2013-07-16 Nr. AB-3608-3-61-3-01246-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-1698/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01246-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K., A. K., K. J., A. T., V. B., Z. M., R. S., V. N., A. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. K., A. K., Z. M., R. S., A. V., V. N., K. J., A. T., V. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. balandžio 6 d. sprendimus Nr. 1D-2592-(2), 1D-2599-(2), 1D-2558-(2), 1D-2601-(2), 1D-2587-(2), 1D-2554-(2), 1D-2590-(2), 1D-2600-(2), 1D-2555-(2) (toliau – ir 2010 m. balandžio 6 d. sprendimai), kuriais atsisakoma išmokėti pensijos nepriemokas; 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti kiekvienam iš pareiškėjų priklausančią pensijos nepriemoką: D. K. – 1 874,64 Lt, A. K. – 1 994,40 Lt, Z. M. – 984,63 Lt, R. S. – 1 161,15 Lt, A. V. – 1 729,89 Lt, K. J. – 1 317,48 Lt, V. N. – 1 096,08 Lt, A. T. – 3 404,46 Lt, V. B. – 789,93 Lt; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti kiekvienam iš pareiškėjų nustatyto dydžio pensiją. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas patikslino skundo reikalavimą dėl nepriemokų išmokėjimo, prašydamas priteisti pareiškėjams nepriemokų sumas pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktas pažymas.

Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio jiems mokama mažesnė pensija nei paskirtoji. Pasak pareiškėjų, toks pensijos sumažinimas yra neteisėtas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimams, diskriminuoja pareiškėjus.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymus išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokas, kadangi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos jų valstybinės pensijos, galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjams pensijas mokėjo pagal tuo metu galiojančias teisės nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjų D. K., A. K., K. J., A. T., V. B., Z. M., R. S., V. N., A. V. skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti: D. K. – 24 223,65 Lt, A. K. – 26 523,58 Lt, K. J. – 15 742,40 Lt, A. T. – 42 509,15 Lt, V. B. – 14 796,27 Lt, Z. M. – 13 547,10 Lt, R. S. – 14 990,97 Lt, V. N. – 14 155,55 Lt, A. V. – 22 321,76 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimų Nr. 1D-2592-(2), 1D-2599-(2), 1D-2558-(2), 1D-2601-(2), 1D-2587-(2), 1D-2554-(2), 1D-2590-(2), 1D-2600-(2), 1D-2555-(2) dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjų pensijai apskaičiuoti ir mokėti netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 12 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustatė, kad pareiškėjams pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei 5 straipsnio 1 dalimi, o A. T. ir pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį. Teismas rėmėsi Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. ir 2012 m. rugsėjo 1 d. minėto įstatymo redakcijos numatė 1,5 dydžio ribojimą. Taip pat vadovavosi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Darė išvadą, jog Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymomis, darė išvadą, jog nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis: pareiškėjui D. K. sudaro 24 223,65 Lt (35 574,08 Lt – 11 350,43 Lt); pareiškėjui A. K. – 26 523,58 Lt (39 483,20 Lt – 12 959,62 Lt), pareiškėjui K. J. – 15 742,40 Lt (22 489,28 Lt – 6 746,88 Lt), pareiškėjui A. T. – 42 509,15 Lt (63 089,61 Lt – 18 977,61 Lt), pareiškėjai V. B. – 14 796,27 Lt (24 083,20 Lt – 9 286,93 Lt), pareiškėjui Z. M. – 13 547,10 Lt (20 800 Lt – 7 252,90 Lt), pareiškėjui R. S. – 14 990,97 Lt (22 034,24 Lt – 7 043,27 Lt), pareiškėjui V. N. – 14 155,55 Lt (20 800 Lt – 6 644,45 Lt), pareiškėjui A. V. – 22 321,76 Lt (32 827,20 Lt – 10 505,44 Lt). Konstatavo, kad neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjams priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teismas sprendė, jog teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendime nurodyta, kad pareiškėjų teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Darė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti tik tas Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimų dalis, kuriomis atsisakyta pareiškėjų pensijoms apskaičiuoti netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pareiškėjų prašymą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti kiekvienam iš pareiškėjų nustatyto dydžio pensiją teismas laikė nepagrįstu, nes antikonstitucinėmis pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos nebetaikomos nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, o Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pensijų perskaičiavimas pagal minėto įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Konstatavo, jog nėra pagrindo mokėti pareiškėjams paskirto dydžio pensiją, netaikant ribojimų, kurie neprieštarauja Konstitucijai.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl tenkintų pareiškėjų reikalavimų ir juos atmesti. Jei šį atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų atmesti, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog Vidaus reikalų ministerija priimdama skundžiamus sprendimus nepažeidė pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų, kadangi pensijos jiems buvo perskaičiuojamos ir išmokamos tuo metu galiojusių norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimų priėmimo metu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi sprendimų priėmimo metu jos galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsakovai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi byloje Nr. A552-2747/2012. Pažymi, jog, kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, tai Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Atsakovai nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintoms valstybinėms pensijoms atstatyti nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo.

Pareiškėjai D. K., A. K., Z. M., R. S., A. V., V. N., K. J., A. T., V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjai atsiliepime nurodo, jog apeliantų argumentas, kad teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi pareiškėjų skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, vertintinas kaip neteisingas, paneigiantis teisinės valstybės principą. Pareiškėjų nuomone, teismo numatytas 4 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidėti pensijos perskaičiavimo kompensavimą yra protingas terminas pensijų nepriemokoms išmokėti. Daro išvadą, kad apeliantai netinkamai įvertino teismo sprendime nurodytą subjektą, iš kurio pareiškėjams priteista neišmokėta pensijos dalis. Mano, jog apeliantai skunde nepagrįstai ginčija, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo galimybės netaikyti vėliau Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų normų, neteisingai aiškina Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas bei pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmestini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams D. K., A. K., Z. M., R. S., A. V., V. N., K. J., A. T., V. B. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi bei įstatymo 2 priedu, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi pareiškėjams paskirtos valstybinės pensijos buvo perskaičiuotos ir sumažintos. Pareiškėjai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymais mokėti jiems paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas bei išmokėti susidariusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokas (t. I, b. l. 34, 74, 112, 125, 132, 139, 153, 159, 173). Vidaus reikalų ministerija 2010 m. balandžio 6 d. raštais Nr. 1D-2592-(2), 1D-2599-(2), 1D-2558-(2), 1D-2601-(2), 1D-2587-(2), 1D-2554-(2), 1D-2590-(2), 1D-2600-(2), 1D-2555-(2) nurodė, kad mokėti pareiškėjams jiems paskirto dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo (t. I, b. l. 35, 75–76, 113, 124, 131, 138, 154, 160, 172). Pareiškėjai 2010 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydami: panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimus Nr. 1D-2592-(2), 1D-2599-(2), 1D-2558-(2), 1D-2601-(2), 1D-2587-(2), 1D-2554-(2), 1D-2590-(2), 1D-2600-(2), 1D-2555-(2); įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti kiekvienam iš pareiškėjų priklausančią pensijos nepriemoką; įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti kiekvienam iš pareiškėjų nustatyto dydžio pensiją. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkindamas iš dalies įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti: D. K. – 24 223,65 Lt, A. K. – 26 523,58 Lt, K. J. – 15 742,40 Lt, A. T. – 42 509,15 Lt, V. B. – 14 796,27 Lt, Z. M. – 13 547,10 Lt, R. S. – 14 990,97 Lt, V. N. – 14 155,55 Lt, A. V. – 22 321,76 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimų Nr. 1D-2592-(2), 1D-2599-(2), 1D-2558-(2), 1D-2601-(2), 1D-2587-(2), 1D-2554-(2), 1D-2590-(2), 1D-2600-(2), 1D-2555-(2) dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjų pensijai apskaičiuoti ir mokėti netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pažymėtina, jog, nagrinėdama iš esmės analogišką teisinį ginčą, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Analogiška praktika yra formuojama ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1712/2013, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1754/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-546/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-930/2013, kt.).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, pensijos skirtumas, kuris susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pareiškėjams negali būti grąžintas.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2196 buvo pakeista ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja jos redakcija, pagal kurią vienam asmeniui paskirtų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime taip pat konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2010 m. spalio 26 d. redakcija), taip pat teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos), 2 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), buvo ir yra nustatyta, kad jose nurodytiems asmenims vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos mažinamos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-2195, kuriuo ginčui aktualus Laikinojo įstatymo 5 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 21 d. pažymą Nr. 11PP(P)-683, 2013 m. sausio 22 d. pažymą Nr. 11D(P)-713, 2013 m. sausio 23 d. pažymą Nr. 11PP(P)-761, 2013 m. sausio 24 d. pažymą Nr. 11PP(P)-795, 2013 m. sausio 22 d. pažymą Nr. 11PP(P)-711, 2013 m. sausio 21 d. pažymą Nr. 11PP(P)-679, 2013 m. sausio 21 d. pažymą Nr. 11PP(P)-680, 2013 m. sausio 22 d. pažymą Nr. 11PP(P)-751, 2013 m. sausio 22 d. pažymą Nr. 11PP(P)-730 (t. II, b. l. 89–98), įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktus apskaičiavimus, remiantis minėtomis pažymomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisė pareiškėjams D. K. – 24 223,65 Lt, A. K. – 26 523,58 Lt, K. J. – 15 742,40 Lt, A. T. – 42 509,15 Lt, V. B. – 14 796,27 Lt, Z. M. – 13 547,10 Lt, R. S. – 14 990,97 Lt, V. N. – 14 155,55 Lt, A. V. – 22 321,76 Lt, dydžio pensijos nepriemokas, kurių dydį patvirtina byloje esantys duomenys. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kt.).

Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog savo turiniu panašioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nustatė, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjams pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-930/2013), pirmosios instancijos teismo sprendimu neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjams pagrįstai priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Su šiuo atsakovų teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šioje nutartyje buvo visapusiškai išnagrinėtas Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimas, kurį atsakovai iš naujo kelia apeliaciniame skunde.

Pabrėžtina, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjų valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o pareiškėjų teisės prisiteisti nepagrįstai išmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką bei padarė teisingas išvadas, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo tik į ateitį atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimų Nr. 1D-2592-(2), 1D-2599-(2), 1D-2558-(2), 1D-2601-(2), 1D-2587-(2), 1D-2554-(2), 1D-2590-(2), 1D-2600-(2), 1D-2555-(2) dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjų pensijai apskaičiuoti ir mokėti netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-546/2013, kt.).

Pažymėtina, jog minėtuose Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimuose be informacijos apie pareiškėjams mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis pensija buvo apskaičiuojama, taip pat išreikšta ir atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiškėjams jo pageidaujamo dydžio pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, jog teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Taigi nagrinėjamu atveju situacijos nekeičia ta aplinkybė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus 2010 m. balandžio 6 d. sprendimus, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų teisių pažeidimai iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino tas skundžiamų Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimų dalis, kuriomis iš esmės atsisakyta apskaičiuojant pareiškėjų pensijas netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Dėl kito pareiškėjų skundo reikalavimo, susijusio su įpareigojimu ateityje mokėti pareiškėjams paskirtą pareigūnų ir karių pensiją, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, sprendime nurodytų aplinkybių vertinimu bei materialiosios teisės normų taikymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimas dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Atsakovai nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintoms valstybinėms pensijoms atstatyti nėra skirtos. Teigia, jog asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2010 m. balandžio 30 d., t. y. iki pirmiau aptarto nagrinėjamai bylai aktualaus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kurio įsigaliojimo terminas buvo atidėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., priėmimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką įgyvendinimo termino, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 atsižvelgusi į tai, kad šio įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, sprendė, kad toks įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2013 m. liepos 12 d. Atsakovų apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas 2013 m. kovo 29 d. Apeliaciniame skunde atsakovai, prašydami pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nepateikia naujų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad sprendimas, kuris įsiteisėja 2013 m. liepos 16 d., negalės būti įvykdytas dėl to, jog asignavimų poreikis bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, sprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstatuotina, jog atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jie grindžia minėtą savo prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą. Įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija šį atsakovų prašymą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė