2021-09-15 Nr. AB-18600-3-62-3-01160-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-552-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01160-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) priteisti 1 000 000 Eur neturtinei ir 10 102,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, 2021 m. birželio 2 d. nutartimi A. D. nustatė terminą iki 2021 m. birželio 21 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus: skunde nurodyti aiškias šalis dėl kiekvieno reikalavimo, pateikiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus rekvizitus, konkrečiai bei aiškiai išdėstyti skundo dalyką ir pagrindą, priskirtiną nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, o ne apskritai visais įmanomais A. D. teisių pažeidimo aspektais, kurie turėtų būti nagrinėjami pagal baudžiamosios ar civilinės teisės normas, pateikti pasirašytą skundą ir pakankamą skundo priedų kopijų skaičių.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nėra pasirašytas, yra pateikta tik skundo kopija, o parašo kopija nelaikoma parašu Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Teismas taip pat padarė išvadą, kad A. D. skunde yra keliami skirtingo pobūdžio reikalavimai, kurie iš esmės priskirtini skirtingoms teisenoms: baudžiamajai, administracinei ir civilinei. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, jog jo keliamas ginčas ne maža apimtimi nėra susijęs su viešuoju administravimu, todėl turi būti tikslinamas skundo pagrindas.

Be to, A. D. žalą dėl sveikatos priežiūros paslaugų sieja su gydymo paslaugomis, už kurias yra atsakinga Laisvės atėmimo vietų ligoninė, o ne pataisos namai. Be to, ši ginčo dalis turi sprendžiama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 bei 25 straipsniuose nustatyta tvarka, remiantis civilinės teisės ir civilinio proceso normomis. Teismas pažymėjo, kad A. D. skunde dėstė daug skirtingo pobūdžio aplinkybių, kurios skunde ne kartą kartojasi, skundą daro painų ir iš esmės savo turiniu sunkiai suprantamą.

Vienos aplinkybės nurodomos apie darbą, kitos – apie patalpų sąlygas, apie kriminalinio pobūdžio institucijos veiksmus, vėliau pasakojama apie kitus įkalinimo įstaigoje nesančius asmenis, apie medicininių paslaugų nesuteikimą, apie baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtus veiksmus, apie įkalinimo įstaigos tarpusavio nuteistųjų santykius ir segregacinę tvarką ir taip toliau. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundas yra gausybės įvairių aplinkybių kratinys, kuris akivaizdžiai negali būti nagrinėjamas vien tik administracinio proceso tvarka.

Skundo epizodai yra visiškai skirtingi ir vienas po kito kardinaliai keičiasi, todėl lieka visiškai neaiškios skundo nagrinėjimo ribos. Skunde nurodoma daug įsivaizduojamojo, menamo ar spėjamojo pobūdžio pareiškėjo išvadų, kurios yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Skunde tam tikros aplinkybės dėstomos iš trečiųjų asmenų ar daugiskaitos pozicijos ir jų patirtų galimų nepatogumų, neįvardijant individualizuoto aspekto, kaip tam tikra situacija paveikė A. D. ir kiek tai susiję su juo. Pareiškėjas skunde padrikai nurodo aplinkybes apie netinkamas gyvenimo sąlygas, apie patalpos grindis, parazitus, netinkamą ventiliaciją, valgyklos patalpos netinkamumą ir kita.

Skunde iš esmės didžiąja dalimi tik apibendrintai yra įvardintas gyvenimo sąlygų netinkamumas, tačiau aplinkybės nėra konkretizuotos nei laiko, nei vietos požiūriu. Teismas pažymėjo, kad A. D. neturtinę žalą kildina ir iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) veiksmų, tokiu atveju, jei reikalavimas reiškiamas ir šiai institucijai, ji turi būti nurodyta atsakove, o ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu, konkrečiai atribojant kiekvieno viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų apimtį ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, t. y. 500 Eur už daiktus, kurių Pravieniškių PN-AK pareigūnai jam neleido pasiimti, 100 Eur už daiktus, kurie buvo atimti kratos metu, tačiau šioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas. A. D. taip pat prašė jam priteisti ir 9 502,58 Eur turtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, tačiau iš esmės tokią sumą tik nurodė, o jos neargumentavo, nepateikė savo skaičiavimų. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kodėl prašoma atlyginti turtinę žalą iki 2020 m. rugsėjo mėnesio (kai A.

D. iš darbo buvo atleistas 2019 m. rugsėjo mėnesį). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prašant atlyginti turtinę žalą, turi būti nurodytas atsakovas, kadangi Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, yra atsakovas bylose tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas pateikti teismui tiek skundo priedų egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Pareiškėjas A. D. pateikė teismui 2021 m. birželio 11 d. skundą, kuriame nurodė, kad jo skundas yra nuoseklus, detaliai aprašytas. Pažymėjo, kad visos aplinkybės, sukėlusios neturtinę žalą, yra aprašytos skunde, jos yra pagrįstos pridėtais įrodymais, be to, pareiškėjas neprivalo įrodinėti patirtos žalos fakto. A. D. akcentavo, kad skunde yra keliamas administracinės atsakomybės klausimas, t. y. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pažymėjo, kad pareigūnams liepus jam skubiai susiruošti, gyvenamosiose patalpose liko puodai, keptuvės, lėkštės, maisto produktai, įrankiai, didelė dalis rūbų, avalynės ir kita, todėl susidarė papildoma 500 Eur turtinė žala. Pareiškėjas taip pat pateikė pirminio skundo originalą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas pažymėjo, kad skunde keliami reikalavimai ir jų pagrindimas apibrėžia nagrinėtino ginčo ribas. Teismas už pareiškėją negali suformuluoti aiškių reikalavimų ir aplinkybių, o suteikti efektyvią gynybą gali tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai ir konkrečiai formuluoja skundo dalyką bei pagrindą. Be to, atsakovas savo atsiliepimą ir argumentuotus atsikirtimus gali pateikti, jeigu jam aišku, kokios bylos nagrinėjimo ribos turi būti ir už kokius veiksmus, iš daugybės skirtingų ir įvairioms teisės šakoms priskirtinų veiksmų, atsakovas galėtų būti atsakingas administracinėje byloje.

Įvertinęs 2021 m. birželio 14 d. pateikto patikslinto skundo ir teismo nutarties turinį, teismas sprendė, kad A. D., tikslindamas skundą, pateikė ne galutinį ir aiškų bei suprantamą patikslinto skundo variantą, o tik ginčijo nustatytų trūkumų pagrįstumą ir pateikė papildomus skundo, kuriam nustatyti trūkumai, paaiškinimus, pridėdamas pasirašytą pirminio skundo originalą. Teismas pažymėjo, kad pateiktame dokumente A. D. konkrečiai ir aiškiai neišdėstė skundo pagrindo, kad būtų aiškios administracinio teismo nagrinėjimo ribos (o ne apskritai visais įmanomais pareiškėjo teisių pažeidimo aspektais, daugelis kurių turėtų būti nagrinėjami pagal baudžiamosios ar civilinės teisės normas). Jis taip pat nekonkretizavo, kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiai patalpose, kokios konkrečiai netinkamo gyvenimo sąlygos buvo, kaip jos pasireiškė ir kokias pasekmes sukėlė, o tai teismui neleidžia apibrėžti aiškių ir konkrečių ginčo ribų. Teismas nurodė, kad A. D. nepateikė skaičiavimų dėl patirtos 9 502,58 Eur turtinės žalos ir nenurodė konkretus atsakovo dėl šio skundo reikalavimo. Pareiškėjas taip pat teismui nepateikė papildomų skundo priedų kopijų, o prašė, kad papildomas skundo priedų kopijas padarytų pats teismas. Teismas padarė išvadą, kad A. D. skundo turinys lieka iš esmės perkrautas įvairių aplinkybių gausos, dėl ko lieka neaiškios skundo nagrinėjimo administracinio proceso tvarka ribos.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nešalino, o juos iš esmės kvestionavo, laikydamasis pozicijos, jog jo skundas yra nuoseklus, detalus ir aiškus. Atsižvelgęs į tai bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. D. tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą gražinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl atsakovo atstovo kaltės jo skundas teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo išsiųstas vėliau, kadangi nebuvo padarytas reikiamas skundo kopijų skaičius. Nurodo, kad jo skunde nuosekliai pagal laiką, kurį A. D. praleido Pravieniškių PN-AK, yra išdėstyti beveik visi neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, kurie buvo nukreipti prieš jį nuo 2018 m. balandžio 18 d. Akcentuoja, kad visą tą laiką pareiškėjas aktyviai gynė savo nuolat pažeidinėjamas teises, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir kitas valstybės institucijas. A. D. teigia, kad nurodyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, nukreipti prieš jį, ir sudaro skundo pagrindą. Akcentuoja, kad nors skundas yra nemažos apimties (jį sudaro 24 ranka rašyto teksto lapai), tačiau skundas yra aiškus ir suprantamas, surašytas įskaitomai.

A. D. pažymi, kad didžioji jo skundo dalis yra susijusi su viešuoju administravimu ir viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmai bei neveikimu, kurie teisinėje valstybėje turi būti įvardyti kaip kriminalinis nusikaltimas, todėl skunde teismo buvo prašoma kreiptis į prokurorą. Pareiškėjas akcentuoja, kad civilinio ginčo skunde teismui jis nekelia, o argumentas apie negrįžtamai sugadintą sveikatą yra nurodytas tam, jog teismas pamatytų, kokio rezultato nuosekliai ir intensyviai paskutinius trejus metus atsakovo atstovas siekė, t. y. fiziškai sunaikinti A. D., kad nuslėptų įvykdytą nusikaltimą, o kadangi kai kurie atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš maždaug 70 nuteistųjų grupę, skunde taip ir buvo nurodyta, jog už vieną nusižengusį buvo baudžiami visi būryje buvę asmenys. Teigia, kad tai teisme galėtų paaiškinti buvęs Pravieniškių PN-AK direktorius, kurį nori apklausti kaip liudytoją.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovu jo skunde yra nurodyta Lietuvos valstybė, o jos atstovu – įkalinimo įstaiga, kurios darbuotojai A. D. atžvilgiu veikė neteisėtai; trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra traukiamas Kalėjimų departamentas, kadangi ši institucija turėjo kontroliuoti Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus (neveikimą), tačiau to nepadarė; visi pareiškėjo skundai Kalėjimų departamentui dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK darbuotojų veiksmų buvo atmesti kaip nepagrįsti. A. D. nurodo, kad materialinio pobūdžio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nukreiptas į Pravieniškių PN-AK.

Pareiškėjas pažymi, kad savo skundui pagrįsti surinko ir teismui pateikė pakankamai įrodymų, kai kurie dar renkami ir bus pateikti vėliau, kai bus gauti valstybės institucijų, į kurias buvo kreiptasi dėl skunde keliamų klausimų, atsakymai.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, A. D. nurodo, kad jis neprivalo įrodinėti patirtos neturtinės žalos fakto, taip pat nėra privaloma pateikti įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą. Teigia, kad teismas iš atsakovo atstovo turėtų pareikalauti duomenų apie pastato, kuriame pareiškėjas yra laikomas, teisinę padėtį, pastato pirmo aukšto koridoriaus nuotraukas, kuriose matytųsi pastato deformacijos ir grėsmė griūti. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi skubių kosmetinio remonto darbų, jog užglaistytų plyšius pastato sienose, kurie atsirado dėl vidinių sienų deformacijos ir taip nuo teismo nuslėptų faktinę pastato būklę, keliančią grėsmę žmonių gyvybėms.

A. D. paaiškina, kad neturtinės žalos dydį įvertino pagal principą, jog kuo svarbesnė ir aiškesnė yra teisinė vertybė, tuo stipriau ji yra ginama. Nurodo, kad atsižvelgęs į tai, jog atsakovo atstovas dėjo visas pastangas, jog sutrukdytų teisingam jo baudžiamosios bylos nagrinėjimui, stengėsi A. D. palaužti morališkai ir fiziškai, nuolat jį gniuždė, stengdamasis atimti absoliučią teisę į teisingą teismą, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 000 Eur.

A. D. nurodo, kad teismui pateikė tris skundo egzempliorius ir vieną skundo priedų egzempliorių. Teismui pareikalavus pateikti skundo originalą, tai buvo padaryta, o kadangi absoliuti dauguma pateiktų priedų yra atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens surašyti raštai, jie yra pas šiuos asmenis ir pakartotinai teikti šių priedų nėra būtinybės; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymas ir A. D. skundų šiai institucijai kopijas administracinės bylos proceso šalys turi, o skundo priedų kopijų Pravieniškių PN-AK nedarė. Nurodo, kad teismo prašė padaryti reikiamų dokumentų kopijas ir pažadėjo už jų padarymą nedelsdamas pervesti pinigus.

Pareiškėjas teigia, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui turi būti pateikta minimali būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą; skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytiems reikalavimams. Pažymi, kad teismui pateikė prašymą dėl didelės bylos apimties leisti neteikti trijų skundo priedų egzempliorių.

A. D. teigia, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmenų teisės ir laisvės, ir, pasak pareiškėjo, viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatyme nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą; sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. D. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei pareiškėjo reikalavimas. Taigi, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo pagrindą, t. y. reikalavimą atsakovui, bei skundo dalyką – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymai. Šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio reikalavimų: skundas nebuvo pasirašytas originaliu A. D. parašu ir nebuvo tinkamai nurodytas skundo pagrindas. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis A. D. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. birželio 21 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis A. D. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, išsamiai paaiškinant, kaip tai turėtų būti padaryta, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino, išskyrus tai, kad pateikė pirminio skundo originalą, o ne kopiją. Įvertinus A. D. skundo, pateikto šalinant trūkumus, turinį, yra akivaizdu, kad pateiktame dokumente jis konkrečiai ir aiškiai neišdėstė skundo pagrindo, kad būtų aiškios administracinio teismo nagrinėjimo ribos, nekonkretizavo, kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiai patalpose, kokios konkrečiai netinkamo gyvenimo sąlygos buvo, kaip jos pasireiškė ir kokias neigiamas pasekmes sukėlė pareiškėjui. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, su kokiais konkrečiais ir kada atliktais galimai neteisėtais atsakovo atstovo / atstovų veiksmais ar neveikimu jis sieja prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Iš esmės patikslintame skunde pareiškėjas tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais skundo trūkumais ir teigia, kad jo skundas yra nuoseklus bei detaliai aprašytas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde išdėstė daug skirtingo pobūdžio aplinkybių, kurios ne kartą kartojasi, skundo epizodai yra labai skirtingi ir vienas po kito kardinaliai keitėsi, o tai skundą padarė painų ir iš esmės savo turiniu sunkiai suprantamą, todėl liko neaiškios skundo nagrinėjimo ribos. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, skunde iš esmės didžiąja dalimi tik apibendrintai buvo įvardytas gyvenimo sąlygų netinkamumas, tačiau aplinkybės nebuvo konkretizuotos nei laiko, nei vietos požiūriu. A. D. taip pat neturtinę žalą kildino iš Kalėjimų departamento veiksmų, tačiau jokių konkrečių reikalavimų šiai valstybės institucijai nereiškė. Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jis pateikė ne galutinį ir aiškų bei suprantamą patikslinto skundo variantą, o tik ginčijo nustatytų skundo trūkumų pagrįstumą ir pateikė papildomus skundo, kuriam nustatyti trūkumai, paaiškinimus.

Per nustatytą terminą A. D. teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, A. D. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką juos pašalinti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. D. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė