2020-11-11 Nr. AB-22206-3-64-3-03060-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1759-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03060-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto teko mažiau nei nustato teisės aktai. Šiaulių TI neužtikrino minimalios 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos. Dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną, tekdavo ilgai belsti. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto, kuris nuolat kenkė pareiškėjo sveikatai.

3. Šiaulių TI kameros neatitiko higienos reikalavimų: nebuvo įrengta ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus, jose drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo per šalta, o vasarą – per karšta. Nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę. Kameroje veisėsi parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdoma, ar vykdoma tik po daugkartinių prašymų.

4. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Šiaulių TI pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nėra atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), pareiškėjui nepakako dalinamo tualetinio popieriaus. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jei nebūdavo karšto vandens, tai į dušą ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duše nebuvo. Pareiškėjui nepakako dalinamo maisto, jis buvo nekaloringas, į kameras patiekiamas atšalęs, nehigieniškai dalinamas. Pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai.

5. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y neturtinę žalą, kuri atlyginama pinigais.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas kamerose Nr. 29, Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50 ir Nr. 79, kuriose jam teko nuo 3,76 kv. m iki 10,7 kv. m, kas atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

8. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės iš visų pusių atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą.

9. Kiekvienoje kameroje yra baldai, inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

10. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Jei Šiaulių TI patikrinimų metu nustatomi higienos normos pažeidimai, jie nedelsiant šalinami. Patikrinimų metu dalyje kamerų, kur buvo laikomas pareiškėjas pažeidimų dėl dirbtinio apšvietimo, oro temperatūros ir techniškai tvarkingų įrenginių nustatyta nebuvo. Kameroje Nr. 50 buvo užfiksuotas nežymus santykinės oro drėgmės neatitikimas, nustatyta, kad šviestuvas buvo be apsauginio gaubto, tačiau šie trūkumai pašalinti iki pareiškėją apgyvendinant minėtoje kameroje. Kitos kameros nebuvo tikrinamos, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodomų pažeidimų nebuvo.

11. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

12. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Suimtųjų pasivaikščiojimai vykdomi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, tvarkomi, juose yra šiukšliadėžės. Pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI yra asbesto, niekaip nesusietas su asbesto įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui. Pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį.

13. Šiaulių TI išduodama patalynė ir minkštasis inventorius atitinka higienos reikalavimus, tai patvirtina atliktų patikrinimų rezultatai. Suplyšęs minkštasis inventorius ar patalynė nurašomi ir asmenims neišduodami. Apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, o tokių neturint – kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Šiaulių TI asmenys į dušą vedami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjui trūko tualetinio popieriaus, nereiškia, kad Šiaulių TI šios priemonės jam neišdavė. Pareiškėjas visą savo kalinimo laikotarpį turėjo asmeninėje sąskaitoje pinigų, todėl pilnai galėjo pasinaudoti drabužių skalbimo paslauga.

14. Suimtųjų maitinimas atitinka fiziologines normas, suimtieji maitinami pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką, patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl maitinimo, kaip ir dėl kitų laikymo sąlygų, Šiaulių TI nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus nesikreipė, kiti asmenys taip pat neteikė Šiaulių TI prašymų dėl pasimatymų su pareiškėju suteikimo, todėl tokie pasimatymai pareiškėjui suteikti nebuvo.

15. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikia jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo R. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių konkrečiais laikotarpiais, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas kamerose Nr. 29, Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50 ir Nr. 79 pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad visu skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui teisės aktais nustatyta kameros ploto norma pažeista nebuvo.

18. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad Įsakyme Nr. V-124 toks reikalavimas neįtvirtintas, be to, nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. Teismas taip pat konstatavo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

19. Teismas iš nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją pareiškėjas su skundais nesikreipė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, kuriose sąlygos atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

20. Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktas patvirtino, kad 2018 m. birželio 6 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose pažeidimų nebuvo nustatyta.

21. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, kad kamerose, kur buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas buvo atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,91 m (kamera Nr. 79) iki 2,29 m (kamera Nr. 48), įėjimas buvo užtvertas durimis arba užuolaida. Pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo kamerose Nr. 48, Nr. 49, Nr. 50 ir Nr. 79 teismas atmetė, nes jie buvo abstraktūs ir paneigti bylos duomenimis. Tačiau teismas nustatė, kad kameroje Nr. 29 įėjimas į sanitarinį mazgą visiškai neuždengtas ir konstatavo, jog pareiškėjo teisė į privatumą 3 dienas naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje Nr. 29 buvo pažeista. Atsižvelgęs į tai, kad sanitariniai mazgai nebuvo atitverti iki lubų, o patalpos vėdinamos tik per langą, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo teiginius dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

22. Kadangi Šiaulių TI pateikė įrodymus, kad šioje įstaigoje organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems, sudarytos galimybės sportuoti, pareiškėjas skundų, susijusių su užimtumu, neteikė, todėl teismas kaip nepagrįstus ir abstrakčius atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

23. Teismas atmetė skundo argumentus dėl nepakankamo pasivaikščiojimo laiko, nes šis laikas (pasivaikščiojimui skirtas laikas) yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu ir buvo ilgesnis nei nustatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Teismas darė išvadą, kad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, nes pareiškėjas galėjo 2 val. pasivaikščioti gryname ore. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto, nes pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas.

24. Iš bylos medžiagos (Visuomenės sveiktas centro patikrinimo aktų, dezinfekcijos planų) teismas nustatė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, minkštasis inventorius taip pat dezinfekuojamas, pažeidimų šioje srityje nenustatyta, todėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl parazitų ir kenkėjų buvimo. Kadangi pareiškėjo asmeninės sąskaitos duomenimis pareiškėjui pirmą kartą atvykus buvo išduotas čiužinys, higienos reikmenys ir patalynė, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos patalynės kokybės ar per mažo kiekio tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių TI dėl minėtų priemonių, byloje nustatyta nebuvo.

25. Dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos įrengimo teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurios taikomos naujiems ir rekonstruojamiems statiniams, turi būti įrengta aliarminio iškvietimo sistema gyvenamosiose, laikino sulaikymo ir karantino kamerose, o atsakovo atstovas nepagrindė, kad dėl aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI neislaikė Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkto reikalavimo įrengti vidinio ryšio sistemą, tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, teismas šiuos nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

26. Kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbti apatinius rūbus, nebuvo teikęs skundų, prašymų dėl drabužių skalbimo, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl neskalbiamų drabužių kaip deklaratyvius. Teismas kaip nepagrįstas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl ribotos galimybės nusimaudyti duše, nes byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu, o tokios sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

27. Įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl kamerų aprūpinimo baldais ir veidrodžiu, nustatęs, kad Eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai nenustato, kokį privaloma įrengti inventorių pasivaikščiojimo kiemeliuose, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, jog kamerose trūko veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, o kiemeliuose – peleninių, šiukšlių dėžių, suoliukų.

28. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo kreipęsis su prašymais ar skundais dėl netinkamo ar nepakankamo maitinimo. Nustatęs, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu su prašymais suteikti ilgalaikį pasimatymą į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis ir nenustatė, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

29. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad nustatyti tik higienos normų pažeidimai, jie nelaikytini intensyviais, Šiaulių TI per ginčo laikotarpį nesiekė elgtis su pareiškėju nežmoniškai ar žeminti jo orumą. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje pažymėta, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimas paprastai nepriteisiamas, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 30. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame akcentuoja, kad valstybė, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), kurioje garantuojamų teisių negali paneigti nacionaliniai teisės aktai. Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai ir turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus.

32. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, valstybė privalo atlytinti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, o asmuo, kuris kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pareiškėjo teigimu, jam gyvenamojoje patalpoje pagal EŽTT praktiką turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m baldais neužimto ploto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nacionaliniais teisės aktais ir nenustatė pažeidimo. Vien tik pažeidimo pripažinimas yra nepakankama satisfakcija, nes dėl gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir netinkamo Šiaulių TI pareigūnų elgesio pareiškėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus kas sudarė pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

33. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių ar papildomų motyvų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi nacionaliniais teisės aktais, kadangi nacionaliniai teisės aktai nacionalinėms sutartims neprieštarauja, o jas konkretizuoja. Pareiškėjas neindividualizavo subjektyvių, neigiamų pasekmių, kilusių dėl konstatuotų pažeidimų. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją nustatyta nebuvo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dėl konstatuotų pažeidimų nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų suėmimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d.

36. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 3 dienas Šiaulių TI nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamosiose kamerose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas visu skundžiamu laikotarpiu. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus 4 kv. m. plotas kameroje (neužstatytas baldais ir sanitariniais įrenginiais), teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis tarptautiniais teisės aktais. Dėl konstatuotų pažeidimų Šiaulių TI pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes vien pažeistos teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka patirtai skriaudai atlyginti.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad skaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros protą turėjo būti atsižvelgta į baldais užimtą plotą, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

40. Kadangi Konvencija, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jokių konkrečių kalinamiems asmenims gyvenamojo ploto normų nenustato, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įsakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad aptariama gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika teismas vadovavosi ir, atsižvelgęs į sanitarinio mazgo užimtą plotą, konstatavo, kad iš Konvencijos 3 straipsnio kylanti 3 kv. m asmeniui daugiavietėje kameroje turinti tekti ploto riba pažeista nebuvo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, konkrečių skaičiavimų, paneigiančių teismo išvadas šiuo klausimu. Taigi apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjui turėjo teikti ne mažiau kaip 4 kv. m tardymo izoliatoriaus kameros ploto (neužstatyto baldais ir kitais įrenginiais), nepagrįsti.

41. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

42. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, privatumo sanitariniame mazge užtikrinimu, baldų ir inventoriaus trūkumu, gyvenamųjų patalpų higiena ir bendra būkle, pareiškėjo teise nusiprausti duše, pasivaikščioti, asbesto pastato konstrukcijoje buvimu, iškvietimo signalizacijos įrengimu, galimybe skalbti drabužius ir gauti švarų minkštąjį inventorių, higienos reikmenų kiekiu, netinkamu maitinimu, ir teise turėti ilgalaikius pasimatymus, vertinimo.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtino pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu jo teisių gynimo būdu – pažeidimo pripažinimu – ir tvirtina, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

46. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

47. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 3 dienas kameroje Nr. 29 pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, be to, visu ginčo laikotarpiu nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas lėmė, kad gyvenamosiose patalpose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis praleido (su nedidelėmis pertraukomis) apytikriai 7 mėnesius. Kartu su pareiškėju kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos ploto ir dėl to neabejotinai sklido nemalonus kvapas, didžiąją skundžiamo laikotarpio dalį gyveno ir sanitariniu mazgu naudojosi 4–5 asmenys, o tai reiškia, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų higienos sąlygų ilgą laiką.

48. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1743-662/2020 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjo pažeistų teisių į teisės aktais nustatytas suėmimo sąlygas pripažinimas yra nepakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

49. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 6 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nebuvo nustatyta, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors itin sunkios pasekmės.

50. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė