3b2fa7f4-d45f-45f8-85d4-96ca31fb9d17 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2SP-138-443/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00009-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38 (S)Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. sausio 4 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. R., R. G., G. R. ir Z. S. praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjai praÅ¡o patvirtinti 2016-12-28 tarp jų sudarytÄ taikos sutartį dėl paveldimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo, nustatant, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.PareiÅ¡kėjai nurodo, kad po S. S. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėto turto teisinis režimas nėra įregistruotas. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2016-08-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ minėtos pažymos matyti, kad gyvenamÄ jį namÄ -, daržinę -, tvartÄ - S. S. paveldėjo po savo tėvo V. A. mirties, kaip sekantis kolÅ«kinio kiemo narys. Kiti pastatai/statiniai, t. y. vasaros virtuvė -, bulvinė -, garažas -, malkinė -, malkinė - ir kiti inžineriniai įrenginiai -, pastatyti S. S. bÅ«nant santuokoje su V.

J. S. V. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jie susilaukė keturių vaikų: R. G., G. R., Z. S. bei J. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). J. S. Å¡eimos ir vaikų neturėjo. Po S. S. mirties, palikimÄ priėmė testamentinė ir įstatyminė įpėdinė pareiÅ¡kėja G. R., kuri 2016-11-08 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teises dovanojo pareiÅ¡kėjui A. R..PareiÅ¡kėjai nurodo, kad paveldimas turtas priklauso S. S. asmeninės nuosavybės teise, kadangi dalį statinių ji paveldėjo po savo tėvo mirties, o kitus pasistatė savo asmeninės lėšomis santuokos metu, o V.

J. S. jokių pretenzijų dėl turto nuosavybės teisės formos niekada nekėlė.Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.Ä®statyme taikos sutartis apibrėžta kaip Å¡alių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis Å¡ios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du, tai taikos sutarties sÄ lygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikÅ¡mės, tačiau Å¡alims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. Å¡i sutartis turi Å¡alių teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę.Taigi, sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ , t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, Å¡alių teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Å alys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir Å¡alys savo susitarimu negali Å¡ito keisti.PareiÅ¡kėjų pateiktoje taikos sutartyje esantis susitarimas yra dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės. Jis sudarytas tuo metu, kai paveldėjimo bylÄ po S. S. mirties vedanti Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R.

V., atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi minėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas S. S. ir V. J. S. esant santuokoje, todėl pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Konstatuotina, kad Å¡alys Å¡ia taikos sutartimi siekia ne abipusių nuolaidų bÅ«du nustatyti savo teises ir pareigas, o keičia įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ , t. y. siekia nustatyti juridinį faktÄ . Pažymėtina, kad Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti nustatytas teismo, paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CPK 442, 444 straipsniai).

Å iuo atveju Å¡alys, remiantis CPK 579 - 582 straipsniais nustatyta supaprastinta proceso tvarka negali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti patvirtinti taikos sutartį, kadangi juridinių faktų patvirtinimui įstatymas numato imperatyvias procedÅ«ras (CK 6.984 straipsnis). PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti taikos sutartį (CPK 583 straipsnio 6 dalis).Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, teismas n u t a r i a : atsisakyti patvirtinti supaprastinto proceso tvarka pareiÅ¡kėjų A.

R., R. G., G. R. ir Z. S. taikos sutartį. Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Arturas Rauktys