3b2dbcf4-5002-4eaa-8a1d-15fc4dc76f6c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-839-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11628-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.3.1.18.; 3.4.2.3.;(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Raimondo Buzelio,sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno laikas“ atstovams advokatui K.

R. ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ įgaliotam asmeniui V. K.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. B.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno laikas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16773-258/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno laikas“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui B.

M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „Kauno laikas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieÅ¡kovės esamais kreditoriais, padengiant esamus įsiskolinimus, kurių vertė yra 39 293,61 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovė 1997 m. nutraukė bei sustabdė bet kokiÄ savo vykdomÄ veiklÄ , visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įvykusio 1997 m. kovo 28 d., ieÅ¡kovė įgijo likviduojamos bendrovės statusÄ ir paskyrė įmonės likvidatoriumi B.

M.. 2015 m. kovo 9 d. pateiktoje likvidatoriaus pažymoje buvo nurodyta, kad bankrutavusi UAB „Kauno laikas“ įsiskolinimai siekė 39 293,61 Eur, iÅ¡ kurių VSDFV prie LR SADM įsiskolinimas 17 142,31 Eur ir VMI prie LR FM įsiskolinimas 22 151,30 Eur. Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo padengti didžiÄ jÄ dalį Å¡ių įsipareigojimų. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad įsipareigojimai buvo prisiimti Kauno miesto tarybos (Å¡iuo metu Kauno miesto savivaldybės taryba) 1994 m. rugsėjo 22 d. priimtu sprendimu Nr. 61, kuriuo vadovaujantis įsiskolinimÄ susidariusį už 1993-1994 m., turėjo padengti Kauno miesto savivaldybė, taip pat papildomai apie šį įsipareigojimÄ bei prisiimant dar ir esamus ieÅ¡kovės kreditorius įsipareigojimus VMI, buvo priminta Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 27, kuriame buvo patvirtintas įsiskolinimų sÄ raÅ¡as, susidaręs iki 1994 m. rugsėjo 22 d., kurį pagal Kauno miesto tarybos sprendimÄ Nr. 61 įsipareigojo prisiimti Kauno miesto savivaldybė.

Minėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtino įsiskolinimo vertė buvo 32 788,86 Eur.Atsiliepimu Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį arba atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ar Kauno miesto taryba nebuvo perėmusi jokios turtinės atsakomybės už ieÅ¡kovę. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kadangi įsiskolinimai yra nepagrįsti, o prie ieÅ¡kinio pridėtas 1995 m. balandžio 3 d.

UAB „Kauno laikas“ raÅ¡tas, adresuotas VSDFV ir VMI nėra tinkamas pagrindimas, prieÅ¡ingai raÅ¡te buvo nurodyta, kad įsiskolinimai nebuvo įtraukti UAB „Kauno laikas“ balansÄ , todėl nėra pagrindo kildinti finansinių reikalavimų Å¡ių įsiskolinimų pagrindu. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie kreditorinius reikalavimus po 1994 m. rugsėjo 22 d., nors įmonė veiklÄ vykdė iki 1997 m., todėl įmonės įsiskolinimai susidarė ne tik iki 1994 m. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Kauno laikas“ ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendė, kad skola buvo perkelta ne Å¡alių susitarimu, o Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61 – sprendimo 2 punktu Kauno miesto valdyba įpareigota prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės „Kauno laikas“ įsiskolinamus padarytus iki „š. m. rugsėjo 22 d.“, todėl skolininko pakeitimui buvo bÅ«tinas kreditoriaus sutikimas (CJ 242 straipsnis, 1964 metų redakcija). Tuo tarpu byloje nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prieÅ¡ priimant sprendimÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ dėl skolininko pakeitimo.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio pagrindas ginčo atveju yra Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 61, o ne bankrutuojančios įmonės (ieÅ¡kovės) sudarytas sandoris, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorius neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimų dėl Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo vykdyti Kauno miesto tarnybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „Kauno laikas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip skolininko pakeitimÄ prievolėje (skolos perkėlimÄ ), nes Å¡ie santykiai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip reorganizavimo procedÅ«ros metu perėjusių teisių ir pareigų vykdymas. IeÅ¡kovės įsiskolinimus kreditoriams perėmė atsakovė, todėl pastaroji turėjo pareigÄ sumokėti skolÄ . IeÅ¡kovės bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ dėl įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Kauno miesto valdyba, nes dėl Å¡ių įsipareigojimų nevykdymo ieÅ¡kovė negali atsiskaityti su kreditoriais, taip apsunkinant bankroto procedÅ«rÄ ir pažeidžiant kreditorių interesus.Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolos perkėlimui reikalingas kreditorių sutikimas, nes ieÅ¡kovė iÅ¡imtinai veikė kreditorių naudai, kadangi toks skolininkų pasikeitimas prievolėje užtikrino kreditorių interesų apsaugÄ .

Be to, kreditoriai buvo informuoti dėl įsiskolinimo perkėlimo ir turėjo visas galimybes iÅ¡reikti nepritarimÄ , tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad kreditoriai sutiko su skolos perkėlimu.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Kauno laikas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė nebuvo perėmusi jokios turtinės atsakomybės už ieÅ¡kovę, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kadangi įsiskolinimai yra nepagrįsti, o prie ieÅ¡kinio pridėtas 1995 m. balandžio 3 d.

UAB „Kauno laikas“ raÅ¡tas, adresuotas VSDFV ir VMI nėra tinkamas pagrindimas, prieÅ¡ingai raÅ¡te nurodyta, kad įsiskolinimai nebuvo įtraukti UAB „Kauno laikas“ balansÄ , todėl nėra pagrindo kildinti kreditorinių reikalavimų Å¡ių įsiskolinimų pagrindu. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie kreditorinius reikalavimus po 1994 m. rugsėjo 22 d., nors įmonė veiklÄ vykdė iki 1997 m., todėl įmonės įsiskolinimai susidarė ne tik iki 1994 m.IeÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį įpareigojant atsakovę atsiskaityti su ieÅ¡kovės kreditoriais, kadangi skola buvo perkelta atsakovei, todėl reikalavimo teisę turi tik kreditoriai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014, yra bÅ«tinas kreditorių sutikimas dėl skolos perkėlimo, kai skola perkeliama kitam skolininkui vykdomosios valdžios aktu. Todėl apelianto argumentai neva naujesnis skolininkas yra mokesnis ir taip apsaugomi kreditorių interesai yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, kadangi nei ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovės likvidatorius ar kreditoriai negynė savo teisių, todėl yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nustatė absoliučius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiÅ«ra (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo.

Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip pirmiau nurodyta, atsakovas – tai asmuo, kuriam reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

Ä®statymas neįpareigoja besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodyti ginčo teisinį kvalifikavimÄ (teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), todėl nepaisant to, ar jis yra nurodytas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir J. E. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2014).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšas, jį grįsdama tuo, jog Kauno miesto taryba yra įsipareigojusi padengti 1993-1994 metais atsiradusias įmonės skolas.

Ä®vertinus ieÅ¡kinio turinį bei Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, spręstina, kad bankrutavusios įmonės administratorius praÅ¡ymÄ dėl įmonės kreditorių 32 788,86 Eur dydžio finansinių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ savivaldybės administracijos grindžia valstybinės įmonės steigėjo – Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61, kuriuo Kauno miesto taryba administraciniu aktu nusprendė įpareigoti Kauno miesto valdybÄ prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus savivaldybės įmonės „Kauno laikas“ įsipareigojimus, padarytus iki 1994 m. rugsėjo 22 d.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo 1995 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 187 įregistruota UAB „Kauno laikas“ privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“. Šiuo įsakymu Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ išregistruota iš rejestro. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi likviduojamai UAB „Kauno laikas“ iškelta bankroto byla.Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ skolų atsiradimo metu savivaldybės atsakomybė buvo numatyta 1964 m. CPK. Jeigu savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto.

Taigi normoje yra įtvirtinta bendrosios taisyklės, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡imtis. Savivaldybės, kaip savivaldybės įmonės savininko ir dalyvio (steigėjo), atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas atsiradimÄ sÄ lygoja tai, jog savivaldybės įmonė neturi turto, iÅ¡ kurio galima iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau patikėjimo teise valdo savivaldybei priklausantį turtÄ . Tokiu atveju savivaldybei, kaip turto savininkei, taikoma subsidiarioji atsakomybė.

Subsidiarioji atsakomybė – tai papildoma atsakomybė, o asmuo, kuris atsako subsidiariai – subsidiarus (papildomas) skolininkas. Vadovaujantis 1964 m. CPK 456 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės kaip subsidiaraus skolininko atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas nebuvo ribojama, t. y. savivaldybės įmonei neturint turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , visi iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimai buvo tenkinami iÅ¡ savivaldybės biudžeto. Ä®sigaliojus 2002 m. CPK, savivaldybės atsakomybė už savivaldybės įmonės skolas buvo apribota savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo, verte.Nepaisant to, kad už savivaldybės įmonės skolas yra atsakinga savivaldybė, ieÅ¡kovė atsakove įvardijo Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , argumentuodama tuo, jog skolininkas (Kauno miesto taryba) administraciniu aktu skolas padengti įpareigojo (perkėlė skolÄ ) Kauno miesto valdybai.

Pirmosios instancijos teismas sprendime sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkeliant skolÄ administraciniu aktu taip pat yra bÅ«tinas kreditoriaus sutikimas.Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kita ko, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina.

Kauno miesto savivaldybės administracijai nei įstatymo, nei bylos duomenimis, nei jokio sandorio pagrindu nėra pavesta atstovauti Kauno miesto savivaldybės interesams nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl įmonės steigėjos atsakomybės už įmonės prievoles ribas, byloje įrodinėjant, kad juridinio asmens dalyvis įpareigojo skolÄ padengti kitÄ juridinį asmenį, Kauno miesto savivaldybė, turinti juridinio asmens teises, neįtraukta į bylÄ . Vietos savivaldos įstatymas reguliuoja vietos savivaldos santykius ir taikytinas spręsti klausimams ir ginčams, kurie susiję su savivaldos klausimais.

Neįtraukus į bylÄ juridinio asmens dalyvio, nėra galimybes iÅ¡spręsti priimto administracinio akto teisinės reikÅ¡mės, jo privalomumo ir vykdytinumo. Å iuo atveju taryba įpareigojo valdybÄ iÅ¡spręsti atsakomybės už savivaldybės įmonės skolas klausimÄ , todėl jos sprendimai turi bÅ«ti vertinami ne tik kaip skolos perkėlimas, bet ir savivaldÄ reglamentuojančių teisės aktų požiÅ«riu. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime teisiÅ¡kai pripažinęs, kad skolininko pasikeitimas prievolėje neįvyko ir iÅ¡sprendęs ginÄÄ iÅ¡ esmės, pripažino, jog skolininko pasikeitimas prievolėje neįvyko, t. y. nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens – Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų.

Tai reiÅ¡kia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BylÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir pripažinus, kad už įmonės skolas nėra atsakinga savivaldybės įstaiga, kuriai buvo pavesta administraciniu aktu prisiimti turtinę atsakomybę, kyla ir Å¡alies tinkamumo klausimas. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų, atsakovė kėlė Å¡alies tinkamumo klausimÄ , nurodė, kad įmonės steigėja bei atsakovė yra skirtingi juridiniai asmenys.

Dėl to tam, kad atsakovo pripažinimas netinkamu nebÅ«tų ieÅ¡kovui netikėtas (siurprizinis) ir ieÅ¡kovas neprarastų galimybės įgyvendinti procesinę teisę pakeisti atsakovÄ tinkamu, pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovo teisę pakeisti kitÄ Å¡alį tinkama ir Å¡ios teisės neįgyvendinimo padarinius. Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus ieÅ¡kovo valiÄ dėl Å¡ios jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo, teismas gali bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus valiÄ pakeisti atsakovÄ tinkamu, teismas sprendžia atsakovÄ pakeisti; jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia nesutinkantis su atsakovo pakeitimu į tinkamÄ , teismas gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės pagal ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui.Nagrinėjamu atveju sprendžiant savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ savivaldybės biudžeto klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi Å¡ių aplinkybių nustatymas: kada, kokiu pagrindu atsirado įmonės prievolės bei ar jos yra galiojančios Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo kada atsirado prievolės, koks jų pagrindas, ar kreditoriai bankroto byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl savivaldybės įmonės prievolių įvykdymo ar pertvarkius juridinį asmenį naujai įsteigtas asmuo yra atsakingas už savivaldybės įmonės prievoles.

Administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad bankroto byloje patvirtinti 32 788,86 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, esant duomenų, jog juridinis asmuo buvo pertvarkytas, savaime neduoda pagrindo konstatuoti, kad Å¡ioje apimtyje yra atsakinga savivaldybės įmonės steigėja.Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra tikslinga (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 16.             Kadangi byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek teismo patirtų procesinių siuntimo iÅ¡laidų priteisimo, tiek ir Å¡alių patirtų iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                    Raimondas Buzelis Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas