2021-04-21 Nr. AB-8975-3-61-3-03568-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-632-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03568-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litgravel“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litgravel“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. AS-61 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtinta UAB „Litgravel“ mokėtina 8 972 Eur mokesčio suma ir sumažinti šią sumą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas atliko UAB „Litgravel“ planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2016–2018 metus bei surašė 2019 m. birželio 21 d. Patikrinimo aktą Nr. D-19 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog pagal markšeiderinius planus, atliktus laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. birželio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. sausio 4 d. įmonė, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes tame sklype kur kasė, neteisėtai, už 2016 m. lapkričio 23 d. leidime Nr. KN 16-36p Lietuvos geologijos tarnybos suteikto kasybos sklypo ribų, iškasė 2 017 m3 žvyro. Pareiškėjas raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, jog vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu, sudaryta sutartimi bei parengtu naudojimo projektu, kuriame išteklių žemutinis kontūras nustatytas pagal gręžinius, nutolusius vienas nuo kito tam tikru atstumu, taip paliekant galimybę tame atstume apatinio kontūro pokyčiams. Dėl šių apatinio kontūro svyravimų, įmonė, stengdamasi racionaliai ir be nuostolių išnaudoti valstybei priklausančius išteklius, iškasė žaliavą už kasybos sklypo ribų, juos apskaitė bei sumokėjo visus reikiamus mokesčius. Departamentas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. AS-61 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą bei jame apskaičiuotą 8 972 Eur mokestį.

3. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad už Lietuvos geologijos tarnybos 2016 m. lapkričio 23 d. leidime Nr. KN 16-36p suteikto kasybos sklypo ribų, iškasė 2 017 m3 žvyro. Anksčiau pareiškėją tikrinusios valstybės institucijos, tikrindamos tuos pačius laikotarpius, pažeidimų nenustatė. Patikrinimo akte konstatuojama, jog pareiškėjas nenuslėpė išgauto gamtos išteklių kiekio ir nėra laiku nepateikęs deklaracijų. Teismas turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atsižvelgti į pareiškėjo sąžiningumą, tai, jog pažeidimu valstybei nepadaryta žala, mokesčiai laiku deklaruoti ir sumokėti. Pareiškėjui papildomai apskaičiuota 8 972 Eur suma yra neadekvati ir neproporcinga našta, pareiškėjas suprato padarytus pažeidimus, dėl to gailisi ir ateityje šių pažeidimų nebekartos. Teismas turi teisę panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, įskaitant ir teisingumo bei proporcingumo principus.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pagal markšeiderinius planus, atliktus už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. birželio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjas, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, vietoje kur vykdė gamtinių išteklių gavybą, neteisėtai, už Lietuvos geologijos tarnybos 2016 m. lapkričio 23 d. leidime Nr. KN 16-36p suteikto kasybos sklypo, kontūro ribų, iškasė 2 017 m3 žvyro.

Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, 12 straipsnį, kuris numato kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį bei 14 straipsnį, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą.

Pareiškėjas, neturėdamas tam teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, t. y. neteisėtai, išgavo 2 017 m3 žvyro. Minėti duomenys neginčijami, yra paimti iš pareiškėjo pateiktų markšeiderinių planų, kuriuos patvirtino pareiškėjo direktorius D. D.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ, Įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi, už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas. Tačiau įstatymu nustatytas mokestis į valstybės biudžetą nėra sankcija.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) ir MVGIĮ nenumatyta galimybė mokesčio dydį mažinti, kaip atitinkama galimybė sankciją švelninti nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 5 dalyje arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje. Sankcijos taikymo procedūra, kaip nustatyta MAĮ VIII skyriuje, Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnyje nebuvo inicijuota. Todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo taikyti šių priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas (atsižvelgti į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę (kaltės formą ir rūšį), dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes).

Pareiškėjas nepagrindė, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokesčio pritaikymas būtų reikšmingas jo finansinei padėčiai. Departamentas nesutiko, kad išteklių išgavimas už leidime suteikto kasybos sklypo kontūro ribų, be leidimo, valstybei nepadarė žalos. (duomenys neskelbtini) telkinio ir II sklypo žvyro ištekliai patvirtinti Teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1977 m. rugsėjo 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 5(238), pareiškėjui paskirtas 1,9 ha ploto kasybos sklypas. Pareiškėjo veikla neturint leidimo vykdyti išgavimo neišžvalgytoje vietoje, akivaizdžiai daro žalą valstybėms interesams, pažeidžiant jos išimtines nuosavybės teises, pakeičiant žemės paviršiaus reljefą, kraštovaizdį, sunaikinant derlingą sluoksnį Žemės gelmių įstatymo 2 str., 12 str. 4 d.).

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litgravel“ skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-61 dalį, kuria pareiškėjui UAB „Litgravel“ patvirtintas mokestis padidintu tarifu – 8 972 Eur suma, ir mokestį sumažino iki 2 243 Eur.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas eksploatuoja (duomenys neskelbtini) telkinio II sklypo žvyro išteklius. Pareiškėjui 2016 m. lapkričio 23 d. yra išduotas leidimas Nr. KN 16-36p naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes – (duomenys neskelbtini) telkinio II sklypo žvyro išteklius (toliau – ir Leidimas), pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Šios sutarties 3, 4 ir 5 punktais pareiškėjai buvo paskirtas 1,9 ha ploto kasybos sklypas 20,7 ha plote, kuriame yra apie 2 159 tūkst. kubinių metrų žvyro išteklių. Šios sutarties neatsiejama dalimi yra prie šios sutarties pridėtas 1:10000 mastelio (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio planas. Šiame plane yra nurodytos šio telkinio ribos ir UAB „Litgravel“ skirto kasybos sklypo plotas bei ribos. Sutartis su Lietuvos geologijos tarnyba galioja iki 2038 m. vasario 17 d. Departamentas atliko UAB „Litgravel“ planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2016–2018 metus bei surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog pagal markšeiderinius planus atliktus už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. birželio 27 d., ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjas, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes tame sklype kur kasė, neteisėtai, už Leidime Lietuvos geologijos tarnybos suteikto kasybos sklypo ribų, iškasė 2 017 m3 žvyro. Pareiškėjas raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, nurodydamas, jog įmonė vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu, sudaryta sutartimi bei parengtu naudojimo projektu, kuriame išteklių žemutinis kontūras nustatytas pagal gręžinius, nutolusius vienas nuo kito tam tikru atstumu, taip paliekant galimybę tame atstume apatinio kontūro pokyčiams. Dėl šių apatinio kontūro svyravimų, įmonė, stengdamasi racionaliai ir be nuostolių išnaudoti valstybei priklausančius išteklius, iškasė žaliavą už kasybos sklypo ribų, juos apskaitė bei sumokėjo visus reikiamus mokesčius.

8. 2019 m. rugsėjo 20 d. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą bei jame apskaičiuotą 8 972 Eur mokestį pareiškėjui. Departamentas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, vietoje kur vykdė gamtinių išteklių gavybą, neteisėtai, už Leidime Lietuvos geologijos tarnybos suteikto kasybos sklypo, kontūro ribų, iškasė 2 017 m3 žvyro, tuo įmonė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, 12 straipsnį, kuris numato kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį bei 14 straipsnį, kuris numato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą.

9. Teismas aptarė aktualias Žemės gelmių įstatymo, MVGIĮ nuostatas ir pažymėjo, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes – (duomenys neskelbtini) telkinio II sklypo žvyro išteklius, pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Šios sutarties 3, 4 ir 5 punktais pareiškėjui buvo paskirtas 1,9 ha ploto kasybos sklypas 20,7 ha plote, kuriame yra apie 2 159 tūkst. kubinių metrų žvyro išteklių. Šios sutarties neatsiejama dalimi yra prie šios sutarties pridėtas 1:10000 mastelio (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio planas. Šiame plane yra nurodytos šio telkinio ribos ir UAB „Litgravel“ skirto kasybos sklypo plotas bei ribos. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes tame sklype kur kasė, neteisėtai, už Leidime suteikto kasybos sklypo ribų, iškasė 2 017 m3 žvyro.

11. Teismas, įvertinęs Patikrinimo akte nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, darė išvadą, kad atlikti apskaičiavimai atitinka MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas skunde mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo, kaip neteisingo, ar mokestinio patikrinimo procedūros neginčijo, su Patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko. Teismas sprendė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie mokestį didesniu tarifu 8 972 Eur suma ir jį patvirtino. Departamentas, veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog MGVIĮ apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas iš esmės pripažino padarytą pažeidimą; byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų nuolat ir sistemingai pažeidinėjęs įstatymus; Utenos RAAD Molėtų rajono agentūra, tikrindama tuos pačius laikotarpius ir atlikdama planinius – teminius patikrinimus pagal metinius patikrinimo planus – naudingųjų išteklių gavybos kontrolę, t. y. tikrinę, ar žvyro karjeras naudojamas pagal leidimą, ar sumokėti mokesčiai už naudingąsias iškasenas, vertinę pateiktus telkinio naudojimo projektus, makšeiderinį planą, 2016 m. spalio 26 d. Patikrinimo akte Nr. (10-KD)-165, 2016 m. spalio 26 d. Patikrinimo akte Nr. 10-KD-115, 2017 m. rugsėjo 27 d. Patikrinimo akte Nr. 10-KD-115 UAB „Litgravel“ eksploatuojamame karjere pažeidimų nenustatė; pareiškėjas bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pareiškėjo paaiškinimą, jog jis vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu, sudaryta sutartimi bei parengtu naudojimo projektu, dėl apatinio kontūro svyravimų, įmonė, stengdamasi racionaliai ir be nuostolių išnaudoti valstybei priklausančius išteklius, iškasė žaliavą už kasybos sklypo ribų, juos apskaitė bei sumokėjo visus reikiamus mokesčius.

14. Teismas sprendė, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio mokesčio taikymas pareiškėjui pažeistų teisinėje valstybėje galiojančius proporcingumo bei teisingumo principus. Teismas vertino, kad pareiškėjui paskirta sankcija, atsižvelgiant į MVGIĮ 2 straipsnyje nustatytą šio įstatymo tikslą – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, būtų neteisinga ir neadekvati pareiškėjo padarytam pažeidimui. Teismas sprendė, kad nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiai bendrovei, vykdančiai ūkinę veiklą ir siekiančiai pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti, taip pat atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas turi būti ne formalus, bet teisingas. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 8 972 Eur mokestis už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pareiškėjui būtų nepagrįstai neproporcingas padarytam pažeidimui, o MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, pakanka minėtą mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį padidinti du su puse karto. Todėl teismas pareiškėjo UAB „Litgravel“ skundas tenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimo dalį ir sumažino apskaičiuotą mokestį iki 2 243 Eur.

III. 15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Litgravel“ skundą atmesti.

16. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui yra pritaikyta sankcija ir nepagrįstai vertino, teismo nuomone, paskirtos sankcijos proporcingumą teisingumo bei protingumo kriterijais.

17. Atsakovas pažymi, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas bei įtvirtintas MAĮ 13 straipsnio 6 punkte mokestis yra lygiavertis ir turi tokią pačią bendrą paskirtį kaip ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo nustatyti mokesčiai. Departamentui nežinomi mokesčių pakeitimo, sumažinimo, padidinimo be įstatyminio pagrindimo atvejai ir suformuota teisminė praktika. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Tokio tyrimo metu yra daromi gręžiniai ir per visą šių gręžinių ilgį yra vertinami sluoksniai. Gavus duomenis yra įvertinamas jų paėmimo tikslingumas bei poreikis aplinkai. Šiuo atveju pareiškėjas valstybinius gamtos išteklius paėmė iš sluoksnio, esančio žemiau padaryto gręžinio, toks paėmimas yra neįvertintas pagal aplinkosauginius reikalavimus, neįvertintas tokio paėmimo poveikis aplinkai, visuomenės sveikatai, nenumatytas naudojimo projekte ir kelia didelę kompensuotiną riziką, kaip neatitinkantis naudojimo projekto kasybos dalyje numatytoms sąlygoms, aplinkos apsaugos ir sveikatos daliai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės). Atsižvelgiant į tai, MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį reikalauja taikyti didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuojamą šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Šiuo atveju įstatymo turinys reikalauja iš mokesčio mokėtojo sumokėti didesnį mokesčio tarifą, taip kompensuojant be leidimo, nesilaikant nustatyta tvarka patvirtinto išteklių naudojimo projekto sprendinių, išgautų gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas.

18. Departamentas pažymi, kad MAĮ VIII skyrius aiškiai nustato baudų skyrimo procesą, mokesčio administratoriaus prievolę atsižvelgti į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę (kaltės formą ir rūšį), dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o paskirtos baudos apmokėjimas neatleidžia mokesčio mokėtoją nuo atitinkamo mokesčio sumokėjimo. Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip (MAĮ 139 str. 1 d.). Byloje, priešingai nei nustatė teismas, duomenų apie pareiškėjui paskirtą baudą už mokesčių įstatymų pažeidimus nėra. Nesant tokių duomenų, nėra objekto, kurio atžvilgiu gali būti taikyti teisingumo ir proporcingumo kriterijai, pasitelkiant kitokius koeficientus / tarifus įstatymų konkrečiai nustatytam mokesčiui skaičiuoti. Departamento nuomone, byloje iš esmės galėjo būti keliamas nebent mokėtino mokesčio tarifo dydžio klausimas, tačiau ne baudos, sankcijos dydžio klausimas. Nes ginčas byloje kilo dėl mokesčio, o ne dėl ekonominės sankcijos ar pan. Teismas dėl tarifo neproporcingumo ar neatitikimo teisingumo kriterijams nematė pagrindo kreiptis dėl įstatymo konstitucingumo.

19. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimu ir kitais nutarimais dėl už teisės pažeidimus valstybės nustatomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui, bet nepagrįstai nesirėmė Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarime suformuota nuostata, kad dėl mokesčių nesitariama, mokesčio mokėtojų teisės ir pareigos tiesiogiai nurodomos mokesčių įstatymų normose. Poveikio priemonių proporcingumas teisės pažeidimui savaime nereiškia, kad MVGIĮ 6 straipsnyje aptarti mokesčio tarifai jo neatitinka. MVGIĮ yra galiojantis, nekonstatuota, kad jis neturi būti taikomas ar neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimų ar Konstitucijos, todėl turi būti taikomas.

20. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pastebėjimai dėl teisingumo ir proporcingumo kriterijų, teisės fundamentalumo patvirtina, kad teismas galbūt įžvelgė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies neatitikimą Konstitucijai tačiau galimybe stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucini Teismą nepasinaudojo, o Konstitucinio Teismo kompetencijos klausimus nepagrįstai išsprendė pats. Vilniaus apygardos administracinis teismas neįgaliotas spręsti dėl mokesčių dydžių arba nutarti dėl mokesčių, kurie nustatyti Įstatymu, neteisingumo.

21. Departamentas pažymi, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog Utenos RAAD Molėtų rajono agentūra tikrindama tuos pačius laikotarpius ir tikrinusi, ar žvyro karjeras naudojamas pagal leidimą, ar sumokėti mokesčiai už naudingąsias iškasenas, 2016 m. spalio 26 d. Patikrinimo akte Nr. (10-KD)-165, 2016 m. spalio 26 d. Patikrinimo akte Nr. 10-KD-115, 2017 m. rugsėjo 27 d. Patikrinimo akte Nr. 10-KD-l 15 UAB „Litgravel“ eksploatuojamame karjere pažeidimų nenustatė. Nurodyti patikrinimo aktai dėl abstraktaus pobūdžio, nedaro ir negali daryti įtakos vėlesniam Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento atliktam išsamiam ir konkrečios srities teminiam sumokėtų mokesčių kontrolės planiniam patikrinimui ir Patikrinimo aktui.

22. Departamentas pastebi, kad racionalus ir kompleksiškas išnaudojimas valstybei priklausančių išteklių galimas tik šių išteklių išgavimas pareiškėjui paskirtame kasybos sklype (Žemės gelmių įstatymo 15 str.). Kitoks išgavimas – už kasybos sklypo ribų, žemutinio kontūro, laikytinas savavališku pasikėsinimu į išimtinę valstybės nuosavybę.

23. Pareiškėjas UAB „Litgravel“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime mokestis nebuvo paneigtas ar pripažintas neteisėtu, tačiau buvo nuspręsta, jog ne paties mokesčio taikymas, o konkretaus padidinto tarifo taikymas nagrinėjamu atveju prieštarauja fundamentaliesiems teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas nepateikė išaiškinimo, kad apskritai šis tarifas netaikytinas, o nusprendė, kad individualiu pareiškėjo atveju jis gali būti sumažintas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, tinkamai vadovavosi bendraisiais teisės principais, Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgė į Pareiškėjo sąžiningumą ir tai, jog pažeidimu valstybei nepadaryta žala, mokesčiai laiku deklaruoti ir sumokėti, Pareiškėjui papildomai apskaičiuota 8 972 Eur suma yra neadekvati ir neproporcinga našta, Pareiškėjas suprato padarytus pažeidimus, dėl to gailisi ir ateityje šių pažeidimų nebekartoja. Teismo sprendimas nepaneigė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nekonstatavo teisės normos neteisėtumo, neapsunkino aplinkos apsaugos pareigūnams ateityje taikyti minėtos normos nuostatas ir tarifą, o išsprendė socialinį konfliktą ir atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus pagrįstai pripažino, kad 10 kartų padidinto tarifo taikymas Pareiškėjui nors ir teisėtas, tačiau nebus teisingas taip įgyvendinant teismo išimtinę teisę vykdyti teisingumą ir jokiu būdu nepažeidžiant konstitucinio valdžių padalijimo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. AS-61 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

29. Byloje nustatyta, kad Departamentas atliko UAB „Litgravel“ planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2016-2018 metus bei surašė 2019-06-21 Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog pagal markšeiderinius planus atliktus už laikotarpį nuo 2016-10-31 iki 2017-06-27, ir nuo 2017-06-27 iki 2018-01-04 pareiškėja neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes tame sklype kur kasė, neteisėtai, už 2016-11-23 leidime Nr. 16-36 Lietuvos geologijos tarnybos suteikto kasybos sklypo ribų, iškasė 2017 m3 žvyro. Aplinkos apsaugos departamentas ginčijamu 2019-09-20 Sprendimu nusprendė patvirtinti 2019-06-21 Patikrinimo aktą Nr. D-19 bei jame apskaičiuotą pareiškėjai 8972 Eur mokestį.

30. Dėl pažeidimo pobūdžio ir masto ginčas tarp šalių nekyla, tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą sumažintas mokestis padidintu tarifu.

31. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinama kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinius gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020 ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad MVGIĮ nenumato, kad šio mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, t. y. šiuo atveju – mokesčio tarifo, dydį: mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose, o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 str. 1 ir 2 d.). Tačiau tinkamai atsižvelgta į susiklosčiusią praktiką, kad teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

33. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimą; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Įgyvendinant šias Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 4 skirsnio, reglamentuojančio ūkio subjektų priežiūrą, 368 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą, o taip pat – teisminę tokių poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo patikrą: skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti (Viešojo administravimo įstatymo 368 str. 6 d.) ( LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020).

34. Teisėjų kolegija, pripažindama pirmosios instancijos teismo galimybę koreguoti padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, pritaria sprendime atliktiems reikšmingų konkrečiam pažeidimui faktinių aplinkybių vertinimams ir pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžio parinkimui. Teismas pagrįstai atsižvelgė į MVGIĮ 2 straipsnyje nustatytą šio įstatymo tikslą – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas, bei sprendė, kad nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiai bendrovei, vykdančiai ūkinę veiklą ir siekiančiai pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti, taip pat užtikrino, kad teismo sprendimas būtų ne formalus, bet teisingas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Virginija Volskienė Skirgailė Žalimienė