Legislator Case Law & Legislation
3b199bfb-1d17-4e47-a942-87ef400dbf7f AI generated

3b199bfb-1d17-4e47-a942-87ef400dbf7f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3b199bfb-1d17-4e47-a942-87ef400dbf7f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Å vedienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. S. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratÅ«ros, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

Legislator headnote

AI generated

3b199bfb-1d17-4e47-a942-87ef400dbf7f · Vilniaus apygardos teismas: Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žala ieÅ¡kovui padaryta, ikiteisminio tyrimo metu jį vykdžiusiems pareigÅ«nams pažeidus BPK nuostatas.Tačiau ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai ir teismai, kuriems buvo patikėta spręsti ieÅ¡kovo likimÄ , privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieÅ¡kovas gali bÅ«ti iÅ¡teisintas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis bÅ«tų linkęs daryti naujus nusikaltimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. e2A-986-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12571-2015-3                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.2.; (S)                                                                                               2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.5.; 3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Å vedienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. S. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratÅ«ros, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, įvykdymo, t. y. pasikėsinimo nužudyti.

IeÅ¡kovas 2010 m. lapkričio 2 d. buvo sulaikytas, 2010 m. lapkričio 3 d. Kauno mieto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Å¡iÄ nutartį. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – 3 mėnesių namų areÅ¡tas, kuris teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi pakeistas į 1 mėnesio suėmimÄ , pratęstÄ 2011 m. vasario 27 d. nutartimi dar 3 mėnesiams.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi kardomoji priemonė pakeista į namų areÅ¡tÄ . Suėmimas ieÅ¡kovui taikytas beveik 5 mėnesius, namų areÅ¡tas 1,5 metus. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo nusikalstamose veikose. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Kauno apygardos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų sÄ Å¾iningumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kelia pagrįstas abejones.

Dėl netinkamai atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas buvo neteisėtai suimtas, kaltinamas dėl itin sunkaus nusikaltimo padarymo, patyrė itin didelius neigiamus išgyvenimus, negalėjo bendrauti su artimaisiais, patyrė didelius nepatogumus. Dėl paskirtų kardomųjų priemonių ieškovas turėjo atšaukti vedybas, negalėjo dalyvauti vaiko auklėjime, lankyti sunkiai sergančios mamos, buvo priverstas sustabdyti studijas (duomenys neskelbtini). Kadangi apie ieškovui pareikštus įtarimus dėl itin sunkaus nusikaltimo įvykdymo buvo rašyta spaudoje, apie tai sužinojo platus žmonių ratas: dėstytojai, draugai, šeimos nariai.

Todėl ieÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo neteisėtumas. IeÅ¡kovas 11 kartų pažeidė namų areÅ¡to sÄ lygas, todėl jo suėmimas po Å¡ių pažeidimų nėra nepagrįstas. IeÅ¡kovo sulaikymas ir suėmimas buvo pagrįsti tuo metu turėta medžiaga, todėl nėra neteisėti.

Atsakovės atstovė Generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog sprendžiant ieÅ¡kovo sulaikymo ir suėmimo klausimus nebuvo nusižengta BPK nuostatoms. IeÅ¡kovo ryÅ¡ių su artimaisiais (sutuoktine) nutrÅ«kimas nesusijęs priežastiniu ryÅ¡iu su ikiteisminiu tyrimu ir bylos nagrinėjimu teisme. BylÄ tyrę ir jÄ nagrinėjant teisme dalyvavę pareigÅ«nai neatliko neteisėtų veiksmų, visuomenės informavimo priemonėms nebuvo perduota neteisinga informacija apie ieÅ¡kovÄ .Atsakovės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Nurodė, jog atlikdami ikiteisminį tyrimÄ , policijos pareigÅ«nai nepadarė neteisėtų veiksmų. Valstybės civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų nėra.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 989,37 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė.

 Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, gavus duomenų, kad buvo pasikėsinta nužudyti keturis asmenis, du iÅ¡ jų buvo sužaloti, padarant jiems Å¡autines žaizdas, visų asmenų, susijusių su Å¡iuo įvykiu sulaikymas, apklausos, praneÅ¡imas apie įtarimus Å¡iems asmenims ir kardomųjų priemonių skyrimas pripažintinas teisingais ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais Å¡ioje situacijoje. Skirtingas paties ieÅ¡kovo ir ikiteisminį tyrimÄ vykdančių bei kontroliuojančių institucijų ieÅ¡kovo veiksmų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu ir Å¡ių veiksmų vertinimo iÅ¡raiÅ¡ka – kaltinamojo akto suraÅ¡ymas taip pat neperžengia bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ribų.

Demokratinės Å¡alies ir teisinės valstybės tradicijas atitinka ikiteisminio tyrimo institucijų bei prokuratÅ«ros sprendimai perduoti teismui spręsti ieÅ¡kovo kaltės ar nekaltumo klausimÄ . IÅ¡teisinamajame nuosprendyje ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų nutartyse nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo metu pažeidė įstatymus, nekonstatuota ir kad suėmimas ieÅ¡kovui buvo skirtas nepagrįstai. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tus reikalavimus grindžia aplinkybe, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų sÄ Å¾iningumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kelia abejonių.

Toks sakinys iÅ¡ tikrųjų įraÅ¡ytas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį. Tačiau Å¡iÄ iÅ¡vadÄ panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi, pripažindama iÅ¡vadÄ pertekline. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ir kitas kaltinamasis iÅ¡teisinti todėl, kad nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę, o ne dėl BPK nuostatų pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žala ieÅ¡kovui padaryta, ikiteisminio tyrimo metu jį vykdžiusiems pareigÅ«nams pažeidus BPK nuostatas.Tačiau ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai ir teismai, kuriems buvo patikėta spręsti ieÅ¡kovo likimÄ , privalėjo numatyti galimybę, kad nuosekliai kaltę neigiantis ieÅ¡kovas gali bÅ«ti iÅ¡teisintas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis bÅ«tų linkęs daryti naujus nusikaltimus.

Todėl jo laisvės suvaržymas baudžiamosios bylos proceso metu turėjo bÅ«ti minimalus. Duomenys, leidžiantys įtarti, kad ieÅ¡kovas padarė sunkius nusikaltimus, buvo jo trumpalaikio (48 val.) sulaikymo pagrindas, tačiau nebuvo pakankamo pagrindo skirti jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams. Å i aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl suėmimo ieÅ¡kovui skyrimo.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. lapkričio 3 d. pareiÅ¡kimas dėl suėmimo ieÅ¡kovui skyrimo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl suėmimo ieÅ¡kovui skyrimo neatitinka reikalavimo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kadangi BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis priemonėmis, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ , nebuvo pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad suėmimo taikymas nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (dvideÅ¡imt dvi dienas) yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovo suėmimas ir kitų kardomųjų priemonių taikymas viso ikiteisminio tyrimo metu taip pat nėra atidaus ir rÅ«pestingo elgesio pavyzdys. Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, paaiÅ¡kėjo, kad buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė. Å i aplinkybė yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Kardomosios priemonės – namų areÅ¡to paskyrimas atitiko įtarimų sunkumÄ ir įtariamojo asmenybę, ieÅ¡kovas Å¡ios kardomosios priemonės neskundė.

Be to, ieÅ¡kovas pažeidė pastarÄ jÄ kardomÄ jÄ priemonę. Todėl Å¡i kardomoji priemonė teisėtai Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo pakeista į suėmimÄ 1 mėnesiui. Šį kardomosios priemonės pakeitimÄ nulėmė paties įtariamojo (ieÅ¡kovo) neteisėti veiksmai, todėl jo suėmimas po namų areÅ¡to pažeidimo yra teisėtas. Å i kardomoji priemonė buvo pratęsta trims mėnesiams, palikta nepakeista bylÄ gavus pirmosios instancijos teisme. Pastaruosius sprendimus dėl kardomųjų priemonių taip pat nulėmė paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai.

Suėmimas ieškovui pakeistas namų areštu ir užstatu Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, konstatavus, kad išnyko griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai. Tad ieškovas neteisėtai buvo suimtas nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (22 dienas) ir be to, nors nepažeidžiant teisėtumo reikalavimo, tačiau priešingai reikalavimui elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovo laisvė buvo suvaržyta 2010 m. lapkričio 2 d. (sulaikymo diena) ir nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2014 m. vasario 28 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo diena).

Pastarojo laisvės suvaržymo metu ieÅ¡kovas buvo suimtas nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. gegužės 27 d., o kitu laiku buvo taikomas namų areÅ¡tas. Namų areÅ¡to sÄ lygomis ieÅ¡kovas gavo teismo leidimus iÅ¡vykti asmeniniais ir mokymosi reikalais. Tad Å¡ios kardomosios priemonės esminių ieÅ¡kovo teisių ir galimybių nesuvaržė. Asmens suėmimas (net ir teisėtas), kaip ir bet koks kitoks asmens laisvės suvaržymas yra žalingas to asmens interesams. Asmuo netenka galimybės tęsti iÅ¡ anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutrÅ«ksta jo socialiai ryÅ¡iai, dėl laisvės suvaržymo asmuo patiria neigiamas emocijas.

Å ios laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų. Tad ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė žalÄ dėl neteisėto ir nors formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai jo laisvės suvaržymo. Todėl teismas konstatavo, kad yra visos valstybės prievolės atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ sÄ lygos. Teismas, remdamasis kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, kurioje buvo priteista po 17,46 Eur už vienÄ neteisėto suėmimo dienÄ , nusprendė, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui priteistinas už suėmimÄ nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. (22 dienas) ir žalos atlyginimo suma sudaro 384,12 Eur.Formaliai teisėtas, bet neatitinkantis bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ieÅ¡kovui skirtų kardomųjų priemonių taikymas ir Å¡io taikymo pasekmė – ieÅ¡kovo laisvės suvaržymas 2010 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. vasario 28 d. (dveji metai, trys mėnesiai ir trys dienos, arba 825 dienos) taip pat padarė ieÅ¡kovui žalos.

Tačiau dėl Å¡io suvaržymo dalis kaltės tenka pačiam ieÅ¡kovui (dėl jo padarytų namų areÅ¡to pažeidimų Å¡i priemonė buvo pakeista suėmimu), be to, Å¡velnesnės prievartos priemonės (trumpalaikis sulaikymas, namų areÅ¡tas, užstatas) nepadarė didesnės žalos ieÅ¡kovo interesams. Taikant namų areÅ¡tÄ , ieÅ¡kovas gavo teismo leidimus tvarkyti svarbius asmeninius reikalus. Todėl teismas konstatavo, kad neturtinė žala už Å¡io laikotarpio ieÅ¡kovo teisių suvaržymÄ sudaro ¼ ankstesnėje pastraipoje nurodytos neturtinės žalos dydžio dalį ir yra 4,37 Eur už vienÄ ieÅ¡kovo teisių suvaržymo dienÄ , ir priteisė ieÅ¡kovui 3 605,25 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jo santuokos nutrÅ«kimo ir jo laisvės suvaržymo (praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendime nekonstatuota, kad ieÅ¡kovo santuoka iÅ¡iro dėl baudžiamojo persekiojimo). Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas taip pat nebuvo bÅ«tina priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovas nusprendė netęsti studijų (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos tęsti studijas.

IeÅ¡kovas iÅ¡brauktas iÅ¡ studijuojančiųjų sÄ rašų 2014 m. vasario 3 d. (kai ieÅ¡kovui nebuvo kliūčių tęsti studijų), kaip negynęs baigiamojo darbo. Todėl Å¡ios aplinkybės ypatingo poveikio atlygintinos žalos dydžiui neturi. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo apraÅ¡ymas žiniasklaidoje nėra atsakovės atsakomybės dydį nulemianti aplinkybė. Atsakovė neturi galimybės daryti įtakos teisėtam visuomenės interesui žinoti apie atgarsį visuomenėje sukėlusių nusikaltimų tyrimÄ ir bylų dėl Å¡ių nusikaltimų nagrinėjimÄ teisme.

Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovei atstovaujančios institucijos bÅ«tų teikusios žiniasklaidai žinomai neteisingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tačiau žalos atlyginimas ieÅ¡kovui priteistas, o CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija nustatyti neturtinės žalos dydį. Todėl teismas konstatavo, kad byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovas turėjo 1 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å ios iÅ¡laidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

            IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:            1) Nors baudžiamojoje byloje duoti pačių nukentėjusiųjų parodymai patvirtino, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, taip pat nebuvo jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo kaltus nusikalstamus veiksmus, ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl itin sunkaus nusikaltimo. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu nuo pat pradžių buvo neteisėtas, nes tam nebuvo jokių objektyvių duomenų.

Tai patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje, nurodydamas, kad Å¡ioje stadijoje nepakanka duomenų daryti prielaidÄ , kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Ä®tarimai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti iÅ¡imtinai vadovaujantis minėtu Kauno apskrities VPK ONTV II-ojo skyriaus vyr. tyrėjo 2010 m. lapkričio 2 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ieÅ¡kovo neva dalyvavimo nusikalstamoje organizuotoje grupuotėje. Kaltinamojo akto suraÅ¡ymas ir bylos perdavimas teismui buvo grindžiamas iÅ¡ esmės įrodymais, kurie buvo surinkti grubiai pažeidžiant procesines teisės normas, o kai kurie įrodymai netgi baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiems teismams sukėlė pagrįstų abejonių dėl jų klastojimo ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų piktnaudžiavimo savo pareigomis.

Taigi, baudžiamojo persekiojimo pradėjimas konkretaus asmens atžvilgiu, nesant tam jokių objektyvių duomenų ir tolesnis jo tęsimas, siekiat gauti pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ galinčius pagrįsti duomenis ir netgi galimai juos klastojant, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, neatitinka teisėtumo kriterijaus, o juo labiau bendrosios pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai. Prokuroras privalėjo ikiteisminį tyrimÄ nutraukti BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o ne perduoti bylÄ teismui.            2) Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatuota, kad ieÅ¡kovas ir kitas kaltinamasis iÅ¡teisinti todėl, kad nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, o ne dėl BPK nuostatų pažeidimo.

Tačiau kasacinis, pasisakydamas dėl atskirų įrodymų gavimo tvarkos, konstatavo, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka ir nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui. Taigi, ieškovui kilusi neturtinė žala, susijusi su nepagrįstu baudžiamuoju persekiojimu jo atžvilgiu, yra priežastiniame ryšyje su pareigūnų padarytais BPK pažeidimais, jų neteisėtai gautais duomenimis grindžiant nepagrįstus įtarimus, o vėliau ir kaltinimus ieškovui visų instancijų teismuose.

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovui vėl buvo paskirtas suėmimas, motyvuojant, kad jis pažeidė namų areÅ¡to tvarkÄ . Suėmimas buvo paskirtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nebuvo ir kitų bÅ«tinų BPK 122 straipsnyje nustatytų suėmimo pagrindų, t.y. ieÅ¡kovas nesislapstė, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nedarė kitų nusikaltimų. Todėl ir Å¡iuo atžvilgiu suėmimas buvo neteisėtas.           4) Teismas nurodė, jog areÅ¡tas, užstatas bei laikinas sulaikymas nepadarė didesnės žalos ieÅ¡kovo interesams, kadangi ieÅ¡kovas gavo teismo leidimus tvarkyti svarbius asmeninius reikalus.

Tačiau ieÅ¡kovas, nebÅ«damas įvykdęs jokios nusikalstamos veikos, privalėjo derinti savo asmeninį gyvenimÄ su jam paskirtu namų areÅ¡tu: bÅ«ti namuose nustatytu laiku, norėdamas tvarkyti savo asmeninius reikalus apie tai turėdavo informuoti teisėsaugos institucijas ir teikti praÅ¡ymus, tikėdamasis, sulaukti palankaus sprendimo. Tokia situacija padarė žalos pareiÅ¡kėjo interesams.              5) IeÅ¡kovui dėl jam pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų įtarimų teko atÅ¡aukti suplanuotas vestuves, neteisėtas suėmimo taikymas neigiamai paveikė jo Å¡eiminį gyvenimÄ .

IeÅ¡kovas negalėjo dalyvauti sÅ«naus auklėjime, kai jam buvo 1-5 mėnesiai, nematė, kaip jis auga. IeÅ¡kovas su savo drauge susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nuolatinės įtampos Å¡eimoje, aplinkybės, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė faktiÅ¡kai viena augino vaikÄ , ieÅ¡kovas negalėjo prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo, santykiai jau buvo smarkiai paÅ¡liję. Beveik ketverius metus trukęs ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas turėjo itin didelės neigiamos įtakos jo Å¡eiminiam gyvenimui ir buvo esminis veiksnys, lėmęs santuokos iÅ¡irimÄ .

            6) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykstantis baudžiamasis procesas nebuvo bÅ«tina priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovas nusprendė netęsti studijų. Ketverius metus trunkantis baudžiamasis persekiojimas, kurio metu kaltinamajam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, dėl kurių jis buvo priverstas stabdyti studijas (duomenys neskelbtini), sudarė kliÅ«tis ieÅ¡kovui siekti aukÅ¡tojo mokslo. Informacija apie baudžiamÄ jÄ bylÄ , perduota žiniasklaidos priemonės, lėmė neigiamÄ dėstytojų bei kitų studentų požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ , kaip į nusikaltėlį, įvykdžiusi labai sunkų nusikaltimÄ .

Baudžiamasis procesas, su juo susijęs studijų stabdymas, netikrumas dėl ateities ir teismų sprendimų, buvo lemiamas veiksnys, sutrukdęs laiku paraÅ¡yti bei gintis baigiamÄ jį darbÄ . Be to, tuo metu kai ieÅ¡kovas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ studijuojančiųjų sÄ rašų, baudžiamasis procesas dar nebuvo pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas tik 2014 m. vasario 28 d. priėmė įsiteisėjusį teismo baigiamÄ jį aktÄ .            7) Aplinkybė, kad apie baudžiamÄ jį procesÄ buvo raÅ¡oma visuomenės informavimo priemonėse, patvirtinÄ ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , nes jis jautėsi pažemintas prieÅ¡ artimuosius, kaimynus, pažįstamus, dėstytojus, bendrakursius.

Nors atsakovė iÅ¡ tiesų neturi įtakos daryti poveikio teisėtam visuomenės interesui žinoti apie atgarsį visuomenėje sukėlusį tyrimÄ , tačiau neabejotina, kad visuomenės informavimo priemonėse pateikiama informacija buvo gauta iÅ¡ atsakovės. Atsakovė galėjo ir privalėjo kontroliuoti ne visuomenės interesÄ Å¾inoti, bet visuomenės informavimo priemonei perduodamos informacijos turinį.               8) Teismo sprendime liko neįvertintos aplinkybės, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo Å¡aliÅ¡ki ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina Kauno apskrities VPK ONTV II-ojo skyriaus vyr. tyrėjo 2010 m. lapkričio 2 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad IeÅ¡kovas yra organizuotos nusikalstamos grupuotės narys. ProkuratÅ«ros atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Å¡ia informacija buvo siekiama susidaryti įspÅ«dį apie ieÅ¡kovÄ , jį charakterizuoti. Tai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad visas ikiteisminis procesas buvo Å¡aliÅ¡kas, įrodymai renkami kryptingai. Å ios aplinkybės itin svarbios ne tik nustatant padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, bet sprendžiant dėl viso baudžiamojo persekiojimo teisėtumo ir atitikimo bendriesiems rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimams, bei taikytų procesinių prievartos priemonių, ribojančių IeÅ¡kovo teises ir laisvę teisėtumo.

            Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.             Atsakovės atstovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:           1) Teisingumo ministerija neginčija fakto dėl ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. pakyrimo neteisėtumo, kadangi ji buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi.

Todėl neturtinės žalos atlyginimas galimas tik už 22 dienas, tačiau ne už visÄ laikotarpį, kuriuo ieÅ¡kovui buvo teisėtai ir pagrįstai paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ â€“ pažeidė 11 kartų, todėl ieÅ¡kovui pagrįstai Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi vėl buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Kardomųjų priemonių, tai yra namų areÅ¡to, o vėliau suėmimo teisėtas paskyrimas negali bÅ«ti pagrindas neturtinei žalai atsirasti.

             2) Teismas, vertindamas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo, nesilaikė visų kriterijų, numatytų įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiuose procesinėse teisės normose, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, paaiÅ¡kėjo, kad buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė ir tai yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Å i aplinkybė reikalauja papildomo ieÅ¡kovo įrodinėjimo dėl neturtinės žalos atsiradimo.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, o teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovui paskirtų kardomųjų priemonių – namų areÅ¡to, o vėliau ir suėmimo metu nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. vasario 28 d. atsirado neturtinė žala. Tariamai padarytos neturtinės žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, jie teismui nebuvo pateikti. Apeliaciniu skundu atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Generalinės prokuratÅ«ros įgaliota atstovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

            Atsakovės atstovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:           Teismo sprendimo motyvai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl žalos atlyginimo dėl teisėto suėmimo taikymo, teisėto sulaikymo, teisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. PrieÅ¡tarauja vienas kitam teismo teiginiai, jog visų asmenų, susijusių su Å¡iuo įvykiu, sulaikymas, kardomųjų priemonių skyrimas laikytinas teisingais ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais Å¡ioje situacijoje, bei teiginiai, jog ieÅ¡kovas neteisėtai buvo suimtas nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d., o teisėtai suvaržius jo laisvę 2010 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. vasario 28 d. jam buvo padaryta žala. Nors teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas teisėtai buvo laikinai sulaikytas, teisėtai jam paskirtas namų areÅ¡tas, o pastarojo sÄ lygas daug kartų pažeidus pačiam ieÅ¡kovui, jam buvo teisėtai skirtas suėmimas, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo laisvė buvo suvaržyta elgiantis nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl jam buvo padaryta žala.

Suėmimo nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. paskyrimas ieÅ¡kovui neturtinės žalos nesukėlė, nes suėmimas truko trumpÄ laikÄ , o vėlesni paties ieÅ¡kovo veiksmai, nesilaikant namų areÅ¡to sÄ lygų, lėmė pakartotinį suėmimo paskyrimÄ . Tai rodo, kad realių neigiamų padarinių, kurie gali bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala, ieÅ¡kovas nepatyrė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ .Atsiliepimu į atsakovės atstovių apeliacinius skundus ieÅ¡kovas R.

S. praÅ¡o atsakovės atstovių skundus atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovui baudžiamojoje byloje taikytos kardomosios priemonės buvo paskirtos neteisėtai, nes, nustatant kardomųjų priemonių skyrimÄ buvo vadovaujamasi įrodymais, kurie buvo surinkti grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Å¡iÄ aplinkybę baudžiamojoje byloje konstatavo visų instancijų teismai). Tokiu bÅ«du buvo pažeistas teisės principas – iÅ¡ neteisės teisė nekyla. Taigi asmens laisvė buvo neteisėtai suvaržyta, vadovaujantis akivaizdžiai neteisėtai surinktais įrodymais, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas netgi įtarė klastojimo požymių.

Suėmimas ir namų areÅ¡tas buvo paskirti grubiai pažeidžiant BPK 121 straipsnio 2 dalies normÄ , kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Net baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės nebuvo jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Nors atsakovės atstovės nurodo, kad pakartotinai suėmimas buvo skirtas pagrįstai, nes ieÅ¡kovas pažeidė kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygas, tačiau suėmimas buvo neteisėtas, nes nebuvo pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . 2011 m. sausio 27 d. nebuvo surinkta jokių naujų įrodymų, patvirtinančių įtarimų pagrįstumÄ , todėl iÅ¡ esmės padėtis po 2010 m. lapkričio 25 d., kai Kauno apygardos teismas nutartimi konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , buvo nepasikeitusi ir suėmimas, net jei ieÅ¡kovas ir bÅ«tų pažeidęs namų areÅ¡to sÄ lygas, buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, jog visų asmenų, susijusių su tiriamu nusikaltimu, sulaikymas, apklausos, praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir kardomųjų priemonių skyrimas laikytinas teisingais ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais Å¡ioje situacijoje. Skirtingas paties ieÅ¡kovo ir ikiteisminį tyrimÄ vykdančių bei kontroliuojančių institucijų ieÅ¡kovo veiksmų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu ir Å¡ių veiksmų vertinimo iÅ¡raiÅ¡ka – kaltinamojo akto suraÅ¡ymas taip pat neperžengia bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ribų.

IeÅ¡kovas buvo teisėtai sulaikytas, teisėtai jam paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, o pastarosios sÄ lygas daug kartų pažeidus pačiam ieÅ¡kovui, jam buvo teisėtai skirtas suėmimas. Prokuroro naudojimasis demokratinėse Å¡alyse suteikta galimybe skųsti teismų nuosprendžius ir nutartis nulėmė bylos nagrinėjimÄ visų instancijų teismuose. Prokurorai sprendimus baudžiamojoje byloje priėmė savarankiÅ¡kai, buvo nepriklausomi, savo funkcijas atliko sÄ Å¾iningai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Buvo atliktas visapusiškas ir objektyvus ikiteisminis tyrimas. Prokuroro pozicijos laikymasis negali būti vertinamas kaip šališkumas. Teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatavo, kad nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ir kito kaltinamojo kaltę, o ne dėl BPK nuostatų pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žala ieškovui padaryta, ikiteisminio tyrimo metu jį vykdžiusiems pareigūnams pažeidus BPK nuostatas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Teisingumo ministerija praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ baudžiamosios bylos nutraukimas ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų Ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, kad buvo padaryta nuskalstama veika, o teismas gali priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik bÅ«damas visiÅ¡kai įsitikinęs, jog asmuo padarė nusikaltimÄ .

Nagrinėjamoje byloje bet kuris objektyvus stebėtojas galėjo susidaryti pagrįstÄ Ä¯spÅ«dį, jog nusikalstama veika buvo padaryta, todėl pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas nepagrįstai, nėra jokio faktinio pagrindo. IeÅ¡kovo sulaikymas ir suėmimas buvo pagrįsti, remiantis tuo metu turėta informacija bei atsižvelgiant į duomenis apie ieÅ¡kovÄ . Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra ir Teisingumo ministerija atsiliepimais į viena kitos apeliacinius skundus juos palaikė ir prašė juos tenkinti.Atsiliepimu į atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ atsakovės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas palaiko atsakovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuriÄ buvo priteista ieÅ¡kovui neturtinė žala ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam paskirtų kardomųjų priemonių taikymo metu buvo padaryta neturtinė žala. Papildomai nurodo, jog patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai, ieškovui patenkintų, o atsakovei atmestų reikalavimų daliai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).           Tarp bylos Å¡alių kilo ginčas dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir pirmos bei apeliacinės instancijos teismų, nagrinėjusių baudžiamÄ jÄ bylÄ , veiksmais ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.            Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

Pirmos instancijos teismas detaliai analizavo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktus veiksmus, visų instancijų teismų priimtus sprendimus, taip pat skundžiamo sprendimo iÅ¡vados ir motyvai neprieÅ¡tarauja aukščiau nurodytai teismų praktikai.         Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi padarė neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje duomenų, kad įtariamasis (ieÅ¡kovas) padarė nusikalstamÄ veikÄ , yra nepakankamai, kad bÅ«tų galima skirti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo L. D. parodymus bei į tai, kad įtariamajam (ieÅ¡kovui) inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu įtariama grupė asmenų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas konkrečiai Å¡audė į nukentėjusįjį, bei nesurastas ginklas, iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta. Teismas taip pat įvertino, kad nėra ir kitų BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sÄ lygų. Taigi, Å¡i Kauno apygardos teismo nutartis aiÅ¡kiai ir neginčijamai patvirtino ieÅ¡kovui skirto suėmimo nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. neteisėtumÄ , kuris pažeidė ieÅ¡kovo teises baudžiamajame procese.

          Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog asmens suėmimas (net ir teisėtas), kaip ir bet koks kitas asmens laisvės suvaržymas yra žalingas to asmens interesams. Negali kelti abejonių aplinkybė, jog minėtas laisvės suvaržymas kelia asmeniui ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, ir sumažina bendravimo galimybes bei pablogina reputacijÄ .

Todėl atsakovės atstovių argumentas, jog nėra objektyvių įrodymų apie ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , yra nepagrįstas. Taip pat atmestinas ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros teiginys, jog suėmimas buvo skirtas trumpÄ laikÄ , todėl ieÅ¡kovas realių neigiamų pasekmių nepatyrė. Net ir palyginti neilgas laisvės apribojimas visada sukelia asmeniui neigiamas emocijas, tai yra padaro neturtinę žalÄ . Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 384,12 Eur už 22 suėmimo dienas.            Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atstovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros teiginiu, jog skundžiamame sprendime yra nurodyti prieÅ¡taringi motyvai.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo laikinas sulaikymas, namų areÅ¡to skyrimas bei vėlesnis jo suėmimas nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. yra teisėti tik formaliai, tačiau neatitinka bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovo kaltę dėl minėto suėmimo skyrimo, kadangi jis pažeidė namų areÅ¡to sÄ lygas. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis už vienÄ dienÄ pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies taisykles buvo pagrįstai sumažintas iki 4,37 Eur už vienÄ ieÅ¡kovo teisių suvaržymo dienÄ .              Kasacinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (LAT 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009 ir kt.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas savo kaltę neigė nuosekliai, ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų bandęs bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimų pareigÅ«nų ar teismo, kad trukdytų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai, nebuvo požymių, kad jis bÅ«tų linkęs daryti naujus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad visų instancijų teismai pripažino ieÅ¡kovo nekaltumÄ , patvirtina teisėsaugos institucijų pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymÄ .

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, iÅ¡teisinančiu ieÅ¡kovÄ , konstatavo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo remtasi kaltinamajame akte, tai liudytojo Nr. 1, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymai, kurie yra nenuoseklÅ«s ir net prieÅ¡taringi, jie iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, kuriais abejoti kolegija neturi objektyvaus pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi paliko minėtÄ sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat nustatė, kad Å¡ios byloje nustatytos faktinės aplinkybės kelia pagrįstas abejones ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje atlikusių teisėsaugos pareigÅ«nų sÄ Å¾iningumu bei neÅ¡aliÅ¡kumu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismo nutartyje iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl ikiteisminį tyrimÄ byloje atlikusių pareigÅ«nų sÄ Å¾iningumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, grindžiant tai nuslėptais su liudytoju J. A. atliktais tyrimo veiksmais ir jų rezultatais, yra nepagrįstos. Tačiau vertindamas tam tikrus įrodymus byloje, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka ir nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui;

Å¡ių abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, dėl to tokie duomenys pagal teismų praktikÄ Ä¯rodymais nepripažįstami.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad net ir pripažinus kasatoriaus argumentus dėl liudytojo Nr. 1 (kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas) pagrįstais, t. y. kad jo parodymai yra patikimi ir jis atpažino T. V. ir R. S. iÅ¡ pateiktų nuotraukų nepadarant esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, jo parodymai liktų vieninteliai įrodymai byloje, nes kitų objektyvių įrodymų, kuriais galima bÅ«tų grįsti iÅ¡teisintųjų kaltę, byloje nesurinkta, o dėl mažamečio liudytojo L.

K. atpažinimo (T. V.) patikimumo teismams iÅ¡kilo pagrįstų abejonių. Žemesnės instancijos teismai teisingai nurodė, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.“ Taigi esminė žemesnės instancijos teismų iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių T.

V. ir R. S. kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, yra teisinga. Taigi, visų instancijų teismuose buvo nustatyta tam tikrų baudžiamojo proceso pažeidimų, be to ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas buvo faktiÅ¡kai remiantis tik vieno liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas parodymais. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kardomosios priemonės baudžiamajame procese ieÅ¡kovui buvo taikomos pažeidžiant bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Todėl atsakovės atstovių apeliaciniai skundai atmestini.            Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad ikiteisminis tyrimas ir taikytos kardomosios priemonės galėjo įtakoti ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės santykių pablogėjimÄ , taip pat trukdyti skirti pakankamai dėmesio mokslams ir baigiamojo darbo raÅ¡ymui. Taip pat sutiktina, kad visuomenės informavimo priemonėse pasirodę straipsniai apie ieÅ¡kovui iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pablogino ieÅ¡kovo reputacijÄ bei sukėlė jam bendravimo problemų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu priteista 3 989,37 Eur suma apima visÄ ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį ir yra nagrinėjamoje byloje teisinga ir pakankama. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių bei teisinių argumentų, jog jam turėtų bÅ«ti priteista didesnė atlygintinos žalos suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.              Pirmos instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas jo turėtas 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , kadangi nustatė, jog Å¡i suma nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta, jog pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžio atitikimas rekomenduojamam nesuteikia teisės priteisti faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga teisiniu požiūriu, taip pat joje nebuvo itin daug analizuotinų faktinių aplinkybių bei vertintinų įrodymų, todėl primos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina ir ieškovui iš atsakovės priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, tai yra 750 Eur.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti ieÅ¡kovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955) bylinėjimosi iÅ¡laidas 750 € (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų). Teisėja                                                                                                                      Laima Gerasičkinienė                                                                                                               Asta Radzevičienė                                                                                                              Neringa Å vedienė                                                                                                                                                                                                                             Â