Legislator Case Law & Legislation
3b18c083-8a0b-4e51-9d65-06bf029742f5 AI generated

3b18c083-8a0b-4e51-9d65-06bf029742f5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 3b18c083-8a0b-4e51-9d65-06bf029742f5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

, jo atstovei advokatei J. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. V. , vertėjai V. B. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. K. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo byloje).

Legislator headnote

AI generated

3b18c083-8a0b-4e51-9d65-06bf029742f5 · Kauno apygardos administracinis teismas: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų. VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

Keywords

AI generated
advance on court costs reduction of costs party costs of attorney compensation for judicial errors legal aid costs legal representation costs
AI generated
5e6a3349-3921-4de8-9039-38ec931fcc70
N U T A R T I SN U T A R T I S (S) 2011 m.
25ee369f-db3a-4a08-9e18-924161e81429
Nurodė, kad pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir paliktas galioti.
f44e9edd-1c27-4192-ae6b-4a9bad1b5eab
Court dismisses claim for damages against state legal aid office due to lack of evidence proving non-feasance and mental suffering.
65a40b2d-1d05-4c0d-ab9e-8dfb3af8f82c
?Byla Nr. A6.-2580-276/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02009-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. R., raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs M. P. praÅ¡ymÄ dėl praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. P. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis jo naudai 3106,31 Eur. dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime teisme patirtų iÅ¡laidų advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
b2fc3742-15cb-4ef3-ad75-05bfd6e6810f
dėl įmokos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir su ja susijusių iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1824-423/2016                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01925-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 3.21 (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2016 m. vasario 8 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui J.

K. , jo atstovei advokatei J. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. V. , vertėjai V. B. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. K. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo byloje).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas bei jo atstovė paaiÅ¡kino, kad 2015-07-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kauno miesto Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas surašė pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2015-04-14, apie 17. 08 val., prie pastato, esančio Kaune, V. Putvinskio g. 7A, įlenkė V. N. priklausančio automobilio VW PASSAT, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparnÄ , taip sugadindamas automobilį ir padarydamas V. N. 100 Eur turtinį nuostolį, tuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 503 straipsnyje. 2015-08-24 nutarimu Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teisenÄ J. K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Mano, kad policijos pareigÅ«nai veikė neteisėtai, nepagrįstai surašė administracinio teises pažeidimo protokolÄ , visapusiÅ¡kai, pilnutinai bei objektyviai nenustatė ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus.

Dėl tokių aplaidžių policijos pareigÅ«nų veiksmų jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei patyrė turtinę žalÄ , t.y. naudojosi advokato paslaugomis ir turėjo iÅ¡laidų, susijusių su teismine gynyba, tokiu bÅ«du patirdamas 300 Eur turtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo patyręs 300 Eur turtinę žalÄ .

ATPK nenumatyta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gauti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atstovavimo iÅ¡laidos asmeniui, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nėra numatytos. Teigia, jog policijos pareigÅ«nai, atlikdami pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiÅ¡kėjas, be to, nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teisenÄ J.

K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau nekonstatavo, jog pareigÅ«nai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nenustatyti institucijos ar pareigÅ«no neteisėti veiksmai.Skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisenÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.  Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti  administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Â Å¾alÄ , remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas.

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).IÅ¡ Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-6432-888/2015 matyti, kad 2015-07-22 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas surašė pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2015-04-14, apie 17. 08 val., prie pastato, esančio Kaune, V.

Putvinskio g. 7A, įlenkė V. N. priklausančio automobilio VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparnÄ , taip sugadindamas automobilį ir padarydamas V. N. 100 Eur turtinį nuostolį, tuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 503 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas J. K. Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su nepagrįstu administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymu ir administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimu Kauno apskrities P. P. teigimu, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nesiekė visapusiÅ¡ko, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, neapklausė pareiÅ¡kėjo nurodytų liudytojų, taigi neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015-08-24 nutarimu Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teisenÄ J. K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties.Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų teisėtumo klausimÄ , nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiÅ¡kia, kad institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (pareiÅ¡kusi atitinkamÄ kaltinimÄ ) ar priėmusi nutarimÄ , veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas Å¡ių teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikÅ¡mingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014). Nagrinėjamu atveju teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Vadinasi, jei pareigÅ«nas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigÅ«no aplaidumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas nurodė, kad byloje tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad J.

K. kaltė dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis tyčia sugadino turtÄ , nėra įrodyta. Taigi, teismas, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiÅ¡kumus, nesant jas paÅ¡alinančių objektyvių duomenų, aiÅ¡kino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas pažymėjo, jog J. K. neigė padaręs pažeidimÄ , jo pateikta versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais duomenimis.

Nei nukentėjusysis asmuo V. N. , nei liudytojas R. K. nepatvirtino, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . Pažymėtina, jog teisme apklausta liudytoja tyrėja I. Å . nurodė, jog ji suprato, kad trÅ«ksta tiesioginių įrodymų, kad nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp automobilio apgadinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, tačiau pasitarusi su savo vadovais priėmė sprendimÄ suraÅ¡yti admnistracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ perduoti spręsti teismui.

Minėtus įrodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, tai tik prielaidos, kuriomis negali bÅ«ti grindžiamas kaltinimas. Teismo vertinimu, nepakankamu J. K. kaltės įrodymu laikytas ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad asmuo pritupia ir vėl atsistoja prie automobilio, tačiau nematyti, kad asmuo rankose turėtų kokį nors daiktÄ ar gadintų automobilį. Pažymėjo, jog įstatymas įpareigoja pareigÅ«nus, turinčius teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , surinkti įrodymus, kuriuos iÅ¡tyręs ir įvertinęs teismas galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktÄ bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Darytina iÅ¡vada, kad minėtu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu iÅ¡ esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmai, pradedant administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).Remdamasis iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai dėl teisės pažeidimo aplinkybių iÅ¡ esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiam pareigÅ«nui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. Taigi, siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiÅ¡kėjas kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, bei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimams pagrįsti (paneigti), buvo bÅ«tina rinkti papildomus įrodymus.

PareigÅ«nas, turintis teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , privalėjo surinkti įrodymus, kuriuos iÅ¡tyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylÄ institucija (teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktÄ bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Tačiau Å¡ių procesinių veiksmų pareigÅ«nai neatliko, nors tyrėja pati nebuvo įsitikinusi surinktų įrodymų patikimumu ir pakankamumu. PareigÅ«nas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tiksliai nesilaikė jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį Å¡ių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigÅ«nas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimÄ , turėjusius įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigÅ«no įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ .Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256-257, 259-260 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiÅ¡kinant visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltų veiksmų), buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta turtinė žala.Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, nes jei nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Â Kauno apylinkės teisme ir taip patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 300 Eur nuostolių.Pažymėtina ir tai, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta žala, teismui turi bÅ«ti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Kitaip tariant, iÅ¡ bylos medžiagos turi bÅ«ti nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai turi bÅ«ti nustatytas tokios žalos dydis.

PareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 300 Eur dydžio iÅ¡laidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisenÄ . Pinigų paėmimo kvitas bei mokėjimo pavedimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ruoÅ¡iantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Å ios jo turėtos teisinės iÅ¡laidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, iÅ¡ esmės atitinka 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundas pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ tenkinti.Priteisti J. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė