2022-02-09 Nr. AB-3288-3-63-3-02402-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-61-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02402-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Pareiškėjai V. P. ir J. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 17SS-16-(14.17.45.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), 2021 m. spalio 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tikrinimo aktai) 3.1 punktuose bei punktuose Nr. 3 „Kitos pastabos“ NŽT Šilutės skyriaus įrašytas pastabas, įpareigoti NŽT iš naujo patikrinti Kadastro duomenų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamas dalis ir priimti NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punkte nurodytą sprendimą dėl Kadastro duomenų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tvirtinimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. P. ir J. P. skundą, grąžino sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalies bei 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą nesilaikydami privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjai skundė NŽT teritorinio padalinio sprendimą, kuriuo netenkitas pareiškėjų prašymas iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą dėl kadastro duomenų tvirtinimo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, skundą dėl NŽT teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjai privalėjo paduoti NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

III. Atskirajame skunde pareiškėjai V. P. ir J. P. prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų skundą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjai pažymi, kad skundo 4 dalyje nurodyta, jog jie pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuri nagrinėjamu atveju yra numatyta lex specialis (specialusis įstatymas) – Taisyklių 25 punkte, gavo išankstinio ginčų nagrinėjimo subjekto 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimą, kuriuo užbaigta kadastro bylų tikrinimo administracinė procedūra ir kurį pareiškėjai skundžia teismui.

Pareiškėjai teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl tokio pobūdžio sprendimų apskundimo teismui tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-102-624/2021 yra išaiškinęs, kad, pagal Taisyklių 25, 26.1 punktų nuostatas, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas gali būti skundžiamas teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o pastarojo sprendimas – teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, nurodydamas dar kartą naudotis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, pažeidė Taisyklių 25, 26.1 punktų nuostatas.

Pareiškėjai nurodo, kad jie pateikė skundą dėl Tikrinimo aktų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka praėjus 2 dienoms nuo jų gavimo (2021 m. spalio 22 d.), o skundą dėl Sprendimo pateikė teismui pagal Taisyklių 26.1 punkto nuostatą (ginčas dėl privataus žemės sklypo), nepraleidę termino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų V. P. ir J. P. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, nustatė, kad pareiškėjų skundo reikalavimui panaikinti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Sprendimą taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo pozicija ir nurodo, kad jie laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o skundą dėl Sprendimo pateikė teismui pagal Taisyklių 26.1 punkto nuostatą (ginčas dėl privataus žemės sklypo).

Žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 str.). Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (2 str.). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas išankstinio ginčų, kylančių žemės tvarkymo teisinių santykių srityje, nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas teisės normas, tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015; 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017; 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-286-822/2018).

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo ir prie jo pridėtų dokumentų, pareiškėjai skundžia NŽT teritorinio padalinio vadovo Sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti sprendimą dėl kadastro duomenų tvirtinimo. Pareiškėjai skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta kitokia apskundimo tvarka, nei įtvirtinta Taisyklėse. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Sprendimas yra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, žemės reformos tikslais ir vykdymu. Taigi, nesant tokių duomenų, nagrinėjamu atveju teismas ginčo santykiams neturėjo pagrindo taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas, nesuteikdamas galimybės pareiškėjams patikslinti skundą ir pateikti papildomus dokumentus, nesurinko būtinų duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad skundžiamas Sprendimas yra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais.

Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad, atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas. Pagal Taisyklių 25 punktą, teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (Taisyklių 26.1 p.); priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (Taisyklių 26.2 p.).

Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, (toliau – ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl NŽT teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimų), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, pateikimo ir nagrinėjimo NŽT tvarką.

Taigi Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato teritorinio padalinio vadovo atliktų veiksmų (neveikimo) ir priimtų sprendimų apskundimo tvarką, atsižvelgiant į tai, dėl kokios nuosavybės žemės sklypų (privačios, savivaldybės ar valstybinės) minėti veiksmai yra atlikti (neatlikti).

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, pareiškėjų skundo bei atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), priklauso pareiškėjams nuosavybės teise. Byloje nesant Žemės sklypų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (pvz., Sprendime minimų 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, Nekilnojamojo turto registro išrašų iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį ir kitų duomenų), nėra galimybės nustatyti ginčijamo Sprendimo apskundimo tvarką. Vien tai, kad Sprendime pareiškėjams išaiškinta apskundimo tvarka, skundą paduodant NŽT vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT taisyklių nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti būtiną išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas pareiškėjams galimybės pasinaudoti skundo tikslinimo institutu ir pateikti papildomus dokumentus, nepagrindė ginčijamoje nutartyje nurodytos Sprendimo apskundimo tvarkos objektyviais duomenimis.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, nepasinaudojo skundo tikslinimo institutu, nesurinko būtinų įrodymų ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis naikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų V. P. ir J. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė