2020-05-13 Nr. AB-9791-3-61-3-02704-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1401-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02704-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 62-412 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 25-2318 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 2 dalies 8 punkte, t. y. už tai, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 18 val. po perrišimo vedant pareiškėją į 2–ąjį gyvenamąjį korpusą, laiptinėje tarp 8–ojo ir 9–ojo postų jis staiga tyčia pastūmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) jaunesnįjį specialistą, pradėjo mojuoti rankomis, tapo agresyvus, neprognozuojamas, ėmė garsiai šaukti, dėl to buvo panaudotos specialiosios priemonės. Departamentas Sprendime konstatavo, kad nuobauda skirta teisėtai. Pareiškėjo manymu, nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

3. Pasak pareiškėjo, visi duomenys apie jo sveikatos būklę, t. y. kad 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjui nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai, buvo žinomi pareigūnams, tačiau pažeidimo padarymo metu buvo neįvertinti. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendimo argumentu, kad vien pareigūno pastūmimo faktas yra pakankamas skirti asmeniui nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad jam neaišku, kokie buvo administracijos reikalavimai ir kokių reikalavimų jis nevykdė. Pareiškėjo veiksmai pastumiant pareigūną buvo neteisingai ir nepagrįstai vertinami kaip tyčiniai, nes pats pareiškėjas paaiškino, kad jis netyčia pastūmė pareigūną ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skiriant nuobaudą, nebuvo įvertinta pareiškėjo psichinė būklė įvykio metu. Pareiškėjas dėl jį ištikusios (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu nebuvo nei sąmoningas, nei valingas, todėl nesant visų į pažeidimo sudėties požymių, t. y. subjekto (pakaltinamumo) ir kaltės, nėra ir pažeidimo, nustatyto SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir punktuose bei 2 dalies 8 punkte.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai teigė, kad neturėjo informacijos apie pareiškėjo psichikos sveikatos būklę, nes nuobauda buvo skirta ne pažeidimo padarymo dieną, o beveik po mėnesio (2018 m. gegužės 30 d.) atlikus tarnybinį tyrimą, t. y. po to, kai pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ir jis buvo gydomas ligoninėje. Priimant skundžiamus aktus pareigūnai turėjo informaciją apie pareiškėjo psichikos sutrikimus, kurie kėlė abejones dėl jo pakaltinamumo. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareigūnai, turėdami informaciją apie pareiškėjo savęs žalojimą, buvusį prieš savaitę, neatliko jiems nustatytų veiksmų, todėl būtent dėl pareigūnų aplaidaus neveikimo nebuvo laiku diagnozuotas pareiškėjo psichikos sutrikimas ir jam nebuvo laiku suteikta skubi pagalba. Toks institucijų elgesys vertintinas kaip žiaurus ir nežmoniškas, o institucijų priimti skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

5. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta pareiškėjo teigiama charakteristika, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių TI-K. Pareiškėjas tyčia pastūmė jaunesnįjį specialistą, tokiais veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 8 punktą, todėl pareigūnų veiksmai, prieš pareiškėją panaudojant specialiąją priemonę – antrankius, laikytini teisėtais ir proporcingais. Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas Nutarimą, rėmėsi teisės aktais ir gauta informaciją apie įvykį.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku, tinkamai ir išsamiai, remdamasis pateikta medžiaga, Sprendimas pagrįstas teisės normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, jį naikinti nėra pagrindo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

10.1. Lukiškių TI-K APS specialisto S. G. 2018 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo“ nurodyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 18 val. 05 min. jaunesnieji specialistai A. V. (A. V.) ir V. P. vedė pareiškėją iš kameros Nr. 382 į Sveikatos priežiūros kabinetą, esantį 1–ame korpuse. Po perrišimo, vedant pareiškėją atgal į 2–ajį korpusą, laiptinėje tarp 8–ojo ir 9–ojo posto, jis staiga tyčia pastūmė A. V., pradėjo mojuoti rankomis, tapo agresyvus, neprognozuojamas, ėmė garsiai šaukti. Apie 18 val. 15 min. V. P. paguldė pareiškėją ant grindų, užvedė jo rankas už nugaros, o A. V. uždėjo jam antrankius. Uždėjus antrankius, pareiškėjas buvo palydėtas į laikinojo laikymo patalpą. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos. Po medicininės apžiūros pareiškėjas buvo palydėtas ir uždarytas atgal į kamerą Nr. 382. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 1 d. paaiškinime nurodė, kad jis netyčia pastūmė pareigūną ir labai dėl to gailisi.

10.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą dėl ginčo įvykio, 2018 m. gegužės 24 d. surašyta Lukiškių TI-K APS tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-3792 (toliau – ir Išvada). Išvadoje pakartotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, papildomai nurodyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus gauta pareiškėjo charakteristika, kurioje pareiškėjo elgesys vertinamas patenkinamai, nurodyta, kad galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturi, nebuvo skatintas; mikroklimatas gyvenamojoje kameroje patenkinamas; su įstaigos administracijos atstovais pareiškėjas bendrauja mandagiai, iškylančias problemas stengiasi spręsti kreipdamasis į administracijos atstovus; buityje pareiškėjas tvarkingas, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja patenkinamai; pareiškėjui taikomos pozityvaus užimtumo priemonės. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į priklausančių didelei rizikai grupę dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. iš Lukiškių TI-K išvyko į LAVL, į Lukiškių TI-K grąžintas 2018 m. gegužės 16 d. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tyčia pastūmė pareigūną A. V. ir pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 32 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110, 5 punktą, todėl pareiškėjui siūlyta skirti nuobaudą.

10.3. Lukiškių TI-K direktorius 2018 m. gegužės 30 d. Nutarimu pareiškėjui skyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui. Departamentas 2018 m. liepos 24 d. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda skirta teisėtai.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju neaišku, kokie buvo administracijos reikalavimai ir kokių reikalavimų pareiškėjas nevykdė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Nutarime ir Sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą (suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos), 2 punktą (suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus), 2 dalies 8 punktą (suimtiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito suimtojo ar nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis).

12. Dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir jos įtakos padarytam pažeidimui pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jo teiginius, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2018 m. liepos 20 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjui tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjui skyrė stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 2 d. psichologo konsultacijai pareiškėjas buvo kviečiamas dėl 2018 m. gegužės 1 d. įvykio, o ne dėl prieš tai galbūt įtarimų kėlusio pareiškėjo elgesio. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę bei kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo žinoti apie jo sveikatos sutrikimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teismo yra pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu. Lukiškių TI-K, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, rėmėsi tuo metu turėtais duomenimis apie pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pasiaiškinimas dėl padaryto pažeidimo yra nuoseklus ir aiškus, o tai įrodo, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmus ir suprato pasekmes.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, paskirdamas pareiškėjui nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui, tinkamai laikėsi SVĮ 36 straipsnyje reglamentuotos nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos, skiriant nuobaudą atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nubaustas nepagrįstai, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, neatlikus detalaus tyrimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną buvo laisvėje, todėl ginčas dėl paskirtos nuobaudos prarado aktualumą.

III. 14. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų suformuotos praktikos dėl nusižengimo sudėties, kadangi teismas neištyrė ir nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, o pareiškėjo kaltę grindė tik prielaidomis. Pažeidimas, už kurį pareiškėjui paskirta nuobauda (jaunesniojo specialisto pastūmimas), gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, todėl turėjo būti nustatyta, kad jį darydamas asmuo suvokė nusižengimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusižengimo pobūdžio suvokimas apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o norėjimas veikti – valinį. Draudimo pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių draudimo objektyviosios pusės suvokimą, o norėjimas veikti, esant galimybei nenukreipti valios, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme nustatyto draudimo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų šių tyčinės kaltės elementų: valinio elemento iš viso nenurodė, o intelektualinį nustatė nevertinęs įrodymų visumos (medicininių dokumentų, tarnybiniuose pranešimuose fiksuotų aplinkybių, kad pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, ėmė garsiai šaukti), kurie liudija, kad pareiškėjo veiksmai buvo nesąmoningi ir nevalingi. Nesant pareiškėjo tyčinės kaltės, nėra ir jam inkriminuotų pažeidimų sudėties, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jis grindžiamas objektyviu pakaltinamumu, kuris prieštarauja teisinės valstybės principams.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, ar pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, o tik nurodė, kad pareiškėjo pasiaiškinimas yra nuoseklus ir aiškus ir kad tai įrodo, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmus ir pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Išvadoje nurodytos aplinkybės, kad suimtasis paaiškino, jog jis netyčia pastūmė pareigūną ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Neįvertinęs byloje esančių medicininių dokumentų apie pareiškėjo psichinę būklę, pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas pareiškėją būtų pripažinęs nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu ir kad pareiškėjo pateiktas pasiaiškinimas dėl padaryto pažeidimo yra nuoseklus ir aiškus ir tai esą įrodo, jog pareiškėjas suvokė savo veiksmus ir suprato pasekmes.

Ši teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams – medicinos dokumentams, kuriuose nurodyti gydytojų pareiškėjui diagnozuoti psichiniai sutrikimai: 2018 m. gegužės 2 d. medicinos dokumento išraše / siuntime pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 3 d. jis išvežtas į LAVL, ligos anamnezėje nurodyta, kad maždaug prieš savaitę pareiškėjas tapo neramus, įsitempęs, išseko, sunkiai atskiria realybę nuo sapnų, stebimas neadekvatus elgesys (įtarus, nuolat sėdi įsijungęs iškvietimo mygtuką, nes „kažkas tuoj nutiks“), dinamikoje psichinė būklė blogėja dėl išsivysčiusios (duomenys neskelbtini).

Pasak pareiškėjo, šios aplinkybės rodo abejones dėl jo sąmoningumo ir valingumo pažeidimo padarymo metu. Aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas teismo pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, nereiškia, kad gali būti ignoruojamos aplinkybės, keliančios abejonių dėl jo pakaltinamumo. Tyrimo dėl pažeidimo tikslas būtent ir yra išsiaiškinti visas pažeidimui reikšmingas aplinkybes, ištirti, ar yra pažeidimo sudėtis, kurio vienas iš elementų – asmens kaltė, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, abejonės dėl pareiškėjo pakaltinamumo nebuvo ištirtos.

Aplinkybė, kad tokių abejonių kilo, yra užfiksuota tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose teigiama, kad pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, ėmė garsiai šaukti, taip pat kad jis prieš savaitę save žalojo, pjaustėsi venas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai (apie pareiškėjo gydymą LAVL, psichiatro pažymos, paskirtas tolimesnis ambulatorinis gydymas medikamentais, sustiprintas asmens stebėjimas). Visos šios aplinkybės buvo žinomos atliekant tyrimą, surašant Išvadą bei skiriant nuobaudą, tačiau į jas nepagrįstai nebuvo atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nevertino šių įrodymų.

17. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad iš Išvadoje nurodytų pareiškėjo veiksmų, neaišku kaip jis pažeidė SVĮ 32 straipsnio 2 punktą. Kvalifikuojant asmens veiką neužtenka nurodyti įstatymo straipsnį ar punktą, turi būti nustatyta, kokiais konkrečiais savo veiksmais kaltinamas asmuo pažeidė konkrečią teisės aktuose įtvirtintą taisyklę. Be to, vien tik neteisėtų veiksmų nustatymas nėra pagrindas taikyti atsakomybę, privalo būti nustatyta ir asmens kaltė. Šiuo atveju nebuvo paisoma nekaltumo prezumpcijos, o visos abejonės dėl pareiškėjo kaltės nepagrįstai buvo vertintos pareiškėjo nenaudai.

18. Atsakovas Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas Vilniaus pataisos namai) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 62-412, kuriuo pareiškėjui A. V. paskirta nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde yra pareiškęs ir reikalavimą panaikinti Departamento 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 25-2318, kuriuo Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimas paliktas nepakeistas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius apie pablogėjusią jo psichinės sveikatos būklę, taip pat kad 2018 m. gegužės 2 d. psichologo konsultacijai pareiškėjas buvo kviečiamas dėl 2018 m. gegužės 1 d. įvykio, o ne dėl prieš tai galbūt įtarimų kėlusio pareiškėjo elgesio, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teismo yra pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, o nuoseklus ir aiškus pareiškėjo pasiaiškinimas dėl padaryto pažeidimo įrodo, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmus ir suprato pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas suprato savo veiksmų esmę bei pasekmes, todėl nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai.

22. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, pareiškėjo kaltę grindė tik prielaidomis, nesiaiškino valinio ir intelektualinio tyčinės kaltės elementų. Pareiškėjas pabrėžia, jog byloje surinkti medicininiai dokumentai kelia abejonių dėl jo sąmoningumo ir valingumo pažeidimo padarymo metu, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimas turi būti panaikintas.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja SVĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.), kuriame nustatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka (34 str. 1 d. 1–4 p.). Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (36 str. 2 d.). Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam (36 str. 3 d.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz. 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vyldymo kodekso 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016). Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika pagal analogiją taikoma ir sprendžiant dėl suimtiesiems asmenims pagal SVĮ paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Nagrinėjamu atveju nuobauda – teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui, skundžiamu Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimu pareiškėjui paskirta už tai, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 18.05 val. vedamas į gyvenamąjį korpusą pareiškėjas staiga tyčia pastūmė APS jaunesnįjį specialistą, pradėjo mojuoti rankomis, tapo agresyvus, neprognozuojamas, pradėjo garsiai šaukti bei šiais veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 2 dalies 8 punktą.

26. Kaip minėta, pareiškėjas jam Lukiškių TI-K direktoriaus paskirtą nuobaudą ginčija tuo aspektu, kad ginčo įvykio metu (2018 m. gegužės 1 d.) dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, todėl negalėjo būti konstatuota jo veiksmų tyčia. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 m. gegužės 2 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriuo pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) išsiųstas į LAVL, taip pat 2018 m. lapkričio 21 d. išrašą iš pareiškėjo ligos istorijos Nr. 20186231, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, bei 2018 m. gruodžio 20 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjas dėl savo psichinės būklės yra įtrauktas į didelės rizikos grupę dėl galimo savęs žalojimo ir bandymo nusižudyti (ši aplinkybė nurodyta Išvadoje, taip pat Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2018 m. gegužės 2 d. pažymoje Nr. 109-39). Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos pareiškėjo charakteristikos matyti, jog pareiškėjas nebuvo charakterizuojamas kaip agresyvus ar linkęs nepaisyti nustatytų elgesio normų, priešingai, – pareiškėjas buvo charakterizuojamas kaip linkęs problemas spręsti konstruktyviai, kreipiantis į įstaigos administraciją (Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. charakteristika Nr. 52-144).

27. Iš byloje apie įvykį, dėl kurio pareiškėjui paskirta ginčijama nuobauda, surinktų duomenų matyti, jog tiek pareigūnų tarnybiniuose paaiškinimuose, tiek tarnybinio tyrimo Išvadoje yra tik abstrakčiai nurodyta aplinkybė, esą pareiškėjas įvykio metu (2018 m. gegužės 1 d. apie 18.05 val.) buvo agresyvus, ėmė mojuoti rankomis, garsiai šaukti ir buvo neprognozuojamas. Pareiškėjo dėl įvykio pateiktas pasiaiškinimas taip pat yra itin abstraktus ir neinformatyvus – jame pareiškėjas tik nurodė pastūmęs pareigūną ir kad dėl to labai gailisi, tačiau šiame pasiaiškinime iš viso nėra duomenų apie tai, dėl kokio įvykio pareiškėjas teikia pasiaiškinimą, kada šis įvykis buvo, nenurodytos jokios pareiškėjo elgesio priežastys ar kitos aplinkybės. Iš pareiškėjo pateiktame pasiaiškinime nurodytų duomenų (jų kiekio) nėra galimybės spręsti apie tokio pasiaiškinimo nuoseklumą, aiškumą ir ypač apie pareiškėjo psichikos būklę įvykio metu ar po jo, t. y. pasiaiškinime pareiškėjo nurodyta informacija nebuvo pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas ginčo įvykio metu neabejotinai suprato savo veiksmų esmę bei pasekmes.

28. Iš Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos pažymos matyti, kad pareiškėjas įtrauktas į didelės rizikos grupę, maždaug savaitę iki ginčo įvykio pareiškėjo būklė buvo pakitusi – jis buvo neramus, sunkiai skyrė realybę nuo sapnų, tapo įtarus, neadekvačiai elgėsi, iš karto po ginčo įvykio pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas, kuris buvo tęsiamas ir pareiškėjui išėjus iš Lukiškių TI-K, pareiškėjui diagnozuota psichikos liga.

29. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog aiškinantis ir vertinant atsakovo nustatyto pareiškėjo 2018 m. gegužės 1 d. padaryto nusižengimo aplinkybes, buvo pagrindas suabejoti pareiškėjo galimybe suprasti savo veiksmų, už kurių padarymą, jam skirta nuobauda esmę ir valdyti savo veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas įrodymų, susijusių su pareiškėjo psichine sveikata, nenagrinėjo ir nevertino.

30. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

31. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi, skiriasi ar nepakanka informacijos apie bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, bylą nagrinėjantis teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, turi šiuos prieštaravimus išspręsti ir nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriuos duomenis vertinti kaip nepakankamus bylai reikšmingoms aplinkybėms išspręsti.

33. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs priemonių pašalinti abejones byloje, iš esmės tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus, apeliaciniame skunde nurodomus įrodymus, kuriuos netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, atkreipia dėmesį į šioje byloje vertinamųjų aspektų specifiškumą, t. y. į tai, kad byloje yra sprendžiami klausimai, reikalaujantys specialiųjų žinių medicinos srityje, o tai reiškia, kad byloje turėtų būti renkami įrodymai, kuriuose būtų pateiktos specialistų išvados. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti.

35. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje turi būti renkami ir vertinami nauji įrodymai, atsižvelgdama į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė