3b2fc08b-2fae-4fbb-95f1-cc080e758d71 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1473-865/2014 Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00461-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, civilinio ieÅ¡kovo UAB „Armitana“ atstovei advokato padėjėjai Laimai Neverauskaitei, advokatui Ugniui Pėdnyčiai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenamoji vieta- duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra Didžiojoje Britanijoje, Londone, adresas duomenys neskelbtini) on UK, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, iÅ¡siskyręs, administracine tvarka baustas, neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, - n u s t a t ė : Kaltinamasis R. D. dirbdamas įmonėje UAB „Armitana“, įmonės kodas duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose, turėdamas galimybę disponuoti įmonės turtu, 2010-09-13 nuvykęs į įmonę UAB „Repa Ring“, įmonės kodas duomenys neskelbtini), esančiÄ Vilniuje, Visų Å ventųjų g. 5, pateikė UAB „Armitana“ įmonės kodas duomenys neskelbtini) priklausantį parduodamÄ turtÄ - 120 vnt. batų putų, 980 litų vertės, ir 480 vnt. batų impregnatorių, 3840 litų vertės ,ir už minėtÄ parduodamÄ turtÄ , paėmė iÅ¡ UAB „Repa Ring“ direktorės A.

T. 5832,68 Lt. ir neįnešė jų į UAB „Armitana“, įmonės kodas duomenys neskelbtini), kasÄ , taip juos pasisavino ir tokiu bÅ«du padarė UAB „Armitana“ 5832,68 litų žalÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog jo darbas buvo pristatyti prekes, bendrauti su klientais, atsiskaitymas vyko ir bankiniais pavedimais, ir grynais piniginiais. Nesutinka su tuo, kad neįnešė pinigų į UAB „Armitana“.

Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis buvo vienintelis toje firmoje užsiimantis didmenine prekyba, reikėjo pristatyti prekes, kontroliuoti jų atsikaitymÄ , pagal tÄ darbÄ buvo mokamas jam atlyginimas. Tai buvo eilinė jo darbo diena, buvo UAB „Repa Ring“, ir nesutinka, kad jis neįnešė pinigų. Išėjus jam iÅ¡ darbo UAB „Armitana“, jam iÅ¡rašė dokumentÄ , jog jis jokių skolų neturi. Nuo 1998 m. iki 2010 m. dirbo UAB „Armitana“, buvo (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini).

Kai prasidėjo krizė, jam pasiūlė išeiti savo noru iš darbo. Buvo pareigybinės nuostatos, turėjo jų laikytis. Sunku pasakyti, ar buvo sudaryta su juo materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovė užsiėmė mažmenine batų prekyba, tinklai „Salamander“, „Žygio batai“, taip pat batų priežiūros prekės, jis parduodavo tai kitoms įmonėms. Vyko prekyba batais ir batų priežiūros priemonėmis. Jis turėdavo pastovius klientus ir ieškojo naujų. Būdavo tiekimo sutartys.

Jo funkcijos buvo sukontaktuoti su klientu, suderinti kiekius ir kontroliuoti atsiskaitymÄ . Pradžioje prekes dažniausiai pats vežiojo, nes vyko geresnis kontaktas su klientu, kai darbų apimtys vis augo, tai samdydavo pervežimo firmas, anksčiau net sÄ skaitas pats rašė. Yra važtaraÅ¡tis, kai atveži prekes, jas sutikrina, pasiraÅ¡o, viena važtaraščio dalis lieka pas klientÄ , kitÄ veždavo atgal į įmonę. Buvo 10 forma, pinigų kvitai, kuriÄ pasiraÅ¡ydavo klientas, o kitÄ kvito dalį priduodavo atgal į UAB „Armitana“.

Klientai atsiskaitydavo ir grynais, ir pervedimu. Jam inkriminuojamoje veikloje, klientÄ Å¾ino, žino, kad jie atsikaitydavo grynais. 2010-09-13 važiavo į UAB „Repa Ring“ ir pridavė 120 vnt. batų putų, 480 vnt. batų impregnatorių. Norėtų pamatyti tos dienos važtaraÅ¡tį ir su juo susipažinti. Su A. T., jam atrodo bendravo, su UAB „Repa Ring“ direktore. UAB „Repa Ring“ mokėjo grynais, jam atiduodavo vienÄ pusę važtaraščio ir kvitÄ , juos atiduodavo jis UAB „Armitana“.

Jei jis bÅ«tų pametęs ar neatidavęs čekių ar pinigų, nebÅ«tų dirbęs įmonėje 15 m. Kiekvienais metais buvo įtrauktas kaip sėkmingas darbuotojas ir jam pačiam buvo neaiÅ¡ku, kodėl jam pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, matyt, taupymo sumetimais. 2010-11-29 išėjo iÅ¡ darbo, turi atleidimo lapÄ . Paskui jam pradėjo siųsti Å¡aukimus, o iki Å¡aukimų jam niekas nepaskambino ir niekas, nieko nepasakė. Jei žmonės atsiskaito grynais, kaip jam galėjo uždrausti imti pinigus.

Nebent paraÅ¡yti įsakymÄ , kad negali imti grynų pinigų, bet to nebuvo. Pamena, kad UAB „Armitana“ atidavė pinigus. Buhalterijoje dirbo vyr. finansininkė, viso 3 moterys. Pinigus, važtaraščius, kvitÄ atiduodavo bet kuriai. Kai priduodi pinigus, juos suskaičiuodavo, paskui atneÅ¡davo baltÄ lapÄ pasiraÅ¡yti, kad atidavęs. Ne tuo pačiu metu atneÅ¡davo baltÄ lapÄ pasiraÅ¡yti, nes jis kaip (duomenys neskelbtini), nesėdėdavo ilgai kabinete, gyveno Kaune, o dirbo Vilniuje. Toks vienintelis atvejis dėl, neva, neįneÅ¡tų pinigų.

Išėjo iÅ¡ darbo paprastai, pridavė maÅ¡inÄ ir tiek. Parodžius bylos medžiagÄ (b.l. 11), parodė, jog nežino, kas tas A. B.. Čia nėra jo, R. D., paraÅ¡o, sÄ skaitose jis visur pasiraÅ¡ydavo. Lyg E. dirbo, A. T. UAB „Repa Ring“ direktorė, bet jo paties paraÅ¡o čia nėra. Parodžius bylos medžiagÄ (b.l. 13), parodė, jog tai gali bÅ«ti jo paraÅ¡as, nes jo raÅ¡tas. Turėjo atiduoti UAB „Repa Ring“ pinigus vienai iÅ¡ buhalterijos darbuotojų, tai įprasta tvarka.

Jam niekas neskambino iÅ¡ UAB „Armitana“, kai jį apkaltino, o ar bendravo su UAB „Repa Ring“ direktore, nepamena. Lyg viena buhalterė buvo A. M., kita K. ir P., tiksliai nepamena. Atiduodavo pinigus tik joms. Duodavo pasiraÅ¡yti baltÄ lapÄ , kažkokiÄ formÄ , kad įnešė tiek pinigų. Kažkas bÅ«davo paraÅ¡yta tame lape, bet tiksliai nepamena. Po Å¡io įvykio jo niekas neieÅ¡kojo. Adresas jo pasikeitė, bet jis viskÄ deklaravęs, o telefonas tas pats, koks buvo, kai dirbo UAB „Armitana“.

Pinigus atidavė tuo metu, kai dar dirbo UAB „Armitana“. Daug metų dirbo baltu atlyginimu, o nuo 2008 m. paliko jiems algos minimumÄ , todėl ne paslaptis, kaip buvo mokami atlyginimai. Jis gyveno Kaune, gauti algos minimumÄ ir važinėti į Vilnių, tai matyt, buvo neapskaitytų pinigų, jei gaudavo dvigubÄ atlyginimÄ . Turėjo daugiau kaip 60 klientų. Su klientais atsikaitinėjo įvairiai, ir pavedimu, ir grynais pinigais. Tuo metu įmonės prezidentas buvo A. M.. UAB „Armitana“ dirbo gal 250 žmonių, turėjo parduotuvių tinklÄ per visÄ LietuvÄ , bendradarbiavo su „Žygio batais“, „Salamander“.

Vienais metais buvo pavaldus tiesiai prezidentui, o 2010 m. komercijos direktorei, bet jos pavardės nepamena. A. B. nedirbo UAB „Armitana“, o jei jis, R. D., vežė prekes, paraÅ¡as jo turėjo bÅ«ti. 2014 m. atvažiavo į AnglijÄ , iÅ¡ UAB „Armitana“ per tÄ laikÄ niekas jo neieÅ¡kojo. UAB „Repa Ring“ direktorė jam skambino, kÄ jis jai dėl tų 5000 sakė, nepamena. Pridavė pinigus, kuriai buhalteriai, nepamena. Buvo biure ne kabinetas, kaip salė. Jam duodavo jau užpildytÄ formÄ , jis tik pasiraÅ¡ydavo.

Jokio asmeninio turto neturi. Å iuo metu dirba, pinigų sÄ skaitoje neturi. Uždirba 2000 litų, iÅ¡silaiko tik pats, dirba neoficialiai, kitų pajamų neturi. Gavo iÅ¡ tyrėjo praneÅ¡imÄ , taip sužinojo apie ikiteisminį tyrimÄ . Su UAB „Armitana“ advokatais bendrauti neteko. (duomenys neskelbtini)g. jo deklaruota gyvenamoji vieta, kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ (duomenys neskelbtini)g., iÅ¡kart deklaravo (duomenys neskelbtini)g. Kaltės nepripažįsta, pinigus įnešė. Nežino kaip paaiÅ¡kinti liudytojų parodymus.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieÅ¡kovo UAB „Armitana“ atstovė nurodė, kad jų įmonė palaiko civilinį ieÅ¡kinį, jį sudaro turtinė žala, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra D-0012383, 2010-09-10, t.y. 5832.68 Lt., tai turtinė žala, jÄ sudaro tik į bendrovės kasÄ neįneÅ¡i pinigai, taip pat praÅ¡o priteisti advokatų iÅ¡laidas 1399, 25 Lt., bei pinigus už pažymÄ apie kaltinamojo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ 10 Lt. UAB „Armitana“ prezidentas pasakė, kad pretenzijų R.

D. yra, pagal 2010-09-13 iÅ¡laidų orderį, pagal kurį kaltinamasis priėmė pinigus. Kaltinamasis ne iÅ¡ UAB „Armitana“ paėmė pinigus. Jie ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad kaltinamasis paėmęs pinigus padarė žalÄ , nes jų neįnešė į UAB „Armitana“ kasÄ , nors prekės buvo suteiktos. Kaltinamasis pasisavino UAB „Armitana“ pinigus, kurie jam nepriklausė. UAB „Repa Ring“ atstovė perdavė pinigus kaltinamajam, kaip UAB „Armitana“ atstovui, tačiau kaltinamasis jų neperdavė į įmonės kasÄ .

Kad kaltinamasis negrÄ Å¾ino pinigų paaiÅ¡kėjo tik po jo atleidimo iÅ¡ darbo. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. P. parodė, jog kaltinamasis buvo UAB „Armitana“ (duomenys neskelbtini), užsiėmė tepalų realizacija. Kai jis išėjo iÅ¡ UAB „Armitana“, atėjo V. K., ji buvo komercijos vadovė, ir pradėjo pasakoti, kad paskambino iÅ¡ UAB „Repa Ring“ ir ieÅ¡ko kaltinamojo. Kad R. D. užvažiavo į UAB „Repa Ring“, paėmė pinigus, sakė, kad juos užveÅ¡ į Vilnių.

V. K. priėminėjo iÅ¡ R. D. darbus, kai jis turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Tuo metu jai nekilo jokių klausimų, bet, kai jis išėjo, pradėjo jie nagrinėti, kas negerai. Kaltinamasis imdavo pinigus grynais. Kada atėjo į UAB „Armitana“, pradėjo tikrinti pirkėjų likučius. BÅ«davo, kad kaltinamasis pamirÅ¡ta priduoti pinigus į kasÄ , tai vienu metu jam net buvo uždrausta pas pirkėjus imti pinigus grynais, kad visi atsiskaitymai vyktų per bankÄ . Vėliau jis vėl galėjo imi pinigus grynais.

Atsakydama į klausimus parodė, jog iÅ¡ UAB „Repa Ring“ skambino V. K., ji buvo UAB „Armitana“ komercijos vadovė ir pradėjo ieÅ¡koti kaltinamojo, kad jis pažadėjo atvežti dokumentÄ , už gautus pinigus, bet neatvežė. Suma buvo daugiau kaip 5000 litų. Kaltinamasis platino Salamander tepalus. Tada pradėjo aiÅ¡kintis situacijÄ , pradėjo ieÅ¡koti „galų“, bet pinigai buvo neįneÅ¡ti. Kaltinamasis tuo metu jau nebedirbo UAB „Armitana“. Niekas tuo metu nežinojo, nei kur jis gyvena, jis buvo iÅ¡siskyręs, pas jį buvo problemų, ir jie jo adreso taip pat nežinojo.

Buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, jÄ rado pas save. Pas juos nemaža įmonė, kiekvienas turi atitinkamas funkcijas. Ji grynai iÅ¡ kalbos pažiÅ«rėjo skolos likutį, surado sÄ skaitÄ , pristatymo dokumentÄ . Paskui UAB „Repa Ring“ atsiuntė dokumentÄ , kad jų įmonė pinigus kaltinamajam iÅ¡davė. Arba kaltinamasis turėjo su savimi turėti PPK kvitÄ , deÅ¡imtÄ formÄ , ir jei jis turėjo tuos kvitus, jis privalėjo juos iÅ¡raÅ¡yti ir pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ .

Kiek ji supranta, kvitas nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas. R. D. komunikabilus žmogus, gerai bendraujantis, mano, kad žmogus, kuris ilgai su juo bendravo, tiesiog, juo pasitikėjo ir davė jam pinigus. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DID-0012380 kaltinamasis iÅ¡ UAB „Repa Ring“ paėmė 5832.68 litų sumÄ . Apie Å¡iÄ situacijÄ Å¾inojo vyr. finansininkė L. D., mano, kad ir direktorius žinojo. Nežino, ar kas bandė su kaltinamuoju susisiekti iÅ¡ UAB „Armitana“ administracijos.

Jei nėra PPK kvito, pinigai nebuvo įneÅ¡ti. Kaltinamasis turėjo atneÅ¡ti pinigus į įmonės kasÄ ir gauti dokumentÄ , kad įnešė pinigus, kasos orderį. UAB „Repa Ring“ pradėjo ieÅ¡koti dokumento. Kai pasibaigia mokėjimo terminas, duoda dar kokiÄ savaitę įmonei, tada jau pradeda skambinti, kur pinigai. Viskas vis tiek bÅ«tų paaiÅ¡kėję, jei niekas nebÅ«tų ieÅ¡koję iÅ¡ UAB „Repa Ring“, maždaug praėjus savaitei po mokėjimo atidėjimo termino. Ä®monėje daroma inventorizacija.

Yra logistikos įmonė, kur sandėliuojamos prekės, kai gauna užsakymÄ , prekės surenkamos kitur, nes jos yra net ne pas juos, o sandėliuojamos logistikos įmonėje. Kada kaltinamasis išėjo iÅ¡ darbo, nepamena. IÅ¡ kaltinamojo darbus perėmė V. K.. Kaltinamasis galėjo bÅ«ti ir neskolingas, nes Å¡iuo atveju buvo skolinga įmonė, kuri turėjo atidėtÄ mokėjimÄ . Skolininkų, kurie delsia mokėti iki metų ir daugiau, neturi. Ji dirba ir su bankais, ir su pirkėjų skolomis, ir pan.

Ji girdėjo žodžiu, kad kaltinamajam buvo uždrausta imti pinigus grynais. Tai uždraudė L. D., vyr. finansininkė. Kaltinamasis turėjo PPK kvitus ir pagal PPK kvitÄ imdavo pinigus, juos įneÅ¡davo į įmonės kasÄ ir gaudavo kasos pajamų orderį. 2006 m. rugsėjo mėnesį kaltinamasis tikrai turėjo kvitus. Kai gauni pinigus, pasiraÅ¡ai pagal kokį dokumentÄ gauni, pasiraÅ¡o kas davė, ir kas priėmė. Ant PPK kvito buhalteriui pasiraÅ¡inėti nereikia. Pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ prekės yra priduotos.

Ji grynų pinigų (duomenys neskelbtini)neiÅ¡davinėja. Pas juos tokių atvejų, kad mokėtų iÅ¡ kasos nėra, visi apmokėjimai vyksta per bankÄ . Ji su kaltinamuoju nebuvo susijusi, jam faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo arba buhalteriai, arba kiti atsakingi darbuotojai, jis pats jų nerašė. Kartais, jei ne didelis kiekis, kaltinamasis galėjo pats nuvežti prekes su PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, arba galėjo atvažiuoti pirkėjas į vietÄ . Buvo momentas, kai neturėjo sandėlio vietoje, prekės buvo sandėliuojamos logistikos įmonėje.

Buvo galima atsiskaityti grynais pinigais. Pas juos daugiau niekas nedirbo su tepalais, kaltinamasis vienintelis galėjo paimti pinigus. Jis turėjo PPK kvitus, paimdavo pinigus, su tuo kvitu įneÅ¡davo pinigus į kasÄ . Kasos knygoje raÅ¡oma, kad pagal tokį dokumentÄ Ä¯neÅ¡ti pinigai. Jei kaltinamasis imdavo grynus pinigus, jis turėjo įneÅ¡ti juos į įmonės kasÄ ir jam už tai buvo iÅ¡duodami orderiai. Jis turėjo pats atsiskaityti už PPK kvitus. Nežino, kaip kaltinamasis iÅ¡eidinėjo iÅ¡ darbo.

IÅ¡einant iÅ¡ darbo, kaltinamasis man tikrai nieko nepridavė. Žino, kad V. K. iÅ¡ jo priėminėjo darbus. Ji perėmė gal labiau kaip kontrolės funkcijas. Ji žiÅ«rėdavo skolas, jai atrodo, ji buvo komercijos vadovė. Neatsimena, kiek buvo atidėtas UAB „Repa Ring“ mokėjimas. Yra 30, 45, 60 dienų atidėjimai. Neatsimena, kada pasibaigė atidėjimas. Kai atėjo V. K., jai atrodo, kaltinamasis tuo metu jau nebedirbo. Å iandien V. K. jau nebedirba jų įmonėje. Kvitų knygutė turi pradžiÄ ir pabaigÄ , jei vienÄ užbaigia, gauna kitÄ , tačiau galėjo bÅ«ti laiko tarpas, kada kaltinamasis galėjo neturėti kvitų knygutės. Kaltinamasis galėjo gauti kvitus, pavyzdžiui, nuo 10 iki 20 ir už juos atsiskaityti, paskui praėjo laikas ir jis galėjo gauti kvitus su kitais numeriais.

Nėra taip, kad kaltinamasis atėjo į UAB „Armitana“, gavo kvitų knygutę ir visÄ laikÄ jÄ turėjo. Kaltinamasis visÄ laikÄ tų kvitų neturėjo. Kiekvienas žmogus negauna visam savo darbui tų kvitų. vienu metu prekės buvo sandėliuojamos logistikos įmonėje, E. priimdavo užsakymÄ , jį nusiųsdavo į logistikos įmonę, logistikos įmonė pagal gautÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ surinkdavo, pakraudavo prekes. A. B., turbÅ«t, tai vairuotojas, kuris veždavo tas prekes, Å¡itas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras su prekėmis atspausdindavo sandelyje.

E. darbas buvo surinkti užsakymus iÅ¡ el. paÅ¡to, arba atvežtus iÅ¡ kaltinamojo ir juos nusiųsti į logistikos įmonę. Teisiamajame posėdyje liudytoja A. T. parodė, jog su kaltinamuoju siejo bendradarbiavimo santykiai. Kaltinamasis paėmė iÅ¡ jų pinigus, nes jie atsiskaitė už prekes, jis pažadėjo artimiausiu metu atsiųsti tai patvirtinantį UAB „Armitana“ dokumentÄ , bet jo nepristatė. Tada pardėjo ieÅ¡koti, UAB „Armitana“ pasakė, kad niekas neįplaukė į jų kasÄ .

Ji su kaltinamuoju bendravo, jis sakė, kad viskas bus greitai, sakė, kad jai grÄ Å¾ins pinigus. AiÅ¡kino, kad jį iÅ¡metė iÅ¡ darbo, problemos, jai tai buvo neįdomu, nes reikėjo tvarkyti savo buhalterijÄ . Jis ilgai žadėjo, pasakė, jog viskÄ suprato, bet pinigų neturi. Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, jog tuo metu dirbo UAB „Repa Ring“ direktore, nuo 2001 m. Pirkdavo odos ir avalynės priežiÅ«ros priemones iÅ¡ UAB „Armitana“, per 10 metų visada normaliai atsiskaitydavo.

Pradžioje pavedimais atsiskaitė, gal buvo keli atsiskaitymai grynais. Gale buvo trys stambÅ«s pirkimai ir kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad situacija sunkti, jam valdžia neleidžia atsiskaitinėti pavedimu, tai jam mokėdavo pinigus iÅ¡kart. Pirkdavo odos ir avalynės priežiÅ«ros priemones. Užsisakydavo prekes per kaltinamÄ jį, jis atveždavo jas su PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, važtaraščiu ir pajamų orderiu. Ant PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pasiraÅ¡ydavo ji pati. Anksčiau pinigus siųsdavo pavedimu per mėnesį, o paskutiniu metu kaltinamasis imdavo tik grynais.

Prekės bÅ«davo perkamos ne tiesiogiai jai, o jie yra latvių dukterinė įmonė, tai latviai per jÄ imdavo prekes. Kai kaltinamasis atveždavo prekes, ji pasiraÅ¡ydavo sÄ skaitas, prekės bÅ«davo perkraunamos į latvių maÅ¡inÄ , kaltinamasis atneÅ¡davo dokumentus, latviai atiduodavo pinigus. Pildydavo PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , pajamų orderį ir viskas. Orderių originalai yra abu, nes jis iÅ¡ dviejų dalių. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad kaltinamasis prekes pristatė 2010-09-13 ir pateikė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už 5832, 68 Lt.

Prekes pateikė iÅ¡kart. Kasos pajamų orderio kaltinamasis tÄ kartÄ nepateikė, sakė, kad dabar neturi, greitai, kitÄ savaitę, užveÅ¡. Ji tik negavo UAB „Armitana“ orderio, kad kaltinamasis gavo pinigus. Paskui ji pradėjo ieÅ¡koti kaltinamojo, nes pažinojo jį ilgai. Pirmiausia jam neprisiskambino, tada skambino į UAB „Armitana“ buhalterijÄ , prašė, kad iÅ¡raÅ¡ytų orderį. Kas atsiliepė UAB „Armitana“, nežino. PirmÄ kartÄ UAB „Armitana“ aiÅ¡kinosi, nežinojo situacijos, paskui jai pasakė, kad pinigai neįplaukė į kasÄ , tada pradėjo ji pati ieÅ¡koti kaltinamojo.

Po kiek laiko susirado kaltinamÄ jį telefonu ir jis aiÅ¡kino, kad yra iÅ¡mestas iÅ¡ darbo. Paskui UAB „Armitana“ pradėjo jai siųsti advokatų pretenzijas, jiems atsakinėjo. Kaltinamasis jai labai nuoÅ¡irdžiai žadėjo, kad jai pristatys tuos pinigus. Ji pasakė jam, jog gerai, bet kokiu bÅ«du, kad tik sutvarkyti šį reikalÄ . Savo vadams pasakė visÄ Å¡iÄ situacijÄ , jos vadovai buvo susitikę su UAB „Armitana“ vadovais. Parodžius bylos medžiagÄ (b.l. 11), nurodė, jog jos paraÅ¡as yra.

Iki tol atsiskaitymai buvo pavedimu, paskui buvo gal 2-3 atsiskaitymai grynais. Visada visi atsiskaitymai buvo geri. Ji kaltinamojo ieÅ¡kojo 2010 m., bet gal jo nerado. Jai atrodo, 2011 m. pradžioje jį rado.Pirmoji pretenzija iÅ¡ UAB „Armitana“ 2012-01-13. Ä® jÄ atsakė, kad pinigus sumokėjo jų darbuotojui R. D., paskui pridėjo turimus dokumentus, vėliau gavo antrÄ pretenzijÄ . Niekada anksčiau kaltinamasis nebuvo paėmęs pinigų nepasirašęs kvito. Visas vyko jų biure, buvo dar 4 žmonės, kai tÄ kartÄ kaltinamasis paėmė pinigus.

Po to, kai prisiskambino kaltinamajam, jis pasakė, kad buvo kažkur iÅ¡važiavęs, o dabar viskas tvarkoje. Pradžioje jis žadėjo, kad sutvarkys dokumentus ir pristatys jai orderį. Kaltinamojo telefono numeris nesikeitė, su juo vyko kokie 5 pokalbiai. Paskui kaltinamasis jai pasakė, kad jis grÄ Å¾ins pinigus. Kalbos apie tai, ar jis įnešė į UAB „Armitana“ kasÄ pinigus su kaltinamuoju nebuvo. 2010-09-13 sumokėjo pinigus kaltinamajam ir iÅ¡rašė kasos iÅ¡laidų orderį. Skolos jie neturi.

Jie neturi kaltinamajam pretenzijų. UAB „Armitana“ jiems nepristatė kasos pajamų orderio. Jei dabar ateitų auditas tikrinti, prikibtų prie Å¡io dokumento, bet kÄ turi, tÄ turi. Jei tikrintų mokesčių inspekcija, tas dokumentas „iÅ¡lįstų“. Ä®monės balanse ta skola neatsispindi. Kasos pajamų orderis turėjo bÅ«ti pakeistas į normalų orderį. IÅ¡rašė iÅ¡laidų orderį, bet turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas ir pajamų orderis. Ji telefonu kreipėsi į UAB „Armitana“, o raÅ¡tiÅ¡kai nesikreipė.

Apie susidariusiÄ situacijÄ informavo savo valdžiÄ , latvius, jie asmeniÅ¡kai bendravo su UAB „Armitana“ vadovais. Maždaug į mėnesį kartÄ vykdomi sandoriai. Paskutiniu metu prekės buvo kraunamos tiesiai į latvių maÅ¡inÄ , todėl visada iÅ¡kart buvo tvarkomi visi dokumentai. Kaltinamasis nepristatė pajamų orderio. Su juo po dokumento nepristatymo buvo Å¡nekėta gal 5 kartus. Gal savaitės, mėnesio bėgyje, po advokatų įsikiÅ¡imo dar gal kokius 3 kartus bendravo su kaltinamuoju.

Jis pasakė, kad buvo iÅ¡vykęs, o paskui viskÄ sutvarkys. Kai tik atsiskaitė, pasakė kaltinamasis, kad dabar neturi tik orderio, bet ar jis pats, ar jo kolega jai pristatys maždaug po savaitės šį dokumentÄ . Kai dokumento ji nesulaukė, kreipėsi į UAB „Armitana“, bendravo su V. K.. Paprašė, kad jie pristatytų tÄ dokumentÄ , ji perskambino ir pasakė, kad pinigai neįplaukė į jų įmonės kasÄ . Tada informavo savo vadovus apie Å¡iÄ situacijÄ . Kai ji paskambino kaltinamajam, jis sakė, jog žino, jog yra neužbaigti reikalai, jis viskÄ sutvarkys.

Jis pradėjo aiÅ¡kinti, kad jį atleido iÅ¡ darbo. Ji pasakė, kad jai tai neįdomu, jai reikia susitvarkyti savo buhalterijÄ . Ji prašė kaltinamojo spręsti Å¡iÄ situacijÄ , nes buhalterija nebuvo tvarkinga. Paskui kaltinamasis jai pradėjo aiÅ¡kinti terminus, kada jis atveÅ¡ tuos pinigus. Ji pagalvojo, jei jis atleistas iÅ¡ darbo, gali ir patarpininkauti. Paskutinis pokalbis buvo toks, kad kaltinamasis daugiau tylėjo, pasakė, kad bandys spręsti ir pasakė, kad neturi pinigų. Kaltinamasis žinojo, kad UAB „Armitana“ kelia pretenzijas.

Jis dar pasakė, jog ji nepergyventų. UAB „Armitana“ advokatai jai tik rašė, jie kaltino tik jų įmonę, kad jie nesumokėjo pinigų. Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog kaltinamasis matytas, ji vedė buhalterijÄ , abu dirbo UAB „Armitana“, ji buhalterė, jis (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo 5 buhalteriai, vyr. buhalterė L. D.. Kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini). Jis tiekdavo prekes pirkėjams, paskui paimdavo grynus pinigus ir atveždavo į įmonės kasÄ .

Ji priimdavo pinigus. Atsakydama į klausimus parodė, jog kaltinamasis atveždavo pinigus, bÅ«davo iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas, ji juos užpajamuodavo. IÅ¡laidų orderis lieka pas pirkėjÄ . RaÅ¡ydavo kasos knygoje, kad duoda pinigus, o kaltinamasis pasiraÅ¡ydavo Å¡alia, jam iÅ¡duodavo orderio Å¡aknelę, kad pinigus gavo. TÄ Å¡aknelę kaltinamasis gali dėti kur nori. Pinigų priėmimo kvitas 2 egz., vienas likdavo pas pirkėjÄ , kitas grįždavo pas juos. Jos praktikoje mokėjimo atidėjimų nebuvo.

Apie konkretų atvejį nieko nežino, tik girdėjo, kad kreipėsi UAB „Repa Ring“, kad pas juos skola, o jie pinigus atidavė. Jos funkcijos tik priimti pinigus. Kur buvo įneÅ¡ti pinigai, visur buvo pildomi dokumentai. IÅ¡ UAB „Repa Ring“ atkeliavo pretenzija. L. P. tikrino likučius. Kas vyksta su kasos operacijoms, susiję su ja. BÅ«davo ir pavedimais atsiskaitymai, su pavedimais dirba kita buhalterė. Paskutinę kaltinamojo darbo dienÄ dar buvo atsiskaitymas. Nežino, ar kaltinamajam buvo uždrausta imti grynus pinigus.

Atleidimo dienÄ kaltinamasis atvežė pinigus iÅ¡ pirkėjų, kurie buvo pajamuoti. Pinigai už prekes UAB „Armitana“ nebuvo gauti. Negalėjo bÅ«ti, kad kaltinamasis jai atiduoda pinigus, o ji nieko neiÅ¡raÅ¡o, tai bÅ«tų pažeidimas. Visus iÅ¡ kaltinamojo gautus pinigus, ji užpajamavusi. Galėjo bÅ«ti, kad orderius kaltinamasis pristatydavo vėliau. Kaltinamasis neateidavo kiekvienÄ dienÄ Ä¯ biurÄ , kartais vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, kelis kartus į mėnesį. PačiÄ paskutinę kaltinamojo darbo dienÄ surinko visus dokumentus, visus kvitus, ir tuos, kurie nebuvo panaudoti, nes priduoda visus kvitus.

Pagal kvitus kaltinamasis atsiskaitė. Prie jos kaltinamasis visada atneÅ¡davo pinigus, atiduodavo laiku ir viskÄ sutvarkydavo iÅ¡kart. Nežino, kada UAB „Repa Ring“ kreipėsi su pretenzija. Buvo iÅ¡ UAB „Repa Ring“ pusės atsiųsta faksu kasos iÅ¡laidų orderio kopija. Nežino, ar kaltinamasis turėjo įgaliojimÄ imti grynus pinigus. Buvo prekybos komercijos vadovė V. K. kaltinamojo vadovė, per jÄ pinigų kaltinamasis neperdavinėjo, duodavo pinigus tiesiogiai jai. Kaltinamasis pilnai atsiskaitė pagal tai, kÄ atnešė jai, o tai, kad kažkÄ paėmė iÅ¡ pirkėjų, nežino.

Kas iÅ¡ jos pusės, viskas buvo atneÅ¡ta, atsiskaityta, o, kad kažkur, kažkas liko, kažkas paimta, jau susižinojo vėliau, kad kaltinamasis išėjo iÅ¡ darbo. Žino, kad buhalterė derino skolų likučius, tai galėjo bÅ«ti 2010 m. pab., tada visa tai iÅ¡lindo. Kvitų knygelę kaltinamasis turėjo visÄ laikÄ . Teisiamajame posėdyje liudytoja E. A. (J.) parodė, kad ji dirbo UAB „Armitana“ biuro administratore, kaltinamasis matytas, kaip buvęs darbuotojas. Parodžius bylos medžiagÄ (t. 1, b.l. 11), nurodė, kad negali pasakyti, ar ji iÅ¡rašė Å¡iÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , nes jos paraÅ¡o nėra.

Tokias sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡inėjo jų bendrovė. Buvo 2010 m., nepamena, ar tokiuose dokumentuose dėdavo paraÅ¡Ä , ar ne. Nepamena, kam atiduodavo tokias sÄ skaitas-faktÅ«ras, gal buhalterijai, gal kaltinamajam. Nežino, kas veždavo prekes, ji tik nusiųsdavo užsakymÄ . Å itas dokumentas (b.l.

11) buvo užregistruotas ir nusiųstas į logistikos bendrovę. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, jog su kaltinamuoju kartu dirbo. Ji tuo metu iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas, kai žmogus pastoviai rašęs sÄ skaitas atostogavo. Tik girdėjo apie įvykius, dėl ko R. D. kaltinamas. Ji grynų pinigų nepriimdavo. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K. parodė, jog kaltinamasis buvęs bendradarbis, ji buhalterė. Ji iÅ¡raÅ¡inėjo tepalų sÄ skaitas-faktÅ«ras kaltinamajam dėl prekių didmenininkams, ir atgal iÅ¡ jo pinigų neimdavo.

Jos funkcijos su pinigais nebuvo susijusios. Žino, kad į kasÄ yra negrÄ Å¾inti pinigai, žino tik iÅ¡ kalbų, jokių dokumentų netikrino. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamasis buvęs UAB „Armitana“ (duomenys neskelbtini), ji vyr. finansininkė. Su ja tiesiogiai kaltinamasis jokių funkcijų nedarydavo. Kiek žino, jo virÅ¡ininkė susiskambino su UAB „Repa ring“, pradėjo jie ieÅ¡koti skolos, tada informavo jų advokatų kontorÄ . Atsakydama į klausimus parodė, jog dirbo V.

K., kuri perėmė darbus iÅ¡ kaltinamojo. Suma, kurios neįnešė kaltinamasis, apie 5800 Lt. Kam tiksliai V. pranešė Å¡iÄ informacijÄ , nežino, bet po to informavo jų advokatų kontorÄ . Jų kasoje pinigų netrÅ«ko, tai kasoje neatsispindėjo. UAB „Repa Ring“ pasakė, kad davė kaltinamajam grynus pinigus. Kaltinamasis turėjo pinigų paėmimo kvitus, juos paskutinę dienÄ pridavė, už juos atsiskaitė. Pagal tuos kvitus tokio kvito nebuvo, pinigai nebuvo užpajamuoti, kasoje neatsispindėjo.

Prekės, kurias platino kaltinamasis, tepalai. Buvo tiesiog neapskaityti pinigai, tų pinigų nebuvo, tokiai sumai pinigų nebuvo. A. M. atsakinga už kasÄ , ji priimdavo grynus pinigus. BÅ«davo ir pavedimai, ir atsiskaitymas grynais. Paskutiniu metu kaltinamajam buvo uždrausta imti grynus pinigus. Žodiniu bÅ«du jam tai ji pati uždraudė. Jis to draudimo nevykdė. Po to kalbėjosi, bendravo. Buvo pasakyta, kad jokių grynų piniginių operacijų, nes kaltinamasis netvarkingai atsiskaitydavo, vėluodavo, paimdavo anksčiau PPK kvitus, vėliau įneÅ¡davo pinigus.

Parodžius bylos medžiagÄ (t. 1, b.l. 11), nurodė, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pinigai įneÅ¡ti nebuvo. Nėra tokio dokumento, kuris paliudytų tų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ . BÅ«tų kasos pajamų kvitas ir užpajamuoti pinigai. BÅ«tų jos, A. M. ir kaltinamojo paraÅ¡ai. Mėnesio pabaigoje supildydavo knygÄ . 2010 m. pabaigoje visa tai iÅ¡aiÅ¡kėjo. Kai pradėjo ieÅ¡koti skolos, nerado, tada pranešė jų advokatų kontorai. Rašė UAB „Repa Ring“ pretenzijas, nes neturi įrodymo, kad jie atsiskaitė už prekes.

Jų vadovas buvo informuotas. Ji pati neieÅ¡kojo kaltinamojo. Paskui ji tos situacijos nekontroliavo. ViskÄ kaltinamasis atiduodavo tik A. M.. Priduodavo kvitÄ , o gaudavo orderį, kad įnešė pinigus į kasÄ . Viskas bÅ«davo tvarkoma iÅ¡kart, ne o kiek laiko. Jos paraÅ¡as atsikaitant kaltinamajam nebuvo reikalingas. Paskutinę darbo dienÄ kaltinamasis privalėjo atsiskaityti už visus PPK kvitus, jis taip ir padarė, pateikė visus ir tuščius, visus, kokius turėjo. SÄ skaitos-faktÅ«ros kopija lieka buhalterijoje.

SÄ skaitų per mėnesį bÅ«na 20-30. Yra krovinio važtaraščiai. Kaltinamajam yra iÅ¡duoti kvitai, jis už juos turi atsikaityti kartÄ per mėnesį. Metų pabaigoje siunčia sudarymo aktus, atliekama, kaip ir skolų inventorizacija. SÄ skaitos-faktÅ«ros registruojamos pagal eilę. (duomenys neskelbtini)kartÄ per mėnesį eidavo atsikaityti pas vadovÄ už skolas. Pasikeitus (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio. Atrodo, po jo atleidimo iÅ¡ darbo iÅ¡aiÅ¡kėjo Å¡i situacija. Iki Å¡iol yra abejotinų skolų sÄ raÅ¡e Å¡i skola.

Pasitaiko tokių, kurie vėluoja atsikaityti 1-2 savaites, bet senesnių skolininkų nėra. Pagal pateiktus kvitus, 5800 litų suma nebuvo įneÅ¡ta. Kaltinamasis iÅ¡tisai sirgdavo, arba sakydavo, kad nepasiėmė kvitų, todėl iÅ¡ jo buvo sunku juos paimti. 2010 m. vasarÄ , ar kada jam buvo uždraudusi imti grynus pinigus. Tada jis dažnai sirgo, kartais tik valandai užsukdavo. Kaltinamojo darbas bÅ«davo dirbti su didmenininkais, su tepalais. A. M. buvo kaltinamojo vadovas, o V. perėmė iÅ¡ jo darbus.

Kaltinamasis buvo UAB „Armitana“ (duomenys neskelbtini), tiesiogiai atsiskaitydavo įmonės prezidentui. IÅ¡eidamas iÅ¡ darbo už griežtos atskaitomybės blankus atsiskaitė, PPK kvitus pridavė. Jie turi pretenzijų UAB „Repa Ring“, kad neatsiskaitė. Nuo 2005 m. aÅ¡ dirbu UAB „Armitana“, kaltinamasis jau dirbo prieÅ¡ jai ateinat. Kokia forma jam buvo leidžiama imti grynus pinigus, nežino. Grynus pinigus, gautus iÅ¡ kaltinamojo, neÅ¡davo į bankÄ . Tiksliai nepamena, kokiomis sumomis jis atveždavo pinigus.

Kaltinamojo darbo atlyginimas buvo fiksuotas, koks, nežino. Ji vyr. finansininkė. UAB „Armitana“ dirba 350 žmonių. Kasos pajamų orderiai segami prie kasos knygos. Visos operacijos kasos knygoje atsispindi ir tikrinamos mėnesio gale. Yra daromi pardavimai su atidėtu apmokėjimu. Už skolas (duomenys neskelbtini)eidavo atsiskaityti vadovui. Ji asmeniÅ¡kai apie skolÄ nežinojo. Kaip V. K. kaltinamasis perdavė darbus, nežino, nes darbų perdavime nedalyvavo. A. M. kadangi iÅ¡davė kaltinamajam, todėl ji ir turėjo priimti PPK kvitus.

Kaltinamasis atsakingas už grynų pinigų kvitus. Parodžius bylos medžiagÄ (t. 1, b.l. 10), nurodė, jog nežino, ar kas tikrino, ar kaltinamasis pilnai atsikaitęs, kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ darbo. Nežino, kas prezidentui pateikė šį dokumentÄ . (duomenys neskelbtini)kas mėnesį turėjo atsiskaityti įmonės vadovui, todėl kaltinamÄ jį turėjo tikrinti tiesioginis vadovas. Žino, kad V. perėmė kaltinamojo darbÄ . Gali bÅ«ti dalinis apmokėjimas. Nebuvo daugiau tokių atvejų, kad (duomenys neskelbtini)paimtų pinigus ir negrÄ Å¾intų į įmonę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog jis dirba UAB „Armitana“ prezidentu, o kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini). Nerado pinigų, buvo skola, pinigų ieÅ¡kojo buhalterija, kas konkrečiai, nepamena. Atsakydamas į klausimus parodė, jog matė skolÄ , paskambino kažkuri buhalterė UAB „Repa Ring“ įmonę. Jų skola buvo apie 5000-6000 litų. Buhalteriai pinigų nerado, kažkuri buhalterė jam pasakė, o jai iÅ¡ UAB „Repa Ring“ pasakė, kad pinigus atidavė kaltinamajam.

Kiek supranta, kaltinamasis pasirašė ant anos įmonės (UAB „Repa Ring“) kasos iÅ¡laidų orderio. Jis pasakė, kad kreiptųsi į jų advokatus ir spręstų šį reikalÄ . Parodžius bylos medžiagÄ (t. 1, b.l. 13), nurodė, kad pirmÄ kartÄ mato šį dokumentÄ , čia ne jo raÅ¡tas. Greičiausiai kaltinamasis tuo metu buvo iÅ¡vykęs, davė savo advokatams jo kontaktus, bet jie su kaltinamuoju nesukontaktavo. Nežino, kokius kontaktus atidavė advokatui. Å alių susitarimu kaltinamasis išėjo iÅ¡ darbo.

Buhalterija kontroliuoja, ar nepalieka žmogus skolų, ar ne, iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo. Jie nežinojo, kad pas kaltinamÄ jį yra skolų. SÄ skaitos raÅ¡omos kas kelis mėnesius, nežiÅ«ri, kad laikrodžio tikslumu įmonė atsiskaitytų. Po Å¡io įvykio su kaltinamuoju bendrauti neteko. Be Å¡io atvejo daugiau nebuvo, kad dingtų pinigai, tik kartais vėluodavo. BÅ«davo pavėlavimai iÅ¡ kaltinamojo pusės, kad atneÅ¡ ryt, poryt, o atneÅ¡davo po kelių savaičių. Kaltinamasis turėjo asmeninių, finansinių problemų, buvo uždėtas ir areÅ¡tas, ir sakydavo, kad loÅ¡ia kazino, bÅ«tent tuo metu, kai dingo pinigai.

Pasakydavo pats kaltinamasis, kad jis turi finansinių problemų, ir iÅ¡ kitų žmonių yra tai girdėjęs. IÅ¡ kokių žmonių, konkrečiai nežino. Kaltinamasis buvo vienintelis (duomenys neskelbtini). Buhalterija tvarkė reikalus dėl to, kad leido kaltinamajam iÅ¡ klienų imti grynus pinigus. Greičiausiai įsakymu įformino kaltinamojo atleidimo procedÅ«rÄ . Kaltinamojo funkcijas po atleidimo iÅ¡ darbo perėmė sekantis (duomenys neskelbtini), kas jis buvo, nepamena. Jis buvo kaltinamojo tiesioginis vadovas.

Kaltinamasis bendravo su 10-20 firmų. Kaltinamasis atveždavo sutartis, jis, vadovas, jas pasiraÅ¡ydavo. Darbo sutartis su kaltinamuoju buvo nutraukta, pasirašė susitarimÄ . Buhalterijai pavedė patikrinti kaltinamojo skolas. Nežino, kam iÅ¡ buhalterių pavedė tai atlikti. Ä®monėje 4-5 buhalterės buvo tuo metu. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, jog ji su kaltinamuoju kartu dirbo UAB „Armitana“. Sunkiai prisimena, nes praėjo nemažas laiko tarpas, bet dirbome kartu tam tikrÄ laiko tarpÄ , jis man buvo pavaldus, kai aÅ¡ buvau perėmusi atsakomybę už didmeninius pardavimus, su kuriais jis dirbo.

R. D. buvo atsakingas už didmeninius avalynės priežiÅ«ros priemonių pardavimus, aÅ¡ žiÅ«rėjau į mėnesio rezultatus, kokie tikslai, žiÅ«rėjau, kaip jam sekasi vykdyti planus, nes jo darbo užmokesčio sistema buvo pririÅ¡ta prie pardavimų planų ir prie atsikaitymų valdymo. Ji buvo komercijos vadovė. R. D. jai buvo pavaldus gal pusę metų, gal kažkiek daugiau, kai po to jis išėjo iÅ¡ darbo. Reikėjo stipriai kontroliuoti kaltinamÄ jį, nes buvo neprognozuojamas žmogus.

Pavyzdžiui, eina apyvarta, bet ir prieÅ¡ jÄ buvo kažkokių problemų su pinigų neįneÅ¡imu, bet sistema tokia, kad kiekvienÄ mėnesį galima pasižiÅ«rėti į buhalterinės apskaitos programÄ ir matyti rezultatus, tai tokia ir kontrolė. Buhalterija kontroliuodavo piniginius reikalus. Darbo specifika buvo tokia, kad negalėjo iÅ¡kart matyti pinigų rezultato, reikėjo tam tikro laikotarpio, kad galima bÅ«tų matyti, ar tie pinigai suvaikščiojo, ar ne, nes kai kurie klientai turėjo sÄ lygas mokėti atidėjus tam tikram laikotarpiui.

Kaltinamasis pirmiau išėjo iÅ¡ darbo, nei ji. Kaltinamojo darbus perėmė (duomenys neskelbtini), kuri dirbo su avalyne, bet nedirbo su avalynės priežiÅ«ros priemonėmis. Buhalterija patikrina, pasako, kad viskas gerai ir žmogus atsiskaito iÅ¡ darbo. Kaip buvo Å¡iuo konkrečiu atveju, nepamena. Jei gerai pamena, buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra pirkėjui, klientas galėjo atsiskaityti per tam tikrÄ laikÄ , todėl niekam nekilo įtarimų, kad tie pinigai paimti, bet neįneÅ¡ti į įmonės sÄ skaitÄ .

Yra tam tikras laikotarpis, kai klientas gali nemokėti, bet jei jam iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, jis tuos pinigus turi sumokėti. Tik buhalterija jÄ galėtų informuoti apie trÅ«kumus, jei atsiskaitymas vyksta grynaisiais pinigais. Kaltinamojo darbo užmokestis buvo pririÅ¡tas prie atsiskaitymų valdymo. Apie grynų pinigų įneÅ¡imÄ ar neįneÅ¡imÄ Ä¯ įmonės kasÄ jos niekas neinformuodavo. Kaltinamasis iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo savo darbus perdavė (duomenys neskelbtini). Ji žiÅ«rėdavo, kokie jų tikslai, kiek prekių parduota, taip skaičiuodavo kaltinamojo darbo užmokestį.

Pasak kaltinamojo, jam išeinant iš darbo, viskas buvo tvarkoje. Paskutiniu metu kaltinamajam buvo pasakyta, kad jis negali imti grynų pinigų. Mano, kad kaltinamasis neturėjo teisės imti grynų pinigų iš klientų. Kaltinamasis turėjo tarnybinį automobilį. Iš įmonės gaudavo lėšų tarnybinio automobilio kurui. Kuras kaltinamajam tikrai buvo pilamas už įmonės pinigus. Kaip tai atsispindėjo buhalterijoje, nežino. Kur kaltinamasis važiuodavo, jai tikrai neatsiskaitinėdavo. Jo darbas buvo važinėti pas klientus visur.

Ä® biurÄ jis atvykdavo tikrai ne kasdien, gal 2-3 kartus per savaitę. Kaltinamasis atvažiuodavo pasiimti prekių, atsiskaityti buhalterijai pagal savo susidėliotÄ grafikÄ . Jai buvo svarbu kaltinamojo darbo rezultatas. Kaltinamasis įmonėje pradirbo daug metų, ji perėmus jo darbus pradėjo lįsti į tai, kÄ jis daro, ir po to pateikė pasiÅ«lymÄ naikinti Å¡iÄ pareigybę, nes rezultatai buvo prastėjantys. Nuo prekių pardavimų buvo priklausomas kaltinamojo atlyginimas ir nuo atsiskaitymų pagal terminus vykdymo.

Kaltinamojo atlyginimas nebuvo fiksuotas. Ji teikdavo buhalterijai, kiek kaltinamasis ko įvykdė ir buhalterija apskaičiuodavo jo algÄ pagal formulę. Kaltinamojo atlyginimas nebuvo fiksuotas. Negali pasakyti, ar kaltinamasis su savimi turėjo pinigų priėmimo kvitus. UAB “Armitana” prezidentas A. M. su pareiÅ¡kimu pateikė - PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DID-0012380 kopijÄ , atsakymo į pretenzijÄ kopijÄ ir kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 475 kopijÄ (1 t., b.l. 11-13). Byloje yra apžiÅ«rėti prie bylos UAB „Armitana“ pateikti prekių, pateiktų UAB „Repa Ring“ iÅ¡ UAB „Armitana“ iÅ¡raÅ¡ai už laikotarpį nuo 2002-11-14 iki 2010-09-15 iÅ¡raÅ¡ai(b.l.28-31), taip pat UAB „Armitana“ kasos iÅ¡raÅ¡as su mokėjimais už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2010-12.01 (b.l.32-34).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetinimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinė byla Nr. 2K-7-84/2012). Taigi, kaltinamasis R. D. savo kaltės nepripažino, parodė, jog nesutinka su tuo, kad neįnešė pinigų į UAB „Armitana“, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini).

Išėjus jam iÅ¡ darbo UAB „Armitana“, jam iÅ¡rašė dokumentÄ , jog jis jokių skolų neturi. Jo funkcijos buvo sukontaktuoti su klientu, suderinti kiekius ir kontroliuoti atsiskaitymÄ . BÅ«davo suraÅ¡omas važtaraÅ¡tis, kai atveždavo prekes, jas sutikrindavo, pasiraÅ¡ydavo, viena važtaraščio dalis likdavo pas klientÄ , kitÄ veždavo atgal į įmonę. Klientai atsiskaitydavo ir grynais, ir pervedimu. 2010-09-13 važiavo į UAB „Repa Ring“ ir pridavė 120 vnt. batų putų, 480 vnt. batų impregnatorių.

Pamena, kad UAB „Armitana“ atidavė pinigus. Buhalterijoje dirbo vyr. finansininkė, viso 3 moterys. Pinigus, važtaraščius, kvitÄ atiduodavo bet kuriai. Kai priduodavo pinigus, juos suskaičiuodavo, paskui atneÅ¡davo baltÄ lapÄ pasiraÅ¡yti, kad atidavęs. Ne tuo pačiu metu atneÅ¡davo baltÄ lapÄ pasiraÅ¡yti, nes jis kaip (duomenys neskelbtini), nesėdėdavo ilgai kabinete, gyveno Kaune, o dirbo Vilniuje. Toks vienintelis atvejis dėl, neva, neįneÅ¡tų pinigų. UAB „Repa Ring“ mokėjo grynais, jam atiduodavo vienÄ pusę važtaraščio ir kvitÄ , juos atiduodavo UAB „Armitana“.

Paskui jam pradėjo siųsti Å¡aukimus, o iki Å¡aukimų jam niekas nepaskambino ir niekas, nieko nepasakė. Jam niekas neskambino iÅ¡ UAB „Armitana“, kai jį apkaltino, o ar bendravo su UAB „Repa Ring“ direktore, nepamena. Liudiję UAB „Armitana“ darbuotojos bei pats bendrovės prezidentas A. M. parodė iÅ¡ esmės tÄ patį, jog iÅ¡ UAB „Repa Ring“ paskambino jų įmonės darbuotojams, konkrečiai, V. K. ir pradėjo ieÅ¡koti kaltinamojo, kad jis pažadėjo atvežti dokumentÄ už gautus 5000 Lt už Salamander tepalus, bet neatvežė.

Tada jie bendrovėje pradėjo aiÅ¡kintis situacijÄ , rado, jog pinigai buvo neįneÅ¡ti. Kaltinamasis tuo metu jau nebedirbo UAB „Armitana“. Å iuos parodymus patvirtina PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DID-0012380 kopija, kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 475 kopija. Taigi, pats faktas yra nustatytas, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini)UAB „Armitana“ R. D. pristatė UAB „Repa Ring“ prekes, o UAB „Repa Ring“ sumokėjo jam 5832, 68 Lt grynais pinigais. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau UAB „Armitana“ buhalterijoje nėra užfiksuota duomenų, jog minėtus pinigus į bendrovės kasÄ R.

D. bÅ«tų įnešęs. Å iuo atveju svarbiÄ reikÅ¡mę turi liudytojos A. T. parodymai. Liudytoja parodė, jog tÄ kart kaltinamasis R. D. paėmė iÅ¡ jų pinigus, nes jie atsiskaitė už prekes, jis pažadėjo artimiausiu metu atsiųsti tai patvirtinantį UAB „Armitana“ dokumentÄ , bet jo nepristatė. Tada pardėjo ieÅ¡koti, UAB „Armitana“ pasakė, kad niekas neįplaukė į jų kasÄ . Liudytoja parodė, jog ji su R. D. bendravo, pradžioje jis žadėjo, kad sutvarkys dokumentus ir pristatys jai orderį.

Kaltinamojo telefono numeris nesikeitė, su juo vyko kokie 5 pokalbiai. Paskui kaltinamasis jai pasakė, kad jis grÄ Å¾ins pinigus. AiÅ¡kino, kad jį iÅ¡metė iÅ¡ darbo, problemos. Taip pat liudytoja nurodė, jog R. D. ilgai žadėjo gražinti pinigus, pasakė, jog viskÄ suprato, bet pinigų neturi. Paskui UAB „Armitana“ pradėjo jai siųsti advokatų pretenzijas, jiems atsakinėjo. Kaltinamasis nurodinėjo terminus, per kuriuos grÄ Å¾ins pinigus, paskutinio pokalbio metu ilgai tylėjo, po to pasakė, jog neturi pinigų.

Taigi, tai paneigia kaltinamojo versijÄ , jog pinigus jis tikrai įnešė į bendrovės kasÄ , kadangi pats žadėjo UAB „Reparing“ pradžioje grÄ Å¾inti trÅ«kstamÄ dokumentÄ , po to pinigus. ReiÅ¡kia apie susidariusiÄ problemÄ jis žinojo, kas paneigia jo teiginį, jog apie tai sužinojo tik tuomet, kai jau vyko ikiteisminis tyrimas. Be to, neturi reikÅ¡mės, jog atleidžiant R. D. iÅ¡ darbo, bendrovė jokių pretenzijų jam neturėjo, kadangi bendrovės darbuotojai – liudytojai iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kaip vykdavo atsiskaitymai, esant atidėjimams ir pan., ir jog tai ne iÅ¡ karto pasimatydavo buhalterijoje.

Kaltinamojo R. D. kaltę patvirtina Å¡ių įrodymų visuma: liudytojų A. T., L. P., A. M., A. M., V. K. parodymai, UAB „Armitana“ pateikti prekių, pateiktų UAB „Repa Ring“ iÅ¡ UAB „Armitana“ iÅ¡raÅ¡ai už laikotarpį nuo 2002-11-14 iki 2010-09-15 iÅ¡raÅ¡ai(b.l.28-31), taip pat UAB „Armitana“ kasos iÅ¡raÅ¡as su mokėjimais už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2010-12.01 (b.l.32-34), PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DID-0012380 kopija, atsakymo į pretenzijÄ kopija ir kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 475 kopija (1 t., b.l. 11-13).

Kaltinamojo R. D. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Civilinis ieÅ¡kovas UAB „Armitana“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės 5832,68 Lt žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, jog turtinę žalÄ sudaro iÅ¡ įmonės pasisavinti pinigai už parduotas įmonės prekes, pridedami prie ieÅ¡kinio žalÄ patvirtinantys dokumentai (t.1, b.l.18-21).

Teisiamojo proceso metu civilinis ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti ir proceso iÅ¡laidas, t.y. viso 3796,26 Lt, t.y. 10 Lt iÅ¡laidų už pažymos iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos gavimÄ ir 1399,25 Lt iÅ¡laidų, patirtų 2012-2013 m. advokato paslaugoms apmokėti, 2397,01 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti 2014 m. sausio – gegužės mėn., prideda pagrindžiančius dokumentus. Å ios UAB „Armitana“ turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė 5832,68 Lt žala UAB „Armitana“ priteistina atlyginti iÅ¡ kaltinamojo R.

D.. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį: pasisavintas bendrovės turtas, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nesunki. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, jog ji neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę: iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, Å¡iuo metu gyvena užsienyje, Londone, prižiÅ«ri dukros vaikus, iÅ¡siskyręs, socialiniai ryÅ¡iai - gyvena su savo dukra, turi nepilnametį sÅ«nų, jis gyvena su savo mama, priklausomybės ligų centre į priežiÅ«ros grupę neįraÅ¡ytas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į priklausomybės ligų centrÄ neįraÅ¡ytas (1 t., b.l. 61-65), administracine tvarka baustas (b.l.55-59), neteistas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamajam R. D. skirtina baudos bausmė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- nusprendžia: pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 20 MGL (2600 Lt) 753 EUR bauda. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Armitana“ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , tenkinti visiÅ¡kai ir nurodytÄ turtinę 5832,68 Lt žalÄ priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo R.

D.. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo 3796,26 Lt turėtų proceso iÅ¡laidų UAB „Armitana“ naudai. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (sÄ skaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801). IÅ¡aiÅ¡kinti, jog baudos bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per teismo nustatytÄ terminÄ sumokant baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801.

Sumokėjęs baudÄ nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu nuteistasis per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Irma Randakevičienė