2025-12-10 Nr. AB-22278-3-64-3-02028-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-105-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02028-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo skirti 25 etapavimai Šilutė – Klaipėda, Klaipėda – Šiauliai, Šiauliai – Pravieniškės, Pravieniškės – Kaunas, Šiauliai – Alytus. Pareiškėjas teigė, kad etapavimui skirtos transporto priemonės nebuvo techniškai tvarkingos, nebuvo saugos diržų, etapavimai buvo nesaugūs ir kėlė nerimą bei baimę, o po etapavimų jis buvo laikomas karantino patalpose, kurios įrengtos požemyje, ir tekdavo laukti po 5 val. Pareiškėjas nurodė, jog dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų – konvojavimo specialiu automobiliu, kuriame prie sėdynių nebuvo pritvirtinti saugos diržai, – įvykus eismo įvykiui jis nebūtų buvęs apsaugotas, todėl galėjo būti sužalota jo sveikata. Konvojavimo metu pareiškėjas nuolat jausdavo baimę ir taip buvo žalojama jo psichinė sveikata. Šis pažeidimas nebuvo vienkartinis. Pareiškėjas vertino, kad jis buvo laikomas nežmoniškomis, asmens garbę ir orumą žeminančiomis, sveikatai pavojų keliančiomis sąlygomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas planiniais maršrutais Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės: 2023 m. gegužės 29 d. (automobilyje buvo 12 konvojuojamųjų) ir 2023 m. gegužės 31 d. (6 konvojuojamieji). Pareiškėjas konvojavimo metu pretenzijų nereiškė. Konvojavimui naudoti specialieji automobiliai „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (po 22 sėdimas vietas konvojuojamiesiems), atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir turintys visus eksploatacijai reikalingus dokumentus. Juose įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais, vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, specialūs užraktai. Prieš konvojavimą automobiliai patikrinami, pastabų dėl techninės būklės ar tinkamumo konvojavimui nebuvo. Tarnybos specialusis transportas registruotas ir yra praėjęs privalomąsias technines apžiūras, patvirtinančias jo tinkamumą žmonių pervežimui.

5. Atsakovas pažymėjo, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama galiojančiais transporto priemonių registracijos liudijimais ir techninės apžiūros dokumentais, o ne subjektyviomis nuomonėmis. Visi Tarnybai priklausantys specialieji konvojavimo automobiliai periodiškai tikrinami pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) ir Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (negalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.), vėliau patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 (įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) reikalavimus. Ginčo laikotarpiu naudotų transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitose konstatuota, kad jos atitinka nustatytus reikalavimus.

6. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimų, susijusių su automobiliais, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas. Atsakovas pažymėjo, kad dėl saugos diržų specialiosios paskirties automobiliuose nebuvimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nenustatytas reikalavimas specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, dėl to pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad iš pateiktų kelionių žiniaraščių bei konvojuojamųjų sąrašų, taip pat transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 2022 m. kovo 4 d. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos VPK) reštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), 2022 m. balandžio 27 d. iš Šiaulių TI į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2022 m. gegužės 4 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Šiaulių TI, 2022 m. birželio 20 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos apskrities VPK, 2022 m. birželio 22 d. iš Klaipėdos apskrities VPK į Šiaulių TI, 2022 m. liepos 4 d. iš Šiaulių TI į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2022 m. liepos 11 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Šiaulių TI, 2022 m. rugpjūčio 12 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos apskrities VPK, 2022 m. rugpjūčio 19 d. iš Klaipėdos apskrities VPK į Šiaulių TI, 2022 m. rugpjūčio 22 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos apskrities VPK, 2022 m. rugpjūčio 26 d. iš Klaipėdos apskrities VPK į Šiaulių TI, 2022 m. rugsėjo 5 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos apskrities VPK, 2022 m. rugsėjo 9 d. iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės į Šiaulių TI, 2022 m. rugsėjo 14 d. iš Šiaulių TI į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2022 m. rugsėjo 19 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Šiaulių TI, 2022 m. lapkričio 16 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos VPK, 2022 m. lapkričio 18 d. iš Klaipėdos VPK areštinės į Šiaulių TI, 2023 m. sausio 12 d. iš Šiaulių kalėjimo į Alytaus kalėjimą, 2023 m. liepos 12 d. iš Klaipėdos VPK areštinės į Šiaulių kalėjimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelionių žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimo pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog trūkumų nėra, konvojuoti galima, o iš transporto priemonės registracijos liudijimų, techninės apžiūros rezultatų ataskaitų matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus.

10. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė bei iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš kiekvieną konvojavimą, nei po konvojavimo skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nurodęs, jog dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Tarnybos veiksmus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jo etapavimai buvo nesaugūs, atmestini kaip nepagrįsti.

III. 12. Pareiškėjas P. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinant jo skundą, priteisiant prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog etapavimui skirtos transporto priemonės nebuvo techniškai tvarkingos, nebuvo saugos diržų, etapavimai buvo nesaugūs ir kėlė nerimą bei baimę.

14. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, nemotyvuotu ir todėl atmestinu. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą administracinėje byloje, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėjui dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia netinkamomis konvojavimo sąlygomis (automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi).

24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konvojavimo taisyklių normos nenumato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad dėl saugos diržų specialiuosiuose automobiliuose neįrengimo Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-39-502/2025 ir kt.). Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis būtų nukritęs, susižalojęs ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, o Tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, detaliai nurodė teisinį reguliavimą, rėmėsi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kokias jo skunde nurodytas aplinkybes teismas įvertino neteisingai ar apskritai neįvertino.

27. Byloje nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios valstybės civilinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius