3b20f4ac-c7c7-4e2e-87ef-af6c57748ee4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                         Civilinė byla Nr. 2S-1189-265/2016Teisėja Daiva Jazbutienė                                                                (Proceso Nr. 2-43-3-02944-2015-9)                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:  (S)                                                                                                              3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. liepos 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB „Sauliaus transporto sistemos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 4 065,31 Eur dydžio žalÄ bei procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad dėl atsakovo A. D., kuomet jis dirbo UAB „Sauliaus transporto sistemos“, neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 4 065,31 Eur dydžio žala. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-16 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Nurodė, jog darbo ginčams dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tokius ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovė nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėjo, jog DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualÅ«s darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tačiau Å¡is nagrinėjamas ginčas teisme į DK 299 str. 2 d. numatytas iÅ¡imtis nepatenka.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad į teismÄ kreipėsi su ieÅ¡kiniu, kai iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo konstatuota, jog Å¡is ginčas kilęs iÅ¡ materialinės atsakomybės ir darbo santykių. ŽalÄ kildina iÅ¡ atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, tačiau pažymi, kad atsakovas nebėra ieÅ¡kovės darbuotojas, todėl mano, jog ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas teisme. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu turėjo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, o ne iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. Darbo kodekse buvo pakeista individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, ir nuo tos dienos Darbo ginčų komisijoje, o ne teisme yra nagrinėjami ir po darbuotojo atleidimo kilę ginčai, atsiradę dėl atleisto darbuotojo materialinės atsakomybės.           Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).           Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar darbdavio ieÅ¡kiniui dėl buvusio darbuotojo dar vykdant darbo funkcijas padarytos žalos atlyginimo taikytina iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo tvarka (ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje).         Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja Å¡ia iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).          Darbo kodekso (toliau – DK) 287 str. 1 d. įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualÅ«s darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , t. y. dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pareigÅ«nų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 299 str. 2 d. nėra įtvirtinta iÅ¡imtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisijÄ tiesiogiai kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę.

Pastebėtina, kad iki 2013-01-01 galiojusioje DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę, todėl pagal DK 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis, baigiami nagrinėti bÅ«tent iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualÅ«s darbo ginčai.

Kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys dėl individualaus darbo ginčo pareikÅ¡tas jau po 2013-01-01, jam nebetaikoma iki Å¡ios datos galiojusi iÅ¡imtis (galiojusi DK 295 str. 2 d. 5 p.), kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę.           Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro reikalavimas dėl 4 065,31 Eur žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, susijusių su darbine veikla, reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas darbo kodekso normomis (DK 245 str., 246 str.), praÅ¡oma atsakovui taikyti visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pirmiausia Å¡is ginčas turi nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.          Apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtu, jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka; įstatyme nėra numatytos teismo pareigos ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu bÅ«tent ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. CPK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas privalo nurodyti, kaip paÅ¡alinti aplinkybes, iÅ¡vardytas Å¡io Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1,2,3,7,8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ , tačiau Å¡is terminas yra procedÅ«rinis ir ji turi teisę nustatyta tvarka praÅ¡yti šį terminÄ atnaujinti. Pažymėtina, kad paÅ¡alinus nurodytas aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovė turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka.           Atsižvelgiant į tai, kad Å ilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi tinkamai taikė LR DK bei CPK normas ir pagrįstai apeliantės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a: Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                               Alvydas Žerlauskas Â