Legislator Case Law & Legislation
3b31cb2c-7e05-4a6d-ac89-e9e961059304 AI generated

3b31cb2c-7e05-4a6d-ac89-e9e961059304 · Regionų administracinis teismas

Case Number 3b31cb2c-7e05-4a6d-ac89-e9e961059304
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

naudingosios iÅ¡kasenos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 priede, iÅ¡skyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; medžiojamieji gyvÅ«nai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas Å¡io įstatymo 3 priede. Ä®statymo 1 priedo 10 – 14 punktuose nurodyta, jog iÅ¡ žemės gelmių iÅ¡gaunamas smėlis bei žvyras yra mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas (Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalis).

Legislator headnote

AI generated

3b31cb2c-7e05-4a6d-ac89-e9e961059304 · Regionų administracinis teismas: Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį Ä®statymas numato sankcijÄ â€“ taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Ä®statymo 1 – 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Pažymi, kad galimybė patikslinti pateiktÄ deklaracijÄ yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas jÄ užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI-5841-583/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01163-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 14.4.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ atstovams advokatei Onai Gailiuvienei ir Regimantui Karkauskui, atsakovo Aplinkos pasaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Turskienei, 2018 m. spalio 16 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 2018 m. liepos 4 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Ramedi“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas), dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) panaikinimo.

Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, jog Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ra 2018 m. balandžio 19 d. pradėjo planinį patikrinimÄ dėl mokesčių už gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo. 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-59 (toliau – ir patikrinimo aktas) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas iki praneÅ¡imo apie planinį patikrinimÄ mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ III ketvirčio deklaracijoje deklaruotas iÅ¡teklių kiekis - 22 900 m3, iÅ¡ kurių žvyro – 19 900 m3, smėlio – 3000 m3.

Pagal 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytÄ markÅ¡eiderinį planÄ nurodoma, kad iÅ¡gauta 36 280 m3 iÅ¡teklių, iÅ¡ kurių žvyro – 15 878 m3, smėlio 20 402 m3. Pagal 2017 m. kietųjų naudingųjų iÅ¡teklių kasybos ataskaitas 2-KN pareiÅ¡kėjas I-ame ketvirtyje kasybos nevykdė, II-me ketvirtyje iÅ¡gavo 3000 m3 smėlio, III-me ketvirtyje 2000 m3, IV-me ketvirtyje 15000 m3. Patikrinimo akte konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas deklaravo 17 402 m3 smėlio iÅ¡teklių mažiau nei iÅ¡gavo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 7 straipsnio 2 dalį.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuotas 69 703 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu. Skundžiamu sprendimu buvo nutarta patvirtinti patikrinimo aktÄ , kuriuo apskaičiuotas mokestis už gamtos iÅ¡teklius didesniu tarifu 69 703 Eur ir pareiÅ¡kėjas šį mokestį įpareigotas sumokėti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. PareiÅ¡kėjo teigimu skundžiamas sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neiÅ¡tyrus visų faktinių aplinkybių ir sukuriantis neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo direktorius nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. sirgo bei turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , turi neįgalumÄ , todėl dėl pablogėjusios sveikatos direktorius neturėjo galimybės dirbti ir tinkamai atlikti jam pavestas pareigas. Pagrindinis kiekis iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių buvo iÅ¡kastas 2017 m. III – IV ketvirčiuose, todėl dėl direktoriaus ligos pavėluotai pateikta deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį bei patikslinta deklaracijÄ už 2017 m.

III ketvirtį. UAB „GJ Magma“ 2018 m. sausio 18 d. atliko (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinio markÅ¡eiderinius apmatavimų ir iÅ¡teklių apskaičiavimÄ , todėl turint tikslesnius duomenis 2018 m. balandžio 20 d. buvo tikslinama deklaracija už 2017 m. III ketvirtį bei teikiama deklaracija už IV ketvirtį. Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime teigiama, jog III ketvirčio bei IV ketvirčio deklaracijos pateiktos po praneÅ¡imo apie planinį patikrinimÄ gavimo dienos. Informuoja, jog 2018 m. kovo 27 d. praneÅ¡imo apie 2018 m. balandžio 19 d. planuojamÄ atlikti patikrinimÄ negavo nei pareiÅ¡kėjas, nei jo direktorius.

Elektroninis paÅ¡tas direktorius@ramedi.lt yra nenaudojamas, kadangi įmonės serveris yra neveikiantis ir visi susiraÅ¡inėjimai buvo vykdomi per elektroninį paÅ¡tÄ â€“ regimantaskar@gmail.com. PareiÅ¡kėjo direktoriaus atvykimas į vietÄ bÅ«tent patikrinimo dienÄ buvo visiÅ¡kas atsitiktinumas. Mokesčio už neteisingai deklaruotÄ iÅ¡gautÄ smėlį apskaičiavimas didesniu tarifu, taikant koeficientÄ 10, yra radikali priemonė, neatitinkant padaryto pažeidimo esmės, priežasčių ir pasekmių.

PareiÅ¡kėjas nesiekė ir faktiÅ¡kai nepadarė valstybei materialinės žalos, niekada nesiekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės, atlikus markÅ¡eiderinius matavimus buvo tikslinama deklaracija už III ketvirtį, stengiamasi paÅ¡alinti pažeidimus bei padengti laiku nesumokėtus mokesčius. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareikėjo veiksmuose nėra tyčios. Laikosi pozicijos, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta 69 703 Eur suma yra nustatyta ne tik pažeidžiant proporcingumo, teisingumo principus, bet ir nepagrįstai, kadangi faktiÅ¡kai nežinodamas apie planuojamÄ atlikti patikrinimÄ pareiÅ¡kėjas pats gera valia paÅ¡alino padarytas klaidas ir deklaravo iÅ¡teklių kiekis, juos nurodydamas netgi didesnius negu markÅ¡eiderinių matavimų ataskaitoje.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo UAB „Ramedi“ atstovai advokatė Ona Gailiuvienė ir Regimantas Karkauskas nurodė, jog palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, prašė jį tenkinti. Regimantas Karkauskas akcentavo, jog niekada neturėjo tikslo iÅ¡vengti mokestinės prievolės valstybei. Pažymėjo, kad praeityje Klaipėdos departamentas apie planinį patikrinimÄ ne tik praneÅ¡davo elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, tačiau ir pasiteiraudavo ar praneÅ¡imas įteiktas, ar patikrinimo laikas tinkamas.

Neneigia, kad atliekamo planinio patikrinimo metu buvo vietoje, nes liga netrukdė jam vairuoti automobilio ir nuvykti į karjerÄ , tačiau apie ketinamÄ vykdyti patikrinimÄ jam nebuvo žinoma. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teigia, kad nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . VieÅ¡ojo administravimo įstatyme numatyta, jog priežiÅ«rÄ atliekantis subjektas, prieÅ¡ pradedamas Å«kio subjekto veiklos planinį patikrinimÄ , likus nemažiau kaip 10 darbo dienų, privalo Å«kio subjektÄ raÅ¡tu arba elektroniniu bÅ«dų informuoti apie numatomÄ vykdyti patikrinimÄ .

Klaipėdos departamento pareigÅ«nė 2018 m. kovo 27 d. elektroniniu paÅ¡tu direktorius@ramedi.lt (kontaktiniai duomenys nurodyti oficialiame bendrovės tinklalapyje) informavo pareiÅ¡kėjÄ dėl jo vykdomos veiklos planinio patikrinimo. Skunde pateikti teiginiai, jog bendrovės serveris ilgÄ laikÄ buvo neveikiantis ir minėtas elektroninis paÅ¡tas nebuvo naudojamas yra nepagrįsti, kadangi esant serverio sutrikimams siuntėjo siunčiami el. laiÅ¡kai grįžtÄ adresatui atgal, tačiau pareigÅ«nės siųstas praneÅ¡imas dėl planinio patikrinimo atgal negrįžo.

Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį Ä®statymas numato sankcijÄ â€“ taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Ä®statymo 1 – 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Pažymi, kad galimybė patikslinti pateiktÄ deklaracijÄ yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas jÄ užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.

Skunde teigiama, kad pareiÅ¡kėjas pavėlavo pateikti deklaracijas, nes neturėjo tikslių markÅ¡eiderinių apskaičiavimų, tačiau turimi duomenys paneigia Å¡iÄ aplinkybę, kadangi UAB „GJ Magma“, pagal pareiÅ¡kėjo užsakymÄ , atliko minėtus apskaičiavimus ir 2018 m. sausio 11 d. UAB „GJ Magma“ atlikta markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaita, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., buvo pateikta ir patvirtinta geologijos tarnyboje. Å ios ataskaitos 1 lentelėje aiÅ¡kiai matyti, jog per visus 2017 m. iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekis, konkrečiai smėlio sudaro 20 402 m3.

PareiÅ¡kėjas mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas deklaracijoje deklaruoja tik 3000 m3. Atsakovo nuomone minėtos aplinkybes patvirtina, kad patikrinimo akte pagrįstai konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas nuslėpė 17402 m3 smėlio iÅ¡teklių kiekio, kuris nebuvo deklaruotas. PareiÅ¡kėjo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iÅ¡kÄ stas naudingÄ sias iÅ¡kasenas ir mokėti mokesčius, todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas siekė nuslėpti dalį gautų iÅ¡gautų valstybinių gamtos iÅ¡teklių bei turėti mokestinės naudos.

Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtinÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas 2-KN ataskaitas, jose nurodo iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį, tačiau sistemingai pamirÅ¡ta teisingai ir laiku deklaruoti mokesčius. Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Reda Turskienė nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, prašė ji atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto“ teisėtumo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. (10)-LT1-59 ir pareiÅ¡kėjas įpareigotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ sumokėti 69 703 Eur.

Šios bylos nagrinėjimo ribos ir reikalavimų apimtis apibrėžta 2018 m. liepos 4 d. teismo nutartimi. Įstatymo tikslas - ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis). Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai:

1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose;

2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede;

3) medžiojamieji gyvÅ«nai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas Å¡io įstatymo 3 priede. Ä®statymo 1 priedo 10 – 14 punktuose nurodyta, jog iÅ¡ žemės gelmių iÅ¡gaunamas smėlis bei žvyras yra mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas (Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ ir iÅ¡ žemės gelmių iÅ¡gaunantys gamtos iÅ¡teklius, Å¡iuo atveju smėlį bei žvyrÄ , turi prievolę mokėti mokestį už naudingÄ sias iÅ¡kasenas Ä®statymo prieduose nustatytais tarifais. Vadovaujantis Ä®statymo 8 straipsnio 2 dalimi Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros vyresnioji specialistė Živilė Berneckytė 2018 m. balandžio 19 d. atliko planinį mokesčio už gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo už 2017 m. patikrinimÄ . Tikrinamas asmuo – UAB „Ramedi“, turintis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 33-12, kuriuo pareiÅ¡kėjui suteikta teisė eksploatuoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio dalį, pagal naudojimo sutarties sÄ lygas.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas yra subjektas turintis prievolę mokėti Ä®statyme reglamentuotÄ mokestį už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, o planinis patikrinimas atliktas tinkamo subjekto. Patikrinimo akte nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui 2018 m. kovo 27 d. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas Nr. LV4-30 apie 2018 m. balandžio 19 d. planinį patikrinimÄ . Patikrinimo akte teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iki 2017 m. spalio 12 d. mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ III ketvirčio deklaracijoje deklaravo iÅ¡teklių kiekį – 22 900 m3, iÅ¡ kurių smėlio 3000 m3, žvyro 19 900 m3. 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytas markÅ¡eiderinis planas (apskaitomas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.), pagal jį iÅ¡gauta 36 280 m3 iÅ¡teklių, iÅ¡ kurių žvyro 15 878 m3, smėlio 20 402 m3.

Pagal 2017 m. kietųjų naudingųjų iÅ¡teklių kasybos ataskaitas 2-KN pareiÅ¡kėjas I ketvirtyje kasybos nevykdė, II ketvirtyje iÅ¡gavo 3000 m3 smėlio, III ketvirtyje 2000 m3 smėlio, IV ketvirtyje – 15 000 m3. Patikrinimo akto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad atlikus patikrinimÄ nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nedeklaravo 17 402 m3 smėlio iÅ¡teklių, už kuriuos įmonei vadovaujantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi apskaičiuotas 69 703 eurų mokestis didesniu tarifu. Pažymėtina, jog iÅ¡ Patikrinimo akto turinio matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. vykusio planinio patikrinimo metu jame dalyvavo pareiÅ¡kėjo atstovas - direktorius Regimantas Karkauskas.

Patikrinimo akte Regimantas Karkauskas nurodė, kad Patikrinimo akto egzempliorius jam įteiktas, su patikrinimo iÅ¡vadomis nesutinka. Akcentavo, jog 2018 m. kovo 27 d. praneÅ¡imo apie planinį patikrinimÄ negavo, Å¡iuo metu turi nedarbingumo pažymėjimÄ , patikrinimo metu karjere buvo atsitiktinai. PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos departamentui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame teigiama, jog 2018 m. kovo 27 d. praneÅ¡imas apie planinį patikrinimÄ nebuvo įteiktas, kadangi elektroninis paÅ¡tas į kurį buvo siųstas minėtas praneÅ¡imas – direktorius@ramedi.lt yra nenaudojamas dėl serverio problemų ir visas susiraÅ¡inėjimas vykdavo elektroniniu paÅ¡tu – regimantaskar@gmail.com.

UAB “Ramedi” direktorius 2018 m. balandžio 19 d. į karjerÄ atvyko atsitiktinai ir bÅ«damas nedarbingas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimÄ . Pažymėjo, jog nuo 2018 m. pradžios direktorius sirgo daugiau kaip 120 dienų, turi neįgalumÄ . Deklaracijos už iÅ¡kastas naudingÄ sias iÅ¡kasenas buvo tikslinamos, dėl pasikeitusio galutinio iÅ¡teklių kiekio, kadangi neatlikus markÅ¡eiderinių matavimų sunku apytiksliai apskaičiuoti iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį ketvirčiais. Pabrėžia, kad deklaracijų tikslinimui atliktas planinis patikrinimas neturėjo įtakos, kadangi direktorius nebuvo tinkamai informuotas apie planuojamÄ atlikti patikrinimÄ .

Klaipėdos departamentas, susipažinęs su minėtu pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu ir Patikrinimo akto turiniu, skundžiamu sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktÄ ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėti 69 703 Eur. Dėl pareiÅ¡kėjo informavimo apie planinį patikrinimÄ PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros siųsto praneÅ¡imo apie ketinamÄ vykdyti planinį patikrinimÄ negavo ir 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame planiniame patikrinime bendrovės direktorius dalyvavo atsitiktinai.

Ūkio subjektų veiklos patikrinimų procesÄ reglamentuoja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo ketvirtasis skirsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiÅ«ra“. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 6 dalis teigia, kad priežiÅ«rÄ atliekantis subjektas, prieÅ¡ pradėdamas Å«kio subjekto veiklos planinį patikrinimÄ , likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo Å«kio subjektÄ raÅ¡tu arba elektroniniu bÅ«du informuoti apie numatomÄ vykdyti patikrinimÄ , nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindÄ , terminÄ , dalykÄ ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos Å«kio subjektas turi pateikti priežiÅ«rÄ atliekančiam subjektui, sÄ raÅ¡Ä .

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ akivaizdu, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ra turėjo prievolę, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, raÅ¡tu arba elektroninio ryÅ¡io priemonėmis informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie planuojamÄ atlikti jo Å«kinės veiklos planinį patikrinimÄ . Analizuojant byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus nustatyta, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentÅ«ros specialistė 2018 m. kovo 27 d. į elektroninį paÅ¡tÄ direktorius@ramedi.lt iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie planinį patikrinimÄ .

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovas teigia, kad minėtas elektroninis paÅ¡tas pareiÅ¡kėjo internetiniame tinklalapyje buvo pateiktas kaip oficialus bendrovės elektroninis paÅ¡tas. PareiÅ¡kėjas minėtos aplinkybes neneigia, todėl atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ darytina iÅ¡vada, jog praneÅ¡imas apie planuojamÄ atlikti planinį patikrinimÄ buvo iÅ¡siųstas į pareiÅ¡kėjo internetiniame tinklalapyje pateiktÄ elektroninį paÅ¡tÄ , likus 14 darbo dienų iki planinio patikrinimo t. y. praneÅ¡imas iÅ¡siųstas nepraleidus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 6 dalyje reglamentuoto termino ir teisės aktų leidžiamu bÅ«du.

PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, kad praneÅ¡imo apie planinį patikrinimÄ iÅ¡siuntimo metu bendrovės serveris neveikė, todėl neturėjo galimybės susipažinti su jo turiniu. Nurodo, jog susiraÅ¡inėjimas su kitais asmenimis buvo atliekamas elektroniniu paÅ¡tu – regimantaskar@gmail.com. PareiÅ¡kėjo pateiktos fotonuotraukos, kurias su skundu teikia pats pareiÅ¡kėjas patvirtina, kad 2018 m. kovo 27 d. praneÅ¡imas gautas pareiÅ¡kėjo elektroniniame paÅ¡te (siuntėjas Živilė Berneckytė „Dėl planinio patikrinimo“).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. oficialaus bendrovės elektroninio paÅ¡to serveris neveikė ir pareiÅ¡kėjo atstovas negalėjo susipažinti su siųstu praneÅ¡imu apie planinį patikrinimÄ . Net ir konstatavus, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas susidÅ«rė su techninėmis problemomis, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas turėjo prievolę informuoti DepartamentÄ ir/ar jo teritorinį skyrių, kad dėl techninių kliūčių nėra galimybės su juo susiekti elektroniniu paÅ¡tu ir pateikti veikianti elektroninio paÅ¡to adresÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ne vienerius metus eksploatuoja (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinį, todėl akivaizdu, jog jam turėjo bÅ«ti žinoma, kad atsakovas vykdo jo Å«kinės veiklos priežiÅ«rÄ ir pareiÅ¡kėjas privalėjo atitinkamai veikti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas taipogi nurodė, kad bendrovė, veikdama kaip žemės gelmių iÅ¡teklių naudotoja, komunikacijai su vieÅ¡ojo administravimo subjektais yra nurodžiusi elektroninio paÅ¡to adresÄ direktorius@ramedi.lt.

Taigi įvardijamos aplinkybės tiek dėl vadovo nedarbingumo, tiek dėl elektroninio laiÅ¡ko dėl praneÅ¡imo apie planinį patikrinimÄ neperskaitymo, yra iÅ¡imtinai subjektyvaus pobÅ«džio, priklausiusios nuo pareiÅ¡kėjo valios, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pareiÅ¡kėjo tinkamai neinformavo apie planinį patikrinimÄ . Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjo atstovas – direktorius Regimantas Karkauskas dalyvavo 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame planiniame patikrinime, jam buvo įteiktas Patikrinimo akto egzempliorius, pareiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl planinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, teikė paaiÅ¡kinimus Klaipėdos departamentui.

Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių dalyvauti planiniame patikrinime, jo atstovas jame dalyvavo, teikė savo nuomonę bei paaiÅ¡kinimus, todėl procedÅ«rinių pažeidimų atliekant planinį patikrinimÄ nenustatyta. Dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaravimo ir mokėjimo Remiantis Ä®statymo 7 straipsnio 5 dalimi mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijos formÄ , jos pildymo ir pateikimo tvarkÄ nustato Aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininkas 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijų formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P užpildymo ir pateikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) (bylai aktuali Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2016-10-01 iki 2018-07-11).

Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalis teigia, jog mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį (Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neiÅ¡gavo valstybinių gamtos iÅ¡teklių, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nedeklaruoja ir nemoka. Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis (Taisyklių 6 punktas). Mokesčio mokėtojai ne vėliau kaip per Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nustatytÄ terminÄ deklaruotas mokesčio sumas sumoka į centrinio mokesčių administratoriaus biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (Taisyklių 9 punktas).

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo prievolę kiekvienÄ kalendorinį ketvirtį užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijÄ , jÄ pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokestį per Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ terminÄ . Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad Departamentas laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas iki atliko planinio patikrinimo nepateikė tikslių deklaracijų už 2017 m.

III – IV ketvirčius. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 12 d. pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracija, kurioje teigiama, kad 2017 m. III ketvirtyje bendrovė iÅ¡kasė 3000 m3 smėlio ir 19900 m3 žvyro. PareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 20 d. (sekančiÄ dienÄ po atlikto planinio patikrinimo) pateikė nurodymÄ UAB „OGSB sprendimai“ – įmonei tvarkančiai UAB ‚Ramedi“ buhalterinę apskaitÄ , patikslinti mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ 2017 m.

III ketvirčio deklaracijÄ , nurodant, jog minėtu laikotarpiu iÅ¡gauta 3000 m3 smėlio ir 17 000 m3 žvyro. Taip pat 2018 m. balandžio 20 d. nurodymu įpareigojo UAB „OGSB sprendimai“ pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2017 m. IV ketvirčio deklaracijÄ , joje nurodant, kad minėtu laikotarpiu buvo iÅ¡gauta 18 000 m3 smėlio. UAB „OGSB sprendimai“ įvykdė pareiÅ¡kėjo pavedimÄ ir 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintÄ deklaracijÄ už 2017 m.

III ketvirtį bei deklaracijÄ už 2017 m. IV ketvirtį. Minėtose deklaracijose pateikti duomenys sutampa su pareiÅ¡kėjo 2018 m. balandžio 20 d. nurodyme pateikta informacija. Ä®vertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 12 d. pateiktoje III ketvirčio deklaracijoje pateikė netikslius duomenis apie tuo laikotarpiu iÅ¡kastas naudingÄ sias iÅ¡kasenas, o deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį pateikta nesilaikant Ä®statyme ir Taisyklėse reglamentuotų terminų. Analizuojant pareiÅ¡kėjo skundo ir 2018 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos departamentui pateikto paaiÅ¡kinimo turinius matyti, jog UAB „Ramedi“ iÅ¡ esmės neneigia aplinkybės, kad 2017 m. III ketvirčio deklaracijoje nebuvo pateikti tikslus duomenys ir, kad 2017 m. IV ketvirčio deklaracija pateikta praleidus teisės aktuose nustatytÄ terminÄ , tačiau akcentuoja, jog niekada nesiekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės, tačiau dėl susiklosčiusiu nepalankių aplinkybių t. y. bendrovės direktoriaus ligos ir tikslių markÅ¡eiderinių matavimų neturėjimo.

Kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėjas pagal jo užsakymÄ 2018 m. sausio 18 d. UAB „GJ Magma“ atliko (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinio markÅ¡eiderinius apmatavimus. MarkÅ¡eideriniai apmatavimai atlikti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Minėtų apmatavimų ataskaitos paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, kad per apskaitomÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas iÅ¡kasė 36 000 m3 naudingųjų iÅ¡teklių, 20 000 m3 smėlio ir 16 000 m3 žvyro. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui jau 2018 m. sausio 18 d. buvo žinomi markÅ¡eiderinių apmatavimų rezultatai, tačiau deklaracijos už 2017 m.

III ketvirtį patikslinimas ir deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį buvo pateiktos praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo UAB „GJ Magma“ atliktų markšeiderinių apmatavimų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma patvirtina, kad UAB „Ramedi“ direktoriui Regimantui Karkauskui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo dėl ligos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d.

Regimantui Karkauskui nebuvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip ir anksčiau minėta nurodytu laikotarpiui pareiÅ¡kėjui jau buvo žinomi markÅ¡eideriniai apmatavimai, todėl nustačius, kad UAB „Ramedi“ direktorius nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo darbingas nėra jokių objektyvių priežasčių trukdžiusių pareiÅ¡kėjui patikslinti 2017 m. III ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijÄ bei pateikti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijÄ už 2017 IV ketvirtį.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime pagrįstai teigiama, kad planinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas buvo deklaravęs 17 402 m3 mažiau smėlio iÅ¡teklių nei faktiÅ¡kai buvo iÅ¡gauta. Dėl paskirtos sankcijos proporcingumo Skundžiamu sprendimu Klaipėdos departamentas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per 20 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėti 69 703 Eur.

Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis teigia, jog už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas iki planinio patikrinimo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos nebuvo deklaravęs 17 402 m3 faktiÅ¡kai iÅ¡gautų smėlio iÅ¡teklių, konstatuotina, jog Klaipėdos departamentas pagrįstai mokėtinam mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžiui taikė koeficientÄ 10.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad apskaičiuoto mokesčio už valstybinus gamtos iÅ¡teklius dydis prieÅ¡tarauja proporcingumo ir protingumo principams, yra neadekvatus padarytiems pažeidimams, sukeltų pareiÅ¡kėjui nepakeliamÄ finansinę naÅ¡tÄ , kurios pasekmėje jis bÅ«tu priverstas bankrutuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Proporcingumo principo esmė yra ta, kad pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ (nusikaltimÄ ).

Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. BÅ«tent įgyvendinant teisingumo principÄ užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1460-602/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Sankcijos proporcingumÄ vertina teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Konstatuotina, kad teismas turi diskrecijÄ Ä¯vertinti ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiÅ¡kėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingÄ , o ne formaliai teisėtÄ sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintÄ deklaracijÄ už 2017 m. III ketvirtį bei deklaracijÄ už 2017 m. IV ketvirtį. 2017 m. spalio 17 d.

AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 467 bei 2018 birželio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 63 patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas sumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nepriemokÄ . PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, kad bendrovė už iÅ¡gaunamas naudingÄ sias iÅ¡kasenas už 2017 metus yra sumokėjusi 16 197 Eur mokesčių valstybei (13 579 Eur sumokėjo pati bendrovė mokėjimo pavedimais, o likusi suma buvo nuraÅ¡yta nuo bendrovės sÄ skaitos). Minėtos aplinkybes yra pakankamai svarbios, įrodančios, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus jo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus – 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , kurioje nurodoma, kad bendrovė 2018 metais laikotarpiu iki 2018 m. balandžio 30 d. patyrė 6475 Eur nuostolių, o 2017 metais patirtų nuostolių suma siekė 26905 Eur, 2018 m. balanso duomenis, atsižvelgusi į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti mokestinės naudos.

Valstybės biudžetas žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio nepatyrė, nes mokestis sumokėtas, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas Å¡iuo atveju nelaikytinas sÄ moningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sÄ moningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Ä®statyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui apskaičiuojant mokėtinÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata skaičiuojant mokestį padidintu tarifu pritaikyta pagrįstai ir mokesčio skaičiavimÄ padidintu tarifu lėmė pačios bendrovės veiksmai nevykdant imperatyvių reikalavimų. Pažymėta ir tai, kad pareiÅ¡kėjas yra gamtos iÅ¡teklių naudotojas, kuris dėl vykdomos veiklos pobÅ«džio privalo žinoti teisinį reglamentavimÄ ir tinkamai apskaityti iÅ¡gaunamus iÅ¡teklius bei už juos mokėti mokesčius.

Todėl imperatyvios prievolės nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas įmonės vienasmenio valdymo organo funkcijas vykdančio asmens liga ar kitais subjektyviais veiksmais, juolab pačiai bendrovei teikiant duomenis, kad bendrovė perka buhalterinės apskaitos paslaugas ir Å¡ias paslaugas teikianti bendrovė teikia deklaracijas apie gamtos iÅ¡teklių gavybos kiekius. Tačiau teismas įvertinęs visumÄ aukščiau paminėtų aplinkybių, pripažįsta ir tai, kad taikyta ekonominė sankcija iÅ¡ dalies yra neadekvati padarytam pažeidimui, todėl pareikėjo UAB „Ramedi“ skundas iÅ¡ dalies tenkintinas ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ keistinas dalyje, sprendimu patvirtintÄ mokėtinÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius sumažinant iki 40 000 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu toks mokesčio dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiÅ¡kėjo padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTÄ® 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo UAB „Ramedi“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinta mokėtina 69 703,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai trys Eur., 00 ct) mokesčio padidintu tarifu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius suma, pakeisti ir apskaičiuotÄ mokėtinÄ mokestį padidintu tarifu sumažinti iki 40 000,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių Eur., 00 ct).

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo UAB „Ramedi“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Vida Stonkuvienė