2016-12-21 Nr. AB-24273-3-61-3-02894-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1007-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02894-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. A. (U. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. skundą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas U. A. 2016 m. liepos 12 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas sutrumpinti jam skirtą bausmę (pripažinti pareiškėjo teisę į bausmės sutrumpinimą) arba priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Kybartų pataisos namų, 174 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ne tik dėl tiesiogiai jo teises pažeidusių Kybartų pataisos namų, bet ir dėl Departamento, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtino diskriminacinius valgiaraščius, ir dėl Teisingumo ministerijos, kuri, pasak pareiškėjo, patvirtino diskriminacinius skiriamų maisto produktų kiekius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nurodyti teismui savo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, pridėti skunde nurodomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir kitus įrodymus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti reiškiamus reikalavimus, išaiškintos šio veiksmo neatlikimo pasekmės.

Pareiškėjas U. A. 2016 m. rugpjūčio 1 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė teismui 2016 m. liepos 28 d. prašymą išreikalauti įrodymus iš Kybartų pataisos namų. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad sąmoningai kelia skundo reikalavimus tokius, kokie jie yra. Tuo siekiama konstatuoti faktą, kuris bus reikalingas tolimesniam tarptautiniam procesui. 2016 m. rugpjūčio 18 d. (pagal spaudą ant voko) pareiškėjas pateikė teismui paso kopiją, kitus dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad skundas dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 174 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui.

2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas su prašymu nustatyti teritorinį teismingumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis nepanaikina galimybės pakartotinai kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Teismas nurodė, kad, praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, turi būti paduotas prašymas jį atnaujinti.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2016 m. rugsėjo 26 dieną. Teismas rėmėsi ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino, nepateikė prašymo pratęsti nustatytą trūkumų pašalinimo terminą, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas U. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo manymu, teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, kuriame įtvirtinta žmogaus teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ši žmogaus teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti arba paneigti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pareiškėjo manymu, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, o Vilniaus apygardos administracinis teismas formaliai siekia ją apriboti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas atskirajame skunde teisingai pažymi, jog Konstitucinis Tesimas ne kartą yra pasisakęs, jog teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Tačiau pažymėtina, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Taigi administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 134 straipsnyje 2 dalyje išvardinti reikalavimai paduodamo apeliacinio skundo formai ir turiniui. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad apeliaciniame skunde, be kitų šioje įstatymo normoje išvardintų duomenų, būtų nurodyta: skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą (ABTĮ 134 str. 2 d. 4 p.), įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

ABTĮ 12 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs skundo reikalavimų suformulavimo svarbą, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Atskirasis skundas, kuriame išdėstyti abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs teiginiai, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ reikalavimus. Pareiškėjui nepasinaudojus teismo pasiūlyta galimybe pašalinti tokio atskirojo skundo trūkumus, jam kyla ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nustatyti bylos teritorinį teismingumą ir panaikinti jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą pažeidžiančią pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti terminą atskirojo skundo padavimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. skundo trūkumams pašalinti: atskirajame skunde nurodyti skundžiamą nutartį ir teismą, priėmusį šią nutartį, įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą atskirąjį skundą, daro išvadą, kad šis dokumentas neatitiko minimalių ABTĮ jam keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pašalinti nustatytus trūkumus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo gavo 2016 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 39), tačiau nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, nepateikė prašymo pratęsti nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių nebuvo pašalinti teismo nustatyti atskirojo skundo trūkumai. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, remdamasis ABTĮ 12 straipsniu, pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą, tačiau pareiškėjas šios teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, neištaisė teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų, todėl jam kyla atitinkamos neigiamos teisinės pasekmės – jo atskirasis skundas pagrįstai ir teisėtai laikytas nepaduotu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą. Dėl įvardytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad, kaip teisingai išaiškino pareiškėjui pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartyje, nutartis laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, atitinkančiu ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus arba, įgyvendinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytą kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kreiptis su nauju skundu į administracinį teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. A. (U. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė