2022-10-12 Nr. AB-24832-3-62-3-00501-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2983-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00501-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ ir atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atsakovui Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Šakių vandenys“), dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A. R. valymo įrenginiai“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 246 618,34 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje vykdė nuo 1996 m. Pareiškėjas ir Šakių rajono savivaldybė 2000 m. kovo 1 d. sudarė sutartį Nr. 01 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas teikė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugas, o Šakių rajono savivaldybė atliko nuotekų nuvedimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais centralizuotais fekalinės kanalizacijos tinklais iki pareiškėjo siurblinės. Praėjus 11 metų po Sutarties sudarymo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių (priešingai – net nesant kito analogiškas paslaugas galinčio teikti subjekto), Šakių rajono savivaldybė nusprendė Sutartį nutraukti. Ir nors Sutartis Šakių rajono savivaldybės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2012 m. balandžio 11 d., tačiau pareiškėjas pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė toliau, t. y. tęsė nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje dar 3 metus, kol UAB „Šakių vandenys“ nenutraukė nuotekų tiekimo į pareiškėjo siurblinę.

2.2. UAB „Šakių vandenys“ 2015 m. birželio 16 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. S-252 „Dėl nuotekų tvarkymo Gelgaudiškyje“, kuriuo informavo, jog 2015 m. birželio 30 d. bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjo eksploatuojamus valymo įrenginius, pranešė, jog nuo 2015 m. liepos mėn. už nuotekų tvarkymą (surinkimą ir išvalymą), kaip ir už sunaudotą geriamąjį vandenį, abonentai ir vartotojai mokės šias paslaugas teikiančiai bendrovei – UAB „Šakių vandenys“.

2.3. Pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi raštu į UAB „Šakių vandenys“ ir į Administraciją, nurodydamas, jog nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje gali teikti dvi įmonės, kaip numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Tačiau Administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesistengė bendradarbiauti ir susitarti dėl susiklosčiusios situacijos. Priešingai, 2015 m. spalio 10 d. Šakių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) priėmė sprendimą Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ paskyrė viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.

2.4. Pareiškėjas po Šakių rajono savivaldybės sprendimo nutraukti Sutartį bei nuotekų tvarkytoja paskirti UAB „Šakių vandenys“ ne kartą išreiškė savo norą vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbti)). Dėl to 2015–2016 m. laikotarpiu teikė atsakovui raštus dėl pareiškėjo galimybės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas atitinkamos teritorijos gyventojams, kurių teikimui buvo reikalingas prisijungimas prie UAB „Šakių vandenys“ valdomos nuotekų transportavimo infrastruktūros. Pareiškėjas taip pat teikė Administracijai derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, o suderinus jį, prašė teikti tvirtinti Tarybai, tačiau Administracija nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros bei atsisakė derinti planą ir perduoti jį tvirtinti Tarybai.

2.5. Pareiškėjas atitiko visas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kaip kitas (ne viešasis) nuotekų tvarkytojas, taip pat pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėjo teisę eksploatuojamus nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros.

2.6. Administracija su pareiškėju nebendradarbiavo, pateikdama tik formalius ir neargumentuotus atsakymus į pareiškėjo prašymus, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjo nuotekų paslaugų teikimo. Administracija nesiūlė jokių alternatyvių sprendimų, kaip galėtų būti įgyvendinta Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje užtikrinta pareiškėjo teisė teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje.

2.7. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2017 m. balandžio 18 d. nutarime nurodė, jog kiti ūkio subjektai (ne viešieji) gali veikti greta viešųjų paslaugų teikėjų ir konkuruoti dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo prisijungdami prie centralizuotų tinklų (jeigu įmanoma, atskira apskaita). Nebuvo jokių techninių ir (ar) technologinių kliūčių Šakių rajono savivaldybėje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kelioms įmonėms, – tai patvirtina į bylą pateiktos nepriklausomų ekspertų išvados.

2.8. Nurodytais veiksmais Administracija nepagrįstai apribojo teisės aktuose įtvirtintą pareiškėjo teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kartu su UAB „Šakių vandenys“, suteikdama privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei sukūrė monopolines sąlygas veikti rinkoje tik vienam ūkio subjektui ir kartu pažeidė visuomenės (vartotojų) interesą laisvai pasirinkti ūkio subjektą, kurio paslaugomis vartotojas norėtų naudotis, neteisėtai užkirto pareiškėjui kelią plėtoti verslą ir gauti pajamas iš vykdomos nuotekų tvarkymo veiklos.

2.9. Šiais neteisėtais veiksmais Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, taip pat pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl sąžiningos konkurencijos laisvės.

2.10. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad neturi galimybės atnaujinti savo veiklos, neteisėti veiksmai tęsiasi iki šiol, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš Administracijos atlyginti žalą už pastaruosius trejus metus, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos.

2.11. Jeigu Administracija būtų suteikusi galimybę pareiškėjui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, minėtu laikotarpiu pareiškėjas galbūt būtų gavęs 493 236,69 Eur pajamų. Negautų pajamų suma apskaičiuojama pagal galėjusių atitekėti nuotekų kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (iki skundo padavimo dienos) per 1 096 dienas, atsižvelgiant į vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną (0,3415 m3), taikant 1,138 Eur/m3 nuotekų valymo tarifą. Yra pagrįstas pagrindas manyti, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų tęsęs nuotekų valymo paslaugas po 2015 m. birželio 30 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) būtų nustačiusi 1,138 Eur/m3 ar panašaus atitikmens nuotekų valymo tarifą.

2.12. Apskaičiuodamas vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną, pareiškėjas rėmėsi gautų nuotekų kiekiais laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d., t. y. iki faktinės pareiškėjo nuotekų tvarkymo veiklos pabaigos, kurie buvo nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-465-611/2015 ir Nr. 2A-685-407/2018. Atsižvelgęs į tai, kad nuotekas potencialiai būtų galėjusios tvarkyti dvi bendrovės, pareiškėjas reikalavo iš Administracijos atlyginti pusę pareiškėjo negautų pajamų – 246 618,34 Eur, skaičiuojamų už trejus metus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo teismui padavimo dienos, dėl prievolės nevykdymo prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.13. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus.

2.14. Atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas savo pažeistas teises pasirinko ginti inicijuodamas administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Į Konkurencijos tarybą pareiškėjas kreipėsi dar 2015 m. birželio 19 d., pakartotinai – 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą tikėdamasis, kad išskirtinė Konkurencijos tarybos kompetencija ir patirtis, o taip pat ir turimos įstatyminės galios surinkti atitinkamus įrodymus bei duoti privalomus nurodymus dėl pažeidimo pašalinimo, leis greitai ir efektyviai nustatyti pažeidimo egzistavimo faktą ir, įpareigojant Šakių rajono savivaldybę nutraukti neteisėtus veiksmus, bus atstatyta pareiškėjo galimybė vykdyti veiklą.

Tačiau Konkurencijos taryba po 8 mėnesių nagrinėjimo atsisakė pradėti tyrimą. Konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. priimtą nutarimą pareiškėjas apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3606-789/2017, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo prašymus, panaikino Konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą ir įpareigojo ją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą patenkinti, t. y.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taigi procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose užtruko ilgiau nei trejus metus, per kuriuos pareiškėjas negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme dėl žalos atlyginimo, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje tęsimo galimybę. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, pareiškėjo nuomone, šis terminas buvo praleistas ne dėl to, kad pareiškėjas buvo pasyvus ar nesiėmė aktyviai ginti savo pažeistų teisių, bet dėl to, jog neturėjo kitos išeities, kaip tik laukti galutinio administracinės procedūros Konkurencijos taryboje baigties rezultato.

Ieškinio senaties termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

3. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas nenurodė, kokie būtent konkretūs atsakovo veiksmai nulėmė jo tariamai patirtą žalą, nenurodė nei konkrečių pažeidimų, nei teisės normų, kurios buvo pažeistos. Atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, todėl nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir kitų skunde nurodytų teisės aktų nuostatas.

3.2. Pareiškėjo pozicija, jog jis neva išnaudojo visas racionalias teisines priemones, siekdamas atnaujinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų to padaryti nepavyko, yra nepagrįsta, nes atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjas neįrodė, nesikreipė į teismą dėl sutartinių santykių nutraukimo neteisėtumo, neginčijo atsakovo sprendimų, veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini civilinei atsakomybei konstatuoti.

3.3. Pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami už trejus metus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki skundo padavimo dienos, todėl turėtų būti vertinama, ar būtent šiuo laikotarpiu Bendrovė atitiko jai (kaip nuotekų tvarkytojai) keliamus reikalavimus. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog jau nuo 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjui išduota licencija buvo sustabdyta, todėl jis net negalėjo vykdyti nuotekų tvarkymo veiklos, energetikos rinkos reguliatorius jau 2016–2017 metais, t. y. laikotarpiu, už kurį pareiškėjas reikalauja žalos atlyginimo, konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka nuotekų tvarkymo veiklai keliamų reikalavimų.

3.4. Pareiškėjo pateiktas žalos apskaičiavimas paremtas tik hipotetiniais duomenimis ir nepagrindžia patirtos žalos. Skunde nurodomas 1,138 Eur/m3 nuotekų valymo tarifas yra klaidingas rodiklis, kadangi pareiškėjas vadovaujasi 2013–2015 m. duomenimis, nors tariamai patirtą žalą kildina iš 2017–2020 m. laikotarpio. Šiuo laikotarpiu viešosios geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos UAB „Šakių vandenys“ teikiamų nuotekų valymo paslaugų kaina buvo bent 3 kartus mažesnė negu pareiškėjo nurodoma. Pareiškėjas turtinės žalos neįrodė, ji grindžiama ne objektyviais, o hipotetiniais ir klaidingais skaičiavimais.

3.5. Teisėti lūkesčiai dėl galimybės toliau vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą negalėjo pareiškėjui susiformuoti, nes Administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. informavo pareiškėją, jog neketina pratęsti Sutarties ir nuo 2012 m. balandžio 11 d. Sutartis nutraukiama. Pareiškėjui buvo žinoma, jog nuo 2015 m. birželio 30 d. nuotekos bus baigtos tiekti į jo įrenginius.

3.6. Atsakovas reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nesutiko, kad neva padaryta žala yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjas 2015 m. turėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir per 3 metus kreiptis į teismą dėl tariamų teisių gynimo. Atsakovas taip pat nesutinka su prašymu atnaujinti paleistą ieškinio senaties terminą, kadangi prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis buvo inicijavęs procedūrą Konkurencijos taryboje ir dėl to neturėjo galimybės inicijuoti teisminio proceso dėl žalos atlyginimo. Senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo 2015 m. liepos 1 d. ir šiuo metu nuo tariamai žalą sukėlusio fakto jau yra praėję beveik 7 metai.

3.7. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi būti vertinama, ar byloje yra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Pareiškėjas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – neginčyti jo atžvilgiu priimamų administracinių aktų, tačiau kreipėsi į Konkurencijos tarybą du kartus – 2015 m. birželio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d., tačiau Konkurencijos tarnyba atsisakė pradėti tyrimą. Taigi, jau iš pirmojo Konkurencijos tarybos atsisakymo (2015 m. rugsėjo 7 d.) pareiškėjui buvo aišku, kad nebus inicijuotas procesas dėl tariamo konkurencijos teisės pažeidimo. Todėl jau kitą dieną (2015 m. rugsėjo 8 d.) pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau šių veiksmų neatliko. Jeigu net Konkurencijos taryba būtų konstatavusi kokį nors konkurencijos teisės pažeidimą, tai savaime dar nereikštų atsakovo pareigos atlyginti žalą, kadangi būtent pareiškėjas privalėtų įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl senaties termino atnaujinimo grindžiamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė; atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė; perdavė atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atsakovui Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, atlyginti 246 618,34 Eur turtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais atsakovo veiksmais nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., kuriais pareiškėjui nebuvo leista teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kartu su viešuoju nuotekų tvarkytoju. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė byloje taikyti ieškinio senatį ir nesutiko su prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė Sutartį, skirdamas viešąja nuotekų tvarkytoja UAB „Šakių vandenys“, atsakovas nesudarė sąlygų Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas dalyvaujant rinkoje kartu su UAB „Šakių vandenys“, nepagrįstai teikdamas privilegijas šiai įmonei, pažeisdamas sąžiningos konkurencijos laisvę. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros, derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, nebendradarbiavo su pareiškėju, į pareiškėjo prašymus pateikdavo formalius atsakymus.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Šakių rajono savivaldybė su UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį Nr. 01, kurios pagrindu buvo teikiamos nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugos siurblinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o Šakių rajono savivaldybė į siurblinę vykdė nuotekų nuvedimą savivaldybei priklausančiais fekalinės kanalizacijos tinklais. Šakių rajono savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. pranešimu Nr. S-2501 Bendrovę informavo, kad nuo 2012 m. balandžio 11 d. šalių sudaryta Sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais bus laikoma pasibaigusia.

7.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog po Sutarties nutraukimo pareiškėjas dar teikė nuotekų tvarkymo paslaugas. Dėl neatsiskaitymo už perteklinių paslaugų teikimą laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo sprendžiamas ginčas teismuose, priimant pareiškėjui palankius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015).

7.3. Pastačius naujus nuotekų valymo įrenginius Gelgaudiškio miestelyje (juos nuspręsta statyti Tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-231 „Dėl viešajam vandens tiekimui reikalingo ir tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos“), 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjas UAB „Šakių vandenys“ pranešimu Nr. 282 buvo informuotas apie tai, kad 2015 m. birželio 30 d. bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjo eksploatuojamus nuotekų valymo įrenginius. Byloje nėra ginčo, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. nuotekų tiekimas į pareiškėjo eksploatuojamą siurblinę tapo techniškai neįmanomas.

7.4. Tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179 UAB „Šakių vandenys“ buvo paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje Šakių rajono savivaldybės 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-369 patvirtintame Rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane (su vėlesniu Tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-376 papildymu), ir UAB „Šakių vandenys“ buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pareiškėjui siejant pažeidimą su minėto sprendimo priėmimu, akivaizdu, jog apie jo turinį jam tapo žinoma 2015 m. spalio mėnesį.

7.5. Pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė Administracijos veiksmais, atsakovui atsisakant išduoti prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros sąlygas, atsisakant derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą. Pareiškėjas prašymą dėl prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ valdomų nuotekų transportavimo infrastruktūros Gelgaudiškio mieste Administracijai pateikė 2016 m. sausio 11 d., pastaroji atsisakė patenkinti šį prašymą 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-98, todėl apie galimą teisių pažeidimą dėl atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas pareiškėjas sužinojo 2016 m. sausio mėnesį. Apie atsisakymą išduoti prisijungimo sąlygas jį 2016 m. sausio 19 d. raštu informavo ir UAB „Šakių vandenys“.

7.6. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą ir suderinus jį teikti Tarybai tvirtinti. Pakartotinį analogiško pobūdžio prašymą pareiškėjas pateikė 2016 m. gegužės 24 d. Administracija, atsakydama į šiuos prašymus, pateikė 2016 m. gegužės 23 d. raštą Nr. S-1270, kuriuo motyvuotai atsisakė teikti derinti pareiškėjo parengtą planą Tarybai. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas organizuoti klausimo dėl Bendrovės nuotekų valymo paslaugų teikimo ir infrastruktūros naudojimo teisės suteikimo svarstymą Taryboje. Administracija, prieš parengdama atsakymą į šį prašymą, kreipėsi į kompetentingas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijas, t. y. į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nuomonės dėl pateikto prašymo. Gavęs minėtų institucijų išaiškinimus, atsakovas 2016 m. gegužės 30 d. raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo pateiktus prašymus.

8. Teismas pažymėjo, kad LVAT yra konstatavęs, jog senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo to momento, kai tokie aktai buvo priimti/ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma/ar turėjo būti žinoma (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020). Šiuo atveju pareiškėjo nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai ir/ar neveikimas, kuriais buvo apribotos jo teisės teikti nuotekų valymo paslaugas, vyko 2012–2016 metais. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas apie sutartinių santykių pasibaigimą vėliausiai sužinojo 2015 m. vasarą, kai buvo atliktas techninis atjungimas nuo centralizuoto nuotekų vamzdyno, apie priimtą sprendimą dėl viešojo nuotekų tvarkytojo Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje paskyrimo, apie atsisakymą tenkinti prašymus dėl jo pageidavimo teikti nuotekų valymo paslaugas, išduoti prisijungimo sąlygas, suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą, imtis priemonių dėl jo patvirtinimo, nebendradarbiavimo ir kitų veiksmų, kuriais grindžia skundo pagrindą, vėliausiai sužinojo 2015 m. – 2016 m. vasaros laikotarpiu, tačiau į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020 m. kovo 3 d. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, reikalavimus teisme dėl turtinių nuostolių (negautų pajamų) turėjo pareikšti per trejus metus nuo atsakovo veiksmų, išreikštų sprendimų, atsakymų, raštų forma, kuriais buvo atsisakyta sudaryti galimybes pareiškėjui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje, priėmimo ir sužinojimo apie juos momento. Neginčijamai nustačius, jog pareiškėjas apie minėtas aplinkybes vėliausiai sužinojo ir apie, jo teigimu, pažeistas teises suprato 2015 m. – 2016 m. vasaros laikotarpiu, teismas priėjo prie išvados, kad, kreipdamasis su skundu į teismą 2020 m. kovo 3 d., pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovas reikalauja reikalaujant taikyti senatį (CK 1.131 str. 1 d.).

9. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nenustatė svarbių priežasčių jį atnaujinti. Pirma, teismas kreipimosi į kitas institucijas (konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą) nepripažino pateisinančiu ieškinio senaties termino praleidimą. Tiek valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas administracinėse procedūrose nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises. Antra, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – treji metai, ir pareiškėjas ilgai delsė dėl savo teisių gynimo. Trečia, teismas laikė, kad pareiškėjas kreipdamasis į Konkurencijos tarnybą du kartus 2015 m. birželio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. bei 2017 m. gegužės 10 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo visas realias galimybes jas tinkamai ginti. Taigi, pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo praleidus ieškinio senaties terminą rodo paties pareiškėjo pasirinktą netinkamą elgesio modelį – neveikimą, o ne objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, buvimą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio modelį ginant savo teises, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nesant kitų svarbių ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundą šiuo pagrindu atmetė. Atmetęs skundo reikalavimus minėtu pagrindu, teismas kitų skundo motyvų nesvarstė ir dėl jų nepasisakė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą dėl 11 534,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, 2022 m. balandžio 4 d. taip pat pateikė teismui prašymą priteisti 14 570,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas šioje byloje netenkintas, jis praranda teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jo prašymas atmestas. Atsakovo prašyme nurodomos šios bylinėjimosi išlaidos už advokato teiktas teisines paslaugas: 3 388 Eur už atsiliepimo parengimą, nagrinėjant administracinę bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme; 6 765,84 Eur už teisines paslaugas, teiktas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, bei 12 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; 4 404,40 Eur už atsiliepimų, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovo prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagal susiklosčiusią teismų praktiką turi būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Jeigu toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl atsakovo prašymo dalį dėl 6 765,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, teiktas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bei 12 Eur žyminio mokesčio atlyginimo teismas persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

12. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui, vertino atsakovo vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, ar advokato pasitelkimas buvo būtinas, tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba 8 specialistai bei skyriaus vedėja. Minėtame skyriuje dirbantys mažiausiai 2 darbuotojai, įskaitant skyriaus vedėją, pagal skelbiamus pareigybių aprašymus atstovauja savivaldybei teismuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovui atstovavo advokatas, o ne joje dirbantys teisininkai, nėra jokių duomenų apie minėtų Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo ar vyriausiojo specialisto negalėjimą tinkamai parengti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovui teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kitų nustatytų specialistams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą pirmiau įvardytą funkciją dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypač sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl, teismo nuomone, pasitelkti nepriklausomą patarėją ir atstovą teisinės pagalbos teikimo klausimais nebuvo būtina. Teismas nusprendė, jog atsakovas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) pripažinti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino; 2) tuo atveju, jei LVAT nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas iš tiesų buvo praleistas, pripažinti, jog pareiškėjo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra pagrįstas ir jį tenkinti; 3) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš atsakovo Šakių rajono savivaldybės pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovo padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Bendrąja teisine prasme tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas. Savivaldybės neteisėti veiksmai yra tęstinio pobūdžio, nes Savivaldybė be teisėto pagrindo neatlieka veiksmų, kuriuos ją įpareigoja atlikti teisės aktai – visų pirma, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, kuris nustato lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvą.

Iki pat šių dienų Savivaldybė privilegijuoja savo kontroliuojamą įmonę „Šakių vandenys“ ir nesudaro teisinių galimybių pareiškėjui vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą. LVAT praktikoje yra taip pat akcentavęs, kad savivaldybė (vietos savivaldos institucijos, pareigūnai), įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, jog sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią įstatymo lygmenyje, be kita ko, atspindi ir yra skirtas ją užtikrinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

Savivaldybės veiksmų neteisėtumas, besitęsiantis privilegijų savo valdomai įmonei suteikimas (t. y. nesudarymas sąlygų rinkoje veikti konkuruojančiai bendrovei) ir to sąlygota žala pareiškėjui yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol. Kiekviena diena, kurią pareiškėjas negali vykdyti savo veiklos, pareiškėjui sukelia žalą. Dėl šios priežasties ieškinio senatis reikalavimui dėl patirtos žalos, kuri tęsiasi iki šių dienų, pareikšti nėra suėjusi, todėl teismas, nuspręsdamas priešingai, netinkamai įvertino ir kvalifikavo bylos faktines aplinkybes.

13.2. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl senaties termino atnaujinimo. Šakių rajono savivaldybei atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas savo pažeistas teises pasirinko gintis inicijuodamas administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Į Konkurencijos tarybą pareiškėjas kreipėsi dar 2015 m. birželio 19 d. (pradinio skundo priedas Nr. 11), pakartotinai – 2016 m. rugpjūčio 25 d. (pradinio skundo priedas Nr. 29). Jeigu pareiškėjas tuo pat metu būtų inicijavęs administracinį procesą dėl Savivaldybės veiksmų, Konkurencijos taryba, remdamasi savo praktika, būtų atsisakiusi pradėti tyrimą dėl prioriteto nebuvimo, nes procesų dubliavimas, Konkurencijos tarybos nuomone, lemia neracionalų Konkurencijos tarybos išteklių naudojimą. Pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuris galėjo atnešti efektyviausią rezultatą, suteikiant galimybę pareiškėjui kuo greičiau atnaujinti savo veiklą. Procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose pareiškėjui užtruko daugiau nei trejus metus, per kuriuos jis negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje, tęsimo galimybę. Tik po to, kai 2019 m. pabaigoje LVAT priėmė galutinį sprendimą ir paaiškėjo, kad pareiškėjo pažeistos teisės Konkurencijos taryboje nebus ginamos, pareiškėjas priėmė sprendimą pats savarankiškai ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į administracinį teismą. Nesutiktina su teismo pozicija, kad pareiškėjas šiame procese buvo pasyvus ir nepakankamai rūpinosi vykstančiu procesu. Priešingai, pareiškėjas aktyviai domėjosi savo pažeistų interesų gynimo priemonėmis ir siekė jomis pasinaudoti.

14. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl proceso išlaidų apeliantui atlyginimo, t. y. priteisti atsakovui Šakių rajono savivaldybei iš pareiškėjo 14 570,24 Eur dydžio proceso išlaidų atlyginimą, kitą sprendimo dalį (dėl ginčo esmės) palikti nepakeistą; priteisti atsakovui Administracijai iš pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtas proceso išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypač sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina. Byla yra sudėtinga ir kompleksinė, o tai lemia atsakovui iš pareiškėjo priteisti proceso išlaidų atlyginimą. Apelianto vertinimu, būtina atsižvelgti į pareiškėjo prašomų priteisti tariamai negautų pajamų sumą, kuri šiuo atveju viršija 246 tūkst. Eur. Tokia suma yra itin didelė, todėl išnagrinėti bylą tampa daug sudėtingiau ne tik dėl minėtos sumos, bet taip pat ir dėl tos priežasties, jog šios sumos apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su vandentvarkos reguliavimu ir kitais sudėtingais aspektais. Tai, jog byla yra sudėtinga ir kompleksinė, patvirtina vien jau ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas šioje byloje patyrė bent 11 534,32 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Dar daugiau – nagrinėjant šią bylą pirmą kartą, pirmosios instancijos teismo proceso metu, buvo netinkamai parinktas atsakomybės subjektas (pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė tinkamo atsakovo). Tai tik dar kartą įrodo, jog byla yra sudėtinga ir kompleksinė (pirmosios instancijos teismas susipainiojo procesinio statuso atžvilgiu). Atsakovas šioje byloje yra viešojo administravimo subjektas – savivaldybė. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu bylą būtų laimėjęs pareiškėjas, jo reikalaujama suma būtų išmokėta iš apelianto biudžeto – kitaip tariant, iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai teismas pareiškėjo reikalavimų netenkino, tačiau už savo pažeistų teisių gynimą turi susimokėti tie patys mokesčių mokėtojai (savivaldybės lėšomis). Tai neatitinka viešojo intereso.

14.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą nurodė, jog teisė rinktis advokatą bei jį turėti yra absoliuti ir reikalinga tinkamai ginti asmens teises ir laisves. Teismas į tai neatsižvelgė, o tai lemia būtinybę priteisti atsakovui iš pareiškėjo proceso išlaidų atlyginimą. Atsakovas tinkamai įgyvendino visas ABTĮ 40 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kad būtų galima iš kitos (t. y. bylą pralaimėjusios) šalies (šiuo atveju – pareiškėjo) gauti proceso išlaidų atlyginimą: laiku ir tinkamai buvo pateikti tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, jų dydis buvo racionalus ir pagrįstas. Tai reiškia, kad atsakovas atitiko visas ABTĮ nustatytas sąlygas. Būnant atsakovu administracinėje byloje ir negaunant atlyginimo už teismo metu patirtas išlaidas, net ir nenustačius atsakovo padaryto jokio teisės pažeidimo, yra reikšmingai apsunkinama atsakovo padėtis. Tokia situacija neatitinka konstitucinės doktrinos.

14.3. Skundžiamu sprendimu turi būti siekiama apsaugoti viešąjį interesą. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad būtent dėl apelianto veiksmų Šakių rajono gyventojams teikiamų paslaugų kaina ženkliai sumažėjo (tai matyti, pavyzdžiui, iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. O3E-70). Tokie apelianto veiksmai Šakių rajono gyventojams atnešė tiesioginę naudą, tačiau dėl skundžiamame sprendime nurodytos pozicijos nepriteisti atsakovui jo patirtų proceso išlaidų atlyginimo atsakovas iš esmės turi „susimokėti“ už tai, kad Šakių rajono gyventojams sugebėjo net kelis kartus sumažinti paslaugų kainą. Tokia situacija yra netoleruotina. Paties pareiškėjo patirtų išlaidų dydis patvirtina, jog byloje buvo būtina atlikti išsamų vertinimą (pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo skaičiavimų ir kt.), įvertinti įvairius reguliavimo aspektus ir t. t.

14.4. Nors teismas teigė, jog šiuo atveju nebuvo būtina samdyti advokatą, atsakovas galėjo dalyvauti bylos nagrinėjime pasitelkdamas vidinius savo resursus, tačiau tokia pozicija nepagrįsta vien tuo aspektu, jog ir pats pareiškėjas savo teisėms ginti pasirinko profesionalius teisininkus. Tokiu būdu pažeidžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Be kita ko, vidinių resursų negalėjo pasitelkti dėl itin didelės teisininkų apkrovos įstaigų reorganizavimo, viešųjų pirkimų, apskaitos perorganizavimo darbuose. Profesionalių teisininkų pagalba pasinaudota ir dėl to, jog atsakovui pralaimėjus bylą, žala, kurią reikėtų padengti iš mokesčių mokėtojų pinigų, būtų dar didesnė. Nepasitelkus profesionalių teisininkų, savivaldybė / savivaldybės administracija anksčiau jau pralaimėjo bylas pareiškėjui bendrosios kompetencijos teismuose, o tai tik pagrindžia, jog atsakovui šiuo atveju buvo reikalinga kompetentinga profesionalių teisininkų komanda.

14.5. Procesinis atsakovo elgesys sudarė prielaidas byloje priteisti visas jo patirtas proceso išlaidas. Skundžiamu sprendimu formuojama netinkama praktika dėl bylinėjimosi su viešojo administravimo subjektu (skatinant privačius subjektus inicijuoti teisminius procesus viešojo administravimo srityje).

14.6. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį teismas, spręsdamas dėl išlaidų priteisimo, turi įvertinti, „ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė proceso išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas“. Šiuo atveju atsakovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis, nevilkino teismo proceso, nepadarė pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino, jog procesinės šalių išlaidos gali būti mažinamos atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, o apelianto elgesys buvo tinkamas. Aptariamu atveju susidarė situacija, jog pareiškėjas ne tik neturėjo sumokėti žyminio mokesčio, bet net ir neturi pareigos atlyginti atsakovui proceso išlaidų. Tokia situacija yra ydinga ir sukuria netinkamą precedentą. Tokiu būdu proceso dalyviai (ir, visų pirma – privatūs subjektai) yra skatinami toliau bylinėtis su viešojo administravimo subjektais, nes šiuo metu galima ne tik nemokėti žyminio mokesčio, bet ir formuojasi praktika, jog proceso išlaidas padengia mokesčių mokėtojai savo lėšomis, o ne bylą pralaimėjusi šalis.

14.7. Ankstesnėse civilinėse bylose pareiškėjas jau buvo prisiteisęs iš apelianto atitinkamas sumas, iš kurių ir toliau gali finansuoti bylinėjimąsi su apeliantu. Tuo metu apeliantas savo teises turi ginti vien tik savo lėšomis. Apeliantas turėjo teisę gauti atlyginimą už patirtas proceso išlaidas, nes priešingu atveju būtų pažeistos asmens teisės, laisvės, apribota teisė turėti advokatą, apsunkinta apelianto padėtis, pažeistas viešasis interesas.

15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš Šakių rajono savivaldybės pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1. Šiuo atveju teismas teisingai nurodė, kad ginčas yra susijęs išimtinai su viešojo administravimo subjekto (savivaldybės) funkcijų vykdymu. Būtent Šakių savivaldybė (jos specialistai) tiesiogiai bendravo su pareiškėju tuo laikotarpiu, kai buvo priimami sprendimai dėl pareiškėjo veiklos ribojimo – visi raštai, komunikacija, pokalbiai vyko būtent su savivaldybės specialistais, jokių advokatų minėtame procese nebuvo. Tad jeigu tuo metu Šakių savivaldybės specialistams pakako kompetencijos bei pajėgumų priimti atitinkamus sprendimus, nėra priežasčių teigti, kad situacija šiuo metu yra pasikeitusi ir šių sprendimų specialistai negalėtų apginti teisminio proceso metu.

15.2. Byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties. Byla iš esmės buvo išnagrinėta 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu, kuris truko vos pusantros valandos. Tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, parodo, jog byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties.

15.3. Atsakovo apeliaciniame skunde cituojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija turi būti įvertinta atitinkamos LVAT praktikos dėl viešojo administravimo subjekto patirtų išlaidų advokatui atlyginimo kontekste.

15.4. Atsakovas nepagrįstai sutapatina savo ir pareiškėjo situacijas teigdamas, jog jeigu pareiškėjas pasitelkė advokatą, tą galėjo daryti ir savivaldybė, ir už tai jai turi būti kompensuojama. Tačiau atsakovas pamiršta paminėti, kad Šakių rajono savivaldybė yra nuolatines viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, turintis savo gretose daug specialistų, tarp jų – ir su teisiniu išsilavinimu.

15.5. Pareiškėjas pats patyrė reikšmingas bylinėjimosi išlaidas, kurių niekas nekompensavo. Nėra aišku, kaip tokia situacija ir tokios išlaidos, kurių niekas nekompensuoja, skatina pareiškėją bylinėtis toliau. Nėra korektiški atsakovo atliekami šios situacijos palyginimai su civilinėmis bylomis ir jose mokėtinu žyminiu mokesčiu. Šioje byloje jau buvo išspręstas klausimas, kad byla yra teisminga administraciniams teismams, todėl palyginimas su civiliniu procesu ir jo metu patiriamos išlaidomis žyminiam mokesčiui nėra aktualus.

15.6. UAB „Šakių vandenys“, kuri nors ir nėra atsakovas šiame procese, tačiau taip pat yra betarpiškai susijusi su nagrinėjama situacija, nepasitelkė advokatų, o dalyvavo procese savo jėgomis. Tai taip pat parodo, kad byla nėra itin sudėtinga.

15.7. Visiškai nesuprantami atsakovo argumentai dėl to, jog pareiškėjas anksčiau yra laimėjęs bylą prieš Savivaldybę ir toje byloje priteistų sumų pagrindu gali finansuoti tolesnį bylinėjimąsi su atsakovu. Šios lėšos buvo panaudotos padengti žymiai anksčiau pareiškėjo patirtas nuostolius, kuriuos Savivaldybė buvo atsisakiusi kompensuoti gera valia nepaisant to, kad pareiškėjas suteikė paslaugas Šakių savivaldybės naudai.

16. Atsakovas Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovui Administracijai iš pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtas proceso išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad tariamas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Šiuo metu nėra jokio įsiteisėjusio administracinio akto / teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas Savivaldybės veiksmų neteisėtumas, iš kurio būtų galima kildinti „tęstinį“ pažeidimą. Nei jokie byloje esantys įrodymai, nei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad Savivaldybė apskritai yra padariusi kokį nors pažeidimą, kuris galėtų tęstis iki šiol. Pats pareiškėjas taip pat neskundė nei vieno Savivaldybės (arba Administracijos) priimto administracinio akto, tokiu būdu ne tik pripažindamas, kad jokie neteisėti veiksmai nebuvo padaryti, bet ir patvirtindamas, kad pareiškėjui jokia žala padaryta nebuvo.

16.2. Tariamus pažeidimus pareiškėjas grindžia vien abstrakčiomis aplinkybėmis, apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokiais Savivaldybės / Administracijos (kaip viešojo administravimo subjekto) priimtais teisės aktais (veiksmais) pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nenurodė jokių įtikinamų ir įrodymais pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrįsti teisės aktų normomis ir bylos faktais, patvirtinančių sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimus, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.

16.3. Pareiškėjas net nesugebėjo tinkamai identifikuoti atsakomybės subjekto, t. y. kas yra atsakingas už tariamus pažeidimus: Savivaldybė ar Administracija. Tai, jog atsakovas pasirinko kitą paslaugų teikėją, nereiškia konkurencijos apribojimo. Šiuo konkrečiu atveju konkurencija nėra ribojama, konkurencijos pažeidimas nėra konstatuotas jokiu administraciniu aktu / teismo sprendimu. Apeliantas per visą teismo procesą taip ir nepateikė objektyvių priežasčių bei jas pagrindžiančių įrodymų, jog šioje situacijoje yra pažeistos konkurencijos taisyklės, arba to, kad Savivaldybė kažkaip „išstūmė“ pareiškėją iš rinkos. Tai, jog konkurencija nebuvo pažeista, įrodo ir faktas, jog Konkurencijos taryba net du kartus atsisakė pradėti tyrimą, o administraciniai teismai Konkurencijos tarybos poziciją patvirtino. Atsakovas nutraukė bendradarbiavimą su pareiškėju, siekdamas Šakių rajono gyventojams sumažinti teikiamų paslaugų kainą. Sutarties nutraukimo pasekmių klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, joks konkurencijos taisyklių pažeidimas konstatuotas nebuvo.

16.4. Pagrindas žalai atsirasti nėra tęstinis veiksmas. Tai yra tam tikras konkretus ir labai aiškus momentas – šiuo atveju 2015 m. birželio 30 d. Tęstinumo pobūdis gali atsiskleisti tik reikalaujamos žalos dydžio atžvilgiu, tačiau tai, kad patiriama žala (šiuo atveju – tariamai) didėja, nereiškia, kad pats neteisėtas veiksmas, lėmęs žalos atsiradimą, yra tęstinis. Tai dar kartą paneigia pareiškėjo poziciją dėl tariamai tęstinio žalos pobūdžio.

16.5. Pareiškėjas, ankstesnio nagrinėjimo metu, skunduose ne tik neteikė reikalavimo dėl ieškinio senaties atnaujinimo, bet netgi po to, kai ankstesnio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pasiūlė šia teise pasinaudoti, pats pareiškėjas šios teisės atsisakė. Dėl šios priežasties kalbėti apie kokias nors objektyvias priežastis senaties terminui atnaujinti ir / arba pareiškėjo rūpestingumą nėra pagrindo. Pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir nesirūpino tariamai pažeistų teisių gynimu bei pareiškėjo pateikta argumentacija grindžiama išimtinai subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios nesudaro jokio pagrindo atnaujinti senaties terminą.

16.6. Abu kartus (t. y 2015 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. balandžio 18 d.) Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą. Taigi, jau po pirmojo Konkurencijos tarybos atsisakymo pareiškėjui buvo aišku, kad Konkurencijos taryba neinicijuos proceso dėl tariamo konkurencijos teisės pažeidimo. Vadinasi, jau kitą dieną (t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d.) pareiškėjas galėjo inicijuoti procedūras dėl tariamai patirtos žalos atlyginimo, tačiau to nedarė (nes aiškiai suvokė, kad jokios žalos nepatyrė ir net negalėjo patirti). Tokia situacija pagrindžia, kad pats pareiškėjas turi prisiimti su senaties termino taikymu susijusias pasekmes.

16.7. Nepaisant to, jog Konkurencijos taryba yra įgaliota nagrinėti klausimus dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų, tačiau ji nesprendžia žalos atlyginimo (dėl kurio kreipėsi pareiškėjas) klausimų. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog pareiškėjas ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl tariamo pažeidimo, tačiau Konkurencijos taryba niekaip nebūtų įgaliota spręsti dėl tariamos žalos atlyginimo. Apeliantas žinojo, jog procesas Konkurencijos taryboje ir procesas bendrosios kompetencijos teisme dėl žalos atlyginimo neturėtų būti dubliuojami, bei, žinodamas Konkurencijos tarybos praktiką, pareiškėjas pats savo subjektyviu sprendimu prisiėmė riziką dėl senaties termino praleidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra būtina detaliai atskleisti ir paaiškinti faktines aplinkybes ir jų eigą, susijusią su Šakių rajono savivaldybės neteisėtais veiksmais, išsamiau paaiškinti, kodėl pareiškėjas pasirinko savo pažeistas teises ginti Konkurencijos taryboje ir tuo metu nesikreipė į administracinį teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atsakovui Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, atlyginti 246 618,34 Eur turtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais atsakovo veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., kuriais pareiškėjui nebuvo leista teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kartu su viešuoju nuotekų tvarkytoju. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, netenkino atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; taip pat perdavė atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

20. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismas sprendimu, apeliacinius skundus padavė abi administracinio ginčo šalys.

21. Pareiškėjas žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė Sutartį, skirdamas viešąja nuotekų tvarkytoja UAB „Šakių vandenys“, atsakovas nesudarė sąlygų Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas dalyvaujant rinkoje kartu su UAB „Šakių vandenys“, nepagrįstai teikė privilegijas šiai įmonei, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę, atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros ir derinti pareiškėjo 2017–2020 m. veiklos planą, nebendradarbiavo su pareiškėju.

22. Pareiškėjas pažeidimą sieja su Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ buvo paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje Šakių rajono savivaldybės 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-369 patvirtintame Rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane (su vėlesniu Savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-376 papildymu), ir UAB „Šakių vandenys“ buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas apie minėtą sprendimą žinojo 2015 m. spalio mėnesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apie sutartinių santykių pasibaigimą vėliausiai sužinojo 2015 m. vasarą, kai buvo atliktas techninis atjungimas nuo centralizuoto nuotekų vamzdyno, apie priimtą sprendimą dėl viešojo nuotekų tvarkytojo Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje paskyrimo, apie atsisakymą tenkinti prašymus dėl jo pageidavimo teikti nuotekų valymo paslaugas, išduoti prisijungimo sąlygas, suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą, imtis priemonių dėl jo patvirtinimo, nebendradarbiavimo ir kitų veiksmų, kuriais grindžia skundo pagrindą, vėliausiai sužinojo 2015 m. – 2016 m. vasaros laikotarpiu, tačiau į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020 m. kovo 2 d. (teisme gautas 2020 m. kovo 3 d.).

23. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. LVAT yra konstatavęs, jog senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo to momento, kai tokie aktai buvo priimti/ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma/ar turėjo būti žinoma (LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-575/2020).

24. Pareiškėjas skundą teismui paduodamas 2020 m. kovo 2 d. (teisme gautas 2020 m. kovo 3 d.) praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip nepagrįsti atmestini argumentai, kad konkrečiu atveju senaties terminas turi būti atnaujintas dėl pareiškėjo kreipimosi į kitas institucijas (konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą) ir šios aplinkybės negali būti pripažintos pateisinančiu ieškinio senaties termino praleidimą.

25. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas administracinėse procedūrose nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises; pareiškėjas kreipdamasis į Konkurencijos tarnybą du kartus 2015 m. birželio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. bei 2017 m. gegužės 10 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo visas realias galimybes jas tinkamai ginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių objektyvių aplinkybių, pareiškėjui trukdžiusių kreiptis į teismą. Tokia išvada yra suderinama su LVAT praktika, pavyzdžiui, 2020 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-450-575/2020 teisėjų kolegija sprendė, kad senaties termino nestabdė pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, ginant savo teises, nulėmė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Byloje nesant kitų svarbių ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 14 570,24 Eur dydžio išlaidas.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nusprendė šio prašymo netenkinti, nes nustatė, jog Šakių rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba darbuotojai, kurie pagal pareigybių aprašymus atstovauja savivaldybei teismuose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovui atstovavo advokatas, o ne joje dirbantys teisininkai, nėra jokių duomenų apie Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų (teisininkų) negalėjimą tinkamai parengti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovui teismo posėdžiuose. Teismas taip pat nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypač sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi. Teismas nusprendė, jog atsakovas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

28. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

29. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-38-520/2021 ir kt.).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 ir kt.).

31. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-520/2021).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Nei vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovo galimybes būti atstovaujamam profesionalių Administracijos darbuotojų (teisininkų) (atsakovo vidinius resursus), tiek ir bylos pobūdį, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nepriteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme.

34. Byloje nustatyta, kad atsakovo prašymo dalis dėl 6 765,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, teiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bei 12 Eur žyminio mokesčio atlyginimo persiųsta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas taip pat 2022 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 4 421,34 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad netenkintas atsakovo apeliacinis skundas, į atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą turinį, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo atsakovui priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šakių rajono savivaldybės administracija bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2021 m. balandžio 23 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 12 Eur žyminio mokesčio. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Kadangi Administracija yra sumokėjusi žyminį mokestį, nors viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis, šiuo mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 2 d.), Administracijai grąžintina 12 Eur dydžio žyminio mokesčio suma.

36. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestas, į atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą turinį, jog apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo itin didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

38. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ ir atsakovo Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti Šakių rajono savivaldybės administracijai 2021 m. balandžio 23 d. sumokėtą 12 Eur (dvylika eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė