2019-04-03 Nr. AB-8553-3-64-3-01488-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3195-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-01488-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.), apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš pareiškėjo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis periodiškai nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinama jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, kamerose buvo drėgna, žiemos metu buvo šalta, patalpos buvo netinkamai vėdinamos, natūralus vėdinimas per langus buvo nepakankamas, sienos buvo supelijusios, nuo jų byrėjo tinkas, kilo dulkės. Pareiškėjas kameras Nr. 86, 93 ir 106 nurodė kaip avarinės būklės, reikalaujančias kapitalinio remonto. Šiose kamerose sienų dažai buvo atsilupę, lubos padengtos palėsiu, vietomis suskilinėjusios. Statybinės medžiagos kėlė daug dulkių, jautėsi smogas, stogas buvo kiauras, gultai seni, inventoriaus nepakako. Sienų pelėsis ir grybelis kenkė pareiškėjo sveikatai, pareiškėjas kentėjo didelius nepatogumus, jautė nemalonius kvapus.

3. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Šiaulių TI nebuvo įrengto aliarmo mygtuko, todėl su pareigūnais susisiekti būdavo nepatogu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Nurodė, jog pasinaudoti dušu galėjo tik 1 kartą per savaitę, todėl jautėsi nešvarus, jam neretai išberdavo kūną, jautėsi lipnus. Pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 val., o pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas. Pareiškėjo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad nuolatinis buvimas tarp svetimų asmenų žemino jo orumą. Pareiškėjas nurodė, jog dėl inventoriaus trūkumo ir per didelio kalinamųjų skaičiaus kamerose jis turėjo valgyti ne prie stalo, o gulte arba stovėdamas. Dėl nepatogios sėdimos padėties sutrikdavo virškinimas, skaudėjo galvą. Pareiškėjas kamerą turėjo tvarkytis iš savo asmeninių lėšų pirkdamas valymo priemones. Atsakovas valymo priemones suteikti kategoriškai atsisakydavo arba jų laukti reikėjo 2–3 savaites. Kamerų palangės buvo aptvertos dviguba metalinių grotų apsauga, todėl nebuvo galimybių išvalyti ant palangių susikaupusių šiukšlių. Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl netinkamo kamerų šildymo, apšerkšnijusių langų, drėgnų sienų, netinkamų sąlygų drabužiams skalbti ir džiovinti, saugios gyvenamosios aplinkos neužtikrinimo, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, netinkamo gydymo, netinkamo supažindinimo su vidaus tvarka, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, perteklinių baldų, sąlygų užimtumui nebuvimu. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo netinkamų veiksmų jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, kankinimą, didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą. Pareiškėjas jautė didelę fobiją, orumo pažeidimą, dvasinio sukrėtimo pasekmes, manipuliavimą pareiškėju ir vertimą nusikalsti ateityje.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Teisės aktuose neįtvirtintas imperatyvus reikalavimas pilnai atitverti sanitarinį mazgą. Visose Šiaulių TI kamerose buvo įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės buvo atskirti mūrine sienele, praėjimas buvo atitvertas durimis arba užuolaida. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

6. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d., nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016 nurodė, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui higienos normose nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini. Atsakovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikė mechaninė patalpų kondicionavimo sistema. Teigė, jog Nacionalinio visuomenės centro pateikti patikrinimo aktai patvirtino, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta higienos reikalavimus atitiko. Atsakovo atstovas paaiškino, jog kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus. Atsakovo įsitikinimu, nebuvo objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu. Nurodė, jog teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžių nereglamentavo, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje laikomi asmenys. Šiaulių TI teigė, kad kiekvienam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios numatytos teisės aktuose, atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdė ar netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros palaikymu. Suimtieji (nuteistieji) į pirtį buvo vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, jog 74 dienas pareiškėjui tekusi minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, pripažino, kad kamerose buvę baldai pareiškėjo judėjimo laisvės apriboti negalėjo. Teismas taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, ant kameros Nr. 106 lubų ir sienų buvo nepašalinti vizualiai matomi pelėsiai. Kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, netinkamo vėdinimo, tinko kritimo, netinkamo kamerų šildymo, apšerkšnijusių langų, drėgnų sienų, netinkamų sąlygų drabužiams skalbti ir džiovinti, saugios gyvenamosios aplinkos neužtikrinimo, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, netinkamo gydymo, užimtumo, netinkamo supažindinimo su vidaus tvarka, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose, galimybių nusiprausti duše, signalizacijos mygtukų nebuvimo ir kt. atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, jog byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai.

III. 9. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Apeliantas taip pat prašo nustatyti 5 kv. m vienam asmeniui dydžio gyvenamąjį plotą ir išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus duomenis.

10. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus atmetė nemotyvuotai, pažeidė savo kompetencijos ribas, kadangi vertino ginčijamą teisės aktą ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo rašytinius ir žodinius paaiškinimus, netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

13. Šiaulių TI teigia, jog pareiškėjas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų, ar naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teigė, jog nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

15. Nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą Šiaulių apygardos administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo priimdamas 2017 m. spalio 30 d. sprendimą (b. l. 155–169). Tačiau šis teismo sprendimas nėra pasirašytas bylą nagrinėjusios teisėjos, todėl egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalies punktu, jei sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė