2022-05-11 Nr. AB-11953-3-61-3-04599-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2335-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04599-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Driuko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34392 (toliau – Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1821 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grėsme kilmės valstybėje dėl priklausymo ir dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Bet ir ten buvo daug grasinimų, nesaugu, todėl pasinaudodamas savo giminaičio pasu 2021 m. birželio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) oro uosto išskrido lėktuvu į Turkiją, iš Turkijos su savaitine viza atvyko į Baltarusiją, o iš ten – į Lietuvą. Kadangi Baltarusijoje buvo neteisėtai, o Baltarusijoje iš neteisėtai esančių prašymo dėl prieglobsčio nepriima, tai atvyko į Lietuvą, nes Europoje priimami prašymai dėl prieglobsčio.

3. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trims metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas apskundė Migracijos departamento sprendimo teisėtumą, tačiau jį išnagrinėjusi Komisija priėmė 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą pareiškėjo skundo netenkinti.

5. Pareiškėjas buvo prašęs atsakovo sprendimo nagrinėjimo ikiteisminę procedūrą organizuoti taip, jog būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

6. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini) motyvus ir galimą pavojų jo gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl (duomenys neskelbtini) motyvų ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

7. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek jie susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, iš esmės argumentavo tik tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien tokie pareiškėjo veiksmai neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu pareiškėjas nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jo pasakojimas buvo abstraktus, be konkretesnių detalių, be to, jo nepatvirtino surinkta kilmės valstybės informacija (nesutapo pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neatitiko ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Žodinis skundo nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

11. Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau ne visi teisėsaugos institucijų veiksmai reiškia persekiojimą, ypač jei jie yra teisėti. Persekiojimu gali būti laikomi tokio sunkaus pobūdžio veiksmai kaip nužudymas, savavališkas areštas, neteisėtas sulaikymas, kankinimas, mušimas, pagrobimas. Individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms (pvz. buvęs areštas) ir pan. Vien fakto, kad asmuo praeityje dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje nepakanka pagrįsti persekiojimo baimę, kuri, pagal teismų praktiką, turi būti grįsta ne tik subjektyvia nuomone, o pagrįsta objektyvių duomenų visuma. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad buvo sulaikomi ar persekiojami (duomenys neskelbtini) nariai, nerasta. Dėl to mažai tikėtina, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje galėjo patirti fizinę prievartą dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje, juolab kad pats patvirtino, kad nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini) veikėjas ir neatitiko susidomėjimo iš valdžios sulaukusio (duomenys neskelbtini) profilio. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (jis nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Nei kilmės valstybės informacija, nei jo paties pasakojimas nepagrindžia jo realios baimės patirti persekiojimą, todėl atsakovas turėjo pagrindą išvadai, kad jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

12. Tyrimo metu įvertinta ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė klaidingas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini). Nurodyti jo pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti jo pasakojimo patikimumą ir nesant kitų įrodymų priskirti jam žemą įrodomąją galią. Siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo persekiojimą kilmės valstybėje dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje. Pareiškėjo atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) negyvena, jo pasakojimas apie tariamai (duomenys neskelbtini) sulauktus grasinimus iš (duomenys neskelbtini) taip pat buvo abstraktus, jis nenurodė sulaukęs tiesioginių grasinimų, taip pat jų pobūdžio, dažnumo.

13. Nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, atsakovas įvertino būtent pareiškėjo individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu ir įvertino, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta. Nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta ginkluotas konfliktas. Taigi pareiškėjas pagrįstai neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje numatytų kriterijų.

14. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo termino.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo S. A. D. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21S34392 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį sutrumpino iki dvejų metų); atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1821 dalis; kitą pareiškėjo skundo dalį paliko nepakeistą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją. Grėsmės dėl tautybės ir religijos kilmės valstybėje jis nepatyrė. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad neturi kokių nors dokumentų, patvirtinančių buvimo kalėjime ir ligoninėje faktus.

17. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo tiksliai nurodyti savo vaidmens (duomenys neskelbtini), vengė tikslių, konkrečių atsakymų, paklausus, kokia (duomenys neskelbtini) simbolika, po ilgo svarstymo nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) tikslus (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau (duomenys neskelbtini) tikslų negalėjo įvardyti, nors pats teigė, kad (duomenys neskelbtini) veikloje aktyviai dalyvauja nuo 2014 m. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buveinę įvardijo (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tokio miesto (duomenys neskelbtini) nėra, tai vienas iš regionų. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini), tačiau kilmės valstybės informacija šių teiginių nepatvirtina, nes (duomenys neskelbtini) pasirašė trijų punktų susitarimą.

18. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Jo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas, kad jis buvo sulaikytas, sužalotas kalėjime, turi trūkumų, nes nurodyti netikslūs duomenys apie (duomenys neskelbtini), bendro pobūdžio teiginiais pasakojama apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje, (duomenys neskelbtini), nepateikta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo persekiojimo kilmės šalyje dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje galimybę. Be to, pareiškėjas nuo 2019 m. negyvena (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas apie tariamai (duomenys neskelbtini) sulauktus grasinimus iš (duomenys neskelbtini) abstraktus. Tokie pareiškėjo pateikti duomenys, teismo vertinimu, pagrįstai nepripažinti patikimais, o pasakojimas nelaikomas patikimu įrodymu.

19. Migracijos departamento atliktame pareiškėjo kilmės valstybės informacijos tyrime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė pasirašė taikos susitarimą su (duomenys neskelbtini), pagal kurį susitarta, kad abi pusės turi išspręsti (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra individualizuoti (pareiškėjo teigimu jis buvo sužalotas, tačiau pareiškėjas negali įvardinti jį sužalojusių ar jam grasinusių asmenų ir pan.).

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus tiek pirminės apklausos metu, tiek teismui pateiktame skunde, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Teismas pritarė, kad rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti realiai egzistuojant priežastis, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi kilmės valstybės žiniasklaidoje pateikta informacija apie politinę situaciją bei (duomenys neskelbtini) veiklą, (duomenys neskelbtini) taikos susitarimą. Teismas pažymi, kad nurodydamas savo pasakojime apie kojos sužalojimą, pareiškėjas daugiau jokių jam kylančių grėsmių iš esmės nenurodė.

21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste, todėl tai, jog pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento sprendimas nepagrįstas. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti pagal jame nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais nepaneigė.

22. Teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu atsakovo sprendimą išsiųsti pareiškėją į jo kilmės šalį, tačiau šiuo atveju nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų, savo veiksmais keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 23. Pareiškėjas S. A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

24. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), todėl pagrindinė jo išvykimo iš kilmės šalies priežastis yra baimė vėl būti kankinamu. Pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo situacija kilmės šalyje, neištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika, taip pat ji objektyviai neįvertinta.

25. Vertinant faktinių aplinkybių visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta, todėl laikytina, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Todėl tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Pažymėta, kad pareiškėjo persekiojimas dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

26. Pareiškėjas mano, kad jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, jo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta. Taigi, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Migracijos departamentas turėjo jam suteikti pabėgėlio statusą.

27. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo teisingai įvertinta pareiškėjo atitiktis papildomos apsaugos suteikimo kriterijams.

28. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, galimai buvo pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau - ir Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 99 punktas.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, kad tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, turi būti įvykdytos in corpore visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Pagal Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatas, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

31. Pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės, jo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo. Pareiškėjo pasakojimas, kad (duomenys neskelbtini) yra su trūkumais (nurodyti netikslūs duomenys, nepateikta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo persekiojimo kilmės šalyje dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje galimybę). Be to, jis nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) negyvena, o pasakojimas apie tariamai (duomenys neskelbtini) sulauktus grasinimus iš (duomenys neskelbtini) abstraktus. Pareiškėjas nenurodė galimų grasintojų, grasinimų pobūdžio, dažnumo. Pareiškėjo pasakojimo nepatvirtino ir kilmės valstybės informacija, jis negalėjo įvardinti konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, nepaaiškino, koks (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (jis nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Taigi nei kilmės šalies informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia pripažinti jo deklaruojamos baimės visiškai pagrįsta. Teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui jo kilmės šalyje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, ši baimė yra hipotetinio pobūdžio.

32. Pareiškėjo individuali situacija buvo įvertinta ir kilmės valstybės informacijos kontekste, tačiau tyrimo metu nenustatytos (pareiškėjas tokių aplinkybių ir neįvardijo) aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kilmės valstybėje yra bendra nesaugi situacija, tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Vien tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta ginkluotas konfliktas. Dėl to teismas pagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje numatytų kriterijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

36. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

42. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme būti persekiojamu kilmės šalyje dėl priklausymo ir dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje.

43. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas ir teismas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, todėl be pagrindo nepripažino individualios persekiojimo rizikos tikimybės pareiškėjo prieglobsčio suteikimo byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą.

44. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai atliko pareiškėjo apklausą, siekė išsiaiškinti visus jo nurodytus argumentus, taip pat surinko aktualią informaciją apie situaciją kilmės šalyje ir (duomenys neskelbtini) veiklą ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytą baimę būti persekiojamu.

45. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje yra abstraktus, nedetalus, atsakinėdamas į klausimus pareiškėjas nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, neįvardijo konkrečių datų, kada dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, rėmėsi bendro pobūdžio viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) veiklą. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus, nes jis, paaiškindamas apie savo veiklą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jo veikla buvo susijusi su (duomenys neskelbtini), kartu jis teigė, jog nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini) veikėjas. Pareiškėjo pasakojimas buvo su esminiais trūkumais, netikslus. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal atsakovo surinktą informaciją, tokia aplinkybė neatitiko tikrovės, nes (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimą apie (duomenys neskelbtini) tikslus, jis nurodė tik bendro pobūdžio informaciją (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nurodė klaidingą (duomenys neskelbtini) buveinės vietą (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tokio miesto (duomenys neskelbtini) nerasta, tai yra vienas iš (duomenys neskelbtini) rajonų), informaciją apie (duomenys neskelbtini) (pagal turimą kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) pasirašė trijų punktų susitarimą). Tokios atsakovo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą nuspręsti, kad pareiškėjo tik bendrais bruožais nurodyta jo galimo persekiojimo priežastis iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo tikėtinumo.

46. Be to, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais – pareiškėjas neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo kaip eilinio dalyvio persekiojimą dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje, sulaikymą ar kankinimą. Pareiškėjas nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini) veikėjas, o pagal turimą kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad buvo sulaikomi ar persekiojami (duomenys neskelbtini) nariai, nerasta. Pareiškėjo pasakojimas nevisiškai atitinka kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) pasirašė trijų punktų susitarimą, kuriuo susitarta, kad abi pusės turi išspręsti (duomenys neskelbtini).

47. Remdamasis atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą, teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais, o pasakojimas nelaikomas patikimu įrodymu. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjo prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija ir taip patvirtinamas jam kylančios grėsmės realumas. Atsižvelgus į atsakovo surinktą informaciją, į pareiškėjo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, jam negresia kilmės valstybėje persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas pagrįstai nelaikytinas atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

48. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tai tos pačios aplinkybės buvo atsakovo vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nenustatė ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kilmės valstybėje yra bendra nesaugi situacija, tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94). Kadangi atsakovas nenustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyktų ginkluotas konfliktas, tai jis pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų.

49. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus, galimai buvo pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino visus įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, taigi priimdamas sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas nepažeidė įvardytų Tvarkos aprašo nuostatų. Akcentuotina, jog bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Driukas

Dainius Raižys