3b1ba4e7-0f64-4f9d-abff-dacec27ddf23 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2487-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00623-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Nurodo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas buvo blogas apÅ¡vietimas, negalėjo skaityti ir raÅ¡yti. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Jį galėjo stebėti per duryse įrengtÄ stebėjimo akutę. Taip pat galėjo stebėti kiti nuteistieji. Nebuvo atskiros ventiliacijos.

Teigia, kad kameroje įrengta kriauklė neatitiko higienos normų reikalavimų. Kadangi buvo įrengta pačioje kameroje, jį galėjo matyti kiti asmenys. Negalėjo tinkamai laikytis higienos. Nurodo, kad buvo išduotas čiužinys ir pagalvė, tačiau jie neatitiko higienos normų reikalavimų. Buvo susidėvėję, dėmėti, smirdantys, nebuvo apsauginio užvalkalo nuo drėgmės. Nurodo, kad duše jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas. Pareigūnai galėjo jį stebėti. Dušuose nebuvo šampūno, kūno želė dozatorių.

Antram korpuse duÅ¡e nebuvo persirengimo kabinos, todėl suÅ¡lapdavo rankÅ¡luosčiai ir drabužiai. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, jie buvo purvini, pilni Å¡iukÅ¡lių, sienos skylėtos, grindys duobėtos. Buvo sunku vaikščioti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6-18). Pateikė kamerų duomenis, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Nurodo, kad kamerų ir sanitarinio mazgo jose įrengimas pilnai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo negali bÅ«ti nustatyti, kadangi ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, jos įrengtos kai kuriose kamerose (pateikė duomenis), todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos įstaigos pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Pažymėjo, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodo, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, jog įstaigoje asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus. Siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡uose buvo įrengtos pertvaros.

Ä® duÅ¡o patalpas nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. DuÅ¡ai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juose buvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo, buvo kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie buvo pildomi pagal poreikį. DuÅ¡uose veikė mechaninė vėdinimo sistema, duÅ¡ai buvo valomi. Nurodo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. ApÅ¡vietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Pažymi, kad elektros tiekimo apribojimu yra siekiama užtikrinti režimÄ Ä¯staigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį.

PaaiÅ¡kina, kad kamerose oro temperatÅ«ra taip pat atitiko higienos normų reikalavimus. Visiems į įstaigÄ atvykusiems asmenims buvo iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami. Ä®staigos administracija, gavusi nuteistųjų skundus ar praÅ¡ymus, į juos reaguodavo ir netinkamus naudoti dėl įvairių priežasčių pakeisdavo kitais. Nuteistieji galėjo pasinaudoti ir skalbimo bei džiovinimo paslauga. Atsakovės atstovas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, jie pastoviai buvo valomi, esant bÅ«tinumui barstomi.

Pasivaikščiojimo kiemelius pasibaigus pasivaikščiojimui privalo tvarkyti patys nuteistieji. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administrcaijÄ nesikreipė nei su skundais, nei su praÅ¡ymais. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 20 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2019-3-28 M. M. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 206, plotas 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-03-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 299, plotas - 7,87 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-03-30 - 2019-04-28 buvo kameroje Nr. 299 (1 asmuo kameroje); 2019-04-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 378, plotas - 6,54 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-04-30 - 2019-05-01 buvo kameroje Nr. 378 (1 asmuo kameroje); 2019-05-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 381, plotas - 7,28 m2 (2 asmenys kameroje); 2019-05-03 - 2019-05-06 buvo kameroje Nr. 381 (2 asmenys kameroje); 2019-05-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 385, plotas - 6,79 m2, 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 344, plotas - 7,84 m2, 1 asmuo kameroje; 2019-05-08 - 2019-05-13 kameroje Nr. 344 (1 asmuo kameroje); 2019-05-14 - 2019-06-03 kameroje Nr. 344 (2 asmenys kameroje); 2019-06-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 317, plotas - 7,61 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-06-05 - 2019-06-19 kameroje Nr. 317 (1 asmuo kameroje); 2019-06-20 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET).

Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Vadovaujantis TIÄ®ET 14.5 p. sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimÄ . Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Ä®rengtas praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426.

Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIÄ®ET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisės aktų reikalavimus. Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Todėl vadovaujantis TIÄ®ET 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo vietos (kriauklės) įrengimas atitiko sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Siekiant gerinti nuteistųjų sÄ lygas sanitariniam mazgui uždengti buvo įrengtos užuolaidos.

Pagal TIÄ®ET 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių (kada, kokiomis aplinkybėmis buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu, kokio turinio jo asmenį pažeminančių replikų ir kokių pareigÅ«nų konkrečiai yra sulaukęs ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumÄ pažeidimÄ Å¡iuo aspektu.

Pareiškėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad pareigūnai ir kiti asmenys galėjo jį stebėti, tačiau išsamesnių paaiškinimų, aplinkybių dėl šio pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkrečiai pasireiškė ir pan.), nenurodė. Nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis dėl konkrečių jo teisių pažeidimo galimai jį stebint atliekantį gamtinius reikalus kitų asmenų per stebėjimo akutę kameros duryse. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės šiuo aspektu yra pagrįstos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobÅ«džio, jis nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigÅ«nų elgesio atvejų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jų netinkamÄ , žeminantį elgesį, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai pareigÅ«nų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Tačiau nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), tuo metu, kada pareiškėjas buvo kamerose laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 25 paras.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo blogas apÅ¡vietimas. Atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , oro Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovės atstovas pažymėjo, jog apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio kvapo ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas). TIÄ®ET 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). PÄ®VTT 16.7 punkte numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės, atitiko Europos sÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys tos Å¡alies rinkai yra tiekiamas legaliai.

Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 12), juolab, kad pareiškėjas nekonkretizavo šių nusiskundimų. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Tačiau jie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat buvo atliekami patikrinimai (b. l. 25-38).

Nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų fiksuoti tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti higienos normų, kitų teisės aktų reglamentuojami pažeidimai dėl kamerų mikroklimato, kamerų bÅ«klės, saugios sveikatai aplinkos. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nenurodo, kad dėl netinkamų neva antisanitarinių sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į atitinkamas priežiÅ«ros institucijas dėl mikroklimato kamerose, kuriose buvo laikomas, iÅ¡tyrimo, vertinimo, bÅ«tų teikęs atitinkamo turinio skundus pataisos įstaigos administracijai.

Taigi, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo mikroklimato kamerose. Esant nepaneigtiems atsakovės atstovo nurodytiems duomenims, kuriais pagrindo abejoti nėra, įvertinus tai, kad kamerų mikroklimatas atitinka teisės aktų reikalavimus, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl tinkamų higienos sÄ lygų kamerose neužtikrinimo. PareiÅ¡kėjas Å¡iems nusiskundimams pagrįsti nepateikė iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų, konkrečių įvykių, faktų buvimo, lėmusių jo teisių pažeidimÄ Å¡iais aspektais.

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su atitinkamo turinio praÅ¡ymais, nusiskundimais dėl higienos sÄ lygų kamerose bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas institucijas. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo tvarkÄ reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principÄ , kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijÄ Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas reglamentuojamas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyriuje, kuriame nurodyta, tai, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Atsakovės atstovas teismui nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nuolat valomi, esant bÅ«tinumui visada buvo barstomi. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 p. pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas savo nusiskundimus Å¡iuo aspektu, konkrečiai nepagrindė nurodytų pažeidimų, bei kaip tai įtakojo jo teises.

Nėra duomenų, kad įstaigos administracija būtų gavusi pareiškėjo prašymus ar skundus dėl purvinų kiemelių, dėl tokiu būdu jo pažeidžiamos teisės pasivaikščioti. Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad jam buvo išduotas minkštasis inventorius, neatitinkantis higienos normos reikalavimų, t. y. čiužinys ir pagalvė dėmėti, purvini, smirdantys, nebuvo apsauginio užvalkalo. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir AprÅ«pinimo norma) 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duotas minkÅ¡tas inventorius ir jis atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad patalynė buvo dezinfekuojama įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 p. nurodantį, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Atsakovės atstovo teigimu, įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam buvo iÅ¡duota purvina, smirdanti patalynė, tačiau byloje duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų teikęs skundus dėl to įstaigos administracijai nėra, ar kad toks praÅ¡ymas bÅ«tų nenagrinėtas. PareiÅ¡kėjas konkrečiau Å¡io neva jo teisių pažeidimo nedetalizuoja.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne nėra konkretizuoti, tai abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio teiginiai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nurodydamas Å¡iuos nusiskundimus, pareiÅ¡kėjas nemini konkrečių su Å¡iomis aplinkybėmis susijusių faktų, pažeidusių jo teises. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas, nežinodamas apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų paÅ¡alinti, pareiÅ¡kėjas, kaip minėta, su atitinkamais praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

Nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo keičiama patalynė, kaip numatyta teisės aktuose. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Teismas neturi pagrindo abejoti Aprūpinimo normų užtikrinimu Lukiškių TI-K, todėl atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo netinkamo materialinio aprūpinimo kaip nepagrįstus. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas duše, pareigūnai galėjo jį stebėti, nebuvo persirengimo kabinų, nebuvo šampūno, kūno želės dozatorių.

Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ .

Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones. DuÅ¡inėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečiÄ patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. DuÅ¡uose buvo nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. DuÅ¡inėse patalpose buvo įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kaip tai numato AprÅ«pinimo norma. Pažymėtina, kad nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015, nei PĮĮET nenumato duÅ¡inių patalpų įrengimo specifikacijos, nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kėjas deklaratyviai nurodęs Å¡iuos nusiskundimus, jų nedetalizavo, iÅ¡samiau nepagrindė, nenurodė, konkrečiai, kada tinkamai negalėjo pasinaudoti duÅ¡u ar trÅ«ko tam tikro duÅ¡o inventoriaus ir priemonių, bei kaip konkrečiai tai įtakojo jo teisių pažeidimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų pažeidimų bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl duÅ¡o patalpos įrengimo yra ne kartÄ konstatuota, jog nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti sieneles nei duÅ¡inėse, nei apsirengimo / nusirengimo erdvėse prie dušų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡ai buvo atskirti 1,6 m aukščio ir 1,2 m pločio sienelėmis iÅ¡ abiejų pusių. Todėl sprendžiama, kad toks dušų įrengimas užtikrina privatumÄ naudojantis jais. Juolab, kaip minėta pareiÅ¡kėjas nedetalizavo jokių konkrečių jo privatumo naudojantis duÅ¡u pažeidimo atvejų.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti matomas atskirais momentais, nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mÄ stÄ , intensyvumÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais 25 paras, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 50 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę sveikatos sutrikimai.

Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui M. M.. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė