3b1a7e10-8763-425e-9949-cf51184ea1aa · Skuodo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-116-995/2016Proceso Nr. 2-38-3-00057-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 3.4.4.2 (S)                                                       SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   s P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. L.,dalyvaujant pareiškėjos D.

J. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,suinteresuotiems asmenims J. J., L. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. J., atstovaujamos atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės, pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. J., A. N., L. V., VÄ® Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, – nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė P. J., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.             Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja yra praleidusi įstatymo nustatytÄ terminÄ , notarė atsisakė iÅ¡duoti ai paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimÄ yra priėmusi faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.Suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ neprieÅ¡taravo praÅ¡ymui, paliko spręsti teismui, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis P. J., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) Mirusiojo P. J. palikimÄ mirties dienÄ sudarė: ½ dalis buto (su rÅ«siu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis pagalbinio Å«kio pastatų (malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) P. J. savo palikimui testamento nebuvo sudaręs. Notarų biure P. J. turto paveldėjimo byla nėra užvesta.

Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja nesikreipė per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ , bet sutuoktinio P. J. palikimÄ priėmė pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Po sutuoktinio mirties likusį jo turtÄ ji valdo ir laiko savo turto savininke. Mirus sutuoktiniui, ji pavedė savo dukrai L. V. leisti sodyboje laikinai apsigyventi M .mokėjo mokesčius, susijusius su buto eksploatavimu.Suinteresuoti asmenys J. J. ir L. V. neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos D. J. pareiÅ¡kimui. PaaiÅ¡kino, jog yra pareiÅ¡kėjos dukros.

Mama D. J. po sutuoktinio mirties prižiÅ«rėjo butÄ ir prie jo buvusius pastatus, jais nemokamai leido naudotis M..Liudytojai G. M. ir L. M., kurie yra pareiÅ¡kėjos kaimynai, paaiÅ¡kino, kad po P. J. mirties D. J. leidimu naudojosi Å«kiniais pastatais, juos prižiÅ«rėjo. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kimo ir jo priedų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis P. J.. M. P. J. ir pareiÅ¡kėjos santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) , santuoka nenutraukta, mirusysis turi tris pilnamečius vaikus: dukrÄ J.

J., dukrÄ A. N., dukrÄ L. V.. Po P. J. mirties liko palikimas, t. y. nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto (su rÅ«siu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis pagalbinio Å«kio pastatų (malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) . Mirusysis testamento nepaliko. Dėl mirusiojo P. J. turto paveldėjimo Skuodo rajono notarų biure paveldėjimo byla taip pat neužvesta. 2016-01-13 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl P. J. turto paveldėjimo, nes pareiÅ¡kimas paduotas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ .             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio                       3 dalimi įpėdinis turi priimti palikimÄ per tris mėnesius. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .             Mirusiojo dukros J. J., A. J. ir L.

V. nepriima mirusiojo palikimo. Nustačius, kad nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių priimant mirusiojo P. J. palikimÄ , jo sutuoktinė, pareiÅ¡kėja D. J. priėmė mirusiojo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldėtÄ turtÄ . Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant, kad pareiÅ¡kėja D.

J. priėmė mirusiojo P. J. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldėtÄ turtÄ , konkrečiai to turto (buto) neįvardinus (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. J.,                                       a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                    Vaida Railienė