiniu, tuo pačiu, apeliacinių skundų argumentai dėl Å¡ių parodymų netinkamo vertinimo atmestini.Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas V. J. ir V. K. kaltę grindė slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kadangi minėti veiksmai buvo sankcionuoti kito asmens atžvilgiu.Byloje esanti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis patvirtina, kad kitoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo duotas ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas slapta patekti į automobilį „VW Caddy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti Å¡iame automobilyje vaizdÄ ir/ar garsÄ fiksuojančias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones, jas eksploatuoti, darant garso bei vaizdo įraÅ¡us, slapta sekti šį automobilį ir asmenį – Vi. K. (t. 1, b. l. 9-10). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atliekant Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę buvo užfiksuota informacija apie galimai E. J. ir V. K. padarytas nusikalstamas veikas ir dėl to pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas kito ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų metu sužinotos informacijos pagrindu, nagrinėjamu atveju nelaikytinas įstatymo pažeidimu, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, turėdami duomenų apie galimai daromÄ sunkų nusikaltimÄ , negali nereaguoti į tokius duomenis, jog daromos ar padarytos kitų asmenų kitos nusikalstamos veikos. Tokia iÅ¡vada atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

Be to, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi leista klausytis E. J. ir V. K. pokalbių jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, kontroliuoti kitÄ telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ kaupti, daryti pokalbių įraÅ¡us bei leista ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams patekti į automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti Å¡iame automobilyje vaizdÄ ir/ar garsÄ fiksuojančias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones, jas eksploatuoti, darant garso bei vaizdo įraÅ¡us, slapta sekti šį automobilį ir E. J. bei V.

K. . Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. ir V. K. kaltę grindė slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie buvo sankcionuoti kito asmens atžvilgiu, o vėliau ir E. J. bei V. K. atžvilgiu. Apygardos teismas vertindamas šių procesinių veiksmų metu gautus duomenis pagrįstai jais vadovavosi kaip tinkamu įrodymų šaltiniu, gautu nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl įrodymų leistinumo ir liečiamumo.Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistųjų gynėjas taip pat nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl E. J. ir V.

K. veiksmų kvalifikavimo, kadangi, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jiems inkriminavo 300 Lt kyÅ¡io reikalavimÄ , tačiau V. K. bei E. J. veiksmai vertintini kaip 100 Lt kyÅ¡io paėmimas, t. y. baudžiamasis nusižengimas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. IÅ¡ slapto sekimo protokolo (t. 1, b. l. 20-24) matyti, kad techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas garso ir vaizdo įraÅ¡as, kurio turinys patvirtina, jog su K. L. viso pokalbio metu bendravo tiek E. J. , tiek V. K. . IÅ¡ E. J. pasakytos frazės:

„Ir mes idėja sotÅ«s nebÅ«sim“ matyti, kad buvo skatinama duoti kyšį ir pareigÅ«nams nepakako V. L. su savimi turėtos ir pasiÅ«lytos 100 Lt sumos. V. K. pasakyta frazė: „Nu skambyk greit tam draugui jau“ patvirtina, kad E. J. ir V. K. reikalavo K. L. skambinti savo draugui susitarti dėl jo nurodytos papildomos 200 Lt sumos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog E. J. ir V. K. leido V. L. skambinti telefonu savo draugui gauti daugiau pinigų, leidžia spręsti, kad jie norėjo gauti didesnę sumÄ pinigų – dar 200 Lt, kaip siÅ«lė V.

L. , tačiau iÅ¡ E. J. pabaigoje pasakytos frazės: „Dėk tÄ kÄ turi ten ir važiuok, čia tau su didele nuolaida“ matyti, kad kaltinamieji atsisakė sumanymo laukti, kol K. L. gaus reikalautÄ sumÄ â€“ 300 Lt ir sutiko priimti jo turėtus 100 Lt. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje kyÅ¡is laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io. Nagrinėjamu atveju E. J. ir V. K. veiksmai buvo nukreipti į 300 Lt kyÅ¡io gavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagal bylos duomenų visumÄ tinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir jų pagrindu konstatavo, kad E. J. bei V.

K. padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pripažinti E. J. bei V. K. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems V. K. ir E. J. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems V. K. ir E. J. , minėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę V. K. ir E. J. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. J. ir V. K. praeityje nebuvo teisti, E. J. buvo baustas administracine tvarka, V. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, E. J. charakterizuojamas teigiamai, V. K. – vidutiniškai, jų reikalauto kyšio suma santykinai nėra didelė, jie nėra linkę nusikalsti.

Teismas įvertino tai, kad E. J. ir V. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismas nuosprendžiu nuteistiesiems V. K. ir E. J. paskyrė mažesnę už vidurkį baudÄ , kuri nėra per didelė, ji atitinka BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistųjų E. J. ir V. K. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        Svajūnas Knizleris Teisėjai                              Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                            Linas Šiukšta